Juozas Lukša iš Didžiosios Riešės teismų duris varstė šešerius metus. Ir kaip paaiškėjo, visai be reikalo – ilgai vilkinta jo byla galiausiai buvo nutraukta dėl senaties. Istorija visiškai banali: į stovintį jo sunkvežimį atsitrenkė lengvasis automobilis.

Bandymas nustatyti, kas kaltas – J.Lukša ar lengvojo automobilio vairuotojas, truko daugiau nei penkerius metus. Bylą sudarė penki tomai madžiagos, atlikta begalė ekspertizių, bylą nagrinėjo visų instancijų teismai, ponas Juozas advokatams išleido 10 tūkst. Lt, o rezultatas – nulinis: kaltų nėra, byla nutraukta dėl senaties. Beje, visas šis bylos nagrinėjimas kainavo šimtus tūkstančių litų.
Ir tai nėra pavienė istorija – jų Lietuvoje šimtai. Štai dar vienas pavyzdys: Lietuvos teisėsaugininkai labai didžiavosi Panevėžyje sulaikę nelegalių kompiuterinių programų platintojus. Bet keletą metų nelegalų verslą plėtoję panevėžiečiai Audrius Tarčiauskas ir Darius Normantas iš balos išlipo sausi. Byla, dominusi net užsienio šalių specialiąsias tarnybas, Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo nutraukta dėl senaties. Po tokio sprendimo pareigūnai, demaskavę šią piratų firmą, teigė, kad jaučiasi gyveną bananų respublikoje.
Dėl senaties nutrauktos bylos bene geriausiai atskleidžia teisėtvarkos institucijų pareigūnų neprofesionalumą, piktavališkumą ar net neįgalumą. Tačiau pradėjus įdėmiau nagrinėti šią sritį paaiškėjo, kad to, kiek bylų Lietuvoje nutraukta dėl senaties per pastarąjį dešimtmetį, nežino niekas: nei policija, nei prokuratūra, nei teismų administracija, nei teisingumo ministras.
Advokatų duomenimis, dėl senaties nutraukiama maždaug 2 proc. visų bylų. Generalinė prokuratūra šiaip ne taip išlukšteno vieną skaičių, kad pernai suėjus senaties terminui buvo nutrauktos 192 bylos dėl nusikalstamų veikų. Kiek dėl šios priežasties lieka neišnagrinėtų administracinių teisės pažeidimų bylų – nežinia.
Tiesa, pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojo Juliaus Sabatausko, dėl senaties nutrauktos bylos ne visada liudija tyrėjų ar prokurorų neprofesionalumą arba teisėjų angažuotumą. Neretai bylas dėl senaties tenka nutraukti todėl, kad kaltinamieji jų nagrinėjimą vilkina, išnaudodami visas teisines galimybes. Tarkim, dabar turime puikią galimybę stebėti, kaip profesionaliai vilkinama Darbo partijos juodosios buhalterijos byla, kuriai senaties terminas taip pat artėja (tai advokatai serga, tai kaltinamoji sunegalavo, tai kažkas į komandiruotę išvyko ir t.t.).
Pasak J.Sabatausko, dar viena priežastis, dėl kurios bylų nagrinėjimas nusitęsia metų metus, – ilgai atliekamos ekspertizės. Pavyzdžiui, finansinės ekspertizės, kai kaltinamasis įtariamas iššvaistęs lėšas, išvadų reikia laukti metus ar net ilgiau. Jei byla nukeliauja į Apeliacinį teismą, ekspertizė atliekama dar kartą, jau kitų specialistų. Ir vėl gaištamas laikas.
J.Sabatausko nuomone, įtakos ilgam bylų nagrinėjimui turi ir nepakankama tyrėjų kompetencija. Teisėjai dėl didelių darbo krūvių vienai bylai gali skirti dvi dienas, tad jeigu byla nekvalifikuotai parengta, nesurinkti visi įrodymai ar privelta klaidų, ji grąžinama papildyti. Advokatų teigimu, trys ketvirtadaliai dėl senaties nutrauktų bylų tokio finalo sulaukia dėl tyrėjų nekompetencijos. Taip švaistomi mokesčių mokėtojų milijonai, be reikalo gaišinami teisėjai, o kaltieji išvengia atsakomybės.

Seimas penktadienį po svarstymo pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų projektui, kuriuo būtų ilginami senaties terminai. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Šias pataisas Seimui pateikė Prezidentūra, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitete jos buvo pakoreguotos, šiek tiek sušvelninant. Po svarstymo Seimas 94 balsais už ir 2 susilaikius pritarė komiteto pakeistam variantui.

Seime komitete koreguojant projektą atsisakyta prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo netaikyti senaties korupciniams nusikaltimams.

Dėl prezidentės siūlymo kyšininkavimui netaikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties buvo skeptiškai pasisakęs Seimo Teisės departamentas.

Teisininkų išvadose buvo teigiama, kad kyšininkavimo įtraukimas greta labai sunkių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų iškrenta iš konteksto, nes kyšininkavimo nei savo pavojingumu, nei sankcija negalima prilyginti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams.

Taip pat komitetas nutarė mažiau ilginti senaties terminus įvairioms nusikalstamoms veikoms nei siūlė Prezidentūra.

Pagal Seime apsvarstytas BK pataisas, terminas baudžiamiesiems nusižengimams būtų ilginamas nuo 2 iki 3 metų, Prezidentūra siūlė ilginti iki 5 metų.

Senaties terminas neatsargiems ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams ilgėtų nuo 5 iki 8 metų, Prezidentūra siūlė 10 metų terminą.

Apysunkiams nusikaltimams senaties terminas būtų pratęstas nuo 8 iki 12 metų (Prezidentūros siūlymas – 15 metų), sunkiems nusikaltimams – nuo 10 iki 15 metų (Prezidentūra siūlė 20 metų).

Senaties terminas labai sunkiems nusikaltimams būtų ilginamas nuo 15 iki 25 metų, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu – nuo 20 iki 30 metų.

Taip pat BK pataisomis siekiama nustatyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustoja, jei teismas paskelbia nagrinėjimo teisme pertrauką.