BFL

Ukrainoje prieš savaitę vykusios pirmosios masinės seksualinių mažumų eitynės praėjo be incidentų, tačiau po tragiškiausių JAV istorijoje žudynių naktiniame gėjų klube Floridoje dėmesys tokioms eitynėms išaugo visose šalyse, kur jos planuojamos. Taip pat – ir Lietuvoje, kur tokios eitynės šį šeštadienį vyks trečią kartą. Po nelaimės JAV paramą Vilniuje vyksiančiam renginiui išreiškė nemaža dalis Lietuvos visuomenės veikėjų, žurnalistų, taip pat Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir daugelis Vakarų šalių ambasadų.

Diplomatai pareiškė užuojautą žudynių gėjų klube Orlande, JAV, aukų artimiesiems ir nurodė palaikantys pastangas stiprinti visuomenės sąmoningumą LGBT bendruomenėms aktualiais klausimais trijose Baltijos šalyse. „Žmogaus teisės yra universalios ir taikomos visiems, nepaisant seksualinės orientacijos, lytinio tapatumo ar išraiškos“, – pabrėžiama ambasadų deklaracijoje.

Renginio organizatoriai aiškina eitynėmis siekiantys didinti seksualinių mažumų matomumą visuomenėje bei jos pakantumą. O kritikai šį renginį vadina homoseksualizmo propaganda, neatitinkančia krikščioniškų vertybių.

Gėjų eitynės nėra įprastas renginys, taigi ir saugumo iššūkiai ne visai įprasti. Bet palyginti su pirmosiomis eitynėmis, aplinka darosi ramesnė, iššūkių mažėja.

Tarp aršiausių renginio kritikų tradiciškai yra buvęs Kauno meras ir Seimo narys Vytautas Šustauskas bei dabartinis Seimo narys Petras Gražulis. Nors jie perspėja, kad ramiai eitynių nestebės, o P.Gražulis net aiškina, kad yra „kai ką sugalvojęs“, policijos pareigūnai renginio metu neramumų nelinkę prognozuoti.

„Gėjų eitynės nėra įprastas renginys, taigi ir saugumo iššūkiai ne visai įprasti. Bet palyginti su pirmosiomis eitynėmis, aplinka darosi ramesnė, iššūkių mažėja. Praktika rodo, kad kai kurie žmonės iš to linkę darytis politinę reklamą ir lygioje vietoje sukelti problemų. Kita vertus, mūsų žmonės tokioms eitynėms darosi tolerantiškesni, šis renginys tapo ne toks įdomus, o jeigu visuomenė mažiau tuo domisi, automatiškai ir mums darbas paprastėja. Kiek šiemet eitynėse dalyvaus policijos pajėgų, negalėčiau atskleisti, bet galiu pasakyti, kad kasmet jų skaičius mažinamas. Palyginti su pirmuoju renginiu, pajėgų stipriai sumažinome, nes nematome tokio didelio poreikio“, – teigia Policijos departamento prie VRM Viešosios policijos valdybos Ekstremalių situacijų ir patrulių skyriaus viršininkas Dainius Daukantas.

Eitynių dalyviai šį šeštadienį žygiuos Gedimino prospektu nuo Lukiškių aikštės iki Bernardinų sodo. Planuojama, kad renginyje dalyvaus iki tūkstančio žmonių.

Priminsime, kad pirmasis LGBT paradas Baltijos šalyse įvyko dar 2004 m. Taline, pas­kui 2005 m. buvo surengtas Rygoje. Valdžios institucijų leidimą organizuoti eitynes 2010 m. gavo ir Lietuvos LGBT bendruomenė.

„Baltic Pride“ organizuoja Lietuvos asociacija LGL, Latvijos organizacija „Mozaīka“ ir Estijos LGBT. Vieni reikšmingiausių festivalio rėmėjų – asociacija „ILGA-Europe“, švedų RFSL federacija bei „Amnesty International“.

Seksualinių mažumų eitynių Vilniui reikia ne tik todėl, kad kasdien sulaukiame pastabų iš įvairių tarptautinių organizacijų, jog turime paisyti šių asmenų teisės į taikius susirinkimus. Seksualinės mažumos savo teisių laikytis Vakarų visuomenes išmokė dar praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje.

Įvairių mokslininkų vertinimais, visuomenėje būna nuo kelių iki keliolikos procentų asmenų, kurie yra homoseksualūs, biseksualūs ar transseksualūs. Lietuvoje jų gali būti apie 200 tūkst.

Pasaulyje seniai žinoma, kad tuo negalima nei užsikrėsti, nei paveikti heteroseksualių asmenų orientacijos intensyviai reklamuojant seksualinių mažumų orientaciją. Tie žmonės tokie gimsta ir tokie miršta.Praėjusiame šimtmetyje Strasbūro Žmogaus Teisių Teisme buvo išnagrinėtos kelios bylos prieš Didžiąją Britaniją bei Airiją. Šiose šalyse dar septintajame dešimtmetyje homoseksualai buvo diskriminuojami ar kriminalizuojami. Teismas nurodė, kad šių asmenų diskriminavimas, draudimas jiems atskleisti savo tapatybę ar nepalankios visuomenės nuomonės formavimas apie homoseksualizmą homoseksualiems asmenims sukelia gilią depresiją ir vienatvę, o tai lemia psichikos ligas, kriminalinį elgesį. Vakarų visuomenės buvo įtikintos, kad šie asmenys turi teisę nebūti persekiojami, turi teisę naudotis visomis piliečių teisėmis. Toks yra visos visuomenės interesas. Ar du trečdaliai Lietuvos visuomenės, vis dar pasisakantys prieš seksualinių mažumų pilietines teises, taip pat turi apsispręsti, ar jiems svarbu 200 tūkst. bendrapiliečių galimybė jaustis visaverčiais?

Vilniui reikia homoseksualų parado ir todėl, kad galėtume įsitikinti, kokia yra Lietuvos homoseksualų kultūra. Ar tikrai šie piliečiai nori eisenos tam, kad pasinaudotų savo konstitucine teise į taikius susirinkimus ir naudotų šią eiseną savo pilietinių teisių gynybai, siekdami netrukdomai harmoningai ir darniai gyventi Lietuvos visuomenėje. Ar vis dėlto homoseksualų paradas savo turiniu ir jo dalyvių elgsena siekia mesti visuomenei iššūkį, kaip tai dažnai nutinka Vakarų valstybėse, sureikšminant savo lytiškumą, seksualumą.
Toks elgesys gali būti pripažintas kaip informacija, daranti žalą nepilnamečiams. Vargu ar tokį elgesį gali toleruoti tiek visuomenė, tiek šalies teisėtvarka. Bet kol neįsitikinome, negalime turėti išankstinės nuomonės, kad Lietuvos homoseksualai yra radikalūs ir elgsis nepadoriai. Dauguma homoseksualų nepritaria tokiam lytiniam ir seksualiniam radikalizmui. Strasbūro Žmogaus Teisių Teismas, savo sprendimais apgynęs homoseksualų teises, yra pasisakęs ir dėl asmens seksualumo bei lytiškumo demonstravimo. Teismo nuomone, tai yra asmens privataus gyvenimo dalis, tokia ji turi ir likti.

Europos Komisija (EK) reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu uždraustų, šeštadienį turinčių vykti seksualinių mažumų eitynių.

“EK yra susirūpinusi dėl paskutinių įvykių, supančių šeštadienį suplanuotas “Baltic pride”/”Už lygybę” eitynes Vilniuje, ir dėl gerai suplanuoto renginio sustabdymo paskutinę minutę”, – rašoma EK Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovo Jonathano Faullo (Džonatano Faulo) laiške, adresuotame Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadoriui Ryčiui Martikoniui.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį priėmė nutartį, kuria buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo gegužės 8 dieną organizuoti eitynes “Už lygybę” galiojimas.

Pasak J.Faullo, nors EK neturi įgaliojimų kištis į tai, kaip valstybės narės rengia viešus renginius, teisė rinktis į taikius susirinkimus yra numatyta tiek Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir yra viena pamatinių ES principų. Laiške primenama, kad eitynėse ketina dalyvauti ir EK atstovai.

“Pagarba pamatinėms teisėms, tarp jų saviraiškos laisvei ir laisvei rinktis į susirinkimus, yra įpareigojimas valstybei narei, numatytas pagal jos pačios konstitucinę tvarką ir tarptautinius įsipareigojimus”, – tvirtinama kreipimesi.

EK Teisingumo, laisvės ir saugumo direktorato vadovo teigimu, Europos žmogaus teisių teismas vienoje iš nutarčių yra pasakęs, kad jei viešas susirinkimas yra organizuojamas po to, kai tam tikra socialinė problema praranda savo svarbą socialiniuose ir politiniuose debatuose, susirinkimo įtaka gali būti labai sumažėjusi.

“Susirikimų laisvė, jei nesuteikiama galimybė ja naudotis palankiu laiku, gali būti paversta beprasme”, – teigiama cituojamoje nutartyje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį nagrinės, ar pagrįstai uždraustos šeštadienį planuotos seksualinių mažumų eitynės Vilniuje.

LVAT ketvirtadienį gavo Lietuvos gėjų lygos atstovų atskirąjį skundą, kuriuo prašoma peržiūrėti VAAT sprendimą sustabdyti seksualinių mažumų eitynėms išduoto leidimo galiojimą.

VAAT trečiadienį sustabdė leidimo šeštadienį rengti seksualinių mažumų eitynes galiojimą. Priimti tokį sprendimą teismo prašė laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas, kuris sakė turįs informacijos apie planuojamus neramumus. Tuo metu policijos vadovai teigia esą pasirengę užtikrinti viešąją tvarką renginio metu.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas BNS trečiadienį sakė, kad šalies vadovę stebina skirtingi atsakingų institucijų vertinimai dėl galimų grėsmių per planuojamas seksualinių mažumų eitynes. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Konstitucija garantuoja piliečių teisę į taikius susirinkimus.

Drausdama seksualinių mažumų eitynes Lietuva priartina save prie Rusijos, pareiškė Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.

Europarlamentaro biuras pranešė, kad trečia pagal dydį Europos Parlamento frakcija “Liberalų ir demokratų aljansas už Europą” (ALDE) kreipėsi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, ragindama leisti renginiui įvykti.

“Tokiu sprendimu Lietuva priartina save prie Rusijos, kur gėjų paradai valdžios institucijų yra draudžiami, o mažumų teisės paminamos, – tai realybe virstantis košmaras”, – pranešime spaudai cituojamas L.Donskis.

Kiti liberalai Europos Parlamente žada eitynių draudimo klausimą iškelti Europos Komisijoje ir Europos Sąjungos Taryboje.

Šį šeštadienį planuotoms eitynėms išduoto leidimo galiojimą trečiadienį sustabdė Vilniaus apygardos administracinis teismas, generaliniam prokurorui pareiškus, jog per renginį galimi neramumai. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.

Prokurorai atmetė grupės parlamentarų prašymą imtis veiksmų, kad būtų panaikintas Vilniaus valdžios leidimas kitą mėnesį surengti seksualinių mažumų eitynes, ir nusprendė nesikreipti dėl to į teismą.

“Buvo nuspręsta netenkinti prašymo ir nesikreipti į teismą, nes tokiam žingsniui nebuvo teisinio pagrindo”, – BNS trečiadienį sakė Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Stasė Petravičienė.

Pasak jos, prokurorams prašyti, kad būtų panaikintas savivaldybės suteiktas leidimas eitynėms, neleidžia įstatymai – esą tokiu būdu būtų pažeisti ne tik Lygių galimybių, Susirinkimų bei kiti įstatymai, tačiau tai neatitiktų ir Europos žmogaus teisių teismo doktrinos.

Prieštaringais pareiškimais pagarsėjusio parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva kreipimąsi pasirašė 49 Seimo nariai, kurie ragino Generalinę prokuratūrą “imtis veiksmų, kad būtų apgintas viešasis interesas”.

Pasak S.Petravičienės, šis sprendimas gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui.

Pats parlamentaras BNS sakė, kad šia teise pasinaudos. Jis piktinosi, kad esą kreiptasi buvo į laikinai einantį generalinio prokuroro pareigas einantį Raimondą Petrauską, o atsakė, anot P.Gražulio, žemesnes pareigas užimantis teisėsaugininkas.

“Pusšimtis Seimo narių patys kreipėsi į generalinį prokurorą, o atsiliepė kažkokio skyriaus prokuroras”, – sakė Seimo narys.

Grupė Seimo narių į Generalinę prokuratūrą kreipėsi kovo pradžioje.

Kreipimesi teigiama, esą homoseksualų eitynės pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, prieštarautų Seimo nutarimu priimtai Šeimos politikos koncepcijai bei katalikų interesams. Be to, pasak besikreipusiųjų, akivaizdu, kad eitynės taps “patriotinio jaunimo, kitų aktyviai nusiteikusių piliečių traukos centru”, ir gali prasidėti riaušės.

Pasak kreipimosi, pačios eitynės ir jų turinys vertintini kaip Lietuvos gėjų lygos, jos narių, o taip pat ir kitų eitynių dalyvių seksualinių pažiūrų reklamavimas, seksualumo ir lytinių santykių propagavimas bei teigiamo požiūrio į netradicinę šeimą skleidimas.

Seksualinių mažumų eitynes sostinėje ketinama rengti gegužės 8 dieną.

Renginio organizatoriai teigia eitynėmis norintys atkreipti visuomenės dėmesį į gėjų, lesbiečių, transeksualų ir biseksualų teisių pažeidimus Lietuvoje ir visame pasaulyje.