Neretai šiek tiek tingime taikyti visas mums į galvą ne kartą įkaltas odos priežiūros procedūras, o galbūt ir abejojame jų galimybe pasiekti greitus rezultatus. Vis dėlto, mūsų oda nepamiršta šios „mažos nuodėmės“ ir, ilgainiui, mums tai primena. Apie tai pasakoja dermatologė Rūta Gancevičienė.

Kuo oda vyresnė, tuo labiau ja reikia rūpintis

R. Gancevičienė pabrėžia, jog bėgant metams mūsų oda tampa plonesnė, labiau pažeidžiama ir pradeda raukšlėtis, nes sulėtėja odos ląstelių dalinimasis ir sumažėja kolageno bei elastino gamyba, o ląstelių nykimas pagreitėja. Dėl šios priežasties apsauginis sluoksnis, saugantis mūsų odą nuo UV spindulių, žalingų medžiagų bei drėgmės praradimo tampa pažeidžiamas, tad dažniau atsiranda įvairūs odos defektai. Be to, bėgant laikui mažėja ir pigmentinių odos ląstelių, lėtėja jų veikimas, o likusios ląstelės tampa didesnės, tad pigmentas pasidalina netolygiai. Senstanti oda taip pat gamina mažiau prakaito ir riebalų rūgščių, kurios yra svarbios jos apsaugai ir drėgmės palaikymui. Vis dėlto, stimuliuojant odos ląstelių veiklą įmanoma bent dalinai stabdyti senėjimo procesą ir skatinti kolageno gamybą. Siekiant paveikti skirtingas odos ląsteles ir atgauti jos švytėjimą bei tvirtumą, reikėtų keleto tinkamai parinktų odos priežiūros produktų.

Naktį odos priežiūros priemonės veikia itin efektyviai

Mums miegant odos medžiagų apykaita gali vykti ypač efektyviai – kai miegame, mūsų organizmas ilsisi, todėl aplinkos dirgikliai, įprasta dienos veikla, stresai ir įvairios mintys „neslopina“ būtinų odos medžiagų apykaitos ir  regeneracijos procesų.  Pasak Rūtos Gancevičienės, dienos metu mūsų oda yra apsauginėje būsenoje ir dėl šios priežasties nesugeria tiek daug aktyviųjų kremų ingredientų kiek naktį. Dieną oda turi kovoti su temperatūros svyravimais, taršalais, bakterijomis, UV spinduliais ir kitais neigiamais reiškiniais, tad vakarais būtina gerai nuvalyti veido odą ir taip pašalinti makiažą bei per dieną susikaupusius nešvarumus. Po to rekomenduojama būtinai naudoti naktinį kremą, kuris padeda sugrąžinti prarastą drėgmę, suteikia būtinų lipidų, gelbsti odai atstatant apsaugines jos savybes. Ji taip pat primena, jog, kadangi senstanti oda regeneruoja lėčiau, naktis – tinkamiausias metas palaikyti tokios odos regeneracijos procesą, stimuliuoti jos natūralias funkcijas bei gydytis mažus sužeidimus.

Daugiafunkciniai kremai – raktas į sveikesnę odą

Kaip visi esame pastebėję, yra daugybė odos senėjimo požymių: ji išsausėja, papilkėja, suglemba, tampa jautresnė, sumažėja jos elastingumas, atsiranda pigmentinių ir kraujagyslinių dėmių, išsiplečia poros. Taigi visi odą nuo senėjimo saugantys produktai turi ne tik kovoti su jau matomais odos pokyčiais, bet ir saugoti ją nuo galimų naujų senėjimo požymių atsiradimo. Čia, pasak Rūtos Gancevičienės, mums itin pasitarnauti gali daugiafunkciniai veido kremai. Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog daugiafunkcinių dieninių ir naktinių kremų paskirtis nevienoda. Dieninis kremas saugo odą nuo neigiamo aplinkos poveikio, o naktinis – ją stimuliuoja ir stiprina.

Nepaisant nuo šių metų Lietuvoje vėlinamo pensinio amžiaus, dauguma lietuvių ilgai dirbti nenusiteikę ir šios reformos nepalaiko.
Kaip parodė naujausia Eurobarometro apklausa, lietuviai norėtų dirbti ne ilgiau kaip iki 59 metų. Toks amžiaus vidurkis apskaičiuotas susumavus visų apklaustųjų, kurių paprašyta nurodyti amžių, iki kurio jie norėtų dirbti savo dabar turimą darbą, atsakymus.
Apklausos duomenimis, iš Europos Sąjungos gyventojų darbingiausiai nusiteikę švedai – paklausti, iki kokio amžiaus norėtų dirbti, jie nurodė 64,4 metų ribą. O štai dar labiau už lietuvius ilgai dirbti nelinkę Maltos, Rumunijos bei Latvijos gyventojai – jiems atrodo pats laikas pasitraukti poilsio maždaug 57-erių.
Be to, 71 proc. lietuvių yra prieš pensinio amžiaus vėlinimą, o 56 proc. mūsų šalies gyventojų dirbti būdami pensininkai jau nenorėtų. Kaip vieną pagrindinių tokios nuomonės priežasčių gyventojai nurodo nepalankų darbdavių požiūrį į vyresnius nei 55 metų darbuotojus. Kad darbdavių požiūris į vyresnio amžiaus darbuotojus mūsų šalyje nėra teigiamas, mano net 81 proc. lietuvių (ES vidurkis – 70 proc.).
Eurobarometras dar kartą atkreipia dėmesį, kad dirbti ilgiau vis dėlto teks, nes nuo 1960 m. tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė ES jau pailgėjo aštuoneriais metais, o per ateinančius keturiasdešimt metų ji pailgės dar penkeriais. Šiuo metu ES vienam vyresniam nei 65 metų gyventojui tenka keturi vadinamojo darbingo amžiaus (15–64 m.) piliečiai, o 2060 m. vienam pagyvenusiajam jau teks tik du galintieji dirbti.
Apklausa šia tema atlikta neatsitiktinai – Europos Parlamentas 2012-uosius yra patvirtinęs Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metais.

Jūsų nuomone, kokių metų sulaukęs žmogus jau yra senas? (atsakymų vidurkis)

Šalis    Metai

Nyderlandai 70,4
Kipras 68,5
Belgija 67,9
Italija 67,6
Lietuva 65,3
Čekija 59,5
Vengrija 58
Slovakija 57,7

Šaltinis: Eurobarometras

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, jog Vyriausybės teikiamos paskolos išsprendžia tik trumpalaikes “Sodros” problemas. Jis įsitikinusi, kad reikia ieškoti ilgalaikių problemų – mažo gimstamumo, visuomenės senėjimo – sprendimo.

“Būtent tokių sprendimų reikia dabar”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė I.Šimonytė.

Anot ministrės, “Sodrai” skolinama kas ketvirtį, nes norima peržiūrėti, kiek lėšų iš tikrųjų reikia.

“Šiemet “Sodros” pajamos buvo vykdomos geriau negu buvo patvirtinta biudžete, tai mes kiekvieną kartą tiesiog turime galimybę peržiūrėti, kokia yra situacija ir paskolinti tiek, kiek reikia”, – sakė ministrė.

Anot jos, nors socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pasiūlė “Sodrai” skolinti be palūkanų, Vyriausybė skolinasi ne be procentų, todėl skirtumo esą nėra.

Lėšų trūkumą jaučianti “Sodra” gaus dar beveik 1 mlrd. litų finansinę injekciją – Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti 980 mln. litų paskolą fondui. Ją “Sodra” panaudos pinigų srautams balansuoti pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Anot I.Šimonytės, kadangi 2011 metų “Sodros” biudžetas jau patvirtintas, reikia pritarti “Sodros” paskolai.

“Kadangi Vyriausybė yra pritarusi 2011 metų “Sodros” biudžetui, jį pateikė Seimui, jis yra patvirtintas, tai šiuo atveju, jei jau pateikėme biudžetą su tokio dydžio deficitu, ko gero, turime priimti ir sprendimus, kurie reikalingi tam biudžetui finansuoti”, – sakė finansų ministrė.

“Vis sunkiau ir sunkiau laikui einant pritarti tokiems sprendimams, nes vis tik Vyriausybė dirba jau dvejus metus ir aišku yra, kad viena yra šios dienos sprendimai, o kita – ilgalaikiai. Tikrai nesinori palikti kitai Vyriausybei, kuri bus po mūsų, tokį bagažą”, – Vyriausybės posėdyje teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

10 metrų trukmės paskola būtų teikiama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ją reikės grąžinti iki 2020 metų gruodžio 20 dienos, mokant 4,911 proc. metų palūkanas.

Vyriausybei pateiktuose dokumentuose, be kita ko, teigiama, kad įvertinant pinigų srautų prognozę, realios 2011 metų “Sodros” biudžeto išlaidos bus 3,329 mlrd. litų didesnės nei pajamos. Tokį deficitą planuojama finansuoti paskolomis iš Vyriausybės ir komercinių bankų.

“Sodra” šiemet iš Lietuvos komercinių bankų pasiskolino apie 1 mlrd. litų, o Vyriausybė “Sodrai” paskolino dar 375 mln. litų.

Pernai gruodį Vyriausybė suteikė rekordinę 1,353 mlrd. litų paskolą, o per visus 2009 metus Vyriausybė iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų “Sodrai” paskolino 2,92 mlrd. litų.

Seimas gruodžio 9 dieną patvirtino kitų metų “Sodros” biudžetą – planuojamas jos deficitas bus 2,558 mlrd. litų, arba 5,5 proc. mažesnis negu šiemet.