Įmonės, valdžios institucijos, organizacijos pastaruoju metu sukaupia daugiau duomenų nei kada iki šiol. Manoma, kad šįmet visame pasaulyje sukurtų ir padaugintų duomenų kiekis sieks 1,8 eksabaito – tai apie 1,8 mlrd. terabaitų.

Ketvirtadalis šio kiekio tenka organizacijoms. Ir maždaug kas pusantrų metų jų kiekis, kaupiamas įvairių informacinių sistemų, išauga dvigubai.

Atrodytų, kad šiuo metu, turint tiek skaitmeninės informacijos apie įmonės veiklą, gyventojus bei procesus yra lengviau nei bet kada žinoti viską ir daryti faktais pagrįstus sprendimus.

„Tačiau informacija pati savaime yra kaip naudingieji ištekliai po žeme – kol jie neišgauti, neapdirbti, tol jie tiesiog yra ir neteikia jokios naudos. Taip pat ir su informacija – jos neapdirbus, neišnaudojamas teikiamas potencialas. Vieno tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad efektyviai duomenis panaudoja trečdalis kompanijų“, – aiškino „Affecto Lietuva“ veiklos analizės departamento direktorius Viktoras Bulavas.

Siekiant išnaudoti sukauptos informacijos potencialą, šiuo metu sparčiai investuojama į informacines sistemas, vadinamomis veiklos analizės sistemomis – išlaidos šiai sričiai 2010 metais augo 13,4 proc., kai bendrai investicijos į IT didėjo apie 8 procentais.

Veiklos analizės sistemas galima sulyginti su naftos perdirbimo gamyklomis, perdirbančiomis žalią naftą į benziną, dyzeliną ir kitus produktus, paruoštus naudoti.

Žino, kokių prekių reikės po 3 dienų

Organizacijose veiklos analizės sistemos, sujungdamos įvairias atskiras sistemas – pardavimo, rinkodaros, personalo, apskaitos, logistikos ir kitas, integruodamos iš jų gaunamus duomenis, padeda optimizuoti veiklą, greičiau reaguoti į pokyčius rinkoje, didinti našumą, sumažinti sukčiavimų skaičių.

Svarbu tai, kad dabartinės veiklos analizės sistemos veikia greitai – anksčiau organizacijų vadovai gaudavo ataskaitas apie praėjusį mėnesį ar net ketvirtį. Dabar jie gali gauti dienos ar net kelių valandų šviežumo informaciją – tai leidžia veikti itin dinamiškai ir operatyviai.

Veiklos analizės suteikiama informacija padeda ir pažvelgti į ateitį, numatyti tendencijas, poreikius ir priimti sprendimus, pagrįstus faktais, o ne intuicija.

„Pavyzdžiui, vienas prekybos tinklas Suomijoje, turintis daugybę parduotuvių, žino, kokių prekių reikės vienai ar kitai parduotuvei po trijų dienų ir gali taip sutvarkyti pristatymą, kad pirkėjai nepajustų trūkumo, o tiekimas veiktų efektyviai, – aiškino V.Bulavas. – Taip dirbančių prekybininkų randasi ir Lietuvoje.“

JAV Pensilvanijos universiteto Wharton‘o mokyklos ir Masačiūsetso technologijų instituto mokslininkai, ištyrę 179 dideles kompanijas, nustatė, kad tos, kurios sprendimus darė pasiremdamos duomenimis, pasiekė 5-6 proc. didesnį produktyvumą.

Populiarėja ir Lietuvos viešajame sektoriuje

Tie patys dalykai – efektyvumo didinimas, kova su sukčiavimu, aptarnavimo gerinimas ir spartinimas yra svarbūs ir viešajam sektoriui.

„Veiklos analizė ypač aktuali viešajam sektoriui, nes dėl įvairių biudžeto suvaržymų ir mažėjančio finansavimo reikia dirbti greičiau ir efektyviau“, – tvirtino V.Bulavas. Anot jo, Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijos vis labiau kreipia dėmesį į informacijos svarbą darant pagrįstus sprendimus, o „Affecto Lietuva“ jau yra įdiegusi veiklos analizės sistemas kelioms viešojo sektoriaus organizacijoms.

Viena tokių – „Sodra“, kuriai įdiegta sistema suteikia galimybę matyti kiekvieno gyventojus aptarnaujančio padalinio darbo kokybę, efektyvumą. Artimiausiu metu atsiras galimybė stebėti ir kiekvieno darbuotojo darbo kokybę. Be to, patys darbuotojai galės matyti savo efektyvumo rezultatus, pasilyginti su kolegomis bei pasidalinti geriausiomis praktikomis sprendžiant tam tikrus klausimus ir greičiau ir kokybiškiau aptarnauti žmones.

„Prognozuojame, kad ir kitose institucijose, kur veikia vienas langelis ir kur aptarnaujama daug gyventojų, veiklos analizė padės pagreitinti konsultantų darbą, sutaupys pinigų, o gyventojas greičiau gaus reikalingą atsakymą“, – teigė „Affecto Lietuva“ veiklos analizės departamento direktorius.

Veiklos analizės sistemos gali artimiausiu metu padėti gerinti studijų kokybę – tokį poreikį V.Bulavas teigė pastebintis bendraudamas su universitetų atstovais. Iš turimų įvairių studijų proceso duomenų, studentų rezultatų, apklausų duomenų kartu su studijų kokybės skyriaus žmonėmis galima išryškinti tam tikrus scenarijus, kaip tą kokybę gerinti. „Kadangi ši informacija taptų prieinama ne tik kokybės skyriui, bet ir dėstytojams, jie gali pagal tai gerinti savo darbą“, – pabrėžė V.Bulavas.

Finansinių institucijų, pavyzdžiui, bankų priežiūroje veiklos analizei taip pat yra ką veikti – priežiūros, teisėsaugos institucijos, stebėdamos finansinius srautus, gali laiku – pagal tam tikrus požymius aptikti įtartinus reiškinius. Tai suteikia galimybes operatyviai reaguoti ir laiku užkirsti kelią sukčiavimams.

Mato esamą situaciją

Anot V.Bulavo, viena pagrindinių veiklos analizės krypčių šiuo metu yra tikrojo laiko veiklos analizė – kai organizacijos savo veiklos rodiklius gali stebėti realiuoju laiku, matyti tą akimirką vykstančius pokyčius.

„Viešajame sektoriuje realaus laiko sprendimų diegimas jau irgi prasidėjo ir iki 2015 metų, manome, kad kas antra valstybės įstaiga priims savo sprendimus naudodama realaus laiko veiklos analizės duomenis, t.y. remdamasi dabartine situacija, o ne praėjusios mėnesio ar dar senesnėmis tendencijomis“, – teigė V.Bulavas.

Pasaulinė tyrimų agentūra „Gartner“ teigia, kad 2014 metais 30 proc. veiklos analizės programų turės prognozavimo ir numatymo funkcijas.

Į veiklos analizės sistemas vis dažniau įtraukiami ir vadinamieji nestruktūruoti duomenys, tokie kaip vartotojų komentarai tinklalapiuose, įrašai „Facebook“ portaluose, straipsniai, organizacijų darbuotojų el. laiškai ir panašiai, ir tai padeda greičiau ir geriau analizuoti nuotaikas, reakcijas, išgauti daugiau aktualios informacijos, kuri šiaip nėra sudėliota į tvarkingas duomenų bazes.

Š.M. liepos 22 dieną beveik 30 aktyvių žmonių nutarė įsteigti Valstybės atsinaujinimo institutą (toliau VAI). Jie numatė sukomplektuoti 10, pagal 14 pagrindinius valstybės valdymo sektorius, paskirstytų kūrybinių grupių.

Sujungę į vieną integruotą grupę mokslą, švietimą ir kultūrą, bei į kitą integruotą grupę žemės ūkį, energetiką bei ūkio valdymą, gavome 10 veiklos sektorių:

- mokslo, švietimo, kultūros reikalų,

- aplinkos reikalų,

- darbo ir socialinės rūpybos reikalų,

- ūkio valdymo reikalų,

- finansų reikalų,

- teisingumo reikalų,

- Vidaus reikalų,

- susisiekimo reikalų ,

- krašto apsaugos reikalų ,

- sveikatos apsaugos reikalų,

- užsienio reikalų.

Visi šie žmonės turi reikiamą išsilavinimą, didesnę ar mažesnę gyvenimo patirtį. Negi jie nežino kiek Lietuvoje yra mokslo įstaigų, pradedant Mokslų akademija ir baigiant, tarkime, Lietuvos laisvosios rinkos institutu? Žino, labai gerai žino. Bet juos jaudina, tiesiog varo į neviltį vis giliau ir giliau grimztantis mūsų valstybės laivas iš kurio, kaip kas galėdami, evakuojasi mūsų broliai ir sesės, ypač jaunieji. Minėti aktyvūs žmonės supranta, kad nei šakėmis, nei „kalašnikovais“, nei skandavimu „gėda, gėda“, „šalin valdžią“, „ Lie –tu – va, bus lais – va“ ir panašiai, nieko nepadarysi. Jie suvokia savo atsakomybę už valstybės ir lietuvybės išsaugojimą ateities kartoms. Jie supranta, kad esamos tiek valdžios, tiek mokslo institucijos nenori, nesugeba, negali nieko kardinaliai naujo padaryti, kad sumažintų šiandien įsisiautėjusį negatyvą, virstantį visuotiniu chaosu ir panika, didinančiais vienas kitą.

Visi viską supranta

Sakysite perdedu? Ne, nei kiek. Taupydamas laiką, to neįrodinėsiu. Kas mąsto, nėra „kurčias ar aklas“, tas viską supranta. Tačiau ar daug kas supranta, ką ir kaip reikia daryti, kad žingsnis po žingsnio situacija gerėtų, kad ir lėtai, tačiau užtikrintai? Manau, kad ne daug kas. Ir tai dėsninga, nes pas mus niekas sistemiškai, visaapimančiai nieko neanalizuoja. Valdžia, dėl suprantamų priežasčių to niekuomet nedarys. O mokslo pasaulis? Taip pat. O kodėl? Tik todėl, kad jie yra „maitinami“ valdžios skiriamais pinigais. Pabandyk „pasišakoti“ prieš valdžią, bent pateikti objektyvią statistiką apie esamą padėtį. Bus sumažintas finansavimas arba mokslo įstaigos padalinys ar net mokslo įstaiga bus „reorganizuoti“.

Per tuos beveik 21 metus, visas mūsų valstybės kūrimas vyko visų pirma per“ moksliškai“ pagrįstas programas. Žodį moksliškai parašiau kabutėse. Ir nei kiek nebijau piktos „mokslininkų“ reakcijos. Ji aišku, bus. O man „dzin“. VAI įrodys ir moksliškai ir teisiškai, kad šios mintys yra labai arti tiesos, ko nesugebės padaryti oponentai.

Kad „mokslininkai“ nespirgėtų be reikalo, priminsiu jiems PHARE programos finansinių lėšų panaudojimą mokslinėms programoms, kurios turėjo užtikrinti staigų valstybės progreso šuolį. O juk įvyko atvirkštinis dalykas ir jokios krizės, jokia globalizacija tam neturėjo lemiamos reikšmės. Tą lėmė nesibaigianti krizė širdyje ir smegenyse.

Atrodytų, kad mokslo žmonės turėtų būti drąsuoliai, jie daugiausiai žino, o žinios juk daro žmogų nenugalimu, nepriklausomu, laisvu. Deja… Tiesa, aš žinau kelias dešimtis drąsuolių, vadinamų išsišokėliais, kaip ir žinau liūdnas jų drąsos pasekmes. Būtent juos mes ir kviečiame dalyvauti VAI veikloje. Mums svarbu kokybė, o ne kiekybė.

Taigi, tikri mokslo žmonės žino kodėl taip yra ir žino ką reikėtų daryti, tačiau nedrįsta, neturi galimybių to išsakyti. O kai dar „šviečiasi“ ES milijardai mokslo slėniams, tai kur čia galvosi apie drąsą, kai „limonas“ gali nukristi tau tiesiai į burną, tik išsižiok ir…tylėk.

Kokie prioritetai?

Porą žodžių VAI idėjos „nihilistams“. Sakykite, ar kur radote oficialiai priimtą minėtų veiklos sektorių suskirstymą pagal jų įtaką valstybės gyvenimui? O mes steigimo metu sutarėme, dėl dviejų prioritetinių valstybės veiklos krypčių (kitus prioritetus surašiau taip, kaip man atrodė). Manau kad greitai sutarsime ir dėl kitų prioritetų. Štai Jums ir pavyzdys, kam reikalingas VAI. Beje, kiekviena tikra partija turėtų savo veiklą pradėti nuo VAI įsteigimo ir dominavimo joje. Žinoma, kad netikros partijos, sužlugdžiusios Lietuvą, naudojosi, naudojasi ir naudosis „nepriklausomų, autoritetingų“ privačių užsienio kapitalo bankų ekspertų, patarėjų, viršininkėlių bei LLRI prezidentų, viceprezidentų, konsultantų, vedančių mus į 19 amžiaus pabaigą ir – 20 amžiaus pirmąją pusę, paslaugomis.

Prisiminkime istoriją apie Sąjūdžio pradžią. Juk šis judėjimas, vėliau peraugęs į Tautos aktyviosios dalies moralinį – dvasinį pakilimą ir konkrečią veiklą, buvo pradėtas Mokslų akademijoje. Tačiau aukščiausias regalijas turintys mokslininkai (išskyrus keletą) taip ir neišdrįso laiku pasakyti, kad Tautai reikalinga laisva, nepriklausoma Lietuva, o ne jos ekonominis savarankiškumas SSSR sudėtyje. Ar dabar ne tas pat? Kai jau kiekvienas pilietis žino, kad jis nėra Lietuvos valstybės šeimininkas, tai ir praeitais metais įvykusi intelektualų konferencija (ir vėl Mokslų akademijoje) išdrįso patvirtinti šią nuomonę, o nurodyti kelio, kaip išeiti iš šios situacijos, neišdrįso. Kodėl mokslo žmonės eina iš paskos? Juk „mokslo šviesa“ ir jos atstovai turėtų būti priešakyje, o ne eiti iš paskos?

Beje, ar nepriklausomos Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros sistemos tokio ėjimo iš paskos pasekmė nėra ši tragiška situacija? Juk jau prabėgo beveik 21 metai; valdžios daugumą, jos jėgą jau sudaro naujoji kartą? O kas išauklėjo, kas išugdė, išmokslino šią kartą? Kas jiems suteikė teisę vadintis bakalaurais, magistrais, doktorantais, daktarais, profesoriais, hab. daktarais, akademikais ir panašiai? Gal tai padarė Tautos referendumas? Atsakymas aiškus.

Tai gal reikalingas Tautos referendumas, kuris atimtų minėtą teisę? Aš manau, kad ne, nors… Būtų malonu, jeigu mokslo žmonės, turintys minėtas regalijas, drąsiai, sąžiningai, dorai ir efektyviai dirbtų savo darbą. Tuomet gal ir nereikėtų steigti jokių VAI. Galėtume visi ramiai dirbti savo darbą ar ilsėtis ir auginti anūkus. O dabar?

Įsivaizduokime ką mes atsakysime savo studentaujantiems anūkams, kai jie paklaus senelio ar močiutės, ką tie padarė, kad anūkams nereikėtų bėgti iš Lietuvos arba būti emigracijoje? Arba įrodys kokie mes buvome žiopliai spręsdami Golovatovo ekstradicijos problemą, vos-vos „mirtinai“ nesugadindami santykių su Austrija. Arba dėl „Nord Streem“ Baltijos Jūroje su Vokietija, arba „dėl progos patylėti praleidimo“ su Prancūzija, arba dėl RST ir VST atsijungimo ir vėlesnio sujungimo, Leo kūrimo, nusikalstamos privatizacijos ir t.t. ir pan., nėra laiko viską įvardinti.

Kaip galės ateities kartos suprasti mūsų nuolankumą, sutikimą su partijų monopoliu patekti į valdžią bei“ moksliškai“ pagrįstu, „neklystančiu“, politinių partijų „šviesios „ ateities ir „teisingos, teisinės“ valstybės kūrimu. Jie sakys, kad partinukų buvo tik trys iš šimto. Jie nesuvoks, kodėl 97 iš šimto negalėjo pasipriešinti tiems trims iš šimto. Manau, kad mes neturėsime teisės įsižeisti ant anūkų ir proanūkų, jei jie mus pavadins avinais ar veršiais, perskaitę istorijos vadovėlyje a.a. šviesios atminties vienintelio tikro finansų ministro Sikorskio žodžius. Bet ar bus išleistas toks istorijos vadovėlis? Gal tebus likusi tik tokių darinių kaip VAI informacija, projektai ar pasiūlymai, kurie bent dalį senelių ir močiučių reabilituos ateinančių kartų akyse? Štai kodėl reikia kurti VAI ir panašias struktūras pabandyti dirbti, nors tai be galo sunku. Kitu atveju atrodys, kad be LLRI , privačių užsienio kapitalo bankų apologetų, bei kažkodėl mokslo slėniuose, o ne aukštumose tūnančių „mokslininkų“ Lietuvoje nebuvo žmonių, turinčių galvas, kurios sugeba ne tik „barzdas kratyti“, bet ir mąstyti. Todėl ir siūlau mąstyti bei veikti kartu.

Jonas Mažintas