Jūratė Juškaitė / V.Šereikos nuotr

„Mes esame žmonės, ne propaganda!“ – skelbia šią savaitę vykstančio festivalio „Baltic Pride“ ir jau trečiųjų eitynių Lietuvoje „Už lygybę!“ rengėjai. Įvairių vertinimų sulaukiantis renginys vis dar nepalieka abejingų. Reakcija į eitynes yra puikus atskaitos taškas visuomenės požiūrio į seksualines mažumas brandai aptarti.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė, portalo manoteises.lt redaktorė Jūratė Juškaitė sako, jog ilgą laiką iš fakto, kad vyksta LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) eitynės, buvo galima kelti skandalus. Anot jos, tai atsidurdavo žiniasklaidos antraštėse lyg šiandien – prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą. Perkeliant šį faktą į socialinį kontekstą – žmonių nepasitenkinimą mažmeninės rinkos sistema, – naujienos apie „Lidl“ tampa sensacija. LGBT eitynių faktas katalikiškų vertybių kontekste taip pat pritraukia daug dėmesio.

Lietuvos žiniasklaida jau pradėjo prisiimti atsakomybę, kaip visuomenė reaguos į šį faktą.

Kaip pabrėžia Jūratė, nuo pirmų eitynių 2010-aisiais iki antrų keitėsi pats žiniasklaidos diskursas: „Atsirado antraščių, kurios nesiekia neigiamo efekto, nesukelia neigiamų minčių. Diskursas iš skandalizuojančios pozicijos keičiasi į neutralią.“

Faktą, kad Vilniuje vyksta seksualinių mažumų eitynės, galima pateikti ir kaip „vyksta LGBT maskaradas“, o tai jau turi atitinkamą reikšmę. Bet, pašnekovės teigimu, Lietuvos žiniasklaida jau pradėjo prisiimti atsakomybę, kaip visuomenė reaguos į šį faktą.

Didžiausias, bet mažiausiai matomas

Keičiasi ir eitynių normatyvumas. 2010 m. teismuose buvo sprendžiamas jų teisėtumas apskritai, 2013 m. tik po teismo sprendimo Vilniaus miesto savivaldybė leido žygiuoti Gedimino prospektu. Šiemet Savivaldybė nedarė jokių papildomų kliūčių dėl galimybės žygiuoti pagrindine sostinės gatve. Eitynės vyks nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo.

Kadangi neliko aštraus konflikto, festivalis sunkiau prasibrauna į žiniasklaidą.

Tai – viena iš priežasčių, lemiančių mažesnį eitynių matomumą, įsitikinusi Jūratė. „Kai nebeliko intrigos ir skandalo, pasidarė neįdomu. Nors šių metų „Baltic Pride“ bus didžiausias kada nors vykęs, su įvairias renginiais („Pride voices“ diskusijomis, LGBT fesitvaliu „Kreivės“ ir dar daugiau), tai nėra skandalų fonas. Kadangi neliko aštraus konflikto, festivalis sunkiau prasibrauna į žiniasklaidą“, – pastebi ji.

2013 m. eisenoje žygiavo 500-800 žmonių, šį šeštadienį tikimasi iki 2 tūkst. dalyvių. Atsiranda vis daugiau organizacijų, kurios planuoja žygiuoti oficialiai, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto studentų atstovybė su akademine bendruomene, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Liberalų sąjūdis.

Laukia pačių LGBT žmonių proveržio

Remiančiųjų LGBT ratas auga, viena partija į savo programą yra įtraukusi tos pačios lyties asmenų partnerystę. Jūratė prisimena, kad prieš kurį laiką apie tai net negalėjo pagalvoti, tada tikėjosi, kad tik politikai nekalbėtų sovietinėmis klišėmis.

Lietuviai labiausiai iš visų ES šalių (per 40 proc. apklaustųjų) nenorėtų, kad jų bendradarbis būtų seksualinių mažumų atstovas.

Pačių politikų, kurie palaiko LGBT, irgi daugėja. Yra labai aiškiai palaikančių seksualines mažumas, bet dauguma, mąstydami apie savo rinkėjus, pasisako labai nuosaikiai: kad jie yra žmonės, kaip ir visi. Tokios bendros frazės, anot pašnekovės, yra pirmas žingsnis kaitos link.

Bendra situacija dar toli gražu nėra gera: praėjusių metų Eurobarometro duomenys rodo, jog lietuviai labiausiai iš visų ES šalių (per 40 proc. apklaustųjų) nenorėtų, kad jų bendradarbis būtų seksualinių mažumų atstovas.

Kita vertus, viešojoje erdvėje daugėja pozityvios informacijos LGBT tema, žmonės pradeda suprasti esmę ir dabar lieka iššūkis tik jiems patiems – ar šiemet išdrįs ateiti į eitynes.

„Tai jau nėra 2010-ieji, kai realiai rizikavai gauti į galvą. Tas skaičius, kuris buvo atėjęs į antras eitynes, nereprezentuoja pačios bendruomenės dydžio. Žinau daugybę žmonių, kurie tiesiog bijojo eiti. Daugelis nėra atviri savo šeimoms. Kadangi eitynėse buvo žiniasklaidos, jie bijojo patekti į televiziją“, – prisimena Jūratė ir sako, kad proveržis dabar turi įvykti pačioje LGBT bendruomenėje.

Eitynės tapo lūžio tašku

Pirmose „Baltic Pride“ eitynėse dalyvavusi Jūratė pamena, kad labiausiai anuomet gąsdino nežinomybė, kas įvyks: „Buvo aiški nuojauta, kad nesi tikras, ar policija susitvarkys, ar nesusitvarkys, nes nenori susitvarkyti.“ Visgi tas renginys, pasak jos, įrodė įstatymo viršenybę Lietuvoje.

Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje sustiprėjo homofobija. Po įstojimo pradėjo veikti įvairios grupės, suaktyvėjo ir LGBT žmonių veikla.

Tos eitynės buvo lūžio taškas, bet ne seksualinių mažumų viešinimo pradžia. „Įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvoje sustiprėjo homofobija. Po įstojimo pradėjo veikti įvairios grupės, suaktyvėjo ir LGBT žmonių veikla. Pavyzdžiui, 2009 m. į pradėtas svarstyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas reaguota piketu prie Prezidentūros.

„2010 m. praktiškai nebuvo „atvirų‟ žmonių iš LGBT bendruomenės, nesakyčiau, kad didelis lūžis įvyko ir po pirmųjų eitynių. Viena pusė buvo paprasti žmonės, atėję pasakyti, kad jie yra ir turi teisę į susirinkimus. Kita pusė buvo rėkiantys, agresyvūs buduliai, kurie atėjo ne ginti kažkokias vertybes ir savo poziciją, bet rasti, kam duoti į galvą. Lūžis įvyko suvokime, kad pasaulis nuo eitynių nesugriuvo. Būtent dėl to jos tokios svarbios“, – akcentuoja Jūratė.

Jos žodžiais, 1970 m. pirmųjų eitynių Amerikoje metu irgi nebuvo saugu. Būta policijos ir protestuotojų smurto prieš dalyvius. Saugi renginio erdvė susikūrė tik po kurio laiko. „Žvelgiant istoriškai atrodo, kad Lietuva šia linkme žygiuoja daug sparčiau, – pažymėjo pašnekovė. – Mes žinom, kur einam, žinom, kad šios eitynės yra už žmogaus teises, kurios turi būti užtikrinamos modernioje demokratinėje valstybėje.“

Norėčiau, kad renginys neprarastų politinio konteksto, ir net kai LGBT bus garantuotos visos teisės, tai toliau vystytųsi kaip bendra platforma už demokratiją ir žmogaus teises.

„Prieš 30-40 metų žmonės tiesiog ėjo į gatves ir nežinojo, kas iš to išeis. Todėl tai truko gerokai ilgiau. Čia, Lietuvoje, kaip manoteises.lt sakė dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė, 2010 m. dalyviai žygiavo lyg gyvuliai narve, o 2013-aisiais narvo nebeturėjome. Tikiuosi, kad šiais metais ta saugi erdvė dar labiau prasiplės, – viliasi portalo redaktorė. – Norėčiau, kad renginys neprarastų politinio konteksto, ir net kai LGBT bus garantuotos visos teisės, tai toliau vystytųsi kaip bendra platforma už demokratiją ir žmogaus teises. Nemanau, kad Lietuvoje tai greitai atsitiks, bet kada nors tai neabejotinai įvyks.“

Bulgarijos LGBT bendruomenės aktyvistai Devas Georgiefas ir Glorija Filipova / V.Pupeikytės-Dzhumerovos nuotr.

Birželio 18-ąją vaivorykštinės LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės eitynės vyks ne tik Vilniuje, bet ir Bulgarijos sostinėje Sofijoje. Abi šalys išlieka vienomis priešiškiausių seksualinėms mažumoms Europos Sąjungoje. Apie kylančius iššūkius, visuomenės reakcijas ir labai lėtus pokyčius Bulgarijoje pasakoja šios šalies LGBT bendruomenės aktyvistai Glorija Filipova ir Devas Georgiefas.

Virginija Pupeikytė-Dzhumerova, euroblogas.lt

Tolerancijos trūksta ir mums, ir bulgarams

„Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, tiek Lietuva, tiek Bulgarija išlieka vienos priešiškiausių seksualinėms mažumoms tarp Europos Sąjungos (ES) narių. 2015 metų apklausa rodo, kad dviejų tos pačios lyties asmenų intymiems santykiams visiškai nepritaria du trečdaliai respondentų Lietuvoje ir kiek mažiau Bulgarijoje (ES vidurkis – 27 proc.). Bemaž pusė lietuvių ir du iš penkių bulgarų jaustųsi itin nejaukiai, jei jų kolega darbovietėje būtų gėjus, lesbietė ar biseksualus asmuo (ES vidurkis – 13 proc.). Tokių asmenų aukščiausiame valstybės poste nenorėtų matyti po beveik 60 proc. respondentų abiejose šalyse (ES vidurkis – 21 proc.).

Sausus statistikos duomenis vaizdžiai iliustruoja ir lietuviams kiek tolerantiškesniems pasijusti leidžia keletas detalių.

Tokia apatija kelia retorinį klausimą, kas vis dėlto geriau – priešiškumas ar visiškas abejingumas ir aktualijų ignoravimas?

Antai jei į atlikėjo Ten Walls akibrokštą pernai prezidentė Dalia Grybauskaitė sureagavo kviesdama atviriau diskutuoti apie mūsų uždarumą ir homofobiškumą, Bulgarijos partijos GERB pirmininkas Bojko Borisovas prieš 2014-ųjų parlamento rinkimus pareiškė: „Pas mus visi normalūs. [Partijoje] nėra gėjų“ (bulg. Всички са нормални. Нямаме гейове). GERB rinkimuose gavo daugiausia balsų, o B.Borisovas tapo ministru pirmininku.

Bulgarijoje tėra vienas politikas – Viktoras Lilovas, viešai prisipažinęs esąs homoseksualus.

Politinės partijos Lietuvoje dalyvavimo „Baltic Pride“ eitynėse klausimą svarsto net prezidiumo posėdžiuose. Kai kurie politikai eitynėms nepritaria, tai viešai demonstruoja. Bulgarijoje „Sofia Pride“ nesulaukia jokio šalies politikų dėmesio. Tokia apatija kelia retorinį klausimą, kas vis dėlto geriau – priešiškumas ar visiškas abejingumas ir aktualijų ignoravimas?

„Kasmet nuo 2008 metų rengiamose eitynėse dalyvauja daugelio ES šalių ambasadų atstovai, sveikina susirinkusiuosius, sako kalbas. Bėda, kad apie renginį informuojanti žiniasklaida jų pasisakymus ignoruoja, vėliau reportažuose atrodo, lyg ten jų nė nebuvo, – apgailestauja Glorija ir Devas. – Ar dalyvauja Bulgarijos politikai? Ką jūs, aišku, kad ne.“

Anksčiau vyravo nuomonė, kad tokie renginiai skirti tik LGBT bendruomenės nariams, sunku buvo įsivaizduoti, kad dalyvautų ne jie. O dabar štai, žada dalyvauti žmonės, kurie yra tiesiog už žmogaus teises.

Anot jų, šiemet eitynėse dalyvaus nemažai tradicinės seksualinės orientacijos žmonių – artimųjų, kurie savo dalyvavimu nori parodyti visapusišką palaikymą ir supratimą. „Anksčiau vyravo nuomonė, kad tokie renginiai skirti tik LGBT bendruomenės nariams, sunku buvo įsivaizduoti, kad dalyvautų ne jie. O dabar štai, žada dalyvauti žmonės, kurie yra tiesiog už žmogaus teises“, – šypsosi Devas.

Net lesbietės abejoja dėl eitynių

Pernai „Sofia Pride“ sutraukė kiek daugiau nei pusantro tūkstančio dalyvių (Sofijoje gyvena maždaug 2 mln. žmonių). „Sunku pasakyti, koks buvo tikslus dalyvių skaičius. Prieš renginį turėjome 1500 apyrankių, jas visas išdalinome, dalis žmonių prisijungė vėliau ir apyrankių nebegavo. Šiemet dalyvių tikimės dar daugiau“, – skaičiuoja Glorija.

Susiformavo klaidinga nuomonė, esą jei niekas gatvėse LGBT bendruomenės narių atvirai nediskriminuoja, nemuša ir nevaiko, nėra jokio reikalo demonstruotis ir „lįsti į akis“.

Vis dėlto nei ji, nei Devas neslepia pačioje Bulgarijos LGBT bendruomenėje kylančių nesutarimų dėl eitynių reikalingumo. „Štai aną savaitę buvau susitikusi su lesbiečių pora, viena jų laukiasi dvynukų, o kita dėl to labai jaudinasi, išgyvena, nes vaikams gimus neturės į juos jokių teisių (Bulgarijoje tos pačios lyties asmenų šeimos teisiškai nepripažįstamos – aut. past.). Moterys pasakojo man apie savo rūpesčius ir problemas, kiek daug iššūkių joms kyla tokioje netolerantiškoje visuomenėje. Bet kalbai pasisukus apie „Sofia Pride“, viena pareiškė, kad eitynės visiškai nereikalingos, ir ji tokiai idėjai nepritarianti. Įdomus paradoksas – žmonės nori pokyčių, bet nenori juose dalyvauti, tikisi, kad jie kažkaip savaime atsiras, – stebisi pašnekovė. – Pokyčiai vyksta labai lėtai, nes visuomenėje esame nematomi. Žiniasklaida mumis visiškai nesidomi, daugiausia dėmesio sulaukiame tik prieš eitynes. Turime išnaudoti šį laiką, inicijuoti pokalbius apie mūsų bendruomenę ir jos problemas. Deja, daugybė žmonių to iki šiol nesupranta.“

Merginos teigimu, situacija per pastaruosius keletą metų pagerėjo – visuomenė nebėra aršiai nusiteikusi prieš renginį (2008-aisiais vykusių pirmų eitynių dalyvius agresyvios grupuotės apmėtė Molotovo kokteiliais, buvo sulaikyta 60 asmenų). Tačiau susiformavo klaidinga nuomonė, esą jei niekas gatvėse LGBT bendruomenės narių atvirai nediskriminuoja, nemuša ir nevaiko, nėra jokio reikalo demonstruotis ir „lįsti į akis“.

Mama bijo kaimynių reakcijos

Glorija ir Devas yra bendraamžiai – 24-erių. Paklausti, kaip situacija LGBT žmonių atžvilgiu Bulgarijoje pasikeitė per pastaruosius dešimt metų, abu ėmė juoktis.

Žalojausi ir nekenčiau savęs. Atrodė, kad esu vienintelė tokia visame pasaulyje. O dabar man negėda pasakyti, kad esu homoseksuali.

„Prieš dešimt metų man buvo keturiolika, tuo metu nepažinojau nė vieno homoseksualaus asmens ir pati vos pradėjau suvokti, kad man patinka merginos, – prisimena Glorija. – Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis persikrausčius į Sofiją, kai pasikeitė aplinkinių ratas, atsirado naujų pažįstamų. Apskritai Bulgarijoje būti kitokiu įmanoma turbūt tik sostinėje. Esu iš Perniko, nedidelio miesto šalia Sofijos. Randai ant mano riešų iki šiol ryškūs. Žalojausi ir nekenčiau savęs. Atrodė, kad esu vienintelė tokia visame pasaulyje. O dabar man negėda pasakyti, kad esu homoseksuali. Štai sėdžiu prieš jus ir pasakoju apie eitynių organizavimą. Ryte dalyvavau radijo laidoje, kurioje kalbėjau apie feminizmą. Tiesa, dabar mama jaudinasi, ką reikės sakyti kaimynėms, jei šios atpažino mano balsą. Ji dirba kirpykloje, kur suplaukia visi miestelio gandai ir tikriausiai išgirs įvairiausių komentarų apie savo dukrą…“

Devas teigia, kad mokykloje buvo vienintelis, atvirai prisipažinęs, kad yra transseksualas: „Juokingiausia, kad baigus mokyklą daugybė žmonių prisipažino esantys ne tokie, kokiais visi manė juos esant. Aš to neslėpiau, bet geriausiai pasijutau po mokyklos išvažiavęs studijuoti į Ameriką. Ten sutikau daugybę į save panašių žmonių. Tiesa, dabar, bendraudamas su paaugliais, matau, kad jie žymiai atviresni, drąsesni.“

„Prie to turbūt labiausiai prisideda internetas. Žmonės gali laisvai bendrauti, dalintis savo istorijomis. Neseniai su draugais juokavome, kad Tumblr (socialinis tinklas, kurio vartotojai kuria mini dienoraščius – aut. past.) masiškai gelbėja gyvybes“, – šypsosi Glorija.

Organizatorių nuotr.

Pas kaimynus – dar blogiau

Paklausti, kaip LGBT bendruomenės situaciją Bulgarijoje įsivaizduoja po dar dešimties metų, pašnekovai kiek pasimetė.

„Nelengva net įsivaizduoti. Problemų yra tiek daug, o mes vis dar įstrigę diskusijose, ar mums reikia tų eitynių, tai ką kalbėti apie rimtesnius klausimus. Vis dėlto svarbu pripažinti, kad daugybę pokyčių atnešė Bulgarijos įstojimas į Europos Sąjungą (2007 m. sausio 1 d. – aut. past.). Pas mus situacija tikrai kur kas geresnė nei kaimyninėse Makedonijoje ar Serbijoje – tel dėl eitynių organizavimo kyla kone tikri karai. ES gali mus priversti, įpareigoti keistis bent jau teisinėje sistemoje. Deja, vis tiek užtruks, kol pasikeis ir žmonių mąstymas“, – teigia jaunuoliai.

Tai niekam nedaro įspūdžio, nes aplinkiniams atrodo visiškai normalu.

Kaip LGBT renginiai ir eitynės Lietuvoje ir Bulgarijoje galėtų atrodyti po keliasdešimties metų, galima pamatyti apsilankius… Izraelyje. Jo sostinė Tel Avivas tituluojamas ir pasaulio gėjų sostine. Lankiausi ten vykusiame „Tel Aviv Pride 2016“. Renginys nustebino ne dalyvių gausa (jų buvo per 100 tūkst.) ar sumania logistika, bet įvairiomis, regis, neesminėmis detalėmis.

Bene kiekvienas gatvės stulpas buvo papuoštas LGBT vėliavėlėmis. Didesnės ar mažesnės vėliavos su užrašu „LGBT friendly“ puošė daugybę kavinių, restoranų, barų ir parduotuvių. Jose nevaržomai linksminosi ar ramiai apsikabinę sėdėjo tos pačios lyties poros. Šalia gražių miesto atvirukų buvo siūloma įsigyti ir, pavyzdžiui, dviračiu važiuojančios gėjų poros atvaizdą. Tai niekam nedaro įspūdžio, nes aplinkiniams atrodo visiškai normalu.

BFL

Taline vyks seksualinių mažumų festivalis – LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų) solidarumo ir kultūros savaitė, o valstybei renginyje “Savo pasaulio atradimai” atstovaus Socialinių reikalų ministerijos kanclerė Marelė Erlenheim.

Kaip paaiškino Estijos vyriausybės sekretorius spaudai, festivalis Taline rengiamas, siekiant įtvirtinti visuomenės vertybių įvairovę ir kovojant su homofobija.

Renginys gavo JAV ambasados Taline finansinę paramą. Ji pakvietė pasakyti kalbas šiame festivalyje ir JAV vyriausybės atstovus, tarp jų valstybės sekretorės pavaduotoją demokratijos, žmogaus teisių ir darbo rezervų klausimais Tomą Meliją, kuris bus Taline birželio 8 dieną.

“2011 metų birželį Jungtinėse Valstijose vyksta LGBT draugijų mėnuo. JAV ambasadorius Estijoje Maiklas Poltas ir ambasados darbuotojai prisijungia prie Estijos vyriausybės sveikinimų birželio 6-11 dienomis Taline vyksiančio festivalio proga” – pranešė JAV ambasada.

Vykstant festivaliui, kurio pagrindinė organizatorė – nevyriausybinė organizacija “Eesti Gei Noored”, bus galima aplankyti teminių nuotraukų parodas ir pažiūrėti kino filmų.

Savaitė baigsis koncertu atvirame ore “Skirtumai praturtina” (“Erinevus rikastab”), kuriame pasirodys Estijos artistai.

Koncertą finansuos ES, Estijos socialinių reikalų ministerija ir Talino technikos universiteto Teisės institutas.

Europos Komisija pranešė ketinanti analizuoti, ar kai kurių Lietuvos įstatymų nuostatos nediskriminuoja seksualinių mažumų.

“Komisija labai nedviprasmiškai atmeta homofobiją, nes tai labai ryškiai pažeidžia žmogaus orumą”, – vėlų antradienio vakarą pareiškė teisingumo eurokomisarė Viviane Reding (Vivjan Reding).

Europos Parlamente surengtoje diskusijoje ji pranešė, kad bus analizuojama Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostata, jog turi būti ribojama informacija, “kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata”.

V.Reding užsiminė, kad įstatymas gali kirstis su direktyvomis dėl audiovizualinių paslaugų teikimo ir nediskriminavimo.

“Šio įstatymo paskelbimas gali kelti problemų dėl elektroninės prekybos ir audiovizualinių paslaugų teikimo direktyvos, taip pat dėl nediskriminavimo principo. Taigi Komisija ketina pasigilinti į šį klausimą”, – kreipdamasi į europarlamentarus Strasbūre sakė V.Reding.

Šis įstatymas anksčiau buvo labai kritikuotas dėl nuostatos, draudusios vaikams skleisti informaciją, kuria “propaguojami” homoseksualūs, biseksualūs ar poligaminiai santykiai. Vėliau šios normos buvo atsisakyta, tačiau uždrausta skatinti “kitokią” šeimos sampratą.

V.Reding taip pat komentavo Visuomenės informavimo įstatymą, kuris draudžia reklamoje “seksualinės orientacijos apraiškas ar skatinimą”. Nors Lietuvos pareigūnai teigia, kad ši nuostata atsirado per klaidą, kalbininkams taisant tekstą, eurokomisarė sakė mananti, kad ji gali neatitikti Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių chartijoje numatyto nediskriminavimo principo.

“Jeigu šios nuostatos išliks įstatyme, tai iškils tokių pačių problemų dėl audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos laikymosi ir galbūt bus nustatyta, kad yra pažeistas ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis”, – kalbėjo V.Reding.

Eurokomisarė teigė, kad Europos Komisija nagrinėja svarstomą įstatymo projektą, kuris numatytų baudas už “homoseksualių santykių propagavimą”. Ji teigė šiuos klausimus pernai lapkritį aptarusi lankydamasi Lietuvoje, tačiau plačiau kol kas nepriimto įstatymo nuostatų nekomentavo.

Iki vidurnakčio užsitęsusi diskusija Europos Parlamente surengta dėl Lietuvos Seime svarstomo įstatymo projekto, kuris numatytų, jog jog “viešas homoseksualių santykių propagavimas užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. litų”. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Prezidentė ir Vyriausybė pareiškė nepritariantys tokiam įstatymui. Projekto autorius Petras Gražulis savo ruožtu sako, kad priėmus įstatymą vaikai būtų apsaugoti nuo žalingos informacijos, tokios kaip gėjų eitynės.

Europos Parlamentas trečiadienį ketina paskelbti rezoliuciją, raginančią Lietuvos parlamentus atsisakyti idėjos numatyti tokias baudas.

Lietuvoje seksualinių mažumų teisės užtikrinamos geriau nei kaimyninėse valstybėse ar tokiose šalyse kaip Graikija ir Italija, tačiau Lietuva atsilieka nuo daugumos kitų Vakarų Europos valstybių, rodo naujas tyrimas.

Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija vertino, ar valstybių teisinė bazė garantuoja nediskriminavimą seksualinės orientacijos pagrindu, įteisina tokius dalykus kaip tos pačios lyties asmenų santuokos, partnerystė ar galimybė įsivaikinti homoseksualams.

Pirmadienį, Tarptautinę kovos su homofobija dieną, paskelbtame tyrime taip pat atsižvelgta, ar šalyse garantuojamos susirinkimų ir žodžio laisvės.

Reitinge valstybės įvertintos balais nuo -4 iki 10. Lietuvai jame skirti du balai – tiek pat, kiek Estijai, Bulgarijai ir Slovakijai. Rusija gavo -2, Baltarusija -1, Latvija ir Lenkija – po nulį balų. Žemiau už Lietuvą taip pat atsidūrė Graikija, Italija (po vieną balą), Lichtenšteinas, Kipras (po nulį balų).

Lietuva teigiamai įvertinta už tai, kad įstatymai draudžia diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu įsidarbinant, numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, kuriais skatinama neapykanta dėl seksualinės orientacijos, tačiau nurodyta, jog Lietuvoje ribojama homoseksualų susirinkimų laisvė.

Dauguma Vakarų Europos valstybių buvo aukščiau įvertintos dėl to, kad jose, priešingai nei Lietuvoje, leidžiamos gėjų santuokos, partnerystė ar leidžiama įsivaikinti.

Liberaliausia seksualinių mažumų atžvilgiu tyrimo autoriai pavadino Švediją. Aukštus balus taip pat gavo Norvegija, Nyderlandai, Islandija ir Jungtinė Karalystė.

Ilga Europe arch.

Savo nuomonę dėl prieštaringai vertinamų eitynių galite išsakyti “veidas.lt” apklausoje:

 Loading ...

Laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas ironizavo besidžiaugiąs policijos atstovų duodamomis garantijomis užtikrinti saugumą per šeštadienį planuotas seksualinių mažumų eitynes, tačiau jis pabrėžė į teismą dėl eitynių uždraudimo kreipęsis, kai gavo informacijos apie grėsmę jų dalyviams.

“Aišku, dabar labai malonu, kad dabar yra kas prisiima atsakomybę, kad garantuoja, kad nieko nebus. Tačiau ką daryti prokuratūrai, kuri gauna informaciją ir kažkaip ji turi reaguoti?” – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo R.Petrauskas, paklaustas, kodėl jis kreipėsi į teismą dėl seksualinių mažumų eitynių uždraudimo, jeigu policija tikina pasirengusi užtikrinti saugumą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad policijos pareigūnai yra pasirengę užtikrinti saugumą.

“Kaip policijos pareigūnas manau, jog išdavus leidimą renginio organizavimui policijai atsirado pareiga užtikrinti viešąjį saugumą ir mes tam pasirengę. (…) Vakar Vilniaus apskrities policijos komisariatas pristatė renginio saugumo užtikrinimo planą. Policijos departamentas mano, jog jis yra tinkamai parengtas ir viešoji tvarka bus užtikrinta. O ją pažeidus ji bus atstatyta visomis mums suteiktomis teisėmis”, – teigė S.Skvernelis.

Pasak R.Petrausko, dar praėjusią savaitę įvyko teisėsaugos institucijų pasitarimas, kuriame konstatuota, kad garantijų dėl visiško renginio saugumo nėra.

Teismas priėmė sprendimą

Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį uždraudė šį šeštadienį planuojamas seksualinių mažumų eitynes Vilniuje.

Atsižvelgdamas į laikinai pareigas einančio generalinio prokuroro Raimondo Petrausko prašymą, teismas sustabdė Vilniaus savivaldybės išduoto leidimo galiojimą.

R.Petrauskas panaikinti leidimą eitynėms paprašė antradienį, teigdamas, kad per jas galimi neramumai.

Seimo narys prokuroro poziciją vadina gėdinga

Seimo narys Rokas Žilinskas gėdinga vadina generalinio prokuroro poziciją dėl eitynių „Už lygybę“.

„Tai baisi gėda. Lietuvos teisėsaugą įkūnijantis pareigūnas atvirai pripažįsta negalintis įgyvendinti teisėsaugos priedermių, apginti Lietuvos piliečių ir konstitucinių jų teisių. Tokiu atveju tegul deda pareiškimą ir dingsta iš akių“, – sako R. Žilinskas.

Seimo narys R. Petrauską lygina su policininku, abejingai stebinčiu, kaip nusikaltėlis smaugia savo auką, ir vietoje to, kad pažabotų smaugiką, verčiau patariančiu aukai išmokti nekvėpuoti – esą taip visiems bus ramiau.

Gėjų lyga skundėsi prokuratūrai

Lietuvos gėjų lyga (LGL) skundė Generalinei prokuratūrai laikinai jai vadovaujantį Raimondą Petrauską dėl “trukdymo asmenų grupei dėl jų seksualinės orientacijos pasinaudoti teisę į taikų susirinkimą”.

Seksualinių mažumų eitynių organizatoriai taip pat kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), prašydami atsisakyti priimti laikino generalinio prokuroro prašymą panaikinti Vilniaus savivaldybės eitynėms išduotą leidimą.

Į prokuratūrą LGL kreipiasi prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl esą R.Petrausko eitynių “Už lygybę” organizatoriams daromo neteisėto poveikio ir spaudimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Pasak LGL pranešimo, iš R.Petrausko antradienį gautame rašte “generalinis prokuroras, oficialiai kreipdamasis į LGL, siekia įtakoti eitynių “Už lygybę” organizatorių (LGL valdybos pirmininko Vladimiro Simonko, Eduardo Platovo ir Vytauto Valentinavičiaus) valią ir laisvą apsisprendimą, kad minėti asmenys atsisakytų įgyvendinti savo subjektines teises dėl taikaus susirinkimo organizavimo ir jame dalyvavimo”.

LGL manymu, R.Petrauskas, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų apie realų pavojų, paskatino visuomenės neapykantą bei netiesiogiai kurstė likusią visuomenės dalį smurtauti homoseksualių asmenų atžvilgiu.

Seksualinėms mažumoms atstovaujančios organizacijos pranešime teigiama, kad “nenurodant, kokie konkretūs procesiniai veiksmai yra daromi patraukiant nusikalstamas veikas planuojančius asmenis baudžiamojon atsakomybėn, suponavo visuomenės požiūrį apie teisinį nebaudžiamumą dėl planavimo ir organizavimo smurtauti bei fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis”.

“Nepamatuoti vieši generalinio prokuroro pareiškimai ne tik prasilenkia su prokuroro įgaliojimais bei kompetencija, numatyta teisės aktuose, tačiau ir skaldo visuomenę bei sukelia dirbtinę įtampą”, – rašoma LGL kreipimesi į Generalinę prokuratūrą.

Eitynių “Už lygybę” organizatoriai taip pat pranešė, jog kreipiasi į VAAT, prašydami atsisakti priimti laikino generalinio prokuroro prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės eitynėms išduotą leidimą.

I. Degutienė ragina eitynes priimti ramiai

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ragina ateinantį šeštadienį vyksiančioms seksualinių mažumų eitynėms nepritariančius žmonės “ramiai ir taikiai” jas priimti.

Ji pati sako nepritarianti tokiam saviraiškos būdui ir eisenoje nedalyvausianti, tačiau bijanti galimų neramumų, kuriuos gali sukelti eitynių priešininkai.

“Labiausiai ko bijau – kad taikios eitynės netaptų kažkokiomis riaušėmis. Raginčiau tuos, kurie kitaip mano, kitaip vertiname, kitokias vertybes išpažįstame, kad jei savivaldybė davė vieną kartą leidimą, pirmiausia būkime protingi ir nesivelkime, ramiai ir taikiai priimkime tai, kas jau yra numatyta. Nenorite – ir nedalyvaukite tose eitynėse, nestebėkite, nežiūrėkite”, – “Žinių radijui” trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Per Vilniuje šį savaitgalį vyksiančias seksualinių mažumų eitynes baiminantis incidentų mobilizuojamos gausios policijos pajėgos.