Koks partijos lyderis – tokia ir partija, nes juk savo pačių balsais jos išsirenka lyderiais tuos, kurie atitinka daugumos narių ideologines, dalykines, moralines nuostatas. Taigi partijos lyderis – tarsi jos narių esencija, pagal kurią galima spręsti ir apie visą partiją. Kai kurioms jų imponuoja teisti, partijas pagal politinio vėjo kryptį nuolat keičiantys asmenys ir tokie pat vėjo pamušalai asmeniniame gyvenime.
Yra ir rinkėjų, kurie už tokius balsuoja. Bet kartais tai daro ne dėl susitapatinimo su tokiais gyvenimo principais, o dėl nepakankamos informacijos. Tad “Veidas” nutarė šįsyk padėti rinkėjams apsispręsti ne analizuodamas partijų rinkimų programas (kurių partijos paprastai vis tiek nevykdo), o atskleisdamas jų lyderių pranašumus ir trūkumus, juolab kad įvairios apklausos rodo, jog rinkėjų pasirinkimą balsuojant labiausiai lemia būtent partijos lyderio asmenybė.

Algis Čaplikas nori, bet ar gali būti Trečiojo kelio lyderis
…..
Trumpasis interviu

Į “Veido” klausimus atsako Algis Čaplikas
VEIDAS: Esate vienas sveikatos apsaugos reformos tėvų. Kaip, jūsų vertinimu, auga „vaikas“?
A.Č.: Sunkiai, su pasipriešinimu, protestais, klaidomis. Norint padaryti esminę reformą, reikėjo perimti iš savivaldybių visas ligonines, centrinei valdžiai jas sutvarkyti ir grąžinti savivaldai. Toks buvo sumanymas, bet tam negavome Seimo pritarimo. Padarėme bent dalinę sveikatos įstaigų tinklo optimizavimo, vaistų kainų reformą.
VEIDAS: Ar esate už valstybės taupymo režimą?
A.Č.: Taupymas tampa savotišku mazochizmu. Jei vien taupysime, užuot skatinę ekonomiką ir didinę šalies BVP, turėsime daug problemų. Be abejo, reikia protingai peržiūrėti valstybės išlaidas. Deja, nesugebėjome pakeisti socialinės paramos politikos, tad ir toliau auginame išlaikytinių visuomenę, nors reikia orientuotis į dirbančiuosius.
VEIDAS: Kaip kitą kadenciją siūlytumėte keisti mokesčių sistemą?
A.Č.: Sumažinti PVM iki 19 proc., nes Lietuvai reikia konkuruoti regione. PVM išimtys gali ir turi būti taikomos tik socialiai jautrioms, turinčioms visuomeninę svarbą sritims – vaistams, šildymui, gal žiniasklaidai.
VEIDAS: Jei dėl kiekybės LCS susijungė su „prisikėlėliais“, gal po rinkimų vienysitės su, pavyzdžiui, „Drąsos kelio“ atstovais?
A.Č.: Nekalbu apie „Drąsos kelią“ – kalbu apie žmones, kurie vienodai mąsto. Prie mūsų prisijungė buvusios Tautos prisikėlimo partijos liberaliai mąstančioji dalis, bet mūsų partijos programa liko ta pati.
VEIDAS: Sako, kad politikai atitrūkę nuo gyvenimo kasdienybės. Ar žinote, kiek vidutiniškai kainuoja 1 kWh elektros, Vilniaus autobuso bilietėlis, koks vidutinis bruto darbo užmokestis?
A.Č.: Atskirai moku už naktį ir dieną suvartotą elektrą, bet vidutiniškai apie 25 ct už kWh (iš tikrųjų 32 ct). Autobuso talonėlis kainuoja 2 Lt, perkant iš vairuotojo – 2,5 Lt (teisingai). Vidutinis mėnesio atlyginimas buvo apie 2170–2200 Lt, dabar šiek tiek padidėjo (beveik tiksliai – I ketvirtį buvo 2138 Lt).

BFL

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta teisininkų darbo grupė pateikė tris Konstitucijos keitimo variantus, kaip įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą, kad pažeidžiamos žmogaus teisės pašalintajam prezidentui Rolandui Paksui neleidžiant būti renkamam į parlamentą iki gyvos galvos.

Pasak Ministro pirmininko spaudos tarnybos, pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų.

Darbo grupės manymu, tai – minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.

R. Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.

Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu.

Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdų postų netekę asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po dešimties metų.

Pats R. Paksas mano, kad jam turėtų būti suteikta teisė dalyvauti jau 2012 metų Seimo rinkimuose. Partija “Tvarka ir teisingumas” jau yra užregistravusi pasiūlymą, kuris leistų pašalintajam prezidentui tapti parlamentaru.

BNS užsakymu rinkos analizės ir tyrimų grupės RAIT atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa parodė, jog 38 proc. apklausos dalyvių pareiškė, kad šiuo metu europarlamentaro pareigas einančiam R.Paksui turi būti leista dalyvauti visuose rinkimuose.

Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R. Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

R. Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

BFL

Opozicinės frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnas Valentinas Mazuronis siūlo iš Seimo rinkimų įstatymo išbraukti nuostatą, kuri draudžia į parlamentą kandidatuoti asmenims, pašalintiems per apkaltą.

“Tvarkietis” argumentuoja, kad neterminuotas draudimas būti renkamam Seimo nariu yra nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei prieštarauja laisvų rinkimų principui.

Seimo rinkimų įstatyme draudimas kandidatuoti į Seimą asmeniui, sulaužiusiam konstitucinę priesaiką, įrašytas, kai iš prezidento pareigų per apkaltą buvo pašalintas partijos “Tvarka ir teisingumas” lyderis Rolandas Paksas.

Konstitucinis Teismas 2004 metais tuojau po apkaltos paskelbė nutarimą, kuriuo konstatuojama, jog asmuo, kuris apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš pareigų ar jam buvo panaikintas Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

R.Paksas nustatytus apribojimus apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), šis konstatavo, kad 2004 metais įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.

EŽTT paskelbus savo sprendimą, premjeras Andrus Kubilius sudarė darbo grupę, kuri iki antradienio turi pateikti Vyriausybei siūlymus, kaip minėtą teismo sprendimą įgyvendinti.

EŽTT sprendimą paskelbė praėjus daugiau nei šešeriems metams po apkaltos, kai R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento posto, o Seimas įstatymu apribojo galimybę jam būti renkamam į Seimą.

Jeigu rinkimai būtų paskelbti artimiausią sekmadienį, tai juose triumfuotų apie pirmalaikius parlamento rinkimus prabilę opozicijoje dirbantys socialdemokratai, antri būtų “darbiečiai”, treti – “Tvarka ir teisingumas”, ketvirti liktų Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai.

Tai rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22-29 dienomis naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa.

Už socialdemokratus balsuotų 13,5 proc. rinkėjų. Kovo mėnesį socialdemokratai taip pat buvo pirmi, šiai partijai savo balsą ketino atiduoti 12,7 proc. gyventojų, ,vasarį tokių buvo 13,2 proc., sausį – 14,8 proc., pernai lapkritį – 14,2 proc.

Antroji vieta rinkimuose tektų taip pat opozicinei Darbo partijai, kuriai savo simpatijas balandį išreiškė 11,5 proc. žmonių. Kovą už “darbiečius” būtų balsavę 11,6 proc. rinkėjų. Rinkėjų simpatijas pelnytų ir dar viena opozicinė partija “Tvarka ir teisingumas”, už kurią savo balsą atiduotų 9,2 proc. rinkėjų, kai kovą simpatijas jai reiškė 9,4 proc. žmonių.

Didžiausiai valdančios koalicijos grandžiai konservatoriams-krikdemams rinkimuose, jei jie vyktų artimiausiu metu, tektų tenkintis ketvirtąja vieta. Tokia tendencija vyrauja jau nuo praėjusių metų pabaigos, kai pernai lapkritį už TS-LKD buvo pasiryžę balsuoti 8,6 proc. rinkėjų, šių metų sausį – 8,1 proc., vasarį – 8,3 proc., kovą – 8,6 proc. ir balandį – 6,8 proc.

Didesniu populiarumu konservatoriai-krikdemai pasižymėjo tik praėjusių metų rugsėjį ir spalį – tuomet už TS-LKD savo balsą buvo pasiryžę atiduoti atitinkamai 11,4 proc. ir 11,2 proc. Lietuvos gyventojų.

Po TS-LKD partijų populiarumo eilėje rikiuojasi valdančioje koalicijoje dirbantis Liberalų sąjūdis (5,8 proc.), Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (2,8 proc.), socialliberalai (2,8 proc.), taip pat valdantieji liberalcentristai (1,7 proc.) bei “prisikėlėliai” (0,5 proc.).

Be kita ko, net 33,9 proc. rinkėjų teigė, jog rinkimuose nebalsuotų, savo nuomonės neišreiškė 7,6 proc. žmonių, o 2,9 proc. gyventojų nurodė, kad norėtų balsuoti už aukščiau nepaminėtą politinę jėgą.

Jei šiuo metu vyktų Seimo rinkimai, juose tikrai dalyvauti ketina 52 proc. Lietuvos rinkėjų, dar 16 proc. teigia, kad galbūt juose dalyvautų.

Iš ketinančių balsuoti rinkėjų daugiausiai balsų surinktų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija -17,8 proc., rodo dienraščio “Lietuvos žinios” publikuojamos apklausos duomenys.

Toliau būtų Socialdemokratų partija su 16,5 proc. ir Darbo partija su 12,5 proc. rinkėjų balsų, partija “Tvarka ir teisingumas” gautų 8,9 proc. rinkėjų balsų.

Ketvirtadalis ketinančių dalyvauti rinkimuose žmonių kol kas yra neapsisprendę, kuriai partijai skirtų savo balsą.

Geriausiai rinkėjų yra vertinama prezidentės Dalios Grybauskaitės veikla (8,4 balo iš 10 galimų), blogiausiai kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio veikla (3,3 balo).

Geriausiai vertinama Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų veikla (atitinkamai 6,1 ir 6 balai iš 10 galimų), blogiausiai – Energetikos (3,7 balo) ir Sveikatos apsaugos (4 balai) ministerijų veikla. Vidutinis visų ministerijų vertinimo balas – 4,9 balo.

Iš 13 tirtų valstybės institucijų geriausio įvertinimo sulaukė prezidentūra (7,2 balo), blogiausio – Seimas (3,2 balo). Visų tirtų institucijų vertinimo vidurkis – 5,2 balo.

Apklausa atlikta 2010 m. balandžio 13-21 d. d. bendrovių “Alfa Media” ir “Lietuvos žinios” užsakymu. Tyrimo analizę atliko bendrovė “Rinkos tyrimų centras”, apklausą – rinkos tyrimų bendrovė “Norstat”.

Tyrimo metu apklausti 1006 respondentai, maksimali imties statistinė paklaida yra 3,2 proc.