Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako nematanti pagrindo pradėti apkaltos procesą seksualinių mažumų eitynių dalyvius užsipuolusiems Seimo nariams Petrui Gražuliui bei Kazimierui Uokai.

Pasak Seimo pirmininkės, parlamentarų elgesys šiuo atveju daugiau vertintinas kaip teisės pažeidimas, o atsakomybė jiems turinti būti taikoma kaip ir kiekvienam viešajai tvarkai ar įstatymui nusižengusiam piliečiui.

“Šiuo atveju, man atrodo, daugiau buvo pažeidimai teisiniai, elgesys su tam tikrais administracinės, gal netgi baudžiamosios teisės pažeidimais, bet tai, ką pati mačiau televizijos ekrane, manau, teisėsaugos institucijos labiau domėsis”, – paklausta, ar mato pagrindą Seimo narių apkaltai, pirmadienį žurnalistams sakė I.Degutienė.

Tačiau ji pabrėžė, kad toks elgesys nedera su Seimo nario statusu: “Dar iki tų eitynių kviečiau, įtardama, kad kai kurie Seimo nariai gali dalyvauti (proteste – BNS), elgtis santūriau, ir iš tikrųjų nelabai dera su pačiu Seimo nario statusu toks elgesys”.

“Jei tai buvo kokie nors teisės pažeidimai, nenorėčiau užbėgti teisinėms institucijoms už akių. Bet koks žmogus, kuris yra padaręs teisinių pažeidimų, ar tai yra Seimo narys, ar ne, teisinė atsakomybė visiems turi būti vienoda”, – sakė Seimo pirmininkė.

Tuo metu Seime esama viešų vertinimų, kad parlamentarai, jei bus apkaltinti kurstę riaušes, turėtų sulaukti apkaltos.

Teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui galimas esant vienam šių pagrindų: šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką, įtarus padarius nusikaltimą.

“Kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauktų Seimo narių, pagal Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamąjį kodeksus, ir šiuo klausimu yra skirtingų teisininkų nuomonių, todėl imtis tolesnių žingsnių bus galima, kai paaiškės teisėsaugos vertinimas”, – BNS sakė apie apkaltą prabilęs Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Arminas Lydeka.

Tuo atveju, jei parlamentarų atsakomybė būtų įvertinta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasak A.Lydekos, svarstytina, ar apkaltos procesą būtų galima inicijuoti kitais pagrindais.

“Tokiu atveju pradėčiau konsultacijas su teisininkais, ar jie matytų pagrindą pradėti Seimo nariams apkaltą, ir nuo rezultatų priklausytų kiti veiksmai, kol kas tam dar per anksti”, – sakė parlamentaras.

ŽTK pirmininkas pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad jam gėda, jog minėti du parlamentarai dirba Seime.

“Man gėda, kad P.Gražulis ir K.Uoka dirba Seime. Gėda, kad jie ne tik nesuvokia konstitucinių žmogaus teisių, bet ir spjauna į įstatymus, provokuoja neapykantą, kursto riaušes”, – rašoma A.Lydekos pareiškime.

Taip pat jis dėkoja policijai, kuri “apgynė žmogaus teises ir į vietą pastatė net tik įsiaudrinusių tamsuolių minią, bet ir du Seimo narius”.

Per šeštadienį vykusias pirmąsias seksualinių mažumų eitynes parlamentarai “tvarkietis” P.Gražulis bei konservatorius K.Uoka susigrūmė su eitynes saugojusiais pareigūnais.

Policija juos ketina siekti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo, tačiau pirmadienį dar pareigūnai nebuvo neapsisprendę, kokį pažeidimą – administracinį ar baudžiamąjį – parlamentarai padarė.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas liberalcentristas Arminas Lydeka sako, kad taikias mažumų eitynes užsipuolę Seimo nariai “tvarkietis” Petras Gražulis ir konservatorius Kazimieras Uoka gali sulaukti apkaltos proceso.

A.Lydeka tvirtina iš pradžių laukiantis teisėsaugos sprendimų, nes, jei būtų Generalinės prokuratūros prašymas Seimo narius leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, Seimas spręstų ir tai, ar parlamentarų atžvilgiu pradėti apkaltos procesą.

Teikimas pradėti apkaltos procesą Seimo nariui galimas esant vienam šių pagrindų: jam šiurkščiai pažeidus Konstituciją, sulaužius priesaiką, įtarus padarius nusikaltimą.

“Kol kas neaišku, kokia atsakomybė lauktų Seimo narių, pagal Administracinių teisės pažeidimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir šiuo klausimu yra skirtingų teisininkų nuomonių, todėl imtis tolesnių žingsnių bus galima, kai paaiškės teisėsaugos vertinimas”, – BNS sakė ŽTK vadovas.

Tuo atveju, jei parlamentarų atsakomybė būtų įvertinta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, pasak A.Lydekos, svarstytina, ar apkaltos procesą būtų galima inicijuoti kitais pagrindais.

“Tokiu atveju pradėčiau konsultacijas su teisininkais, ar jie matytų pagrindą pradėti Seimo nariams apkaltą, ir nuo rezultatų priklausytų kiti veiksmai, kol kas tam dar per anksti”, – sakė parlamentaras.

ŽTK pirmininkas pirmadienį išplatino pareiškimą, kuriame sako, kad jam gėda, jog minėti du parlamentarai dirba Seime.

“Man gėda, kad P.Gražulis ir K.Uoka dirba Seime. Gėda, kad jie ne tik nesuvokia konstitucinių žmogaus teisių, bet ir spjauna į įstatymus, provokuoja neapykantą, kursto riaušes”, – rašoma A.Lydekos pareiškime.

Taip pat jis dėkoja policijai, kuri “apgynė žmogaus teises ir į vietą pastatė net tik įsiaudrinusių tamsuolių minią, bet ir du Seimo narius”.

“Sunku suvokti, kam dėl taikaus renginio reikėjo kelti tiek daug triukšmo, plūstis ir grūmoti kumščiais. Dabar tenka tik apgailestauti, kad pasauliui pasirodėme kaip barbarai”, – tvirtina ŽTK vadovas.

Jis taip pat sako, kad apgailėtinai atrodo ne tik “provincialios lietuvių diskusijos lytinės orientacijos tema”, bet ir laikinojo Generalinės prokuratūros vadovo “išsigandusios mergaitės” pozicija.

Per šeštadienį vykusias pirmąsias seksualinių mažumų eitynes parlamentarai “tvarkietis” P.Gražulis bei konservatorius K.Uoka susigrūmė su eitynes saugojusiais pareigūnais.

Policija juos ketina siekti patraukti administracinėn atsakomybėn dėl riaušių kurstymo.

“Prašysime bausti šiuos asmenis pagal administracinę atsakomybę už riaušių kurstymą. Jei ne šie du piliečiai, renginys būtų praėjęs be didelių incidentų”, – šeštadienį žurnalistams sakė Vilniaus policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas.

Mažumų eitynės buvo leistos paskutinę minutę – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui penktadienį panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo sostinės savivaldybės išduotas leidimas renginiui buvo sustabdytas. Į teismą prašydamas sustabdyti eitynes kreipėsi laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, argumentuodamas galimais neramumais.

Dėl neramumų protestuose prieš Vilniuje pirmąkart surengtas seksualinių mažumų eitynes sulaikyta 12 žmonių, pranešė Vilniaus policija. Neramumai prasidėjo šeštadienio popietę seksualinių mažumų renginiui einant į pabaigą, kai maždaug už pusantro šimto metro buvę protestuotojai ėmė veržtis per tvorą, skyrusią juos nuo renginio vietos. Įvairiais daiktais ir dūminiais užtaisais protestuotojų apmėtyti policininkai panaudojo ašarines dujas.

Tarp protestuotojų ir keletas politikų – Seimo nariai Petras Gražulis ir Kazmieras Uokas, Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius.

Griežtai saugomoje teritorijoje įvykusių pirmųjų seksualinių mažumų eitynių dalyvius Vilniuje šeštadienį pasitiko gausus būrys protestuotojų.

Per Lietuvos visuomenėje prieštaringai vertinamą renginį po vidurdienio keli šimtai eisenos dalyvių pajudėjo prie Neries esančia Upės gatve nešdamiesi vaivorykštės spalvų, Europos Sąjungos (ES), kitų šalių vėliavas ir įvairius plakatus. Paėję kelis šimtus metrų, jie susirinko prie scenos, kur buvo sakomos sveikinimo kalbos.

Renginio prieigose protestuoti prieš gėjų eitynes susirinko apie pusantro tūkstančio žmonių. Dalis jų sakė prieštaraujantys “homoseksualizmo propagandai”. Incidentų išvengti nepavyko – iš protestuotojų minios pareigūnų link buvo paleista keletas dūminių užtaisų ir kitų daiktų. Vienas eitynių priešininkas įžeidžiančius šūkius šūkavo atplaukęs valtimi upe.

Šarūnas Mažeika / BFL

Vilniaus policija popiet pranešė, kad į pirmąjį ir trečiąjį miesto komisariatus buvo pristatyta 12 asmenų. Du nešėsi sprogstamas medžiagas ir buvo uždaryti į areštinę. Trys buvo sulaikyti už chuliganiškus veiksmus, septyni už tai, kad buvo su kaukėmis ir lazdomis. Policija protestuotojus per garsiakalbius ragino žmones nepasiduoti provokacijoms.

“Man svarbu dalyvauti šiame renginyje, nes kiekvienas pilietis turi stoti ginti žmogaus teisių. Mes kalbame ne apie gėjų paradą, o apie žmogaus ir piliečių teises, kurias bandyta paminti”, – BNS sakė eitynėse dalyvavęs Seimo narys Rokas Žilinskas.

“Šiandien yra mažas žingsnis pirmyn, turime stengtis ir toliau užtikrinti lygybę”, – kreipdamasis į renginio dalyvius sakė europarlamentaras Michaelas Cashmanas (Maiklas Kešmenas).

Seksualinių mažumų eitynėse taip pat dalyvavo Seimo narė Aušrinė Marija Povilionienė, keturi Europos Parlamento nariai, Švedijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Birgitta Ohlsson (Birgita Olsen), tarptautinių organizacijų “Amnesty International” ir “Human Rights Watch” atstovai, Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje.

Seksualinių mažumų eitynių dalyviai laikė plakatus užrašus su plakatais “Homofobija nėra šeimos vertybė”, “Žmogaus teisės yra mano pasididžiavimas” (Human Rights are my Pride), “Skirtingos šeimos, viena meilė”.

Tuo metu protestuotojai skandavo šūkius “Gėda” ir “Homodiktatūrai – ne”. Tarp protestuotojų buvo skandalais pagarsėjęs buvęs Kauno meras Vytautas Šustauskas, radikalas Mindaugas Murza.

“Eitynės prieštarauja dorovei, o dorovė nėra toks dalykas, kurį gali keisti kaip kojines”, – BNS sakė Lina iš Kauno prisistačiusi moteris.

Įvykio vietą saugojo gausios policijos pajėgos, tarp jų – raitoji policija ir riaušes malšinti pasirengę Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai su specialia įranga.

Pirmąkart Lietuvoje rengiamos seksualinių mažumų eitynės visuomenėje sulaukė prieštaringų vertinimų. Teismo sprendimu jos iš pradžių buvo uždraustos, bet vėliau apeliacinis teismas vis dėlto leido eitynes. Apklausos rodo, kad eitynėms nepritaria trys ketvirtadaliais šalies gyventojų.