„Veido“ interviu –  Europos komisaro Algirdo Šemetos kontrargumentai, kodėl euras Lietuvai yra gėris, nepaisant, kad kai kurie ES turtingieji ir kaimynai lenkai į šį klubą neskuba, o kai kurios eurą turinčios šalys gyvena prasčiau nei jį turinčios.

„Ateityje Europos vienijimosi branduolys bus euras. Svarbiausi ekonominiai sprendimai bus priimami prie euro zonos derybų stalo”, – neabejoja Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta. Tad sėkmė, kad ir Lietuva, nors ir paskutinė iš Baltijos šalių trejetuko, birželį turėtų būti oficialiai pakviesta nuo kitų metų sausio sėstis prie šio stalo. O juk juokaujama, kad jei nesi prie stalo, vadinasi, esi valgiaraštyje.

Tačiau euro įvedimo nuo kitų metų nori mažiau nei pusė lietuvių, ir jie turi įvairių kontrargumentų. Kiek, remiantis kitų ES šalių – tiek turinčiųjų eurą, tiek jo neturinčiųjų – pavyzdžiu jie pagrįsti, aiškinamės su eurokomisaru, atsakingu už mokesčius, muitus, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu, buvusiu Lietuvos finansų ministru A.Šemeta.

VEIDAS: Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per maždaug septynerius metus šalia įprasto ekonomikos augimo euras kasmet duoda iki 2 proc. BVP lygio augimą. Bet, pavyzdžiui, slovėnų, kurie pirmieji iš 2004 m. ES naujokių dešimtuko įstojo į euro klubą, BVP gyventojui (skaičiuojant pagal perkamosios galios indeksą) vienintelių krito žemiau, nei buvo iki stojimo į ES. Kaip agituotumėte Lietuvos gyventojus už eurą, jei jo neturinčios kai kurios tiek senosios, tiek naujosios šalys gyvena geriau nei jį turinčios?

A.Š.: Akivaizdu: euras yra tik priemonė tikslams pasiekti, o ne pats tikslas, todėl ir skirtingų šalių rezultatai įstojus į euro zoną tokie skirtingi. Lyginti skirtingas šalis sunku, daug kas priklauso nuo padėties, kokioje šalis buvo prieš įstodama į euro zoną. Bet, pavyzdžiui, jei lyginsime dvi kaimynes Čekiją ir Slovakiją, čekai – ne euro zonoje, slovakai turi eurą, ir jų pažanga per tą laikotarpį daug spartesnė nei Čekijos.

Taip, kai kuriose euro naujokėse – Slovėnijoje ar Kipre susiduriama su problemomis, bet dėl jų ne euras kaltas: tai vidaus politikos, pirmiausia ekonominės, pasekmė.

Lietuva, maža atvira ekonomika, be abejo, susiduria su įvairiomis rizikomis. Neseniai išgyvenome krizę, buvo nuogąstavimų, kad litas bus devalvuotas. Pagrindinis dalykas, ką pasiektume įsivedę eurą, – panaikintume valiutų kurso riziką, o tai savaime atsilieptų palūkanų normoms: jos sumažėtų, ir būtent tai duotų pozityvų efektą Lietuvai.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 182014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.
Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m
 

Vilniuje besilankantis Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politiką ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, teigia, jog Lietuva gali tikėtis Europos Sąjungos (ES) paramos techninei pasienio įrangai.

Pasak jo, ES rengia veiksmų planą dėl bendrijos rytinių sienų apsaugos nuo kontrabandos.

“Ruošiama nauja finansinė perspektyva ir sieksime, kad šitas – techninės įrangos, ir apskritai informacijos technologijų plėtros – klausimas atsidurtų finansinės perspektyvos svarstymuose”, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Šemeta.

Pasak jo, planas yra iš kelių dalių, pavyzdžiui, ketinama siekti, kad ES šalių ir kaimynių akcizų dydžiai bent kiek supanašėtų. A.Šemetos teigimu, Lietuva jau yra gavusi ES paramos skenavimo įrangai įsigyti.

A.Šemeta teigė Lietuvos kovoje su kontrabanda matantis “ryžtą” ir geresnį veiksmų koordinavimą tarp institucijų, pastebėjo, jog praėjusių metų rezultatai daug geresni nei 2009-ųjų.

“Bet sakyti, kad pasiektas kažkoks tai proveržis šitoje srityje, dar yra per anksti”, – sakė Europos Komisijos narys.

Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą šiemet iš šešėlio “ištraukti” milijardą litų.

Lietuvos atstovas Europos Komisijoje (EK) Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčių politikos, muitų sąjungos, audito bei kovos su sukčiavimu sritis, yra tarp prasčiausiai vertinamų eurokomisarų.

Briselyje įsikūrusio lobizmo ir konsultacijų centro “Burson-Marsteller Europe” apklausos duomenimis, prasčiau nei A.Šemeta įvertinti tik EK vadovas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozas), už bendrosios Europos Sąjungos (ES) užsienio politiką atsakinga Catherine Ashton (Katerina Ašton) ir Italijos eurokomisaras Antonio Tajani’s (Antonijas Tajanis), atsakingas už pramonę ir verslumą.

A.Šemeta įvertintas 2,63 balo iš penkių galimų, J.M.Barroso – 2,58 balo, A.Tajani’s – 2,26 balo, o C.Ashton – 2,07 balo, skelbia mėnraštis IQ.

Net ir ES ekspertams Lietuvos atstovas EK yra “nežinomas dydis” – jo darbo įvertinti negalėjo net 48,3 proc. apklausoje dalyvavusių ekspertų. Kartu su Graikijos atstove Maria Damanaki, atsakinga už laivininkystę ir žvejybą, kurios nežino 48,5 proc. ekspertų, – tai prasčiausias žinomumo rodiklis iš visų komisijos narių.

Ekspertų manymu, A.Šemetos svarbiausias iššūkis 2011 metais turėtų būti finansinio sektoriaus apmokestinimas – šį uždavinį nurodė 30,8 proc. apklaustųjų. Dar 24,6 proc. apklausos dalyvių mano, kad A.Šemeta turėtų pateikti siūlymus dėl PVM perspektyvų.

“Burson-Marsteller Europe” apklausė daugiau kaip 320 ekspertų, ES ir nacionalinės politikos atstovų.