Nei premjeras Andrius Kubilius, nei energetikos ministras Arvydas Sekmokas nekomentuoja trečiadienį Maskvoje įvykusio antrojo Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovų susitikimo, kuriame derėtasi dėl palankesnės dujų kainos Lietuvai bei bendrovės “Lietuvos dujos” valdomų magistralinių dujotiekių atskyrimo.

Premjeras tikisi “tinkamų sprendimų”, ministras sako, kad “Gazprom” padaryta 15 proc. nuolaida būtų puikus rezultatas.

“Tikiu, kad bus rasti tinkami sprendimai”, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A.Kubilius.

“Mūsų nuostata ta, kad Lietuvai kaina (dujų – BNS) turėtų būti teisinga, tai matau, kad kaina turėtų būti palyginama su Latvijos ir Estijos kaina. Galėtų būti ir 15 proc. nuolaida. Tai būtų pats geriausias rezultatas”, – sakė A.Sekmokas.

Pasak jo, mažesne kaina dujas Lietuvai “Gazprom” galėtų pradėti tiekti jau šiais metais: “Šiemet, aš manau, kad mes turėsime teisingą kainą”.

Paklaustas, ar pigesnės dujos pasieks Lietuvą iki naujo šildymo sezono, A.Sekmokas atsakė tikįs, kad taip ir bus.

Anksčiau ketvirtadienį Seime parlamentarams ministras tvirtino matąs prielaidų Lietuvai ir “Gazprom” pasiekti susitarimą dėl palankesnės dujų kainos.

A.Sekmokas pabrėžė, kad Lietuva prieš “Gazprom” dar nėra pradėjusi teisminių procesų: “Mes nesame teisiniuose procesuose kol kas – nei “Gazprom”, nei mes dėl tarpusavio santykių į teismą ar arbitražą nesikreipėme, todėl tokio ginčo šiai dienai nėra”.

Pasak jo, visi Lietuvos ir “Gazprom” ginčai ir pozicijų išsiskyrimas kilo dėl to, kad Lietuva turi įgyventinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus dujų sektoriuje, ir “Gazprom” įsipareigojimo Lietuvai dėl sąžiningų kainų.

Rusijos portalo “Svobodnaja pressa” duomenimis, Lietuva už “Gazprom” tiekiamas dujas šiuo metu moka brangiau nei kitos Europos Sąjungos šalys. Lietuva pirmąjį ketvirtį mokėjo 367 JAV dolerius, Estija – 309 dolerius, Latvija – 310 dolerių, Lenkija – 311 dolerių.

Lietuvos Vyriausybei pasiūlius derėtis dėl dujų kainos Lietuvai bei trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimo, Rusijos koncerno “Gazprom” ir Energetikos ministerijos atstovai trečiadienį susitiko Maskvoje ir, pasak “Gazprom”, šalys susitarė toliau tęsti “draugiškas” derybas.

Energetikos ministerija, valdanti 17,7 proc. “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” kontroliuojamos bendrovės “Lietuvos dujos” akcijų, kaltina “Gazprom” pažeidus “Lietuvos dujų” privatizavimo sutartį, nustatant dujų kainą, ir pasiūlė pažeidimą ištaisyti.

Be to, šių metų vasarį Energetikos ministerija kreipėsi į Lietuvos teismą, prašydama pradėti bendrovės “Lietuvos dujos” ir jos valdymo organų veiklos tyrimą.

Be to, Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai ir prašo įvertinti, ar “Gazprom” veiksmai atitinka ES konkurencijos teisės reikalavimus, įtariant, jog jis piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir taiko diskriminacines kainas Lietuvai.

Vienas “Gazprom” vadovų V.Golubevas praėjusią savaitę Maskvoje pareiškė, kad bylinėsis su Lietuva dėl situacijos, susijusios su “Lietuvos dujomis”. Jo žodžiais, Lietuva pralaimės bylą, nes koncernas nepažeidė savo įsipareigojimų – dujų kainų formulei Lietuvos Vyriausybė esą pritarė 2008 metais, iki trečiojo ES energetikos paketo taikymo.

Energetikos ministerija ir “Lietuvos dujų” valdyba akcininkams siūlo visiškai skirtingus nutarimų projektus kitą savaitę įvyksiančiam metiniam susirinkimui. Įmonė pernai uždirbo 159,715 mln. litų grynojo pelno, tačiau Energetikos ministerija siūlo dividendų nemokėti.

Tuo tarpu “Lietuvos dujos” valdyba įmonės akcininkams siūlo iš 2010 metais uždirbo pelno dividendams mokėti skirti 120 mln. litų.

Lietuvos Vyriausybei priklauso 17,70 proc. “Lietuvos dujų” akcijų, Rusijos koncernui “Gazprom” – 37,06 proc., Vokietijos “E.ON Ruhrgas International” (38,9 proc. akcijų).

“Lietuvos dujų” akcijos kotiruojamos “Nasdaq Omx” Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Ne visi parlamento opozicijos atstovai gali balsuoti už energetikos ministro Arvydo Sekmoko nušalinimą nuo pareigų, sako Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

“Susidaro toks įspūdis, kad opozicijoje yra sveikai mąstančių politikų, kurie gali ir nebalsuoti dėl nušalinimo”, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė I.Degutienė.

Pasak jos, nors A.Sekmoko atžvilgiu yra ir pagrįstos kritikos, tačiau jį interpeliuojant “reikėtų mąstyti šiek tiek plačiau, kokie yra mūsų strateginiai interesai”.

“Galbūt nebuvo glaudesnio ministro kontakto su Seimu, tačiau ministro vykdomi ir pradėti darbai Lietuvai yra labai aktualūs ir reikalingi”, – teigė I.Degutienė.

Susirinkęs į pirmą posėdį ketvirtadienį Seimas pavasario sesiją pradės interpeliacijos energetikos ministrui A.Sekmokui svarstymu.

Interpeliaciją A.Sekmokui savo parašais yra parėmę 70 Seimo narių. Jos iniciatorė – opozicinė frakcija “Tvarka ir teisingumas”.

Opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė palankiai vertinanti ministro darbą.

Pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliacijos klausimus, Vyriausybės narys privalo į juos raštu atsakyti ne vėliau kaip per dvi savaites. Vėliau savo atsakymus jis turi pateikti žodžiu Seimo nariams, o šie balsuoja, ar pritaria atsakymams, ar ne.

Nepritarus atsakymams, slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru. Jis atstatydinamas, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

I.Degutienė teigė, kad ketvirtadienį prasidedančios Seimo pavasario sesijos darbų programoje įregistruota daugiau kaip 600 teisės aktų projektų ir pabrėžė nenorinti, kad “šita sesija virstų tik interpeliacijų arba procedūrinių klausimų sesija”.

“Tikrai nesinorėtų, kad tai būtų tik tam tikri politiniai žaidimai, kurie neduoda valstybei absoliučiai jokios naudos”, – sakė Seimo pirmininkė.

Seimas pavasario sesiją ketvirtadienį pradės interpeliacijos energetikos ministrui Arvydui Sekmokui svarstymu. Procedūros pradžia numatoma 12 val., o pabaiga – apie 15 valandą.

Interpeliacijos tekstas ministrui buvo pateiktas dar pernai – Seimo rudens sesijoje, o per pertrauką A.Sekmokas atsakė į pateiktus klausimus.

Pagal Seimo Statutą, susirinkus į sesiją ministras turi parlamentarams žodžiu atsakyti į tuos klausimus.

Seimo opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

Interpeliaciją, kurios iniciatorė – opozicinė “tvarkiečių” frakcija, savo parašais yra parėmę 70 parlamentarų, daugiausia iš opozicijos, bet pasirašė ir keli valdantieji: konservatorius-krikdemas Kazimieras Uoka bei jungtinės Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijos nariai Arūnas Valinskas ir Arūnė Stirblytė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad iš viso interpeliaciją A.Sekmokui gali palaikyti 6 valdančiajai daugumai priklausantys parlamentarai: “Šiandien opozicijai priklauso 70 parlamentarų. Esame vieningi šiuo klausimu. Turime informacijos, jog interpeliaciją palaikys kokie šeši valdančiųjų atstovai”, – teigia A.Butkevičius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra grąžinusi iniciatoriams interpeliaciją su 30 parlamentarų parašų aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, kuriam priekaištaujama dėl nevykdomos gyvenamųjų namų renovacijos, atliekų tvarkymo programų vilkinimo, aplaidaus požiūrio į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką, nesugebėjimo įsisavinti Europos Sąjungos lėšas.

2010 metais gegužę interpeliaciją atlaikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, o 2009 metų pavasarį – tuometinis finansų ministras Algirdas Šemeta. Nepavykus atstatydinti A. Šemetos, opozicija tada atidėjo sumanymą skelbti interpeliaciją premjerui Andriui Kubiliui.

Opozicija 2009 metais interpeliacija grasino ir tuometiniam socialinės apsaugos ir darbo ministrui Rimantui Jonui Dagiui, kuris vėliau buvo pakeistas Donatu Jankausku.

Pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, gali ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Gavęs interpeliacijos klausimus, ministras privalo į juos raštu atsakyti, o vėliau savo atsakymus jis turi pateikti žodžiu Seimo nariams, o šie balsuoja, ar pritaria atsakymams, ar ne.

Nepritarus atsakymams, slaptai balsuojama dėl nepasitikėjimo ministru. Jis atstatydinamas, jeigu už nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

+370 5 2396414