Vadinamąją pedofilijos bylą tyrę Kauno policijos pareigūnai tikriausiai liks nenubausti, nes jiems skirti tarnybines nuobaudas jau suėjo senaties terminas.

Tai patvirtino Generalinės prokuratūros prokuroras Aidas Mažeika ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinio inspektorius Julius Jasaitis po pirmadienį vykusio Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) posėdžio.

VAAT nagrinėja bylą dėl Generalinė prokuratūros skundo. Ji nesutinka su J.Jasaičio išvadomis, kuriose skelbiama, jog nerasta pažeidimų pirmuosius D. Kedžio pareiškimus tyrusių Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjų Rasos Kairienės ir Edmundo Navicko veikloje. Prokuratūros teigimu, VRM neturėjo kompetencijos vertinti, kokie veiksmai turėjo būti atlikti ikiteisminiame tyrime.

Po posėdžio prokuroras A.Mažeika teigė, kad policijos pareigūnai neprofesionaliai vykdė tyrė bylą, neatliko net elementarių veiksmų.

“Ir įvykio vietos neapžiūrėtos, ir apklausos nebuvo kokybiškos, ir specialistų užduočių nesuformulavimas (…) Didelė dauguma neatlikta veiksmų, kurie šiaip būdingi yra tiriant tokio pobūdžio bylas ir jie yra aprašyti elementariuose kriminalistikos vadovėliuose”, – sakė prokuroras.

Paklaustas nuomonės dėl Kauno policijos pareigūnų teiginių, kad jau po mėnesio byla būtų galėjusi keliauti į teismą, jei jos nebūtų perėmę prokurorai, jis sakė, kad tuomet byla nebūtų tinkamai paruošta.

“Bylą galima ir kitą dieną po pareiškimo perduoti teismui, tik klausimas, kokia bus jo kokybė”, – sakė prokuroras.

Tuo tarpu J.Jasaitis tvirtino, kad prokurorams galėjo atsirasti ambicijos, kodėl jų kolegos buvo nubausti, o tyrėjai – ne.

“Aš čia įžvelgčiau tam tikras ambicijas, kad prokurorai atliko patikrinimą ir nubaudė savo pareigūnus, o VRM nenubaudė, ir tai sukėlė nepasitenkinimą”, – kalbėjo VRM generalinis inspektorius.

Jis neigė, kad policijos pareigūnai dirbo neprofesionaliai.

“Jeigu prokurorai kažko po to nepadarė arba kažką ne taip darė, tai aš manau, kad mūsų tyrėjai nėra kalti, nes kiekvienų konkrečių veiksmų atlikimas priklauso nuo tos informacijos, kuria disponuojama, ir nuo tų galimybių, ką galima iš tikrųjų padaryti”, – sakė J.Jasaitis.

Jis tvirtino, kad Drąsius Kedys neturėjo pastabų tyrėjams.

Savo verdiktą VAAT skelbs rugsėjo 3-iąją.

VAAT iš pradžių paskelbė neturįs kompetencijos nagrinėti bylą, bet LVAT su tokiais argumentais nesutiko ir grąžino bylą nagrinėti antrą kartą.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų projektui, kuriuo būtų ilginami senaties terminai. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Šias pataisas Seimui pateikė Prezidentūra, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitete jos buvo pakoreguotos, šiek tiek sušvelninant. Po svarstymo Seimas 94 balsais už ir 2 susilaikius pritarė komiteto pakeistam variantui.

Seime komitete koreguojant projektą atsisakyta prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo netaikyti senaties korupciniams nusikaltimams.

Dėl prezidentės siūlymo kyšininkavimui netaikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties buvo skeptiškai pasisakęs Seimo Teisės departamentas.

Teisininkų išvadose buvo teigiama, kad kyšininkavimo įtraukimas greta labai sunkių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų iškrenta iš konteksto, nes kyšininkavimo nei savo pavojingumu, nei sankcija negalima prilyginti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Taip pat komitetas nutarė mažiau ilginti senaties terminus įvairioms nusikalstamoms veikoms nei siūlė Prezidentūra.

Pagal Seime apsvarstytas BK pataisas, terminas baudžiamiesiems nusižengimams būtų ilginamas nuo 2 iki 3 metų, Prezidentūra siūlė ilginti iki 5 metų.

Senaties terminas neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ilgėtų nuo 5 iki 8 metų, Prezidentūra siūlė 10 metų terminą.

Apysunkiams nusikaltimams senaties terminas būtų pratęstas nuo 8 iki 12 metų (Prezidentūros siūlymas – 15 metų), sunkiems nusikaltimams – nuo 10 iki 15 metų (Prezidentūra siūlė 20 metų).

Senaties terminas labai sunkiems nusikaltimams būtų ilginamas nuo 15 iki 25 metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu – nuo 20 iki 30 metų.

Taip pat BK pataisomis siekiama nustatyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja, jei teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką.