Seksologų teigimu, apie 30 proc. Lietuvos vyrų kenčia dėl patiriamo diskomforto ir nesugebėjimo palaikyti lytinio akto.
Raimonda Karvelytė
Per greitas ir nekontroliuojamas vyro sėklos išsiveržimas lytinio akto metu daliai vyrų neatsiejamas nuo stipraus emocinio streso. Pasak urologo dr. Roberto Adomaičio, dėl priešlaikinės ejakuliacijos kenčiančius pacientus slegia ne tik nusivylimas savimi, bet ir kaltė dėl nuolat nepatenkinamų antrosios pusės lūkesčių. Blogiausia, ką esant tokiai situacijai gali padaryti moteris, – pasiūlyti savo partneriui „pasiremontuoti“.
Pasigendama kompleksinio požiūrio
Skausminga ir dažnu atveju uždelsta priešlaikinės ejakuliacijos problema Lietuvoje sėkmingai sprendžiama jau kurį laiką vartojant geriamąjį receptinį preparatą, leidžiantį prailginti meilės fazę. Minėta priemonė gelbsti atitolinant ejakuliaciją, tai yra sulėtina nervinio signalo kelionę nuo varpos galvutės iki pasitenkinimo centro smegenyse. Taip pailgėja natūrali lytinio akto trukmė. Tačiau, kalbintų seksologų teigimu, didžiausia bėda ta, kad, nepaisant pastaruoju metu padidėjusio visuomenės švietimo ir socialinės reklamos gausos, vyrai apie galimas išeitis į kalbas leidžiasi nenoriai.
Seksologai sutinka, kad prakalbinti vyrą šią jautria tema – uždavinys ne iš lengvųjų, tačiau kalbėti apie patiriamą problemą būtina. Geriausia partneriams sprendimų ieškoti drauge, o ne vaikščioti pas seksologus ar urologus po vieną. „Gana dažnoje šeimoje į priešlaikinę ejakuliaciją žvelgiama kaip į vyro problemą ir siūloma jam „pasiremontuoti“, tačiau sprendimo reikėtų ieškoti drauge“, – neabejoja R.Adomaitis.
Ne vieną dešimtį metų šioje srityje dirbantis individualiosios psichologijos analitikas seksologas Viktoras Šapurovas atkreipia dėmesį, kad į seksologo kabineto duris kai kada pasibeldžiama išties per vėlai: „Vaikai jau užauginti, gyvenimas susiklostęs, nuoskaudų dėl daugelį metų nepatiriamo seksualinio artumo taurė perpildyta… Taigi nereikėtų tiek metų laukti: jei porai vidutiniškai per 20 lytinių aktų problemos neišsisprendžia, dėl galimų išeičių vertėtų tartis su seksologu.“
Specialistas aiškina, kad dažnoje šeimoje priešlaikinės ejakuliacijos problemų kyla dėl skirtingų priežasčių: nereguliaraus seksualinio gyvenimo, partnerių artumo stokos, negebėjimo susikalbėti, taip pat – somatinių ligų (šlapimo takų ar infekcinių uždegimų) ir psichologinių priežasčių.
Medicininė praktika rodo, kad kai kuriais atvejais greitesnis vyrų sėklos išsiveržimas būna įgimtas, kitais atvejais nulemtas skydliaukės hormonų veiklos sutrikimų, kuriuos sureguliavus problema tiesiog išnyksta. Taigi kiekvienas atvejis unikalus ir reikalaujantis išskirtinio dėmesio, todėl delsti neverta.
Gydymo būdą lemia gyvenimo tempas
Pasidomėjus, kaip Lietuvoje siūloma spręsti priešlaikinės ejakuliacijos problemas, matyti, kad žmonės vis dėlto labiau linkę į greito poveikio medicinines priemones. „Daugelis besikreipiančiųjų nori tabletės, kad iš karto pasijustų geriau, o ilgesniam gydymui tiesiog neturi laiko. Šiuo atveju didelės nuodėmės nėra: tabletė pripratimo nesukelia ir efektyvi jau išgėrus pirmąją dozę. Žinoma, galima išmokyti žmogų keisti savo elgesį, taikyti įvairias terapijas, tik jos užtrunka gerokai ilgiau ir ne kiekvienas ryžtasi lankytis seksologo kabinete pusmetį“, – aiškina V.Šapurovas.
Specialistas svarsto, kad priešlaikinės ejakuliacijos sunkumų daugeliui vyrų kyla ir dėl netinkamos mitybos, ir dėl greito gyvenimo tempo, kurį lemia stresas, nesugebėjimas pailsėti, atsipalaiduoti ir pan.
Aišku viena – problema kompleksinė, o dėl jos kenčia ne vien vyrai, bet ir jų partnerės, lytinio akto metu nepatiriančios seksualinio pasitenkinimo. „Jei moters organizmas vaginalinio tipo, dėl priešlaikinės ejakuliacijos jos galimybės patirti orgazmą labai sumenksta. O kur dar tie atvejai, kai vyro sėkla išsilieja nė nespėjus įstumti varpos į makštį“, – pasakoja per savo praktiką ne vienam dėl tokių problemų pagelbėjęs seksologas.
Vyrų reakciją, specialisto teigimu, esant tokių nesklandumų, lemia asmenybės tipas: vieni dėl nenusisekusių lytinių santykių kaltina save, kiti – partneres, tačiau yra ir tokių, kurie ima vengti lytinio kontakto, užsisklendžia savyje ar skandina depresiją alkoholyje. „Kadangi atvirauti lytinio akto metu partneriai nėra linkę, pasitaiko vyrų, kurie į medikus kreipiasi tik dėl savo žmonų, esą tik jos nepatenkintos lytiniu aktu, o jiems ankstyvas sėklos išsiveržimas netrukdo“, – pasakoja V.Šapurovas.
Taigi kiek iš tiesų turėtų trukti ypatinga artumo akimirka nuo vyro varpos įstūmimo į moters makštį iki ejakuliacijos? Seksologai sutaria, kad vidutiniškai nuo 3–5 minučių, tačiau diskusijos šiuo klausimu netyla nuo neatmenamų laikų. Svarbiausia, pasak specialistų, kad šeimoje tai netaptų skyrybų priežastimi.
„Jei pora įsisąmonins, kad ankstyva vyro ejakuliacija nėra kažkas „nenormalaus“, rasti sprendimą bus lengviau. Priešlaikinį sėklos išsiliejimą patiria nemenkas procentas vyrų“, – ramina urologas R.Adomaitis, pridurdamas, kad ši problema iš dalies nulemta tam tikros medžiagos, esančios centrinėje nervų sistemoje.
Pri-LT-020-2014