Į „Veido“ klausimus atsako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas

„Veidas“: Ar Druskininkų kurorto verslas patiria problemų dėl Lietuvos taikomos Šengeno vizų išdavimo praktikos?
R.M.: Problemų dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Druskininkus, visados buvo, nors pastaruoju metu padėtis lyg ir gerėjo.
Lietuvos vizą norintys gauti asmenys vis dar negali gauti jos siųsdami dokumentus paprastu ar elektroniniu paštu – iš jų reikalaujama atvykti į konsulatą asmeniškai, procesas užtrunka per ilgai, kur kas ilgiau nei kitų valstybių ambasadose. Dokumentų Lietuvos vizai gauti rinkinys taip pat yra didesnis, nei reikalaujamas kai kurių kitų Šengeno sutarties valstybių. Ir ne tik Skandinavijos, bet netgi Estijos.
„Veidas“: Jūsų vertinimu, kokios to priežastys?
R.M.: Lietuviai turi du išskirtinius bruožus – amžinai dejuoti, kad viskas blogai, ir amžinai ką nors darant perlenkti lazdą. Na, kodėl mes būtinai turime padaryti taip, kad asmuo, norintis gauti Lietuvos vizą, turėtų pateikti maksimalų galimų reikalauti dokumentų kiekį? Kodėl stengiamės išduoti vizą kuo trumpesniam laikotarpiui, nors matydami, kad vizos prašo normalus žmogus, galėtume iš karto duoti ilgalaikę? Negi vizas būtina dalyti kaip kokią šventą plotkelę, gabalėliais, stengiantis, kad žmogus kaip galima dažniau ateitų jos prašyti?
Ne paslaptis, kad Druskininkuose būstą yra įsigiję nemažai Sankt Peterburgo, Maskvos gyventojų. Bendraujant su jais tenka girdėti atsiliepimų apie įvairiausias Lietuvos vizų išdavimo sistemos keistenybes. Pavyzdžiui, ateina prašyti vizos tėvas ir sūnus. Tėvui duodama trumpalaikė viza, sūnui – ilgalaikė. Viskas vyksta vienu metu, tik prie skirtingų langelių. Kodėl, kokiais kriterijais vadovaujantis vienas šeimos narys gauna ilgalaikę, kitas – trumpalaikę vizą, suprasti neįmanoma.

Maksimaliai supaprastinusi Šengeno vizų išdavimo tvarką, Suomija vien Rusijoje iš to kasmet uždirba per 120 mln. Lt, tad dažnas į Lietuvos kurortus poilsiauti ar gydytis atvykęs rusas pase turi ne mūsų, bet Suomijos ar Estijos konsulinių įstaigų išduotą vizą.

„Pastebime, kad pas mus, į Lietuvą, ilsėtis atvykusių Rusijos piliečių pasuose vis dažniau įklijuotos Šengeno vizos, išduotos Suomijos ar Estijos konsulatų, – „Veido“ žurnalistams pasakojo vienos Birštono sanatorijos vadovai. – Kai pasidomėjome kodėl, išgirdome, kad pastaruoju metu gauti Lietuvos Šengeno vizą gana sudėtinga, prašoma daug papildomų dokumentų: apie turimus pinigus, apie jau užsisakytus ir apmokėtus viešbučius ar sanatorijas. Kartais netgi jau turintieji Rusijos ligonių kasų apmokėtus kelialapius gydytis sanatorijose skundžiasi, kad neturėjo jokių palengvinimų įsigyti vizą. Tad Sankt Peterburgo gyventojai į Lietuvą gana dažnai važiuoja su Suomijos, Maskvos gyventojai – su Estijos vizomis, kurias gauti, pasak jų, daug paprasčiau. Svarbiausia – nebūtina pačiam vykti į ambasadą ar konsulatą, dokumetus galima tvarkytis paštu.“

Lietuviai patenkinti, bet rusai skundžiasi

Apie tai, kad vizų išdavimo tvarka yra gana rimtas stabdys pritraukiant į Lietuvą, pirmiausia į Druskininkų, Birštono, Neringos, Palangos gydyklas ir poilsiavietes, pasiturinčius Rusijos gyventojus, kalbama metai po metų. Šiuos klausimus sprendžia net kelios darbo grupės, į kurias įeina Užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamento, Turizmo departamento, kitų suinteresuotų institucijų bei savivaldybių atstovai. Vienas Užsienio reikalų ministerijos vadovų „Veidą“ patikino, kad visi priekaištai dėl lėtesnio vizų išdavimo Lietuvos konsulinėse įstaigose, palyginti su kaimynais, yra nesąmonė, o jei kam ir pasirodė, jog vizas gauti tapo sunkiau, tai nebent todėl, kad „buvo srautas vadinamųjų probleminių prašytojų“.
Politikus ir valdininkus galima suprasti, nes per pastaruosius dvejus metus turistų iš Rusijos padaugėjo dvigubai, tad iš pirmo žvilgsnio jokios problemos tarsi nėra. Kol nepažvelgi į padėtį Lietuvos vizą gauti ir čia savo pinigus palikti panorusio Rusijos piliečio akimis. Ir nepasidomi, kaip šį klausimą sprendžia kaimynai estai, latviai, ką jau kalbėti apie suomius, Šengeno vizų pardavimą rusams pavertusius pelningu verslu, iš kurio Suomija uždirba šimtus milijonų ne vien už pačias vizas, bet ir iš tranzito. Mat į Lietuvą (ar kitą Šengeno sutarties valstybę) su Suomijos viza keliaujantis rusas pirma turi ne mažiau kaip parą praleisti šalyje, kurios vizą gavo.
Iš vizų tranzito pelnosi ir Ryga, per kurią skristi į kitas Europos šalis yra pigiau nei iš Maskvos ar Sankt Peterburgo. O Estija masina rusų keliautojus keltų linijomis iš Talino. Galėtų iš to pelnytis ir Lietuva, nes, pavyzdžiui, Baltarusijos gyventojų požiūriu, skristi iš Vilniaus oro uosto į Europą taip pat gerokai pigiau nei iš Minsko. Lietuvoje privaloma praleisti para duotų pelno mūsų viešbučiams. Žinoma, jeigu vizų išdavimas būtų dedamas ant tokio pat konvejerio, kaip kaimynų.
Tiesa, su Baltarusija turizmo į Lietuvą klausimas netrukus bus išspręstas, kai įsigalios susitarimas dėl pasienio bevizio susisiekimo. O Šengeno vizas Lietuvos ambasada Minske ir dabar dalija lengviau nei kitos valstybės. Bent jau Baltarusijos keliautojai savo interneto forumuose teigia, kad gauti vienkartinę Šengeno vizą dviejų savaičių kelionei lengviausia būtent iš lietuvių, nes mūsų ambasada Minske vienintelė iš visų ES valstybių nereikalauja turėti asmeninio iškvietimo ar iš anksto apmokėti viešbučio.

Nori vizos – atvyk asmeniškai

Kas trukdo panašų lengvatinį režimą sukurti ir Lietuvos konsulinėse įstaigose Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade? Čia, pasak Rusijos turizmo internetinių forumų dalyvių, neretas atvejis, kai žmogus pavaromas nuo langelio, nes neatsinešė banko pažymos apie turimus pinigus, o iš provincijos su kelių draugų bei giminaičių įgaliojimais atkeliavęs pilietis sužino, kad vizą galės gauti tik sau, nes visi kiti irgi privalo atvykti asmeniškai. Tuo tarpu didžiausioje Rusijos vizų forminimo įmonėje Vizų centre Estija, Suomija, taip pat kitos „turistinės“ ES valstybės – Italija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Vengrija reklamuoja išduodančios daugkartines Šengeno vizas be asmeninio dalyvavimo.
„Dėl galimybės susitvarkyti dokumentus vizai gauti paštu, nevykstant į ambasadą ar konsulatą, situacija tokia: pagal ES vizų kodeksą dokumentai turi būti pristatomi asmeniškai, išskyrus atskirai numatytus išimtinius atvejus, kai galima naudotis paštu, – „Veidui“ sakė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Muralis. – Šiuo metu Lietuvos ambasada ir konsulatai išduodami vizas bendradarbiauja su tarpininkais, paprastai turizmo firmomis. O Suomijos konsulinės įstaigos bendradarbiauja su išoriniais paslaugų teikėjais (Vizų centru – A.B.). Tai įmonės, turinčios savo atstovybes daugelyje Rusijos vietovių, jos surenka norinčiųjų gauti vizas dokumentus ir pristato į centrą. Norintis gauti Suomijos vizą asmuo ateina į tos įmonės atstovybę kaip į konsulinę įstaigą, ir terminas, per kurį privalo būti išduota viza, skaičiuojamas ne nuo dokumentų patekimo į Suomijos konsulatą laiko, o nuo atnešimo į šią įstaigą laiko. Tokia galimybė numatyta ir ES vizų kodekse, nes leidžia pagreitinti vizų išdavimą. Tuo pačiu keliu šiuo metu eina ir Lietuva. Teisinę bazę jau esame parengę, artimiausiu metu skelbsime išorės paslaugų teikėjo atrankos konkursą.“

Protingų paaiškinimų neranda

Tačiau kol kas Rusijos turistai forumuose vienas kitam pasakoja, kad Lietuvos vizą, žinia, gauti galima, bet tam reikia nuodugniai pasirengti, kruopščiai tvarkant visus ambasados tinklalapyje įvardytus dokumentus, ir vis tiek gali nutikti, jog dėl nesuprantamų konsulinių darbuotojų sprendimų teks nusivilti.
Štai tinklalapyje www.travel.ru, skyriuje, skirtame asmeniniams įspūdžiams, patirtiems darantis Lietuvos vizą, šių metų birželį ambasadoje Maskvoje apsilankęs Aleksandras rašo: „Paprastai į ambasadą stengiuosi ateiti likus valandai iki priėmimo pabaigos, kai eilė pasibaigia. Šį kartą atėjau likus 20 minučių iki uždarymo. Visa procedūra užėmė kokias 10 minučių. Viskas patiko. Nusivylimas apėmė po penkių dienų, kai atėjau atsiimti paso su viza. Pareiškime prašiau daugkartinės 90-iai dienų. Nepaisant pusmetinių ir metinių Estijos, Latvijos, Prancūzijos Šengeno vizų, keleto Amerikos ir Britanijos vizų, kelių atžymų apie Lietuvos sienos kirtimą, savivaldybėje patvirtinto stambios Lietuvos kompanijos iškvietimo metų laikotarpiui – man davė vienkartinę trijų dienų vizą. Paklausti kodėl, atsakė, kad mano draudimas galioja tik tris dienas. Pastebėjus, jog jie patys rekomenduoja draustis tik pirmam įvažiavimui, atsakė, kad taip, matyt, dėl kažkokių priežasčių nusprendė konsulas. Jokio protingo paaiškinimo, kodėl konsulas galėjo taip nuspręsti, aš neradau, išskyrus tą, kad, matydami mano dažnus įvažiavimus, lietuviai tikėjosi per metus gauti iš manęs ne 35 eurus, o 350 eurų, kaskart duodami vienkartinę vizą. Taip pat reikia atsižvelgti, kad dokumentų kiekis buvo didesnis, nei tas komplektas, kurį aš paprastai pateikiu kitų valstybių konsulatams.“
Internautas daro išvadą, jog norint gauti daugkartinę Lietuvos vizą reikia būti pasirengusiam, kad bus arba per pusę sumažintas jos galiojimo laikas, arba apskritai duota vienkartinė. „Sau padariau išvadą: į Lietuvos ambasadą – daugiau nė kojos. Jeigu reikės keliauti į Lietuvą – imsiu Latvijos vizą ir skrisiu „Air Baltic“ per Rygą“, – žada Aleksandras.
Paprašytas tai pakomentuoti A.Muralis tikino: „Konkrečiai dėl šio atvejo ko nors pasakyti negaliu, nes reikėtų detaliau susipažinti su visomis aplinkybėmis. Instrukcijos, kurias turi ambasados ir konsulinės įstaigos, nurodo, kad vizos prašantis asmuo privalo apsidrausti visam pirmos kelionės laikotarpiui, o paskui – draustis prieš kiekvieną kelionę. Tai daroma pačių vykstančiųjų labui.“
Kitas neseniai, šių metų rugpjūčio viduryje, į Lietuvą vykti susiruošęs Rusijos pilietis Aleksejus Gordejevas tinklalapio www.tripster.ru forume skundžiasi: „Atvažiavau ryte 9.20 val., 10.30 val. jau išėjau iš ambasados su kvitu vizai gauti. Įspūdis liko teigiamas. Laukiu antradienio <…> Na taip… Tik dabar aptikau lemtingą klaidą. Kvite vizai gauti įrašyta data 2011.08.17 nuo 15 iki 16 val., o mūsų autobusas išvažiuoja 2011.08.16 dieną 19:30 val. Nepaisant to, kad aš konsulato darbuotojai dar pabrėžiau, jog viza man reikalinga jau rugpjūčio 16-ąją, ji vis tiek įrašė kitą datą. Ar įmanoma, kaip nors perkelti laiką? Prisiskambinti į konsulatą neįmanoma, ragelio niekas nekelia. Parašiau jiems laišką, bet nėra jokios garantijos, kad į jį bus atsižvelgta. Apmaudu bus, jei dėl tokios kvailystės žlugs kelionė.“

Suomija reklamuoja savo vizas

Užtat keliautojų, kuriems reikėjo gauti Suomijos vizą, įspūdžiai – priešingi. Prieš porą savaičių savarankiškų keliautojų forume www.awd.ru Mary Ann rašė: „Dariausi daugkartinę Suomijos vizą per Vizų centrą. Dokumentų (trys pasai) pridavimo procesas ir vizų rinkliavos sumokėjimas truko apie 20 minučių. Viskas greitai, paprastai, organizuotai. Jokių papildomų dokumentų neprašė, kvailų klausimų neuždavinėjo. Vizą darė tris dienas, vietoje prašytų 60 dienų metinėje daugkartinėje vizoje davė net 120 dienų.“
Pabrėžtina, kad anksčiau ši keliautoja jau buvo gavusi vienkartinę Lietuvos vizą, bet štai daugkartinę kažkodėl nutarė darytis Suomijos. Tai nestebina, nes Suomija intensyviai reklamuoja savo vizas.
Turizmo portalas www.finnish.ru skelbia: „Šengeno vizą į Suomiją be jokio vargo įsigysite savarankiškai. Suomijos vizą galima gauti daug paprasčiau nei kitų Šengeno sutarties šalių vizas. Vienkartinei Suomijos vizai apiforminti pakanka minimumo dokumentų ir nebūtina įrodinėti turint pakankamą pinigų kiekį bei dalyvauti pokalbyje. Norint gauti daugkartinę Suomijos vizą nebūtina turėti Suomijoje nekilnojamojo turto ar verslo. Apiforminant daugkartinę Suomijos vizą nebūtina iš karto pirkti draudimo visam vizos galiojimo laikui.“
Neslepiama, kodėl Suomija taip lengvai dalija Šengeno vizas: „Ne paslaptis, kad gauti Šengeno vizą į Suomiją daug paprasčiau ir greičiau nei į kitas Europos šalis, būna labai mažai – vos 1 proc. – atsisakymų išduoti vizą, nes didelis Rusijos turistų srautas turi esminį teigiamą poveikį Suomijos ekonomikai.“
Gausus ir lengvas vizų išdavimas – oficiali Suomijos vyriausybės politika. „Mes norime, kad Rusijos piliečiai gautų vizas lengvai ir kaip galima greičiau, – sako Suomijos ambasadorius Maskvoje Matti Antonnenas. – Maskvos vizų centre vienas klientas aptarnaujamas vidutiniškai per 15 minučių.“
Laikydamasi tokios politikos Suomija pernai išdavė Rusijos piliečiams milijoną Šengeno vizų ir papildė savo šalies biudžetą mažiausiai 35 mln. eurų. Neoficialiu Lietuvos diplomatų vertinimu, tokia politika leidžia suomiams iš vizų išdavimo ne tik finansuoti visą savo diplomatinių atstovybių Rusijoje veiklą, bet ir gauti pelno. Lietuva, pasak A.Muralio, per tą patį laikotarpį išdavė apie 100 tūkst. vizų, uždirbdama dešimteriopai mažiau – 350 tūkst. eurų.
Žinia, patrauklumu Rusijos turistams Lietuva vargu ar prilygs Suomijai, tačiau pasiekti, kad į Lietuvą rusai važiuotų pirkdami lietuviškas vizas, tikrai galime.

esveliava

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) antradienį Romoje sutarė kartu tobulinti Šengeno susitarimus, paskelbė Prancūzijos žiniasklaida.

“Mes norime, kad Šengenas gyvuotų, o tam, kad jis gyvuotų, Šengenas turi būti reformuotas”, – dienraščio “Le Figaro” tinklalapyje cituojami N.Sarkozy žodžiai, pasakyti po susitikimo.

Didžiulis pabėgėlių srautas, pirmiausia iš Tuniso ir Libijos per Italiją į Prancūziją sukėlė įtampa tarp dviejų kaimyninių Europos valstybių. Nelegali migracija ir Prancūzijos galimybės priimti didžiulius srautus migrantų tapo aštrių politinių diskusijų šalyje tema.

Tą pačią dieną kasdien rengiamoje Europos Komisijos spaudos konferencijoje Briuselyje migrantų iš pietų Viduržemio regiono šalių sukėlė plačią diskusiją.

Oficialus Europos Komisijos atstovas Olivier Bailly (Olivjė Baili) atsisakė komentuoti Romoje vykusį Italijos ir Prancūzijos vadovų susitikimą, pažymėdamas, kad išvadas bus galima daryti, kai Briuselis gaus konkrečius šalių pasiūlymus.

“Vertinant Europos Komisijos požiūriu, aišku, kad atėjo metas grįžti prie kai kurių Šengeno kodekso nuostatų, pavyzdžiui, apie galimą mechanizmą, kuris patikslintų, kaip ES narės gali įvesti savo vidaus sienų kontrolę, tarkim, tam tikrą sienos atkarpą”, – sakė O. Bailly.

Pasak jo, prieštaravimų tarp Prancūzijos ir Italijos kilo šioje srityje. “Suprantama, turime ką patikslinti šioje srityje, kad ir Šengeno kodekso 23-iojo straipsnio taikymą (laikinas vidaus sienų kontrolės įvedimas), ir dirbame šia kryptimi”, – sakė Europos Komisijos atstovas.

Lietuva ėmėsi priemonių, kad baltarusiai ateityje galėtų nemokamai gauti nacionalines vizas įvažiuoti į Lietuvą, tačiau itin greiti sprendimai nėra tikėtini, pranešė pareigūnai.

Pagal galiojančius įstatymus, Lietuvos Vyriausybė 60 eurų konsulinį mokestį už nacionalines vizas galėtų panaikinti tik jeigu tokių pat priemonių imtųsi Baltarusija. Todėl Lietuva pasiūlė Baltarusijai pradėti derybas, kurių laukiama artimiausiu metu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) taip pat inicijavo įstatymo pakeitimą, kad ateityje sprendimą dėl vizų kainos būtų galima priimti paprasčiau.

URM naujienų agentūrą BNS informavo, kad Lietuvos pasiūlymas dėl dvišalio susitarimo su Baltarusija, kuriuo būtų atsisakyta konsulinio mokesčio už nacionalines vizas, bus svarstomas konsulinių konsultacijų metu.

“Susitikimo data šiuo metu derinama, jis turėtų įvykti vasario-kovo mėnesiais. Šis klausimas nėra paprastas, nes skiriasi vizų kategorijos – Baltarusijoje nėra vizų kategorijos, tiesiogiai atitinkančios nacionalinių vizų apibrėžimą, kaip jis nusakytas Šengeno vizų kodekse”, – pranešė URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

URM parengtomis Konsulinio mokesčio įstatymo pataisomis siekiama numatyti, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų teisę ne tik pariteto pagrindais padidinti, sumažinti ar neimti konsulinio mokesčio už prašymų išduoti vizas nagrinėjimą. Šiuo metu projektas derinamas su institucijomis.

Lietuvos URM sako siekianti padaryti viską, kad pilietinė visuomenė Baltarusijoje toliau vystytųsi ir stiprėtų. “URM iniciatyvos dėl vizų režimo eiliniams Baltarusijos piliečiams palengvinimo yra ėjimas link šio siekio praktinio įgyvendinimo”, – informavo URM Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

Šiuo atveju kalbama apie galimybę neimti mokesčio už ilgalaikes nacionalines vizas, dar vadinamas D kategorijos vizomis. Jos išduodamos, jei asmuo šalyje nori būti ilgiau nei tris mėnesius per pusę metų. Turint tokią vizą, ribotą laiką galima lankytis ir kitose Šengeno erdvės šalyse. Šiuo metu tokia viza kainuoja 60 eurų.

Mokesčių už nacionalines vizas Baltarusijai atsisakė Lenkija ir Latvija. Tokiomis priemonėmis siekiama paskatinti demokratėjimo procesus Baltarusijoje, sudarant galimybę jos gyventojams lengviau keliauti. Dėl mokesčio už populiariausias Šengeno vizas būtinas visos Europos Sąjungos (ES) sprendimas.

ES šią savaitę nusprendė uždrausti į Bendrijos šalis atvykti pareigūnams, kurie susiję su represijomis, kilusiomis po prezidento rinkimų pernai gruodį.