Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Bausmių vykdymo kodekso straipsnio projektą, kuris parengtas, atsižvelgiant į informaciją apie dažnėjantį seksualinį smurtą prieš vaikus, vaikų patiriamą seksualinę prievartą nuo šeimos narių.

Priėmus siūlomas pataisas smurtautojai, nuteisti už nusikaltimus nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, neturėtų galimybės būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.

Toks reglamentavimas būtų atgrasus asmenims, linkusiems į draudžiamus lytinius santykius. Seksualiniai nusikaltimai  pasižymi pakankamai aukštu recidyvizmo lygiu (smurtautojai linkę kartoti nusikaltimus), todėl šiuo atveju turi būti  taikomos papildomos poveikio priemonės. Ypač svarbu tai, kad priėmus įstatymo pataisas vaikai būtų geriau apsaugoti nuo anksčiau laiko grįžusio iš pataisos namų šeimos nario pakartotinio  seksualinio smurto.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos nuomone, tokios  pataisos šiandien yra būtinos ir aktualios žmogaus teisių užtikrinimo aspektu.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės Danguolės Maciulevičienės teigimu, pastebima tendencija, kad mažamečiai vaikai seksualinę prievartą dažniausiai patiria iš artimų ar tolimų giminaičių. Jos teigimu, tam įtakos turi pakitęs šeimos modelis.

„Su mažamečiais giminystės ryšiais susiję asmenys dažniausiai naudoja seksualinę prievartą prieš šią itin pažeidžiamą socialinę asmenų grupę, kurie įprastai bijo prabilti apie patirtą ar patiriamą seksualinę prievartą. Jie baiminasi, kad tai gali pakenkti šeimos narių tarpusavio santykiams, dažnai būna įbauginti skriaudėjų, jog šie niekam apie tai nepasakotų, antraip, jie grasina imsis fizinio smurto prieš juos. Remiantis tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų rodikliais, ryškėja tendencija, jog šias nusikalstamas veikas vykdo patėviai, dėdės, tėvai, broliai – artimi žmonės“, – kalbėjo devynerius metus seksualinio prievartavimo bylose besispecializuojanti D. Maciulevičienė.

Kodėl mažamečiai bijo pasisakyti apie patiriamą seksualinę prievartą?

Šiais metais apygardos prokuratūros teritorinių prokuratūrų prokurorai teismui perdavė penkias seksualinio prievartavimo, išžaginimo bylas. Prokurorės teigimu, šios bylos taip pat nėra išimtis, nes jose dominavo nukentėjusiųjų aplinkoje esantys asmenys: motinos draugas, sugyventinis, patėvis.

„Dauguma vaikų bijo apie patiriamą prievartą prašnekti garsiai, ir numesti nuo savo pečių slegiančią naštą, nes dažniausiai jie yra socialiai nuo skriaudėjų priklausomi. Antra, tokio amžiaus vaikai mano, jog jie negali neklausyti suaugusiųjų ir turi elgtis taip, kaip jiems yra sakoma“, – argumentus dėstė prokurorė.

Pastarieji baigti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose seksualinio prievartavimo bylose rodo, jog motinos per bylų nagrinėjimo posėdžius teisme gina ne savo vaiką, o sugyventinį, ar vaiko patėvį. „Dauguma moterų taip elgiasi todėl, jog bijo netekti pagrindinio šeimos „maitintojo“, seksualinio partnerio. Be to, baiminasi viešumo“, – kalbėjo D. Maciulevičienė.

Užsienio šalyse yra įkurtos specialios psichologinės tarnybos, kurios dvejus metus teikia pagalbą seksualinę prievartą patyrusiems mažamečiams. „Svečiose šalyse tokią prievartą patyrusiems vaikams skiriamas didelis dėmesys, psichologinė ir kitokia pagalba. Mūsų šalyje to nėra, dažnai tenka išgirsti žemesnio išsilavinimo žmones sakant, jog jei vaikas nebuvo fiziškai sužalotas, vadinasi, tai nėra seksualinė prievarta, bet pamirštama tai, kad tokie potyriai neišdyla iš atminties visą gyvenimą“, – profesine patirtimi dalijosi prokurorė.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2007–2009 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 184 galimai seksualinę prievartą patyrusių mažamečių atvejai. Seksualinę prievartą patyrusių mažamečių daugiausiai būta 2008 m. Per pastaruosius trejus metus teismui buvo perduotos 156 baudžiamosios bylos, iš jų 59 – nutrauktos.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius šalyje užregistruota 21 seksualinę prievartą patyrusių mažamečių asmenų atvejai, 10 bylų perduota teismui, 5 ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti.