Kovo 10-ąją, penktadienį, baigėsi Seimo vicepirmininko Mindaugo Basčio tarnyba šiame poste. Jo paties prašymu politikas atleistas iš pareigų. Seimas tam pritarė daug nedvejodamas: už balsavo 85 deputatai, 10 susilaikė ir tik vienas buvo prieš.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybai, prezidiumui ir partijos frakcijai Seime priklausančio M.Basčio karjera iš pasiektų aukštumų perėjo į pavojingą suktuką, kai Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisakė politikui suteikti leidimą dirbti su slapta informacija. Susipažinęs su VSD pažyma, kovo 9-ąją Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paragino M.Bastį atsistatydinti.

M.Bastį įklampino tai, kas šiais laikais gadina ne vieno Lietuvos ir užsienio politiko reputaciją – kontaktai su įtartinais Rusijos atstovais.

Žiniasklaidos cituojamoje VSD medžiagoje teigiama, kad M.Bastys turėjo ryšių su atominės energetikos korporacijai „Rosatom“ atstovaujančiu Jevgenijumi Kostinu, KGB eksdarbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio TV kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu Saturnu Dubininku ir verslininku Vadimu Pachomovu, kurio veikla kelia įtarimų.

Aukštų Lietuvos pareigūnų kontaktai su Rusijos atominės energetikos atstovais nėra naujiena. 2013-ųjų vasarį į viešumą iškilo faktas, kad tuometis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas (Darbo partija) susitiko su „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Kirilu Komarovu, kurį lydėjo bendrovės „Dujotekana“ atstovas J.Kostinas. Žiniasklaidos ir politikų prispaustas V.Gedvilas tada tiesiai šviesiai pasakė, kad dėl susitikimo tarpininkavo M.Bastys, kuris irgi dalyvavo pokalbyje. Šnekėta neva apie Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje statomas atomines elektrines. Tiesa, V.Gedvilas tada nurodė kitą „Rosatom“ atstovą – antrinės įmonės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandru Merteną. Šis, o ne K.Komarovas, minimas ir VSD pažymoje.

Premjeras Algirdas Butkevičius tada bandė švelninti situaciją: „Kalbėtis galima, nematau čia jokios tragedijos, bet apie tai turėtų būti pateikta informacija – apie ką bus diskutuojama, su kuo susitinka. Manau, kad viešumas turi būti aiškus ir suprantamas. (…) Tikrai ne iš blogos valios jis tą darė.“

V.Gedvilas Seimo pirmininko poste išbuvo dar ilgiau nei pusmetį, iki 2013-ųjų spalio pradžios (iš viso beveik metus), – gerokai ilgiau nei M.Bastys dirbo vicepirmininku, kuriuo jis išrinktas pernai gruodžio 13 d. (taigi ėjo šias pareigas 3 mėn.)

Komentuodamas Seimo pirmininko V.Pranckiečio svarstymus apie galimą apkaltą M.Bastys savo pareiškime teigia: „Nematau priežasties, kad galėtų būti pradėtas apkaltos procesas mano atžvilgiu. Nes mano veiksmuose nėra nė vieno iš LR Seimo statute įvardytų pagrindų – šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, sulaužytos priesaikos ar įtarimų dėl padarytų nusikaltimų.“

Pareiškime M.Bastys primena, kad jau seniau yra apsisprendęs nesiekti LSDP pirmininko posto, todėl nedalyvavęs prieš mėnesį prasidėjusiuose kandidatų į partijos pirmininkus debatuose.

1965 m. Šakių rajone gimęs M.Bastys yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją, apsigynęs agronomijos daktaro disertaciją iš linininkystės srities. Jis dirbo žemės ūkio įmonėse, Lietuvos žemės ūkio universitete. Buvo renkamas į Šakių rajono savivaldybės tarybą. Į Seimą pirmąkart išrinktas 2004-aisiais.