"Shutterstock" nuotr.

Naujuosius metus pasitinkant, senuosius palydint, “Businessinsider” siūlo išsiugdyti 9 įpročius, kurie tikrai palengvins gyvenimą ir 2016-uosius padarys sėkmingesniais:

1. Išmokite pasakyti “Ne”

Kiekvienas turi savo ribas ir gebėjimas pasakyti “ne” tėra šių ribų nubrėžimas. Vidinis “ne” mus sustabdo nuo pirkinio, kuris mums nėra būtinas. Išorinis “ne” mums suteikia galimybę išvengti viršvalandžių prie darbo ir palinkėti savo vaikams “saldžių sapnų”.

Abi “ne” rūšys yra labai svarbios mūsų sveiko ir produktyvaus gyvenimo palaikymui. “Ne” yra naudingas, kai mes vadovaujamės savo principais; kai išliekame susikaupę ties savo tikslais arba bandome pakeisti savo gyvenimą. Tai kartu mus apsaugo nuo to, kad mus išnaudotų kiti.

2. Daugiau miegokite

“Ne” yra naudingas, kai mes vadovaujamės savo principais; kai išliekame susikaupę ties savo tikslais arba bandome pakeisti savo gyvenimą.

“The Hufftington Post” įkūrėja Arianna Huffington ragina įvertinti gero miego galią. Miego aukojimas – nieko heroiško. Nuovargis neišsimiegojus mažina mūsų gebėjimą priimti teisingus sprendimus. Kitaip tariant, jei ilgiau sėdime prie darbo stalo, tai visai nereiškia, kad esame produktyvesni.

Mes praleidžiame dienas žvelgdami į kompiuterių ekranus, kurie skatina stresinio hormono kortisolio padidėjimą mūsų smegenyse ir mūsų biologinio laikrodžio trikdžius. Mūsų kūnai nebesupranta, kada laikas eiti miegoti ir todėl, kad “nesame pavargę”, darome prielaidą, jog dar ne laikas eiti į lovą.

Rytinė kava atlieka tą pačią funkciją mus “pažadindama”. Tokie nenatūralūs stimuliantai neleidžia smegenims atsinaujinti naktį.

3. Tapkite atsparūs

Bebaimiai, pozityviai nusiteikę žmonės išvysto gebėjimą prisitaikyti prie sunkumų. Atsparumas prasideda nuo lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti. Sėkmė ir laimė ne visada mus lydi, bet išlaikant tikėjimą, drąsą ir vadovaujantis požiūri “tegu tai nutinka” mes galime susidoroti su mus užklumpančiais iššūkiais.

Atsparūs žmonės nuolat save drąsina. Jie save apsupa pozityviais žmonėmis ir įkvepia kitus, nepaisant asmeninių negandų.

4. Motyvuokite

Kiekvienas, net ir neužimantis vadovaujančių pozicijų,  turi žinoti vieną arba du būdus, kaip įkvėpti ir motyvuoti kitus. Tai labai svarbi savybė, kuri padeda mums ne tik susidoroti su lyderystės iššūkiais, bet ir giliau įsitraukti į naujus santykius, susidraugauti su naujais žmonėmis ir išnaudoti visą savo potencialą.

Motyvuojnatys žmonės bendrauja atvirai ir dažnai. Jie yra pozityvūs ir veda pokalbį.

Pirmas žingsnis motyvuojant žmones – tai nustoti su jais elgtis, kaip tik su pavaldiniais, vadybininkais ar vadovaias. Jie yra daugiau nei jų pareigybės ant vizitinių kortelių. Žiūrėkite į juos ir elkites su jais, kaip su žmonėmis.

Gal ir skamba paprastai, bet tai nėra lengva. Motyvuojnatys žmonės bendrauja atvirai ir dažnai. Jie yra pozityvūs ir veda pokalbį.

5. Išmokite padėkoti

Kai mes esame dėkingi net už mažiausią giedrą akimirką, gyvenimas mums irgi atsidėkoja.

Norint pasiekti daugiau, būti laimingiems ir kažką pakeisti, reikia nuolat nepamiršti dėkoti. Patinka tai mums ar ne, bet mūsų gyvenimai labai priklauso nuo išorinių jėgų. Nesvarbu kiek jūs būsite motyvuotas siekti tikslo, sėkmės – draugų, kolegų, šeimos ir galingesnių jėgų ar net visiškai nepažįstamų žmonių kokteilis nuolat darys įtaką jūsų gyvenimui.

Kai mes esame dėkingi net už mažiausią giedrą akimirką, gyvenimas mums irgi atsidėkoja. Padėka – tai ne vienos krypties žinutė pasauliui. Tai sulauks atoveiksmio ir dažnai atidarys naujas duris.

Paprastesnė priežastis, kodėl turėtume nepamiršti padėkoti ir pasiūlyti savo pagalbą kitiems yra ta, kad mes patys jausimės geriau, žinosime, kad mūsų gyvenimas vertas gyventi.

6. Dažniau gaminkite maistą

Maistas yra vienas pagrindinių mūsų išgyvenimo poreikių ir daug svarbių gyvenimo įvykių susiję su tuo. Maistas vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį socialiniame gyvenime ir santykiuose.

Maisto gaminimas moko mus būti atidžiais, kūrybingais ir siekiančiais tobulumo.

7. Dažnai rašykite

Naujoko galvojimas – tai peržiūrėjimas savo patirties neturint jokių išankstinių prielaidų.

Rašymas padeda geriau susisieti su mūsų tikslais, pasauliu ir savimi. Didžiausias pasitenkinimas kyla, kai rašote sau. Rašymas yra būdas surasti įkvėpimą sau ir kitiems. Kaip neprivalote būti puikus virtuvės šefas, kad paigamitumėtė sau maistą, taip ir neturite būti profesionalus rašytojas, kad gautumėte iš rašymo naudos.

8. Skaitykite klasikines knygas

Kūrybingumas, inovacijos, lyderystė ir verslumas – visa tai prasideda nuo mūsų. Kuo dagiau mes sužmoginame savo mąstymo būdą ir darbą, tuo daugiau mes galime pasiekti šiose srityse. Jei suprantame, kas skatina kūrybiškumą ir inovacijas, tada mes galime būti labiau inovatoriški ir labiau kūrybiški.

Šiuolaikiniai rašytojai ir mąstytojai turi privilegiją pasisemti iš praeities minties milžinų įdirbio.

9. Mąstykite, kaip naujokas

“Naujoko galvoje yra daug galimybių, eksperto – tik kelios”, – rašo Shunyru Suzuki.

Naujoko galvojimas – tai peržiūrėjimas savo patirties neturint jokių išankstinių prielaidų. Kuomet mes dar neturime galutinio atsakymo galvoje, mes galime priimti naujas galimybes.

Mąstymas, kaip naujoko, leidžia pasinaudoti geriausiomis emocinėmis savybėmis – tokiomis, kaip entuziazmas, uolumas ir optimizmas. Tai skatina kūrybingai judėti į priekį.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

"Shutterstock" nuotr.

Businessinsider.com pateikia 13 dalykų, kurių stiprios asmenybės nedaro sąrašą:

1. Nešvaisto laiko gailėdami savęs.

“Savęs gailėjimas yra savęs žlugdymas”, – teigia A.Morin. Taip švaistomas laikas, palaikomos negatyvios emocijos ir gadinami santykiai. Išeitis – “priimti, tai kas yra gero pasaulyje ir tuomet pradėsite dėkoti už tai, ką turite.”

2. Neišsižada savo galių.

Žmonės išsižada savo galių, kai jiems trūksta psichinės ir emocinės pusiausvyros. Privalote pastovėti už save ir nubrėžti kitiems ribas, teigia A.Morin. Jei kiti žmonės kontroliuoja jūsų veiksmus, jie kontroliuoja ir jūsų sėkmę bei savivertę.

3. Nebijo pokyčių.

Pasak A.Morin, yra 5 pokyčių stadijos: idėja, apmąstymas, pasirengimas, veiksmas ir palaikymas. Visos stadijos yra labai svarbios. Pokyčiai gali jus gąsdinti, bet jų vengimas užkerta kelią jūsų tobulėjimui: “Kuo ilgiau lauksite, tuo bus sunkiau, ir kiti žmonės jus pralenks.”

4. Nesikoncentruoja ties dalykais, kurių negali kontroliuoti.

Atsisakę minties visiems įtikti pasijusite stipresni ir labiau savimi pasitikintys.

“Jaučiamės tokie saugūs, kai viską kontroliuojame, bet mintis, kad turime jėgų kontroliuoti viską, gali būti problematiška”, – rašo A.Morin. Bandymas kontroliuoti viską yra atsakas į nerimą. Atitraukę dėmesį nuo  dalykų, kurių negalite kontroliuoti, jausitės laimingesni, mažiau vargins stresas, sukursite geresnius santykius, atsiras daugiau galimybių ir lydės sėkmė.

5. Jiems nesvarbu visiems įtikti.

Dažnai mes vertiname save pagal tai, ką kiti žmonės apie mus mano. A.Morin teigimu, tai laiko gaišimas, nes žmonėmis, kurie bando visiems įtikti, lengva manipuliuoti, o natūralu, kad kažkas jausis piktas ar nusivylęs – neįmanoma visiems įtikti. Todėl atsisakę minties visiems įtikti pasijusite stipresni ir labiau savimi pasitikintys.

6. Nebijo imtis apskaičiuotos rizikos.

Žmonės dažnai bijo imtis rizikingų veiksmų – nesvarbu ar kalbama apie finansus, verslą, emocijas ar socialinius santykius. Tačiau “Neišmanymas, kaip įvertinti riziką veda prie baimės augimo”, – teigia A.Morin.

Niekam nėra kažkas pažadėta. Viską privalote pasiekti patys.

Norėdami geriau įvertinti riziką, paklauskite savęs: Kokia potenciali to kaina? Koks yra potencialus pelnas? Kaip tai padės man pasiekti mano tikslus? Kokios yra alternatyvos? Kaip viskas gausis, jei įvyks geriausias scenarijus? Kas nutiktų blogiausia ir kaip aš galėčiau tam užkirsti kelią? Kas būtų blogiausia, jei juodžiausias scenarijus išsipildytų? Kiek svarbus sprendimas, jei žiūrėsite penkerius metus į priekį?

7. Negyvena praeitimi. Bet skiria laiko praeičiai įvertinti ir pasimokyti iš jos.

Praeitis yra praeitis. Neįmanoma pakeisti tai, kas jau nutiko, todėl “gyvenimas praeityje gali būti savęs žlugdymas, užkertantis kelią mėgautis dabartimi ir planuoti ateitį”. Tai nieko nesprendžia ir veda į depresiją.

Tiesa, praeities apmąstymas vis dėlto naudingas. Išmoktos pamokos, faktai, žvilgsnis iš naujo gali būti labai sveikintinas, bet ne emocijos.

"Shutterstock" nuotr.

8. Jie nekartoja tų pačių klaidų. Vietoj to jie prisiima atsakomybę ir pakeičia savo elgesį.

Apmąstymas klaidų padės išvengti jų kartojimo. Svarbu suprasti, kas įvyko blogai, ką galima buvo padaryti geriau ir kaip elgtis kitą kartą. Stiprios asmenybės prisiima atsakomybę už klaidas ir sukuria planą, kaip išvengti tų pačių klaidų ateityje.

9. Nepavydi kitų sėkmės, o švenčia kitų pasiekimus.

Pavydas – tai pyktis, kuris lieka užslėptas ir verda žmogaus viduje. Susikrimtimas dėl kito asmens sėkmės, nepadės jums patiems tobulėti. Net jei tapsite sėkmingas, niekada to nepajausite, jei sprogstate iš pavydo dėl kitų žmonių pasiekimų.

10. Nepasiduoda po pirmos nesėkmės.

Sėkmė greitai neateina ir nesėkmės, pakeliui į ją, – dažniausiai neišvengiamos. Mąstymas, kad nesėkmė yra nepriimtina arba kad ji reiškia, jog nesate pakankamai geras – nėra stiprybė. A.Morin tvirtina, kad būtent “sugebėjimas atsitiesti po nesėkmės padarys jus stipresniais”.

11. Jie nebijo pabūti vieni.

“Gebėjimas susikurti laiko pabūti su savimi, savo mintimis gali tapti galingas patyrimas, priemonė siekiant savo tikslų”, – rašo A.Morin. Norint tapti stipria asmenybe, reikia rasti laiko atsiriboti nuo kasdienybės rūpesčių, kad galėtumėte susikoncentruoti į ateitį.

12. Nemano, kad pasaulis kažką jiems skolingas. Jie susikoncentruoja į savo dedamas pastangas.

Lengva supykti ant viso pasaulio, kai jums nesiseka, bet tiesa yra tai, kad niekam nėra kažkas pažadėta. Viską privalote pasiekti patys.

Silpnos asmenybės dažnai būna labai nekantrios.

“Gyvenimas nėra teisingas”, – sako A.Morin. Jei kai kurie žmonės yra laimingesni ar juos lydi sėkmė dažniau nei kitus, “tai yra gyvenimas, bet tai visai nereiškia, kad jums kažkas priklauso, jei jums nesiseka.”

Būtina susikoncentruoti į pastangas, priimti kritiką, pripažinti savo trūkumus.

13. Nesitiki greito rezultato. Jie žangia mažais žingsneliais tikslo link.

Silpnos asmenybės dažnai būna labai nekantrios. Jie pervertina savo galimybes ir neįvertina to, kiek ilgai vyksta pokyčiai, todėl tikisi greitų rezultatų. Svarbu nepamiršti tikslo ir nuožmiai dirbti. Pakeliui bus nesėkmių, bet jei stebėsite savo progresą ir žvelgsite plačiau, sėkmė anksčiau ar vėliau ateis.

Visą, originalų straipsnį rasite čia.

Ją būtų galima pavadinti investicine preke, pasižyminčia itin didele rizika: tikimybė, kad uždirbsite teigiamą investicinę grąžą, ne didesnė nei vienas iš šimto ar tūkstančio.

Užtat sėkmės atveju grąža taip pat gali siekti tūkstančius procentų! Lietuvoje pernai įsigyta beveik 77 mln. minėtos prekės vienetų už 139 mln. Lt. Skaičiuojama, kad pasaulyje beveik 90 proc. šios „investicinės prekės“ pirkėjų – žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.
Tikriausiai jau atspėjote, apie kokią prekę kalbame. Taip, tai loterijos bilietas. Išties fenomenalus „investicinis produktas“, jei vertintume jį atsižvelgdami į laimėjimo tikimybę, išleidžiamas pinigų sumas ir „investuotojų“ finansinę padėtį.
Loterijos bilietai priskiriami prie vadinamųjų prabangos, t. y. nebūtinųjų, prekių, kurios paprastai yra jautrios gyventojų finansinės padėties pokyčiams. Tačiau loterijos bilietai, ko gero, yra išimtis iš šios taisyklės. Paskutinįjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su 2008 m., vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo beveik 5 proc. mažesnis, tačiau loterijos bilietų pardavimas šiuo laikotarpiu išaugo 56 proc. Ar tai reiškia, kad gyvenimui šiek tiek pablogėjus tapome didesniais optimistais? Vargu – vartotojų pasitikėjimo rodikliai, gyventojų nuotaikų indeksai anaiptol neliudija optimistinių nuotaikų. Tad peršasi išvada, kad, finansinei padėčiai pablogėjus, iš jos tikimės išsikapstyti pasikliaudami sėkme.
Vyrauja nuomonė, kad mes, Lietuvos gyventojai, esame labai konservatyvūs ir atsargūs: esą būtent dėl šios priežasties tik nedaugelis iš mūsų domisi lėšų investavimu, kuris neišvengiamai susijęs su investicine rizika. Tačiau palyginkime dvi investicines priemones – valstybės taupymo lakštus bei loterijos bilietus ir įvertinkime, ar tikrai nesame linkę rizikuoti.
Lošimų ir azartinių žaidimų komisijos duomenimis, pernai Lietuvoje įsigyta beveik 77 mln. loterijos bilietų. Kitaip tariant, po 30 bilietų vienam pilnamečiam gyventojui. Finansų ministerijos duomenimis, per 2011 m. išplatinta 262,7 tūkst. taupymo lakštų, t. y. dešimčiai suaugusių gyventojų teko vos vienas taupymo lakštas. Vidutinė garantuota valstybės taupymo lakštų grąža pernai siekė vidutiniškai 2,6 proc. Loterijos bilietų grąža nežinoma, tačiau didžiajai daliai „investuotojų“ ji siekia minus 100 proc. Tad konservatyvumu ir atsargumu čia tikrai nekvepia.
Žinoma, loterijos bilietas kainuoja vos litą ar du, o vieno lakšto vertė – 100 Lt. Tačiau per metus įsigyjant 30 ar 50 bilietų, susidaro panaši suma. Be to, kaip rodo patirtis konsultuojant šeimas finansų klausimais, dažnas loterijos bilietus perkantis asmuo jų įsigyja gerokai daugiau nei 30 vienetų per metus. Tiesa, įsigyti taupymo lakštų šiek tiek sudėtingiau nei loterijos bilietų – pastarųjų galima nusipirkti vos atėjus į parduotuvę pakelio pieno. Greičiausiai būtent bilietą pagriebsime, kai iki 50-ojo lipduko nuolaidai gauti trūks 30 ar 50 centų.
Per aštuonerius metus loterijos bilietams Lietuvos gyventojai vidutiniškai išleisdavo po 105 mln. Lt per metus, arba 8,7 mln. Lt per mėnesį. Daug tai ar mažai? Galime palyginti, kiek pinigų skiriame tiems, kurie gyvena iš mūsų aukojamų lėšų. 2010 m. duomenimis, įvairioms labdaros organizacijoms, jų rengiamiems projektams ir akcijoms gyventojų paaukota suma buvo triskart mažesnė už loterijos bilietų apyvartą. Vargu ar šis santykis bent kiek pakito ir pernai, kai bilietų apyvarta išaugo 30 proc.
O kas būtų, jei loterijos bilietams išleidžiamus 10–20 Lt kas mėnesį atsidėtume, kad ir į kojinę ar stiklainį sode? Metų pabaigoje turėtume visai padorią sumą Kalėdų dovanoms. Tad kodėl nesusiorganizavus loterijos sau patiems, šįkart su garantuotu „laimėjimu“?
Skaičiuojama, kad tikimybė laimėti kai kurių organizuojamų loterijų didžiuosius prizus siekia vos 0,01 proc. Merfio dėsnis sako, kad tikimybė laimėti loterijoje truputį padidėja nusipirkus bilietą. Nusipirkus 100 ar 200 bilietų, tikimybė dar šiek tiek išauga. Bet ne tiek daug, kad dažnas iš mūsų rizikuotų dėl to atsisakydami 200 ar 400 Lt per mėnesį.
Kita vertus, ne visi dalykai gyvenime turi būti praktiški, tad jame turi likti erdvės ir tokioms nedidelėms avantiūroms, kaip loterija. Tik svarbu, kad loterija nepaverstume savo gyvenimo gerovės, kas mėnesį dešimtadalį pajamų išleisdami „vilties bilietėliams“, – valdant asmeninius finansus, nevertėtų pasikliauti vien fortūna, nes jos šypsnio galime taip ir nesulaukti.

Pernai Lietuvoje įsigyta beveik 77 mln. loterijos bilietų – po 30 bilietų vienam pilnamečiam gyventojui.

Daugelis Lietuvos gamintojų, pradedant lazerinių technologijų ar medicininės įrangos kūrėjais ir baigiant baldininkais, metalo konstrukcijų gamintojais, gintaro perdirbėjais, sėkmingai vysto verslą tik todėl, kad beveik visą produkciją eksportuoja. Kaip jiems pavyko įkelti koją į užsienio rinką ir užsitarnauti anglų, skandinavų ar net japonų pasitikėjimą?

Baldus iš medžio masyvo gaminančios Jonavos bendrovės ”Baldai Jums” generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas pirmųjų užsakymų dar 1994 m. sulaukęs iš prancūzų ir belgų, taip pat iš Švedijos baldų koncerno ”Ikea”, dabar produkciją parduoda net japonams. ”Kai pasakai, kad mūsų baldai keliauja į Japoniją, naujiems užsakovams daug klausimų dėl kokybės nekyla. O su pirmaisiais partneriais, prancūzais, suvedė bendra pažįstamoji, kuri su jais turėjo bendrų verslo reikalų. Panašiai susipažinome ir su belgais bei japonais”, – kaip gavo pirmuosius užsakymus iš užsieniečių, prisimena A.Meškauskas.

Beje, ”Ikea” atstovai poną Alfonsą susirado patys ir nors jo gamybinės patalpos tuo metu atrodė apgailėtinai, tačiau jonaviškiu patikėjo. Taip įmonė ”Baldai Jums” viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti baldus šiam koncernui. ”Įranga buvo tarybinė, praktikos turėjome nedaug, beveik jokių vadybos žinių nebuvo, tačiau švedai nusprendė, kad sugebėsim įvykdyti užsakymą ir pašalinti trūkumus, jeigu reikės. Iš pradžių manėme, kad nori mus apmulkinti, bet atsiskaitymai nevėlavo, netrukus pradėjo didėti ir pelnas”, – pasakoja A.Meškauskas.

Verslininkas pabrėžia, kad pirmiesiems užsakovams svarbiausia buvo įrodyti, jog įmonė patikima, siūlo kokybišką produktą 10-15 proc. pigiau negu kiti gamintojai ir sutartu laiku pristato užsakymą. ”Tik taip galima įeiti į perpildytą rinką, o jau paskui duris atveria rekomendacijos. Beje, daugelyje šalių turime agentus, kurie užsiima mūsų gaminių realizavimu”, – sako pašnekovas.

Tiesa, pasak pono Alfonso, plėstis į kitas šalis labai padeda ir tarptautinės parodos, kuriose mezgasi naujos pažintys su užsakovais. Pavyzdžiui, Dubajuje vykusioje baldininkų parodoje jonaviškiai buvo vieninteliai atstovai iš Rytų Europos šalių. Tai, kad įmonės atstovai nepraleidžia ir Paryžiaus, Kelno parodų, yra viena priežasčių, kodėl pernai bendrovės eksportas, palyginti su 2010 m., padidėjo 66 proc. ir sudarė 25 mln. Lt, o beveik visa gaminama produkcija: miegamojo, svetainės, vaikų kambario baldai, iškeliauja į Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją, Austriją, Vokietiją, JAV.

Nors koncernui ”Ikea” Jonavos bendrovė šiuo metu parduoda tik trečdalį baldų, šie užsakymai jau ne vienus metus yra ilgalaikiai, o ne kaip kiti – mėnesiui, dviem.

Nemažai ir kitų Lietuvos baldininkų jaučiasi ramūs tik todėl, kad prisiglaudė po ”Ikea” sparnu. Pavyzdžiui, įmonių grupė ”Vakarų medienos grupė” beveik visus pagamintus baldus parduoda šiam koncernui, o bendrovės ”Vilniaus baldai” 98 proc. visos pagamintos produkcijos taip pat iškeliauja į ”Ikea”. Švedams didžiąją dalį produkcijos parduoda ir koncerno ”SBA” valdomos baldų gamybos bendrovės, ”Baltijos baldų grupei” priklausančios įmonės.

Neturint užnugario, patekti į pasaulinę rinką labai sunku

Visų ”Veido” kalbintų pašnekovų sėkmingą startą užsienio rinkoje lėmė pažintys ir ryšiai, dažnai užsimezgę visai atsitiktinai. Štai gargždiškis Egidijus Norvaišas prieš 15 metų pradėjo gaminti medinius ir rąstinius namus, po to kai dalyvaudamas viename tarptautiniame miestų planavimo projekte susipažino su norvegu. Jis ponui Egidijui ne tik pasiūlė steigti įmonę, bet ir parūpino pirmuosius užsakymus. ”Tada, kai buvo realizuoti projektai Norvegijoje, turėjome ką parodyti ir danams, švedams. Taip įgijome pasitikėjimą. Vis dėlto vien tik parodyti mūsų gaminamus namus neužtekdavo. Skandinavai atvykdavo apžiūrėti gamyklos, įrenginių, analizuodavo finansinius rodiklius, kalbėdavosi su ankstesniais mūsų produkcijos užsakovais. Pradėti gamybą, skirtą užsienio rinkai, be jokio užnugario labai sunku”, –  nebejoja bendrovės ”Dolena” direktorius.

Jis pats tuo įsitikino pradėjęs bendradarbiauti su Centrinės Europos šalimis. ”Pažįstami suvedė su italais, turinčiais verslo reikalų Lietuvoje, taip įgyvendinome porą projektų Italijoje, tada jau lengviau buvo prisistatyti Prancūzijoje. O štai šveicarai nepatiklūs, pageidauja tik vietinių gamintojų. Reikalingas įdirbis, kad galėtum parodyti, ką esi būtent toje šalyje nuveikęs”, – sako E.Norvaišas, 90 proc. produkcijos eksportuojantis į Skandinaviją ir skaičiuojantis apie 10 mln. Lt metinę apyvartą.

Tauragės įmonės ”Tauda”, gaminančios iki penkių metrų ilgio laivelius, steigėjas ir direktorius Stasys Stankus taip pat patyrė nepatiklų užsieniečių požiūrį į lietuvių gamybininkus. ”Gali nors į krūtinę muštis, bet net ir turėdamas puikių rekomendacijų bei gerą produkciją, be tiesioginių kontaktų užsakymo negausi”, – neabejoja ponas Stasys, kurio įmonė per metus pagamina apie šimtą laivelių norvegams.

Iš stiklo pluošto gaminti laivelius 2000 m. S.Stankui pasiūlė patys norvegai, kurie tuo metu bendravo su pono Stasio broliu, dirbusiu drabužių siuvimo versle. ”Norvegams labai svarbūs šeimos ryšiai, tad įsitikinę, kad brolis gerai dirba, patikėjo ir manim. Aš tuo metu gaminau metalo gaminius, bet viską mečiau ir pradėjau mokytis dirbti su stiklo pluoštu”, – pasakoja S.Stankus. Ir prisimena, kaip atvykęs naujas užsakovas iš Norvegijos, nors jam poną Stasį buvo rekomendavę kolegos, visą kelią nuo Palangos iki Tauragės kalbėjo telefonu, kad neprarastų ryšio. Mat bijojo, kad lietuviai nenuvežtų jo į mišką ir nenužudytų.

Šiuo metu visus laivelius gaminantis pagal norvegų atsiųstas formas ir brėžinius, tauragiškis sako, kad turėjo ambicijų užsienio rinką užkariauti ir pateikdamas savo kūrinį. Vyras sukonstravo irklinį laivelį su pakabinamu motoru ir nors užsakovai išgyrė jį kaip gerą produktą, tačiau nepanoro jo pardavinėti Norvegijoje. ”Nauju vardu įeiti į rinką labai sunku, tad mums belieka gaminti, o norvegams – pardavinėti kaip savo produktą”, – apgailestauja S.Stankus.

Iškeliauja visi lazeriai ir gintaro dirbiniai

Vis dėlto yra sričių, kai lietuviams nereikia užsakovų įtikinėti, kad pasirašę sutartį šie liks tikrai patenkinti. Jau ne vieną dešimtmetį Lietuvos mokslininkų atliekami lazerių tyrimai, sulaukę pripažinimo bei įvertinimo visame pasaulyje, atvėrė kelius ir specifinių lazerinių technologijų eksportui į beveik visas pasaulio šalis. Lietuvių sukurtus unikalius prietaisus įsigyja ne tik užsienio šalių universitetai, bet ir pramoninės gamybos atstovai.

Lazerių įmonės ”Šviesos konversijos” direktorius dr. Algirdas Juozapavičius teigia, kad jam net pirmųjų užsakovų neteko labai įtikinėti. Mat įmonę kūrė mokslininkai daug metų dirbę universitete ir jau turėję ryšių su kitų šalių kolegomis. ”Svarbiausia turėti gerą produktą, tačiau tai, kad Lietuvos lazerių mokslas buvo seniai žinomas tarptautinėje arenoje, labai padėjo. Vėliau produktus pradėjom pristatinėti parodose, siųsdavom porai mėnesių pasinaudoti ir arba užsisakydavo didesnį kiekį, arba ne”, – pasakoja aštuoniolika metų 95 proc. įmonės produkcijos į visas pasaulio šalis siunčiantis A.Juozapavičius.

Kitų Lietuvos lazerių įmonių produktai taip pat orientuoti į užsienio rinką. Daugiau kaip 94 proc. bendrovės ”Ekspla” pagamintų mokslinių ir industrinių lazerių bei jų komponentų iškeliauja iš Lietuvos. UAB ”Altechna” 90 proc. produkcijos eksportuoja į ES šalis, JAV, Japoniją ir kitas valstybes.

Įdomu tai, kad ir lietuviški gintaro dirbiniai yra paklausesni tarp JAV, Vakarų Europos, Japonijos pirkėjų nei mūsų šalyje. Vienos stambiausių Lietuvos gintaro perdirbimo bendrovės ”Gritpedžiai ir Ko” eksportas sudaro daugiau kaip 90 proc., o papuošalai iškeliauja į visas pasaulio šalis. ”Gaminame apie 3000 skirtingų modelių, mat kiekvienos šalies užsakovų kitokie pageidavimai. Iš pradžių užsieniečius buvo nelengva sudominti, tačiau pamatę, kad turime modernius įrenginius, atsižvelgiame į pageidavimus, užsisakydavo po nedaug ir užsakymą vis didindavo”, – pasakoja bendrovės ”Gritpedžiai ir Ko” direktorius Zenonas Mažukna.

Kita stambi gintaro perdirbimo įmonė ”Inkliuzija” didumą savo gaminių taip pat išgabena į užsienį.

Užsakymai užtikrina stabilumą

Beje, ir kitose pramonės šakose nemažai Lietuvos gamintojų produkcijos daugiau dėmesio sulaukia svetur nei mūsų šalyje. Pavyzdžiui, net 99 proc. bendrovės ”Arginta” gaminamų metalo konstrukcijų, įrenginių sudedamųjų dalių, skirtų įvairioms pramonėms šakoms, parduodama ES šalyse. 80 proc. augalinės kilmės degalų, pagaminamų ”Mestillos” biodyzelino gamykloje, iškeliauja į Skandinavijos šalis. Eksportuojama ir 98 proc. bendrovės ”Amilina”, gaminančios krakmolą, pašarus, produkcijos. Diduma įmonės ”Korelita”, vienintelės Baltijos regione, gaminančios acetatinius siūlus, produktų taip pat iškeliauja į pasaulinę rinką: Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Korėją, Egiptą, Turkiją ir kitas šalis.

Mūsų gamintojai naujų nišų ieško negalėdami savo produkcijos realizuoti Lietuvoje, o užsieniečiams yra patrauklūs, nes gali pasiūlyti puikios kokybės produktą, tik pigiau nei jų gamybininkai.

Nors visi ”Veido” kalbinti pašnekovai pabrėžia, kad konkuruoti su užsienio gamintojais nėra paprasta, tačiau pripažįsta, jog gavusi užsakymų tiekti produkciją į kitas šalis įmonė gali ne tik skaičiuoti didesnį pelną, nei dirbdama su Lietuvos užsakovais, bet ir užtikrinti darbo vietas, jaustis ramesnė dėl rytojaus. ”Dabar užsakymų turime keliems mėnesiams į priekį, tačiau kol juos įgyvendinsime, gausime naujų. Net per sunkmetį įsivažiavusi sistema nesustojo. Nereikėjo atleisti nė vieno darbuotojo ar stabdyti gamybos. Užsienio rinkoje dirbanti įmonė yra patikimesnė ir stabilesnė”, – apibendrina bendrovės ”Baldai Jums” vadovas A.Meškauskas.

Šiuo metu aukštosios mokyklos turi rimtai konkuruoti dėl jaunuolių, besirenkančių studijas.

Pagrindiniu – kokybės principu besivadovaujanti Kauno kolegija orientuojasi į studentų poreikius: norą turėti tvirtą teorinių žinių pagrindą, dar studijuojant išlavinti praktinius įgūdžius ir sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.

Kauno kolegija neatsitiktinai asocijuojasi su dinamiška ir kokybiškas studijas garantuojančia mokslo įstaiga, kurioje rengiami technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistai.
Savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge Kauno kolegija užima pirmą vietą tarp valstybinių kolegijų. Per 40 studijų programų stojantiesiems siūlančios aukštosios mokyklos duris kasmet praveria daugiau kaip 2300 pirmakursių. Dvyliktus metus gyvuojanti aukštoji mokykla jau išleido per 14 tūkst. absolventų.
„Tiek Kauno kolegijos absolventų sėkmę, tiek apskritai kokybišką veiklą lemia susiformavusi bendradarbiavimo kultūra, paremta studentų ir dėstytojų partneryste“, – tvirtina kolegijos direktorius dr. Mindaugas Misiūnas. Jis pabrėžia, kad į studentų poreikius besiorientuojanti aukštoji mokykla stengiasi maksimaliai spartinti procesus, kurie lemia studijų kokybės gerėjimą ir darbdavių reikalavimus atitinkantį parengiamų specialistų lygį.
Studijų kokybės užtikrinimui itin pasitarnauja institucijos valdymo modelis, kuriame aktyvų vaidmenį atlieka Kauno kolegijos taryba. Joje dalyvauja ir sprendimus priima socialiniai partneriai.

Taip! – efektyvioms paskaitoms

Kauno kolegijos studentams paskaitose žinias perteikia dėstytojai, kurių kvalifikacija, to paties reitingo duomenimis, įvertinta geriausiai iš visų valstybinių ir privačių Lietuvos kolegijų.
Kolegijos dėstytojai žinias apie dėstomus dalykus gilina atlikdami mokslo taikomuosius tyrimus, stažuodamiesi Lietuvos ir užsienio įmonėse, dalyvaudami įvairiuose projektuose, konferencijose. Siekdami kuo suprantamiau perteikti informaciją ir atsižvelgdami į šiuolaikinius mokymosi įpročius bei technologinius laimėjimus, jie taiko naujus mokymo metodus: realių situacijų analizę ir sprendimą, vaizdo priemones, integruotas užduotis ir kitus metodus, dėl kurių paskaitos tampa nenuobodžios ir nepraranda ryšio su gyvenimo realijomis.
„Mūsų tikslas – kad studentas intensyviai studijuotų ir rengtųsi profesinei karjerai, nes per trejus studijų metus jis turi įgyti žinių ir praktinių gebėjimų, kurie jam padės tinkamai konkuruoti Lietuvos ar užsienio darbo rinkoje“, – apibendrina M.Misiūnas, pabrėždamas būtinybę sudaryti studentams tinkamas sąlygas.
Siekdama pagerinti studentų gyvenimo ir mokymosi sąlygas per pastaruosius metus Kauno kolegija renovavo penkis pastatus, įrengė papildomų laboratorijų, pradėtas statyti studijų centras. Per 2009–2013 m. Kauno kolegijoje studijų sąlygoms ir kokybei gerinti iš ES fondų ir kitų finansinių šaltinių investuota bei ketinama investuoti per 30 mln. Lt.

Kelius atveria bendradarbiavimas

Kauno kolegijos studentai gali lavintis ne tik per paskaitas ar savarankiškai studijuodami, bet ir atlikdami praktikas, įgūdžiams lavinti vidutiniškai skiriama iki 55 proc. studijų programos laiko. Pastaruoju metu populiarėja praktikos užsienyje – kolegijos studentai pasisemti žinių vyksta į tarptautines įmones Olandijoje, Graikijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.
Kauno kolegija bendradarbiauja su daugiau kaip 150 užsienio aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių: tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse. Lietuvos valstybinių kolegijų statistikos duomenimis, daugiausiai dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir įmones išvyksta Kauno kolegijos studentų.
Darbdavių – verslo įmonių, valstybės įstaigų, asocijuotų struktūrų vaidmuo Kauno kolegijai itin svarbus. Darbdaviai dalyvauja rengiant naujas ar koreguojant esamas studijų programas, įgyvendinant projektus, organizuojant studentų praktikas, jų atstovai vertina studentų parengtus baigiamuosius darbus, savo patirtį jiems atskleidžia paskaitose, seminaruose, konferencijose, vadovauja praktikoms, specialiomis stipendijomis apdovanoja pasižymėjusius studentus.
Nuolatinis bendradarbiavimas su kolegijos partneriais – darbdaviais, tarptautiniais ekspertais, užsienio aukštosiomis mokyklomis užtikrina dalijimąsi patirtimi ir naujovių taikymą. Tai leidžia formuoti būtent tokį studijų turinį, kuris atitinka stojančiųjų reikmes ir darbo rinkos realijas.

Naujovės

Kauno kolegija kviečia studijuoti naujų studijų programų – fotografijos, įvaizdžio dizaino, Ssporto vadybos.

Fotografijos studentai galės rinktis iš trijų specializacijų: mados, reportažo arba architektūros fotografijos. Sudarant studijų dalykų turinį remtasi ekspertų, patyrusių fotografų nuomone.

Dar viena naujovė – įvaizdžio dizaino programa. Įvaizdžio dizainerio veiklos spektras apima prekybą, gamybą, kultūrinę veiklą, tai yra darbą grožio studijose, televizijoje, drabužiais, apavu, aksesuarais prekiaujančiose įstaigose, leidiniuose ir kt.

Kita planuojama studijų programa – sporto vadyba. Ši programa rengiama atsižvelgiant į sporto klubų vadovų išdėstytus poreikius.

Šiais metais bus tęsiamas priėmimas į turizmo ir viešbučių vadybos anglų kalba studijas, bus vykdomas priėmimas į angliškai dėstomą bendrosios praktikos slaugą.

2011 m. šešiose šalyse veikianti įmonių grupė „LaisvalaikioDovanos.lt“ pardavė 33 % daugiau dovanų nei 2010-aisiais.

Didžiausias pardavimų kilimas užfiksuotas Estijoje, kurioje parduota 52 % daugiau dovanų, mažiausias buvo Lenkijoje – 5 %. Nuo Estijos nedaug atsiliko Latvija, kurioje 2011 m. pardavimai kilo 50 %, ir Lietuva – 31 %.

„Pabaltijo šalyse 2011 m. dovanų verslui buvo sėkmingi, čia vis dažniau žmonės dovanodavo mūsų siūlomas įspūdžio dovanas. Lėtesnį pardavimų augimą Lenkijoje galime paaiškinti 2011 m. šioje šalyje sulėtėjusiu ekonomikos augimu“ – sakė „LaisvalaikioDovanos.lt“ direktorius Rokas Černiauskas.

2010 m. pabaigoje startavusios elektroninės dovanų parduotuvės Suomijoje rezultatai taip pat geri: „Lyginant su 2010 m. Kalėdomis, 2011 m. kalėdinės prekybos metu pardavimai kilo tris kartus. Tai rodo, kad ir šioje šalyje įspūdžio dovanos sudomina vis daugiau pirkėjų, – džiaugėsi R. Černiauskas. – O šį rudenį atidaryto filialo Baltarusijoje rezultatus matysime tik 2012 m. pabaigoje“.

Kaip rodo įmonių grupės statistika, Lietuvoje ir jos kaimyninėse šalyse perkamos skirtingos dovanos. Lietuviai šiais metais dažniausiai pirko vakarienes ir degustacijas, o per Kalėdas itin populiari dovana buvo žurnalų prenumeratos. Latvijoje perkamiausių dovanų sąraše – įvairūs skrydžiai ir nusileidimas bobslėjumi, Estijoje – grožio ir SPA pasiūlymai, Suomijoje – vandens pramogos, o Lenkijoje populiariausia dovana – dovanų rinkiniai.

2011 m. „LaisvalaikioDovanos.lt“ įmonių grupė, pasiūliusi nemažai naujienų (garsių prekės ženklų dovanų čekius, leidinių prenumeratas, kino centrų dovanų kuponus), 2012 m. jų ruošia dar daugiau. Tačiau kokiomis naujovėmis šiais metais bus stebinami klientai R. Černiauskas kol kas neprasitaria.

Šį rugsėjį multimilijardinė kompanija “Google”, sukūrusi beveik tobulą interneto paiešką, atšventė 13-ąjį gimtadienį. Tačiau šiandien “Google” jau nėra tik paieška – tai milžiniška imperija, įsigalėjusi tiek mūsų kompiuteriuose, tiek mūsų smegenyse. Juk ji nebeturi lygiaverčių konkurentų.

Per 13 metų dviejų Stanfordo universiteto doktorantų Larry Page’o ir Sergey’aus Brino bendras mokslinis darbas virto viena pelningiausių pasaulio korporacijų – šiandien jos rinkos vertė sudaro daugiau nei 175 mlrd. JAV dolerių, o joje dirba apie 30 tūkst. darbuotojų. Beje, “Merriam Webster” ir “Oxford English” žodynuose jau yra veiksmažodis “to google”, reiškiantis pasinaudoti “Google” paieška reikiamai informacijai surasti. Lietuvoje taip pat dažnai išgirstame siūlymą “pagūglinti”.
Tačiau dabar “Google” yra daugiau nei vien interneto paieška – kasdien naudojamės daugybe kitų šios kompanijos teikiamų paslaugų. Elektroninius laiškus gauname į “Gmail” pašto dėžutę, filmus žiūrime ir muzikos klausomės portale “YouTube”, orientuojamės, naudodamiesi internetiniu žemėlapiu “Google Maps”, internete naršome programa “Chrome”, o “Google+” socialinis tinklas meta pirštinę tiesiai į virtualų “Facebook” veidą.
Be to, beveik pusėje išmaniųjų telefonų “sukasi” šios milžinės nupirkta ir dabar tobulinama operacinė sistema “Android”. Be “Google” sunkiai įsivaizduojamas ir interneto reklamos verslas – šios kompanijos paslaugos “AdWords”, “AdSense” ar “Google Analytics” jau seniai tapo kasdieniais rinkodaros ir reklamos specialistų įrankiais.
Todėl įdomu pažvelgti atgal ir suprasti, kas gi tie du genijai, sukūrę “Google” milžinę. Ir kaip ši kompanija tapo visur esančia ir viską matančia akimi?

Kažkada seniai seniai, tolimoje Kalifornijoje…
Kaip jau minėjome, “Google” įkūrė du Stanfordo universiteto studentai L.Page’as ir S.Brinas. Abu jie buvo ypač gabūs matematikos ir informatikos srityse. Nieko keista, juk akademinė aplinka ir kompiuteriai juos lydėjo nuo pat vaikystės. L.Page’o tėvas buvo Mičigano universiteto profesorius ir gilinosi į informatikos bei dirbtinio intelekto sritis. S.Brino tėvas, iš Sovietų Sąjungos su visa šeima emigravęs žydų kilmės matematikos profesorius, dirbo Merilando universitete. Susitiko Larry ir Sergey’us 1995 metais, kai abu įstojo į Stanfordo universiteto doktorantūros studijas. Nors iš pradžių vaikinai gan stipriai nesutarė, po metų jau kartu dirbo ties bendru moksliniu projektu.
Tuo metu internetas dar tik vystėsi, o naudojamos paieškos sistemos buvo netobulos – dažniausiai paieškos rezultatai būdavo rūšiuojami pagal tai, kiek kartų tinklalapyje pasikartodavo ieškomas žodis. L.Page’as savo moksliniam darbui pasirinko paieškos internete sritį. Kaip tikras inžinierius, jis pasišovė sukurti tokį algoritmą, kuris nustatytų visas nuorodas, kreipiančias į konkretų tinklalapį. Panašiai yra vertinami moksliniai straipsniai – didesnę svarbą įgauna labiau cituojamas darbas.
L.Page’as į pagalbą pasikvietė S.Briną ir 1997 m. abu išspausdino straipsnį, kuriame buvo aprašyti pagrindiniai “Google” paieškos varikliuko principai. Šis pavadinimas kildinamas iš žodžio “googol”, reiškiančio labai didelį skaičių – vienetą su šimtu nulių. Jis simbolizavo informacijos kiekį, su kuriuo turėtų susitvarkyti naujoji paieškos sistema.
“Neilgai trukus kasdien sulaukdavome po 10 tūkst. paieškų. Tada pradėjome manyti, kad vis dėlto sukūrėme šį tą vertinga”, – dabar prisimena L.Page’as. Šitoks neryžtingumas nestebina, juk tuo metu ypač greitai pūtėsi vadinamasis “Dot-com” burbulas ir paieškos sistemas kūrė kone kas trečia pradedanti kompanija. Be to, L.Page’as ir S.Brinas nenorėjo mesti doktorantūros studijų. Tačiau entuziazmas vis labiau plėsti savo sistemą buvo “išsekinęs” jų kreditines korteles – serveriams pirkti buvo išleista apie 15 tūkst. dolerių. Tad teko ieškoti investuotojų. Pirmasis jų buvo Andy Bechtolsheimas, vienas “Sun Microsystems” įkūrėjų. Vos pamatęs, kaip veikia “Google”, jis tuoj pat išrašė 100 tūkst. dolerių čekį kompanijai “Google, Inc.”, kuri buvo įregistruota 1998 m. rugsėjo 14 d.
1999 m. įvairūs investuotojai “Google” jau buvo atseikėję apie 25 mln. dolerių. Tais pačiais metais L.Page’as tarė: “Manau, kad greitai tapsime rimtais konkurentais tokiems milžinams, kaip “Yahoo”, “Amazon” ar AOL. Net neabejojame, kad gana greitai būsime geriausia paieška pasaulyje.”
Šie žodžiai iš tiesų išsipildė, nes jau 2000 m. kompanija pasirašė kontraktą, pagal kurį “Google” tapo pagrindine tuo metu milžiniško “Yahoo!” portalo paieškos sistemų tiekėja, o 2002 m. tą patį padarė kitas portalas milžinas AOL.

Smagratis įsisuko
2000 m. birželį “Google” pasiekė svarbų rezultatą – paieškos duomenų bazėse jau puikavosi vienas milijardas tinklalapių. Visa tai vyko tuo metu, kai aplink gausybė informacinių technologijų verslu užsiimančių firmų bankrutavo – sproginėjo “Dot-com” burbulas. Tačiau “Google” įkūrėjams ši krizė suteikė naują paspirtį – žlungančios firmos daug pigiau pardavinėjo savo techninę įrangą, kurią L.Page’as ir S.Brinas mielai pirko.
Vis dėlto paieška pati savaime pajamų negeneravo, o abu jos kūrėjai net neturėjo sugalvoję aiškaus būdo, kaip iš to užsidirbti. Kai jie samdė pirmuosius darbuotojus, vienas būsimų darbuotojų Edas Karrelsas paklausė S.Brino, kaip jie ruošiasi užsidirbti pinigų iš savo paieškos. Šis jam atsakė: “Nežinau, ką nors sugalvosim.”
Lengviausia buvo sekti kitų portalų pavyzdžiu ir pagrindiniame paieškos lange skelbti reklamą. Tačiau L.Page’o ir S.Brino viduje tūnantis inžinieriaus genas neleido eiti pramintu keliu. Jie sugalvojo naują sistemą “AdWords”, kuri ieškančiajam rodo tik su jo įvestais paieškos žodžiais susijusius reklaminius pranešimus. Toks būdas labai greitai pasiteisino ir pradėjo uždirbti dideles sumas pinigų. Tokias dideles, jog abu “Google” “tėvai” suprato, kad trys galvos geriau nei dvi ir kad jiems trūksta patirties valdyti tokią didelę kompaniją.
Tad 2001 m. vykdomuoju direktoriumi buvo pasamdytas Ericas Schmidtas, prieš tai vadovavęs “Novell” kompanijai. Patys “Google” autoriai irgi nepaleido jos vairo: S.Brinas tapo technologijų, o L.Page’as – produktų skyriaus vadovu. Nuo tada šis triumviratas kartu valdė didžiulę kompaniją, tačiau šių metų pavasarį E.Schmidtas užleido direktoriaus vietą L.Page’ui.
Maždaug 2003–2004 m. “Google” vertė pasiekė 23 mlrd. JAV dolerių. Nuo tada ši kompanija ne tik kūrė inovacijas, bet ir ėmė pirkti kitas kompanijas su perspektyviais projektais, kuriuos toliau plėtojo ir įtraukė į savo produktus. Tarp naudingiausių pirkinių verta paminėti portalą “YouTube”, operacinę sistemą, skirtą mobiliesiems įrenginiams, “Android” bei prieš kelis mėnesius įsigytą telekomunikacijų techniką gaminančią įmonę “Motorola Mobility”.
Pastarasis sandoris “Google” kompanijai buvo reikalingas ne tiek dėl techninės bazės, kiek dėl “Motorolai” priklausančio telekomunikacijų patentų paketo. Šie patentai pravers kovojant su viena didžiausių konkurenčių išmaniųjų mobiliųjų įrenginių srityje – kompanija “Apple”.

Principai, varantys “Google” garvežį
Svarbu tai, kad ir šiandien visą “Google” veiklą yra persmelkę L.Page’ui ir S.Brinui svarbūs principai. Bene žymiausias jų yra visos kompanijos moto – nebūti blogiu (angl. “Don’t be evil”), arba “gali uždirbti pinigus, nedarydamas blogio”. Šis šūkis, beje, nepriklauso įkūrėjams – jį sugalvojo “Gmail” pašto kūrėjas Paulas Buchheitas ir vienas pirmųjų “Google” inžinierių Amitas Patelas. Tiesa, pastaruoju metu šis principas susvyravo, juk “Google” tapo tokia pačia didele kompanija, netgi milžine, kaip ir kitos “blogio imperijos” – “Microsoft” ar “Apple”. Be to, vis dažniau pasigirsta abejonių dėl kasdien apie kiekvieną internautą “Google” surenkamų duomenų saugumo bei privatumo išsaugojimo.
Kitas principas, leidžiantis “Google” taip plėtotis, kurį ne kartą kompanijos viduje yra pabrėžęs S.Brinas, – pirma paleisti, o tada tobulinti. O tobulinimo etapas gali tęstis visą produkto gyvavimo laiką. Ko gero, ryškiausias to pavyzdys yra elektroninis paštas “Gmail”, kuris su bandomosios versijos etikete gyvavo nuo 2004 iki 2007 m.. Tačiau ir dabar kas kelis mėnesius jame yra diegiamos naujovės.
Dar vienas “Google” bruožas – kitoks darbuotojų vertinimas: jiems sukuriamos puikios sąlygos dirbti ir ilsėtis, o jų biurai greičiau primena žaidimų aikšteles. Darbuotojai 20 proc. darbo laiko gali naudoti savo projektams kurti. Ne veltui 2007 ir 2008 m. žurnalas “Fortune” kompaniją “Google” išrinko geidžiamiausia darboviete.

Laiko lentelė
Metai
1998    Įregistruota “Google” kompanija
1999    Investuotojai jai skyrė 25 mln. dolerių
2000    Paieška surinko 1 mlrd. tinklalapių
2000    Pristatyta interneto reklamos paslauga “AdWords”
2001    E.Schmidtas tapo direktoriumi
2002    Pasirašytas kontrakas su portalu AOL
2004    Paleistas elektroninis paštas “Gmail”
2004    “Google” pradėta kotiruoti akcijų biržoje
2005    Buvo sukurti “Google Maps” ir “Google Earth”
2006    “Google” už 1,65 mlrd. dolerių įsigijo “YouTube” portalą
2007    Pristatyta “Android” operacinė sistema, skirta mobiliesiems įrenginiams
2008    “Google” paieška indeksavo vieną trilijoną tinklalapių
2008    Sukurta “Chrome” interneto naršyklė
2010    Pristatyta telefonų programėlių parduotuvė “Android”
2011    E.Schmidtas direktoriaus pareigas užleido L.Page’ui
2011    Pradėjo veikti socialinis tinklas “Google+”
2011    “Google” už 8,83 mlrd. dolerių įsigijo kompaniją “Motorola Mobility”

Visuomenėje gaji nuomonė, kad verslui rūpi tik pinigai bet kokia kaina, gali būti paneigta. “Išsivaikščiojusios”, tai yra emigravusios, skurdžios, tamsios ir nelaimingos, Lietuvos verslui nereikia.

Tai pažangios ir socialiai atsakingos Lietuvos bendrovės ketina įrodyti rugsėjį pradėtu bendru profesinės savanorystės projektu „Kam to reikia?!“. Beje, tai klausimas, jaudinantis moksleivius, kai jie ima abejoti mokykloje įgyjamų žinių nauda ir praktiniu pritaikymu.

Psichologė pabrėžia asmeninio pavyzdžio svarbą

Vilnietė psichologė-psichoterapeutė Marija Vaštakė tvirtina, kad labai svarbu jaunimą kuo anksčiau motyvuoti siekti žinių, įgyti perspektyvią specialybę. „Gerai, kai realūs, daug pasiekę žmonės moksleiviams papasakoja savo sėkmės istorijas. Juk daug tėvų savo atžaloms pakenkia, patys to nežinodami. Įsivaizduokite jaunuolį, kasdien girdintį tėvų dejones, kad „šioje šalyje nieko nepasieksi“, „reikia emigruoti“ ir panašiai. Arba tėvą, aiškinantį, kad ir be mokslo „galima prasisukti“. Kartais į mane kreipiasi nusivylusių jaunuolių, kurie susiduria su realybe: bemokslio nereikia nei užsienyje, nei Lietuvoje“, – dėsto M.Vaštakė.
Specialistės tvirtinimu, suaugusiųjų pavyzdys – neįkainojamas. „Mano paauglys sūnus žino, kad geras pažymys reikalingas jam pačiam. Vaikiną įkvepia ir mūsų, tėvų, bei senelių pavyzdys. Ankstyvas motyvavimas siekti žinių ir jas tikslingai panaudoti giminėje perduodamas iš kartos į kartą. Mano mama, senelis ir net senelio tėtis dirbo vadovaujamus darbus. Matydami vienas kito sėkmės istorijas, nuo mažų dienų žinojome, kad tik kryptingai mokydamiesi pasieksime asmeninės gerovės. Ji tiesiogiai susijusi su visuomenės gerove: kuo daugiau laimingų, savimi pasitikinčių žmonių, tuo geriau šaliai“, – neabejoja M.Vaštakė.

Įkvėps asmeniniu pavyzdžiu

Projekto „Kam to reikia?!“ pamokas ves įvairių sričių įmonių atstovai. Per šias pamokas mokiniai sužinos, kaip įgytas žinias pritaikyti gyvenime, susipažins su įvairiomis profesijomis, išbandys naujausias technologijas, bus įtraukti į kūrybiškumą skatinančius užsiėmimus.
Mokomąją medžiagą rengiančius verslininkus konsultuos projektui talkinantys Švietimo ir mokslo ministerijos, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto, Mokyklų tobulinimo centro, „Junior Achievement Lietuva“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos atstovai.
Taip pat padės verslo teisės advokatų kontorų grupė LAWIN, verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovė „Metasite“, skaitmeninių ir mobiliųjų technologijų kompanija „Samsung“ bei finansų valdymo grupė FMG.
Mokiniams projektas suteiks galimybę dalyvauti įdomaus formato, interaktyviose pamokose, kurios ugdys jų kūrybiškumą, įkvėps noro mokytis. O vadinamieji gyvi pavyzdžiai padės suvokti, kaip mokykloje gaunamos žinios įgyja „formą“ gyvenime. Verslo profesionalai ves pamokas moksleiviams, kartu su mokytojais ir mokiniais dalyvaus edukaciniuose projektuose, kvies moksleivius į ekskursijas po įmones.
Susitikimų temos ir veiklos bus derinamos su pamokose nagrinėjamomis temomis, todėl tikimasi, kad projektas bus naudingas ir mokytojams. Juk įgijęs žinių apie praktinį dalyko taikymą mokytojas galės plėsti savo akiratį ir tobulinti turimas kompetencijas. Kai moksleiviai išgirs verslo atstovų nuomonę apie mokykloje gaunamų žinių pritaikymą, mokytojams taps lengviau sudominti juos mokomuoju dalyku.

Prisitaikyti prie kintančių reikalavimų

Šiuolaikinis pasaulis kinta taip greitai, kad mokykla, norėdama suteikti mokiniams naujausių žinių ir kompetencijų, turi nuolat atsinaujinti. O be visuomenės paramos ir susitelkimo, pasak ekspertų, tai padaryti sunku. Projekto metu mokiniai ir mokytojai galės užmegzti ryšių su verslo įmonėmis ir kitokiam bendradarbiavimui bei tolimesniems ateities projektams.
„Kuriant inovatyvią visuomenę ir ekonomiką labai svarbu, kokių gebėjimų jaunuoliai įgyja mokykloje. Turime padėti mokyklai išugdyti savarankišką, atsakingą, mąstančią ir kūrybingą asmenybę“, – teigia Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Pasak ministro, pastaraisiais metais verslas vis aktyviau prisideda prie mokinių ugdymo, o sutelkę pajėgas greičiau ir efektyviau pasieksime naudingų permainų.

Verslas sutelkė savanorius

Paklaustas, kaip gimė projektas, bendrovės “Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis atsakė, kad tai natūrali „Omnitel“ socialinės iniciatyvos “Augink atsakingai“ tąsa. Priminsime, kad „Augink atsakingai“ visuomenės taryba sutelkta 2010 m. lapkritį. Visuomenės tarybos nariai diskutuoja vaikų lavinimo temomis, dalyvauja projektuose, renginiuose ir susitikimuose. „Augink atsakingai“ visuomenės tarybą sudaro 15 visuomenėje gerai žinomų mokslo, meno, sporto, verslo ir kitų sričių atstovų. Projekto „Kam to reikia?!“ idėja gimė susėdus telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojams.
“Swedbank“ valdybos pirmininkas Antanas Danys mano, kad norint sėkmingai plėtoti savanorystę itin svarbūs keli veiksniai: lengvai prieinama išsami informacija apie savanorystės galimybes, veiklos formų įvairovė, renginių, leidžiančių savanoriauti kartu su bendraminčiais, organizavimas, savanorių mokymai.
“Swedbank“ ne pirmus metus skatina savo darbuotojų profesinės savanorystės veiklą. Pastebėta, kad pastaruoju metu banko darbuotojų ir kitų profesionalų susidomėjimas prasminga savanoriška veikla mokyklose didėja.
“Matydami, kad šiandien Lietuvoje savanorystei ypač reikalinga infrastruktūra, nusprendėme sutelkti abiejų bendrovių pajėgumus, suburti partnerių grupę ir sukurti savanorystės skatinimo sistemą, kuri suvienytų gerus darbus norinčius daryti žmones, – aiškina A.Danys. – Tikiu, kad verslo įsitraukimas į mokinių ugdymą gali padėti jaunuoliui pažinti įvairias profesijas dar mokyklos suole ir taip palengvinti savo tobulėjimo krypties pasirinkimą.“
„Kūrybinga, veržli ir lyderio savybėmis pasižyminti karta gali būti išugdyta tik tuomet, jei ji noriai semsis ne tik teorinių žinių, bet ir gaus patarimų bei pavyzdžių, kaip šias žinias pritaikyti darbe, siekiant karjeros. Tikime, kad nauja iniciatyva padės šiam tikslui suvienyti verslo įmonių ir mokyklų pajėgas“, – sako A.Zabulis.

Pasijunta lyg fabrike

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Įmonių ekonomikos katedros doktorantas, buvęs Lietuvos mokinių parlamento vicepirmininkas, buvęs VGTU studentų atstovybės prezidentas Justas Nugaras jaunosios kartos gyvenimą ir poreikius pažįsta ne iš nuogirdų. Pasak jo, ne visi į aukštąsias mokyklas įstojusieji žino, kodėl pasirinko vieną ar kitą specialybę, kai kurie neturi ateities vizijos.
„Kartais atsitinka, kad poreikis mokytis – iš pradžių vidurinėje, vėliau universitete – kyla ne iš vidaus, o spaudžiant tėvams, visuomenei. Todėl svarbu, kad nuo mokyklos suolo jaunuoliams būtų pateikiama informacija apie kuo platesnį galimybių, naujausių technologijų spektrą: kad kiekvienas galėtų save projektuoti ne į „vakar dienos“ specialybes bei profesijas, o rinktis perspektyviausias, atitinkančias jo pomėgius ir gebėjimus. Laiku tinkamai nemotyvuotas studentas (buvęs moksleivis) aukštojo mokslo įstaigoje pasijunta tarsi fabrike: jis mechaniškai mokosi, nemoka taikyti įgyjamų žinių. Beje, remiantis moksleivių, studentų apklausomis, pagal mokymo įstaigose įgyjamų žinių lygį Lietuvos rodikliai atitinka tarptautinius standartus, tačiau absolventų gebėjimas žinias taikyti džiugina mažiau“, – tvirtina J.Nugaras.
Jo manymu, daugiausiai pasiekia tie, kurių akys dega, kurie žino, ko ir kodėl siekia. Vėliau tokius absolventus mieliau įdarbina įmonės, o jie patys rinkai sukuria kokybiškesnį produktą. Nemotyvuoti, mechaniškai iškalę studijų programas jaunuoliai sunkiau prisitaiko darbo rinkoje. „Tokių žmonių gyvenime įvyksta lūžis vos baigus mokyklą ar universitetą. Nejausdami krypties jie sunkiai prisitaiko, o įtikėję, kad užsienyje laukia geresnė ateitis, emigruoja“, – nuomonę pagrindžia J.Nugaras.

Faktai ir skaičiai

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2060 m. Lietuvoje gyvens 2,5 mln. gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių sumažės nuo 58,6 iki 41,4 proc., vyresnių žmonių pagausės nuo 16 iki 32,7 proc.

Vaikų Lietuvoje sparčiai mažėja, dėl to nukenčia kartų kaita.

2011 m. rugsėjį pradėtas Lietuvos mokykloms skirtas projektas “Kam to reikia?!”

Planuojama, kad per pirmuosius ketverius metus projekte dalyvaus 95 proc. šalies mokyklų.

Ketinama organizuoti 3 tūkst. susitikimų su mokiniais.

Ateityje mokytojai ir mokiniai galės patys spręsti, kokį svečią jie nori pasikviesti į savo mokyklą. Projekto vykdytojai pateiks susitikimų organizavimo platformą internete, kuri leis ne tik rasti norimą pranešėją ar temą, bet ir pasirinkti pageidaujamą susitikimo formatą.

Į susitikimus ketinama pakviesti apie 60 tūkst. vaikų.

Į profesinę savanorystę įsitrauks 2 tūkst. įvairių sričių profesionalų iš 400 įvairių organizacijų.

Sėkmė yra galimybių ir pasirengimo sankirta. Jei esate pasirengę pasinaudoti galimybe, vadinasi, rizikuojate protingai, ir tai dažniausiai veda į sėkmę.

Metų sandūra verslui siejasi su veiklos rezultatų įvertinimu ir naujų tikslų kėlimu. Ar gali kitų metų tikslu tapti sėkmė? Mes tikime, kad sėkmė yra siekiamybė. Maža to, sėkmės lydimi žmonės yra įpareigoti savo sėkmės istorijomis dalytis su aplinkiniais. Tą ir norime padaryti.
Taigi UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje UAB “Skubios siuntos” darbinėse situacijose dažniausiai užduodame klausimus, kodėl ir kaip. Štai kokie svarbiausi dešimt mūsų įmonės sėkmės “kaip”:

Kurkite verslą kartu su savo klientu

Ką jums reiškia būti verslo partneriu? Paprastai partnerystę siejame su pagalba priimant sprendimus. Tačiau ar esame pasirengę kiekvieną savo klientą čia ir dabar pristatyti miniai žmonių, grupei draugų ar artimųjų?
Pabandykime kasdienį darbą su klientu paversti darbu pas klientą. Priartėkime prie jo, tapkime jo verslo dalimi. Tegul kiekvienas skambutis iš “Kada atvyks UPS kurjeris?” tampa trumpu ir aiškiu “Kur mūsų Reniukas?” arba “Laimučio norim”.
Dažnai apsiribojame suvokimu, kad tikslus įsipareigojimų vykdymas prilygsta tvirtai partnerystei. Ką daryti, jei jaučiatės visa galva didesni už savo klientą ir jūsų veiksmų vertė jam atrodo nepasiekiama? Auginkite jį. Padėkite jam kurti verslą. Tokios iniciatyvos suteikia galimybę unikaliems gaminiams, tokiems kaip www.lessloss.com HiTech kabeliai, www.contraforma.com išskirtiniai lietuvių dizainierių gaminiai, išvysti plačias tarptautines rinkas, garsinti Lietuvos vardą ir plėstis jums.

Džiaukitės savo klientų verslo sėkme

Kada jūsų verslo partneris džiaugiasi? Pirmiausia atsakykime į tokį patį klausimą apie save. Mes džiaugiamės tuomet, kada mumis didžiuojasi mums svarbūs žmonės. Vertinkite kiekvieną kliento pagyrimą ir pastabą, dalykitės jo sėkmės istorijomis, nuoširdžiai pagirkite už mažus ir didelius laimėjimus kasdieninėje vaikloje. Ženkite nors vieną žingsnį daugiau, nei iš jūsų tikimasi. Ryžkitės neįmanomiems užmojams vardan vieno paprasto sakinio: “Mes į jus sudėję visas savo viltis.”

Formuokite stiprią komandą

Kur slypi jūsų jėga? Jūsų kariuomenė – tai jūsų žmonės. Ugdykite vieningą, darnią ir draugišką, sėkmės alkaną komandą. Siekdami uždegti klientų akis, įkaitinkite savo darbuotojų širdis. Kiekvienas jūsų įmonės narys yra jos ambasadorius už įmonės ribų. Jei jis tiki tuo, ką daro, klientai net neabejoja jūsų sprendimų nauda.

Mokykitės ir mokykite

Ar galime nustoti mokytis? Deja, ne. Mokymasis užkoduotas žmogaus genetikoje. Jei nustoji mokytis ir augti – esi miręs tobulėjančiai ir sparčiai besikeičiančiai aplinkai. Noras suspėti judėti kartu su permainingu verslo pasauliu, dažniau net noras jį aplenkti ir užbėgti būsimiems įvykiams už akių skatina mus investuoti į komandos ugdymą. Dėl šių paskatų gimusi antrinė įmonė “Globaltus” išreiškia mūsų tikslą tapti elektroninio verslo ekspertais Lietuvoje, siekį mokytis ir mokyti aplinkinius.

Būkite inovatyvūs

Kaip žinoti, kad naujovės padės veikti dar sėkmingiau? Sėkmė yra galimybių ir pasirengimo sankirta. Jei esate pasirengę pasinaudoti galimybe, rizikuojate protingai ir dažniausiai sėkmingai. Pradėkite nuo savęs ir sėkmingą patirtį perkelkite klientams. Jau treti metai pasiskiriame sau atlyginimą patys. Kodėl tokio projekto ėmėmės ne prieš dešimt metų? Atsakymas gana paprastas – mums reikėjo brandos. Brandos ir pasirengimo, kuris lemtų tokios iniciatyvos sėkmę.

Skatinkite iniciatyvą

Kokią vertę kuria darbuotojų iniciatyva? Palyginkime ją su automobilio varikliu, kuris veikia nenaudodamas mūsų pilamų degalų. Ar iniciatyvą reikia valdyti? Tai priklauso nuo distancijos, kurią norime įveikti. Jūsų darbuotojas nori pradėti savo verslą. Palaikysite jį ar įrašysite į konkurentų gretas? Jeigu mūsų vadovai būtų veikę pagal pastarąjį scenarijų, greičiausiai šiandien dalis pasaulio vaikų neturėtų galimybės dėvėti lietuviško lino gaminių, nusipirktų interneto parduotuvėje www.linenkids.com. Dar didesnė netektis mūsų įmonei būtų, jei būtume netekę vienos iniciatyviausių savo kolegių.

Suteikite laisvę savarankiškai priimti sprendimus

Kodėl žinoti kelią – nelygu pačiam tuo keliu žingsniuoti? Taisykles kuriame tam, kad įmonėje užtikrintume sklandų darbą, kad užbėgtume už akių netikėtumams, kad veiktume kryptingai ir nesiblaškytume. Ar esant tvarkai lieka vietos kūrybingumui? Pristatyti siuntą per trumpiausią laiką į daugiau nei du šimtus pasaulio šalių įmanoma tik laikantis griežtos ir patikrintos tvarkos. Įdomu tai, kad kiekvienas tą tvarką suprantame savaip, kiekvienas tą patį veiksmą atliekame pritaikydami savo fantaziją ir patirtį. Dar įdomiau, kad esame skatinami už pastangas tvarkos laikytis kūrybingai.

Puoselėkite ilgaamžes įmonės vertybes

Kas sieja šimtą unikalių asmenybių? Apsidairykite aplink ir raskite žmogų, kuris mąsto, kuria ir veikia lygiai taip pat kaip jūs. Aš tokio neradau iki šiol, bet tvirtai žinau, kodėl mūsų įmonėje didžioji dalis darbuotojų “apsigyvena” ilgam. Mes visi žvelgiame viena kryptimi. Daugiau nei septyniasdešimt skirtingų žmonių, žvelgiančių viena kryptimi, nes mūsų vertybės – panašios.

Velniop viską, imkite ir darykite!

Kokiu šūkiu vadovaujatės jūs? Daugelis teorijų teigia, kad žinios dar nelemia veiklos sėkmės. Kodėl neretai nesiryžtame pritaikyti net tokių idėjų, kurios mums pranašauja gerokai kokybiškesnį gyvenimą ir gerovę? Nedvejokite, imkite ir darykite tuoj pat. Kaip galite žinoti, kad jums nepasiseks, jei net nebandėte? Tikėjimas ir noras suvedė mūsų ir VšĮ “Kitas variantas” kelius. Dedame visas įmanomas pastangas, kad mūsų jaunimas galėtų lengviau prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, kad garsių žmonių išmintis taptų jiems prieinama ir suprantama, todėl organizuojame specialų Richardo Bransono knygos “Velniop viską, imk ir daryk!” leidimą lietuvių kalba.

Dalykitės sėkme

Kada mes jaučiamės sėkmingi? Tada, kai esame apsupti sėkmės lydimų žmonių, kada sėkmingai dirbame su kolegomis ir padedame kurti sėkmingą verslą klientams. Tada, kai dalijamės savo sėkme. Prisidėkite prie mūsų.

6 jpg. – Inovacijos.

“Business Climate 2010″ konferencijoje Niujorke apie verslo sėkmę kalbėjo “Skubių siuntų” vadovas Vladas Lašas, buvęs Kosta Rikos prezidentas Jose Maria Figueresas, atsinaujinančių energijos šaltinių ekspertas Jigaras Shahas ir vienas žymiausių šio meto britų verslininkų, milijardierius, vienos garsiausių pasaulio verslo grupių “Virgin Group” įkūrėjas, vadovas ir ekstremalių pojūčių bei nuotykių mėgėjas seras Richardas Bransonas

UPS įgaliotojo atstovo Lietuvoje UAB “Skubios siuntos” komanda vadovaujasi principu “Velniop viską, imkite ir darykite!”

president-lessloss.jpg – Verslas kartu.

Prizą “Sėkmės žingsnis”, skiriamą įmonei, kuri per dvejus metus nuo įsteigimo sugebėjo aktyviai konkuruoti vidaus rinkoje ir eksportuoti savo produkciją, laureatu tapo UAB “Globaltus” direktorius Tomas Paplauskas

Įkirta

Siekdami uždegti klientų akis, įkaitinkite savo darbuotojų širdis. Kiekvienas jūsų įmonės narys yra jos ambasadorius už įmonės ribų. Jei jis tiki tuo, ką daro, klientai net neabejoja jūsų sprendimų nauda.