JAV baigiamas statyti didžiausias visų laikų šnipinėjimo centras, kurio tikslas – perimti, šifruoti, analizuoti ir saugoti informaciją apie bet kokius pasaulyje palaikomus ryšius, kurie bus gaudomi iš palydovų per požeminius ir povandeninius kabelius.

Po nekaltu “Jutos duomenų bazės” pavadinimu slypi didžiausias ir pažangiausias visų laikų šnipinėjimo centras, kuris Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) užsakymu šiuo metu intensyviai statomas Jutos valstijoje. “Tai nepaprastai slaptas projektas, kuris bus paskutinė detalė sudėtingoje pastarąjį dešimtmetį kuriamo šnipinėjimo tinklo dėlionėje”, – šnipinėjimo centrą, duris atversiantį jau rugsėjį, apibūdina analitikas Jamesas Bamfordas.
2 mlrd. JAV dolerių vertės centre bus saugoma visa įmanoma informacija. Teigiama, kad ši duomenų bazė neturės jokio duomenų kiekio limito, o joje bus kaupiama informacija pradedant privačiais elektroniniais laiškais, mobiliųjų telefonų skambučiais, „Google” paieškos duomenimis, baigiant automobilių nuomos ir net laikymo stovėjimo aikštelėse duomenimis, ataskaitomis apie pirktas elektronines knygas ir t.t.
Tam tikra prasme taip bus praktiškai realizuota “absoliutaus informacijos žinojimo” idėja, kurią pirmą kartą panaudojo George’o W.Busho administracija ir kurią, sulaukęs itin priešiškos visuomenės reakcijos dėl kišimosi į žmogaus privatumą, 2003 m. numarino Kongresas.
“Bet tai kur kas daugiau nei vien duomenų centras”, – prasitaria vienas aukšto rango žvalgybos pareigūnas. Jutoje statoma bazė vykdys ir daug slaptesnę bei svarbesnę užduotį, apie kurią garsiai nekalbama, – tai įvairių kodų dešifravimas, arba, kaip paprastai sakoma, nulaužimas. O tai labai svarbu, nes daugelis centre planuojamų kaupti duomenų, tokių kaip finansinė informacija, vertybinių popierių sandoriai, verslo pasiūlymai, užsienio karinės bei diplomatinės paslaptys, teisiniai dokumentai ir kiti konfidencialūs ryšiai, paprastai būna patikimai užšifruoti.
Pasak kito žvalgybos darbuotojo, NSA jau prieš keletą metų įvyko lūžis dešifruojant net “nesuvokiamo sudėtingumo” kodus, kuriuos naudoja ne vien užsienio šalių vyriausybės, bet ir privatūs kompiuterių naudotojai JAV. “Kiekvienas tapo taikiniu. Kiekvienas, kuris naudojasi komunikacijomis, yra sekimo tikslas”, – teigia šis pareigūnas.

Prisidengiama kova su terorizmu

Toks proveržis atkoduojant net slapčiausią informaciją Amerikoje įvyko neatsitiktinai. Po rugsėjo 11-osios išpuolių, JAV ambasadų atakų Rytų Afrikoje ir kitų teroristinių aktų buvo iškeltas NSA egzistavimo būtinybės klausimas. Juk kam reikalinga saugumo agentūra, nesugebanti pasirūpinti, kad galingiausioje pasaulio valstybėje neįvyktų kraupių iš anksto suplanuotų išpuolių, kurių organizatoriai tarpusavyje bendravo toli gražu ne vien gestų kalba. Tad NSA biudžetas pasipildė milijardais dolerių, skirtų tik dešifravimui tobulinti: nuspręsta, kad jei bus išmokta atkoduoti bet kokio sudėtingumo šifrus, bus galima užkirsti kelią iš esmės visiems teroristų išpuoliams. Ir nors kol kas nežinia, ar šie milijardai pasiteisins ten, kur laukiama pokyčių (juk net ir praturtėjusi NSA neužkirto kelio sprogdinimams Detroite 2009 m. ar išpuoliams “Times” aikštėje 2010 m.), užtat NSA jau dabar yra didžiausia, slapčiausia ir, tikėtina, labiausiai į žmogaus privatumą besikišanti žvalgybos agentūra visame pasaulyje.
Ne veltui jos pavadinimas neretai aiškinamas jau ne žodžiais “Nacionalinė saugumo agentūra”, o “Nekalbėk absoliučiai nieko” (angl. “Never Say Anything”). Juk NSA pristeigė daugybę pasiklausymo stočių ir padalinių, kurių darbas – tikrinti privatų susirašinėjimą elektroniniais laiškais. NSA buvo sukurtas ir pažangiausias šių laikų superkompiuteris, kurio darbas – ieškoti sąsajų ir dešifruoti slapčiausius pranešimus.
Na, o dabar NSA baigia pasistatyti bazę, kurioje visi šie trilijonai žodžių, minčių ir net susišnabždėjimų bus kaupiami ir laikomi. Žinoma, slaptai. Žinoma, be visuomenės pritarimo. Ir, be abejo, be oficialaus atsiklausimo.
Viskas, ką JAV gyventojai išgirdo, buvo saldi Glenno A.Gaffney, Nacionalinės žvalgybos duomenų rinkimo departamento direktoriaus pavaduotojo, beveik visą gyvenimą dirbusio CŽV, kalba. Joje jis tik pasidžiaugė, kad tai bus neprilygstamas duomenų centras, tačiau apie tai, kokie duomenys čia bus laikomi ar juolab kaip jie bus renkami, šis senas žvalgybos vilkas neprasitarė.

Primena tvirtovę

Jutos duomenų centrą gaubia ne vien paslaptys, bet ir nuostabą keliantys saugumo įtvirtinimai, verčiantys abejoti, kad tai iš tiesų bus paprasčiausia duomenų saugykla. Nors žiniasklaida mėgino iškvosti bene visus 10 tūkst. statybose dirbančių darbininkų, visi jie atsako, jog yra pasirašę tokias griežtas konfidencialumo sutartis, kad net menkiausia užuomina apie tai, ką jie stato ir kokiems tikslams, jiems gali baigtis toli gražu ne vien bedarbio pašalpa. “Mums nurodyta neteikti jokios informacijos apie objektą”, – sausai aiškina vienos iš trijų didžiausių Jutos centrą statančių bendrovių “Big-D Construction” vadovas Robas Moore’as.
Jam leista paminėti tik tai, kad vien apsauginė centro tvora, kuri turėtų sulaikyti septynias tonas sveriančią transporto priemonę, judančią 80 km per valandą greičiu, kainavo apie 10 mln. dolerių. O kur dar slaptos kameros, biometrinio identifikavimo sistemos, transporto priemonių patikrinimo mechanizmas, lankytojų kontrolės ir stebėjimo centras.
Na, o viduje viskas dar įspūdingiau. Pastate bus keturios beveik 8 tūkst. kv. m salės, prigrūstos serverių ir kabelių. Pastatas funkcionuos visiškai savarankiškai – čia bus bakai su degalais, o 65 megavatų per parą elektros energijos paklausą patenkins atskira pastotė. Be to, atsarginiai generatoriai elektros ekstremaliu atveju galės pagaminti trims dienoms į priekį. Pastate bus ir vandens saugykla, į kurią per dieną bus pripumpuojama apie 1,7 mln. litrų skysčio. Taip pat veiks ir buitinių nuotekų valymo, ir didžiulė oro kondicionavimo sistema, reikalinga serveriams ventiliuoti.
Skaičiuojama, kad vien tokio monstro išlaikymas per metus atsieis nei daug nei mažai – apie 40 mln. dolerių.

Produktų gamintojai atranda naują technologijų nišą, galinčią pademonstruoti, ką pirkėjas iš tiesų galvoja ir kas pirkėjui yra įdomu. Tai – pirkėjų žvilgsnio sekimo sistemos.

Produktų gamintojai įsitikinę, jog šis metodas – kur kas patikimesnis už informaciją, kurią pirkėjas išsako apklausų metų, informuoja „Wall Street Journal“.
Pagal akių tinklainės sekimo sistemos renkamą informaciją galima sudaryti vadinamuosius „karštuosius spalvų žemėlapius“, kuriose išryškėja labiausiai žvilgsnių lankomos lentynų sritys ir daugiausiai dėmesio sulaukiantys produktai.
Norėdamos išsiaiškinti, kas iš tiesų labiausiai traukia pirkėjų dėmesį, kompanijos „Procter & Gamble“, „Unilever“ ir „Kimberly-Clark“ naudoja pirkėjų žvilgsnių sekimo įrangą ir trimatį kompiuterinį modeliavimą. Taip jos greičiau išsiaiškina, kuris iš naujų produktų pritraukia daugiau pirkėjų dėmesio ir atitinkamai greičiau pasirenka labiau dėmesį traukiančias pakuotes, nustato daugiausiai dėmesio sulaukiančius lentynų taškus.

Koncerno „Kimberly-Clark“ tyrėjai reklaminiuose naujos produkcijos stenduose naudoja kompiuterinius ekranus, kuriuose įdiegtos akių tinklainę sekančios vaizdo kameros. Tyrėjų tikslas – išsiaiškinti, kurias pakuotes lentynose pirkėjas pastebi per pirmąsias dešimt sekundžių. Tyrėjai taip pat gali išsiaiškinti, kas pirmiausia atkreipia pirkėjo dėmesį ir kiek dažnai į tam tikrą produktą buvo atkreiptas dėmesys. Tokiu būdu atsirenkama labiausiai dėmesį traukusi pakuotė.

Rinkodaros ekspertai jau seniai nujaučia, jog testų metu produktų testuotojai nesąmoningai mėgina patenkinti tyrėjų lūkesčius. Be to, anot psichologų ir rinkodaros specialistų, žmonės dažniausiai nė nenutuokia, kur klaidžioja jų žvilgsniai ir kokį įspūdį jiems palieka vienas ar kitas lentynose pamatytas produktas. Ne paslaptis, dažnai tarp to, ką žmonės iš tiesų n o r i daryti ir ką jie s a k o norintys daryti, yra didžiulis skirtumas.

Pirkėjų žvilgsnių sekimo technologijos jau atskleidė kai kurių netikėtų dalykų ir spėjo paneigti keletą prekių gamintojų gretose labai populiarių mitų. Vienas iš jų – kuo didesnis paveiksliukas ant pakuotės, tuo geriau. Pasirodo, pirkėjų žvilgsniui tai – ne taip jau ir svarbu. Anot Merilendo universiteto marketologo Mišelio Vedelio (Michel Wedel), tinklainės sekimo tyrimai byloja, jog tinklainės receptoriai paveiksliuką apdoroja taip sparčiai, jog jo dydis – ne toks jau ir svarbus.

Tinklainės sekimo vaizdo kameros kainuoja nuo 25 iki 40 tūkst. JAV dolerių, tvirtina dr. M. Vedelis. Pagal jų renkamą informaciją galima sudaryti vadinamuosius „karštuosius spalvų žemėlapius“, kuriose išryškėja labiausiai žvilgsnių lankomos lentynų ar produkto dizaino sritys.

technologijos.lt

Liepos 1-ąją Lietuvoje įsigalioja Probacijos įstatymas, numatantis lygtinai nuteistų asmenų kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Pareigūnų teigimu, vieno nuteistojo išlaikymas valstybei šiandien kainuoja apie 50 litų per dieną, o pritaikius modernią įrangą, kaina tesiektų apie 13 litų.

Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis įstatymu, lygtinai nuteistam asmeniui ar įtariamajam ant kojos būtų uždėta apyrankė, kurios judėjimas bus stebimas kompiuterio monitoriuje. Visgi elektroninės kontrolės prietaisas nuteistajam bus užsegamas teismo sprendimu ir tik pačiam asmeniui sutikus.
Seimui patvirtinus minėto įstatymo pataisas, buvo paskelbtas viešasis konkursas dėl elektroninės kontrolės prietaisų pirkimo. Teisingumo ministerija viešai pakvietė visus elektroninių apyrankių bei kitų modernių stebėjimo priemonių tiekėjus ir gamintojus pristatyti šios įrangos pritaikymo galimybes, naudojimo ypatumus.
Konkursą laimėjusi įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklausanti bendrovė BS/2 pristato elektroninės stebėjimo įrangos gamintojos Didžiosios Britanijos kompanijos „Serco Geografix Ltd.“ elektroninę kontrolės apyrankę ir stebėjimo programinę įrangą. Tai įrenginiai, kuriuos galima pritaikyti pačiose įvairiausiose sferose, tad įrangos tiekėja ir platintoja Lietuvoje kompanija BS/2, daugiau nei 10 metų dirbanti saugos technologijų sprendimų srityje, čia įžvelgia didžiules verslo galimybes. Bendrovės siūlomas asmens atpažinimo įtaisas (apyrankė) užsegamas labai paprastai, nenaudojant jokių įrankių. Jis labai lengvas ir nevaržo nuteistojo judesių, o pažangi įtaiso optinių skaidulų sistema leidžia lengvai pastebėti pasikėsinimą sugadinti įtaisą. Be to, apyrankė atspari vandeniui ir pasižymi ilga elementų veikimo trukme.
Nuteistojo asmens buvimo vieta kontroliuojama elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Vietovės stebėjimo įtaisas su laidinio telefono arba GSM ryšiu ir elektroninės kontrolės įrenginiai bus sujungti į centrą, iš kurio stebima, ar elektroninį prietaisą nešiojantis nuteistasis nepažeidžia skirtų apribojimų, ar nebandoma jį sugadinti. Programinė įranga, valdoma iš stebėjimo centro arba internetu, fiksuoja visus pranešimus. Su pažeidėju galima susisiekti telefonu, tad pareigūnams nebereikia fiziškai važiuoti ir tikrinti, kaip nuteistieji gyvenamojoje vietoje laikosi teismo paskirtų pareigų.
Pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, elektroninis stebėjimas ir tam skirtos įrangos naudojimas padės sumažinti kalinių skaičių, be to, tai yra puiki resocializacijos priemonė. Taikant elektroninį stebėjimą asmuo nėra izoliuojamas nuo visuomenės, turi galimybę dirbti, mokytis, gyventi šeimoje, padengti nusikalstama veika padarytą žalą, mokėti mokesčius. Ministro teigimu, svarstoma galimybė nuteistiesiems patiems susimokėti už asmens tapatybės įtaisus, o tai leistų dar efektyviau taupyti mokesčių mokėtojų pinigus.