Kas būtų, jei rudenį po Seimo rinkimų įtakinga socialdemokratė Birutė Vėsaitė taptų ne šešėline, o tikra energetikos ministre?

Ar pasitvirtintų dabartinių valdančiųjų gąsdinimai, kad būtų atsisakyta energetinės nepriklausomybės projektų, taip tarnaujant Rusijos interesams? Ar užtektų jai kompetencijos vadovauti šiuo laikotarpiu aktualiausiai valstybės gyvenimo sričiai? Ar nepradėtume ilgėtis beveik nebylaus dabartinio energetikos ministro Arvydo Sekmoko, nes hiperaktyviosios B.Vėsaitės pakeltos tonacijos balsas be perstojo skambėtų visais įmanomais kanalais? Ar feministė politikė nepakeistų ministerijos personalo vien moterimis?
Baimių ir net pasišaipymų girdėti daug. Kaip ir pagyrų, visų pirma už darbštumą. Politikė kontroversijoms pati duoda peno, nevyniodama žodžių į vatą ir tiesiai visiems kirsdama, ką mano. Net didžiausi jos gerbėjai sako, kad svarbiausias jos trūkumas – emocingumas. Oponentai jų įžvelgia kur kas daugiau.

Naujos atominės nebūtų
Į tiesų klausimą, kas nutiktų su naujos atominės projektu, jei ji taptų nebe šešėline, o tikra energetikos ministre, B.Vėsaitė tiesiai ir atsako. Pirma, nepuola koketuoti, kad ji dar ne ministrė ir kas žino, ar ja bus, aiškiai parodydama, jog tokių ambicijų turi. Antra, trumpai drūtai sako – Visagino atominės nebūtų. Toks LSDP prezidiumo sprendimas, tokia pat ir jos asmeninė nuomonė – tai labai brangus ir rizikingas projektas. Nei finansinės, nei regioninių partnerių dalyvavimo projekte garantijos neaiškios, o dar ir senosios elektrinės nepajėgiame sklandžiai uždaryti.
Taip, pripažįsta B.Vėsaitė, socialdemokratai anksčiau palaikė AE statybos idėją, tam įsteigė ir liūdnai pagarsėjusį “Leo LT”. Tačiau nuo to laiko, ypač po Fukušimos nelaimės, pasaulyje keičiasi požiūris į branduolinės energetikos saugumą.
B.Vėsaitės energetinės pažiūros į neviltį varo dabartinius valdančiuosius. Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas, konservatorių frakcijos narys (tiesa, į Seimą atėjęs su Arūno Valinsko komanda) Rokas Žilinskas emocingumu nenusileidžia komisijos kolegei B.Vėsaitei: “Aš šiurpstu pagalvojęs, kad ji gali lemti ne tik energetikos, bet ir visos Lietuvos ateitį. B.Vėsaitė – tai “Gazpromas”.”
Tačiau socialdemokratė tik šaiposi iš įregistruotų Baudžiamojo kodekso pataisų, pagal kurias už kenkimą energetinės nepriklausomybės siekiams siūloma bausti dvylika metų nelaisvės. “Gal šaudys? – ironizuoja parlamentarė ir siūlo tiems, kurie ją apšaukia “Gazpromo” ir Rusijos agente, paanalizuoti pasaulines energetikos prognozes plačiau.
Vis dėlto kiek kompetentinga potenciali būsima energetikos ministrė šioje srityje, absoliučiai objektyvios nuomonės negali būti, nes net šios srities profesionalai giria B.Vėsaitę, jei jie patys prieš atominę, ir peikia, jei mano esant AE reikalingą. Taip ir politikai: R.Žilinskas tikina, kad B.Vėsaitė energetikos srityje visai be kompetencijos, tačiau niekaip negalėjo prisiminti nė vieno konkretaus jos dalykinio nusišnekėjimo. Kitas Atominės energetikos komisijos narys “darbietis” Kęstutis Daukšys giria kolegės išmanymą šioje srityje ir darbštumą. Antra vertus, juk ministras – ne AE gamybos vadovas, jam ir nereikia žinoti visų subtilybių. O pati B.Vėsaitė į užuominą dėl nekompetencijos atkerta esanti dešimtkart geresnė už dabartinį ministrą.

Šturmuotų renovacijos programą
Dar vienas B.Vėsaitės argumentas prieš naują atominę – kad dabar pati opiausia problema yra ne elektros kaina, o šildymo kainos. B.Vėsaitės vadovauta socialdemokratų darbo grupė parengusi visą programą, pradedant biokuro dalies šildymo sistemoje padidinimu, dujoms paliekant apie 20 proc. (dabar apie 75 proc.). Dar šią kadenciją socialdemokratai bandys stumti ir įstatymų projektus dėl namų renovavimo programos, keldami naują koncepciją: žmonės nebūtų verčiami imti bankų paskolų, o kas mėnesį gautų dvi sąskaitas – vieną maždaug perpus mažesnę nei už šildymą, o kitą už investicijas. Paskolas imtų savivaldybės paskirta institucija, akumuliuodama valstybės paramą, lėšas iš klimato kaitos programos ir paimdama lengvatinę paskolą iš “Jessicos” fondo, kuriame tebeguli tam skirtų 700 mln. Lt. Renovacija vyktų kvartalais, pradedant nuo labiausiai energetiškai neekonomiškų. “Gyventojai pajustų naudą, o pinigai nebūtų išvežami iš Lietuvos”, – dvigubą naudą pabrėžia socialdemokratė.
B.Vėsaitė žada, kad tapusi energetikos ministre aktyvintų atsinaujinančių šaltinių energetiką, o tai, socdemų skaičiavimais, sukurtų netgi daugiau darbo vietų nei statant naują atominę elektrinę. Kontrargumentus, kad atsinaujinančių energijos šaltinių energetika brangi, ji atmeta primindama, jog biokuro tai jau tikrai turime į valias, saulės ir vėjo energetika modernėja, o kartu ir pinga.
Kitam strateginiam projektui – suskystintų dujų terminalui socialdemokratai pritarė, tačiau, pasak B.Vėsaitės, jis turėjo būti įgyvendintas vakar. Kartu ji neslepia, kad pats projektas dar taisytinas, visų pirma dėl to, kad jame laisvosios rinkos palikta vos 50 proc. Politikės nuomone, padėtį energetikos srityje keis ir prognozuojama nemaža skalūninių dujų gavyba.

Lietuviškoji Klara Cetkin
B.Vėsaitė – ne tik socialdemokratų šešėlinė energetikos ministrė, bet ir Lietuvos moterų socialdemokračių sąjungos pirmininkė, begalės moterų organizacijų, taip pat ir tarptautinių, narė. B.Vėsaitę, žiūrėk, kas pavadina ir lietuviškąja Klara Cetkin. Gindama moters vietą visuomenėje ir politikoje ji ne mažiau ryžtinga ir tiesmuka, kaip ir kalbėdama energetikos klausimais. “Kitos lyties atstovams būtų geriau, kad moterys politikoje nesimaišytų ar tik padavinėtų kavą. Jei neturėtume rinkimų sąrašų kvotų, nežinau, kiek moterų būtų Seime, – natūraliu keliu tam prireiktų 200 metų”, – utriruoja B.Vėsaitė.
“Taip, aš feministė”, – atsako į klausimą politikė. Tačiau kol vienos feministės mojavo plakatais, būrė moterų partijas, o paskui grūmojo viena kitai kočėlais, B.Vėsaitė ramiai dirbo labai konkretų darbą moterų labui.
“Netrukus po nepriklausomybės atkūrimo ėmė steigtis įvairių moterų organizacijų. Kur daugelis jų dabar? O B.Vėsaitės įsteigtas Kauno moters užimtumo ir informacijos centras prasmingai veikia lig šiol”, – apie jau aštuoniolikos metų sulaukusį centrą pasakoja “Šeimininkės” žurnalo redaktorė, anuomet – “Kauno dienos” priedo moterims redaktorė Dalia Juškienė.
Ji giria B.Vėsaitę, kad centrą ji steigusi ir turėdama strateginių tikslų, ir numačiusi taktiką, kaip juos įgyvendinti. Tai buvo viena iš nedaugelio moterų organizacijų, kuri moteriai davė ne žuvį, o meškerę: iš pradžių buvusi tik mokymo, informacijos, diskusijų institucija, paskui jau ėmė kurti darbo vietas, padėjo moterims įsitvirtinti darbo rinkoje. Tuo metu finansuoti tokiai veiklai nebuvo ES fondų, bet B.Vėsaitė sugebėjo rasti paramos.

Du aukštojo mokslo diplomai – didelis pranašumas
Pati politikė sako, kad jai labai praverčia du jos aukštieji išsilavinimai: techniškasis padeda logiškai mąstyti, o anglų kalba – laisviau jaustis tarptautinėje arenoje, gilintis į informaciją užsienio šaltiniuose. Baigusi tuomečio Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą ir dirbdama anuomet modernioje dirbtinio pluošto gamykloje inžiniere (čia dirbo dešimt metų), B.Vėsaitė ne tik neakivaizdiniu būdu tuomečiame Leningrade studijavo Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje, nes tokios specializacijos aspirantūros Lietuvoje nebuvo, ir tapo technikos bei technologinių mokslų daktare, bet ir baigė Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą.
Ar įžvelgė, kad kalbų mokėjimas netrukus bus aukso vertės? Politikė sako, kad priežastis buvo kita: ji, baigusi prestižinę, anuomet vienintelę Kaune su sustiprintu anglų kalbos mokymu, J.Jablonskio vidurinę, norėjo studijuoti kalbas, bet tėvai patarė kitaip. Bet ji svajonės neatsisakiusi. Dabar politikė laisvai bendraujanti anglų, prancūzų, rusų, lenkų kalbomis.
Tai jai atvėrė kelius ir politikoje. Po šešiolikos metų akademinio darbo tuometėje Lietuvos veterinarijos akademijoje ir kadencijos Kauno miesto taryboje 2000 m. tapusi Seimo nare, 2003–2004 m.ji vadovavo Seimo stebėtojų delegacijai Europos Parlamente, o 2004 m. Lietuvai tapus ES buvo Europos Parlamento nare, vėliau – Europos Tarybos parlamentinės delegacijos nare.

Darbšti, bet per daug emocinga
“B.Vėsaitė – socialdemokratų Jurgis Razma”, – juokauja buvęs konservatorius, dabar krikščionis Seimo narys Vidmantas Žiemelis, girdamas B.Vėsaitės darbštumą ir energiją. Politikės partijos kolega Juozas Olekas priduria, kad ji ne tik labai darbšti, bet ir pakankamai įtakinga partijoje, sukaupusi didelę patirtį. Ji nelakstė per partijas: Socialdemokratų partijoje – nuo 1991 m. (ji iš vadinamųjų tikrųjų socialdemokratų, ne buvusios LDDP sparno atstovė).
Seime B.Vėsaitė – trečia kadencija, tiesa, nėkart nebuvo išrinkta vienmandatėje. Tačiau priežastis aiški: ji kandidatuoja Kaune, o Kaunas – konservatorių forpostas. Pasak J.Oleko, iš pradžių atrodę, kad B.Vėsaitė bus tik lygių galimybių atstovė, bet ilgainiui paaiškėjo, jog ji labai rimtai gilinasi į ekonomikos, energetikos problemas.
Tačiau socialdemokratų šešėlinės energetikos ministrės pasirinkimas sulaukė ir nemažai patyčių. “Tiesmuka, nepataikaujanti, o prasimuša daugiausia pataikaujantieji. Gal mažiau prie alaus bendrauja? Gal jai kiek stinga oratorystės gebėjimų”, – svarsto V.Žiemelis.
Tai, ką jis mandagiai vadina oratorystės gebėjimų stoka, kiti už akių įvardija kur kas šiurkščiau: B.Vėsaitė – rėksminga boba, nemokanti be emocijų argumentuotai išdėstyti savo nuomonės. Net partijos bičiulis J.Olekas pripažįsta: “Ji pasiektų daugiau tikslų, jei nebūtų per daug emocinga. Jai kartais stinga susitvardymo.”
Kartais atrodo, kad B.Vėsaitė persistengia ir savo hiperaktyvumu. Pavyzdžiui, Seime ji užsirašiusi į devyniolika parlamentinių grupių, o kiek dar visokiausių visuomeninių pareigų turi. Be charizmos, tai B.Vėsaitės trūkumas, kuriam nėra konkrečių argumentų, bet kuris irgi akivaizdus.
Kai ką erzina jos feministinės nuostatos. Net kurdama šeimą ji pasiliko savo mergautinę pavardę. Tiesa, spėjimo, kad tai feminizmo išraiška, parlamentarė nepatvirtino: “Man patiko mano pavardė, tad kodėl reikėjo ją keisti? Vyras turi savo pavardę.”
Kartu su vyru inžinieriumi Edmundu Miliučiu ją galima matyti renginiuose, koncertuose ar gamtoje, bet šis, bent jau išoriškai, atrodo pripratęs ir šypsosi vadinamas Vėsaitės vyru. Beje, B.Vėsaitė sako, kad jos šeima politika neužsikrėtė. Ir juokauja, kad sūnus teisininkas domisi tik tuo, ką ji daranti politikoje.

Socialdemokratai energetinės nepriklausomybės nepadidino
Tai ko daugiau būtų – pliusų ar minusų, jei prieštaringai vertinama 61 metų politikė po rinkimų taptų Vyriausybės nare? Atsakymas priklauso nuo ideologinio požiūrio: pritariantieji kairesnei politikai manytų, kad pliusas, pritariantieji dešinesnei – kad minusas, o kurių bus daugiau, paaiškės per rinkimus.
Ar padarytų ji žalą stabdydama Visagino AE projektą, vienareikšmiškai atsakyti irgi sunku: jei VAE verslo planas būtų garantuotai naudingas Lietuvai, gal net energetikos ministras ir premjeras būtų susivokę, kad reikia ne retorikos ir gąsdinimų rusais, bet konkrečių skaičių ir argumentų? Antra vertus, nieko nėra žalingiau už amžiną politikų revanšizmą kas kadenciją. Ar galima palenkti socialdemokratus ir B.Vėsaitę pakeisti nuomonę dėl VAE? Kas žino: juk kai opozicija tampa valdančiaisiais, mąstymas šiek tiek keičiasi.
Tačiau ar galima tikėtis, kad socialdemokratai išmintingiau tvarkys energetiką, jei prieš dabartinę kadenciją aštuonerius metus būdami valdžioje praktiškai nieko nepadarė Lietuvai iš energetinės priklausomybės vaduoti? O B.Vėsaitės asmeninė atsakomybė ne tokia menka – ji šios partijos vicepirmininkė, vadovavo Seimo Ekonomikos komitetui. Klaidų buvo padaryta nemažai, tik amžinose kaltųjų paieškose socialdemokratų klaidų pripažinimo negirdėti.

TRUMPASIS INTERVIU
Į “Veido” klausimus atsako Birutė Vėsaitė
VEIDAS: Jei po rinkimų rudenį tapsite nebe socialdemokratų šešėline, o tikrąja energetikos ministre, kokie bus jūsų prioritetai?
B.V.: Pirmiausia su Vyriausybe spręstume aktualiausius – šilumos ūkio klausimus. Ne elektros energijos, o šildymo kainos dabar gyventojams, ypač gyvenantiems daugiabučiuose, opiausios. Esame parengę programą, įstatymų projektus dėl daugiabučių modernizavimo įregistruosime dar šią kadenciją. Gyventojai nebus varomi į bankus: paskolas ims savivaldybių viešosios įstaigos arba jų paskirti projekto administratoriai, o gyventojai gaus dvi sąskaitas – maždaug perpus mažesnę nei anksčiau už šildymą ir kitą už investicijas. Be to, šildymo sistemoje būtina masiškai pereiti prie biokuro, dujoms paliekant apie 20 proc. Aktyvinsime atsinaujinančių šaltinių energetiką, tai sukurs daugiau darbo vietų, nei statant naują atominę elektrinę.
VEIDAS: Vadinasi, atominės elektrinės nestatytumėte?
B.V.: Socialdemokratų partijos prezidiumo sprendimas – nepritarti Visagino AE projektui. Manau, tai labai rizikingas ir brangus projektas, juolab nežinia, kokia padėtis bus finansų rinkose, kokias palūkanas reikės mokėti, neturime ir garantijų dėl regioninių partnerių dalyvavimo projekte. Be to, netrukus gali atsirasti naujų, daug taupesnių technologijų. O juk dar esame įstrigę ir dėl Ignalinos AE uždarymo.
VEIDAS: VSD ataskaitoje, ką jau kalbėti apie valdančiosios daugumos nuomonę, leidžiama suprasti, kad tie, kurie nepalaiko energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos didinančių projektų, galbūt dirba Rusijai.
B.V.: Kas suokia, kad esame “Gazpromo” agentai, tegu pasižiūri plačiau, įvertina pasaulines energetikos tendencijas. Taip, jau registruotos Baudžiamojo kodekso pataisos, kad baus už kenkimą energetinę nepriklausomybę stiprinantiems projektams. Gal šaudys?
VEIDAS: Jūsų oponentai tikina, kad jums trūksta kompetencijos energetikos srityje.
B.V.: Aš dešimtkart geresnė už Arvydą Sekmoką.
VEIDAS: O ar žinote ne energetikos srities valstybės rodiklius, pavyzdžiui, kokia vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė?
B.V.: Moterų – apie 84-erius (iš tikrųjų kur kas mažiau – 78,78 m.), vyrų – maždaug dvylika metų mažiau, apie 72-ejus (kur kas mažiau – 67,98 m.).

Remiantis Lietuvos statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje 2011-aisiais buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus.

Tai liudija didėjantis PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų pardavimo santykis su galutinio vartojimo išlaidomis, kitaip tariant, kiek prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos rinkai, oficialiai deklaruojama PVM deklaracijose ir kokios yra galutinio vartojimo išlaidos. Tad jei šių dviejų rodiklių santykis mažėja, vadinasi, įmonės slepia didesnę dalį pardavimo sandorių, o jei santykis, kaip šiuo atveju, didėja, šešėlinė ekonomika traukiasi. Palyginimui, 2010-aisiais minėtas santykis buvo 1,59, o 2011-aisiais jau 1,79.
Nežymų šešėlinės ekonomikos sumažėjimą liudija ir Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenys. Rinkos dalyvių apklausa atskleidė, kad šešėlinė ekonomika 2011 m. sudarė 27 proc. BVP ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 1 proc. Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklausti rinkos dalyviai taip pat nurodė, kad bent dalį savo veiklos šešėlyje 2011 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų.
Beje, būdų įvertinti, kokio dydžio yra šalies šešėlinė ekonomika, egzistuoja ne vienas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas vardija, kad šešėlinės ekonomikos mastą gali įvertinti įvairūs ekspertai (pavyzdžiui, verslininkai, mokesčių administratoriai, žmonės, dirbantys su nusikalstamos veiklos prevencija, ir pan.). Šešėlinės veiklos kitimą gali parodyti ir valstybinių institucijų duomenys apie išaiškintus pažeidimus, sulaikytų nelegalių prekių kiekius. Kartais naudojami metodai, kai šešėlinė ekonomika vertinama apskaičiuojant skirtumus tarp legaliai uždirbtų žmonių pajamų bei išlaidų arba grynųjų pinigų pokyčius rinkoje, nes šešėlis paprastai siejamas su grynųjų pinigų poreikiu.

Kovą su šešėline ekonomika paskelbusi Vyriausybė po truputį imasi konkrečių darbų ir bando iš „šešėlio“ traukti turgaus prekeivius, taip pat taksistus. O kur slypi kiti „šešėlio“ židiniai?

Nuo kalbų apie milijardo ištraukimą iš „šešėlio“ Vyriausybė pagaliau perėjo prie konkrečių darbų ir ėmėsi naikinti vieša paslaptimi tapusius „šešėlio“ židinius, kuriems, atrodė, daugelį metų įstatymai neegzistavo, o pajamų slėpimas buvo tapęs norma – turgų ir taksi bendroves. Pernai įvesti kasos aparatai mėsos prekeiviams nuo šių metų gegužės bus privalomi ir visiems kitiems, nes, Finansų ministerijos skaičiavimais, su kasos aparatu prekiaujantys žmonės valstybei sumoka keturis kartus daugiau mokesčių.
Nepaisant rastų nuslėptų mokesčių turguose ar taksi įmonėse, visuomenė šią žinią sutiko prieštaringai. Dalis ekonomistų tvirtina, kad iš šešėlio ištraukti smulkūs verslininkai dėl didelių mokesčių paprasčiausiai nesugebėtų veikti legaliai. „Neabejotina, kad bedarbių eilė biržoje išaugs, o kartu padaugės ir emigrantų. Sumažės darbingų gyventojų lyginamasis svoris ir jų sukuriamas BVP. Kartu mažės gyventojų perkamoji galia ir pagrindinis biudžeto šaltinis – PVM“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius Arvydas Paškevičius.
Taip, Lietuvoje mokesčiai dideli ir ypač sunkiai pakeliami smulkiam verslui, o darbo jėgos apmokestinimas vienas didžiausių Europoje ir šią problemą politikai turėtų spręsti. Kita vertus, gal būtent dėl “šešėlyje” dirbančių kolegų sąžiningi verslininkai ir negali išgyventi?
Neatlaiko kritikos ir argumentas, kad taksistai ar turgaus prekeiviai mokesčius slepia ir kitose šalyse. Lietuvoje, kur vos 981 tūkst. privačiame versle dirbančių gyventojų išlaiko likusius du milijonus – pensininkus, vaikus, bedarbius, neįgaliuosius, studentus, valstybinį sektorių, paprasčiausiai negalime sau leisti prabangos nė į vieną „šešėlinę“ veiklą numoti ranka. Juo labiau, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šiemet šešėlis sudarys 27 proc. BVP. Tad kokias dar sritis be turgaus ir taksi įmonių reikėtų traukti iš „šešėlio“?

Per penkerius metus iš “šešėlio” ištraukta 1,5 mlrd. Lt

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad „šešėlinė“ veikla – beveik viso smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus problema, o ypač vengiama mokėti mokesčius paslaugų sektoriuje. „Tų paslaugų rūšių labai daug – ir automobilių taisymas, ir kirpyklos, ir smulkios remonto paslaugos, kur atsiskaitoma grynais pinigais ir veikiama vietinėje rinkoje“, – mano ekonomistas.
Mokesčių vengiančių mokėti paslaugų teikėjų santalka – interneto skelbimų portalai. Paskambinus skelbimuose nurodytais telefonų numeriais vargiai surasi verslo liudijimus turinčią auklę, statybininką, plytelių klojėją, korepetitorių, renginių vedėją ar manikiūrininkę. Vieša paslaptis ir ta, kad retas nekilnojamojo turto nuomotojas už gautas pajamas sumoka mokesčius. Tiesa, sunkmečiu mokesčių slėpimu suinteresuoti ir vartotojai, ieškantys pigesnių prekių. Pilnas internetas mirga skelbimų tiek siūlymų pirkti baltarusišką arba rusišką benziną, tiek užklausimų, kur jo galima įsigyti.
Vis dėlto smulkūs paslaugų teikėjai – tik nedidelė „šešėlinio“ verslo dalis, o didžiąją šios rinkos dalį atsigriebusios mokesčius slepiančios didelės įmonės. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus VMI vykdytų patikrinimų rezultatas – 1,5 mlrd. Lt nesumokėtų mokesčių, įskaitant delspinigius.
Tiesa, ši statistika rodo, kad iki premjero Andriaus Kubiliaus svajonių milijardą litų atsikovoti iš “šešėlio” per metus, dar toloka.

Šešėlis apraizgęs transportą ir statybas

Tarp didžiųjų verslo sektorių pajamos dažniau nuslepiamos ten, kur cirkuliuoja daugiau grynų pinigų. Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjo prof. Vytauto Snieškos, nuo seno “šešėlinis” verslas gana paplitęs statybos sektoriuje. Iš tiesų, šiame sektoriuje besislepiantį „šešėlį“ patvirtina ir tyrimai. Prieš keletą metų Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atlikta apklausa parodė, kad net pusė statybos įmonių vadovų, 47 proc. prekybos ir 45 proc. apdirbamosios pramonės atstovų teigė, kad jų verslo šakoje egzistuoja nelegali prekyba, neregistruota gamyba, kontrabanda, nelegalus darbas.
Ž.Mauricas mano, kad  pagal „šešėlio“ dalį  vienas lyderiaujančių sektorių išlieka transportas. Per šį sektorių į Lietuvą atkeliauja nemaža dalis kontrabandinių cigarečių ir alkoholio, įvežama pigesnio kuro iš kaimyninių šalių, kuris nelegaliai parduodamas šalyje.
“Darome prielaidą, kad kiekvienas lengvasis automobilis kirsdamas Lietuvos sieną bake atsiveža penkiasdešimt litrų benzino, o sunkusis – 600 litrų dyzelino“, – pabrėžia Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, tvirtinantis, kad “šešėlis” nemažėja, nes oficiali benzino pardavimo rinka toliau traukiasi.
Nors VMI ir iškrėtė taksi firmas, keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tvirtina, kad „šešėlio“ transporto sektoriuje dar daug, todėl dirbant pagal įstatymus gana sudėtinga konkuruoti. Šalia labiausiai išbujojusių nelegalių verslų tokių, kaip niekaip neišnaikinami prie autobuso stočių besisukinėjantys įžūlūs nelegalai, kuriasi ir nauji – tarptautiniai keleivių ir siuntų pervežimai. Skelbimų svetainėse gausu skelbimų apie vežimą mikroautobusais į įvairiausias Europos šalis už gerokai mažesnę kainą nei oficialių vežėjų – štai bendrovė „Kautra“ į Londoną siūlo vykti už 330-400 Lt, o internete ir laikraščiuose besiskelbiantys vežėjai – nuo 150 iki 300 Lt.
Iš tiesų, “šešėlinės” veiklos galima rasti visur, kur besi pirštu. A.Klerauskas tvirtina, kad viena iš išskirtinių sričių mokesčių vengimo požiūriu – vaisių ir daržovių prekyba, tiek gatvėje vasaros sezono metu, tiek kioskeliuose. Kitos sritys, kur didelė pajamų dalis neapskaitoma – didmeninė ir mažmeninė prekyba gėlėmis, naudotų automobilių prekyba. O FNTT pernai atliko kratas grybų supirkimo įmonėse ir nustatė dvi grupuotes, kurios preliminariais duomenimis, nuslėpė iš viso apie 800 tūkst. Lt mokesčių.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į „šešėlinę“ veiklą maitinimo sektoriuje ir mano, kad kovojant su šia problema reikėtų panaikinti išankstinius (nefiskalinius) kasos kvitus kavinėse ir restoranuose. „Labai dažnai klientai gavę tokią sąskaitą ir ją apmokėję, fiskalinio kvito niekada negauna. Ši idėja jau buvo svarstyta, tačiau, kaip ir visos priemonės nukreiptos prieš šešėlinę ekonomiką, susilaukė suinteresuotų grupuočių pasipriešinimo“, – primena N.Mačiulis.
Tarp ryškesnių “šešėlinio” verslo pavyzdžių N.Mačiulis mini ir neskaidriai bei netiksliai apskaitomą ir privataus, ir valstybinio miško naudojimą. Pasak jo, kai kurie medžio apdirbimo pramonės atstovai užsimena, kad iki trečdalio šalyje parduodamos medienos žaliavos gali būti parduodama be dokumentų ir nemokant jokių mokesčių.

Kovoti baudomis ydinga

Vis dėlto ekonomistai mano, kad kovoti su “šešėliniu” verslu – ypač smulkiajame ir vidutiniame verslo segmente, reikia ne baudomis ir reidais. „Prieš tai siūlyčiau keisti mokesčių sistemą, formuoti gyventojų paskatas nedalyvauti šešėlinėje veikloje, pavyzdžiui, taikant Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas nuomojantiems būstą, ir supriešinti darbdavį su darbuotoju, kad nebūtų abiems naudinga slėpti mokesčius. Jei ir tuomet šešėlis nesumažėtų, imtis baudžiamųjų veiksmų“, – siūlo Ž.Mauricas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir A.Paškevičius, tvirtindamas, kad teisingiausią kovos su šešėliu metodą nurodęs Austrijos ekonomistas Friedrichis Schneideris: “Mokesčių naštos sumažinimas, supaprastinant fiskalinę politiką bei verslo reguliavimą yra geriausia politinė priemonė mažinant šešėlinę ekonomiką.“

Naujienų agentūros BNS pranešimu, finansų ministrė, vertindama Vyriausybės veiklą, kovojant su nelegalia prekyba, sako, kad „yra kuo pasidžiaugti“. Ingridos Šimonytės vertinimu, norint pasiekti geresnių rezultatų kovoje su „šešėliu“, reikia ir visuomenės paramos.

„Tam reikia ne tik nuoseklaus darbo, ne tik sutelkto institucijų darbo, bet tam reikia ir visuomenės palaikymo, be jo, manau, kad prasmės tokį darbą dirbti vistiek yra, bet jis yra labai sunkus“, – antradienį LTV televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbėjo I.Šimonytė.

„Aš manau, kad tikrai yra kuo pasidžiaugti“, – pridūrė finansų ministrė.

Ji priminė, kad svarstant 2011 metų biudžetą ir suplanavus 1 mlrd. litų papildomų biudžeto pajamų, kurių tikėtasi gauti iš geresnio mokesčių administravimo, buvo labai daug skeptikų, kurie „labai įvairių epitetų ir man asmeniškai yra skyrę, ir tai idėjai“.

„Turint minty, kad tai pavyko įgyvendinti bent iš dalies – ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimas buvo geresnis negu planuota ir negu kad rodytų darbo užmokesčio augimas ir pridėtinės vertės mokesčio, sakyčiau, kad tie rezultatai matosi“, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji minėjo, kad pernai visuomenė išreiškė paramą, paskelbus apie kasos aparatų įvedimą maisto produktais prekiaujančiose dengtose prekyvietėse.

„Labai džiaugiuosi, kad, tarkim, kasos aparatų klausimu, kuomet buvo labai tikrai didelis pasipriešinimas tai idėjai, kad visa prekyba turėtų būti apskaityta kaip įmanoma labiau techninėmis priemonėmis, tikrai visuomenės palaikymas buvo labai didelis, ir, manau, kad tai davė savo rezultatą jau 2011 metais“, – teigė I.Šimonytė.

Įvesti kasos aparatus apsispręsta, siekiant sumažinti „šešėlinę“ prekybą. Finansų ministerijos skaičiavimu, su kasos aparatu prekiaujantys žmonės valstybei sumoka vidutiniškai keturis kartus daugiau mokesčių.

Nuo šių metų gegužės 1-osios kasos aparatus privalės naudoti visi prekiaujantieji dengtose patalpose turguose.

Pernai valstybė surinko daugiau nei planuota pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių, tačiau mažiau akcizų ir pelno mokesčio. Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 8,503 mlrd. litų – 244 mln. litų (2,9 proc.) daugiau negu planas, iš gyventojų pajamų mokesčio – 3,773 mlrd. litų – 301,7 mln. litų, arba 8,7 proc. daugiau nei 2010 metais.

Iš akcizų 2001 metais gauta 3,178 mlrd. litų – 298 mln. litų (8,6 proc.) mažiau nei planuota, pelno mokesčio – 873,1 mln. litų – 306 mln. litų (25,9 proc.) mažiau.

Vyriausybė 2010 metų pabaigoje planavo, kad 2011 metais iš „šešėlio“ gaus apie 1 mlrd. litų, o vien iš turgaus prekeivių – iki 100 mln. litų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), paskelbė, kad šešėlinė ekonomika šiemet, kaip ir pernai, sudarys 27 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), t.y. apie 26 mlrd. litų. Jo manymu, didžiausią šios sumos dalį (32 proc.) sudarys nuslėptos pajamos iš cigarečių, alkoholio, degalų ir kitų prekių kontrabandos, t.y. apie 8,5 mlrd. Lt. Kitą šešėlio dalį (17,5 mlrd. Lt) – įmonių ir fizinių asmenų nuslėptos pajamos.

Statistikos departamentas nurodo, kad šešėlinė ekonomika yra apie 13 procentų. Manau, arčiau tiesos departamento duomenys, kadangi jie apskaičiuoti remiantis tyrimais ir tarptautine metodika. LLRI skaičius (27%) neaišku kaip apskaičiuotas. Gal būt apklausus apie šimtą žmonių.

O dabar pamastykime, ar įmanoma kontrabandos būdu įvežti į Lietuvą už 8,5 mlrd. litų cigarečių, alkoholinių gėrimų ir degalų, kai šalies mažmeninėje prekyboje šių prekių parduodama už 7-7,5 mlrd. litų? Išeitų, kad Lietuvoje daugiau kaip pusė žmonių geria tik pilstuką, rūko kontrabandinės cigaretes ir važinėja iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities slapčia įvežtais degalais.

Abejotina, kad įmonės ir ūkinę veiklą vykdantys fiziniai asmenys galėtų nuslėptų pajamų už 17,5 mlrd. litų. Juk nuslėpti pajamas įmanoma, kai dalis produkcijos (paslaugų) parduodama grynais pinigais, o gautos pajamos neparodomos apskaitoje. O taip atsiskaityti gali mažos ir vidutinio didumo įmonės. Išeitų, kad visos tokio dydžio įmonės turėtų grynais parduoti penktadalį produkcijos ir paslaugų. Ar tai realu?

Nuslėptų pajamų padidėjimą ar sumažėjimą palyginus su ankstesniais metais apytiksliai galima nustatyti lyginant produkcijos savikainą su pardavimo pajamomis. Pavyzdžiui, 2007 metais parduotų prekių ir paslaugų savikainos santykis su gautomis pajamomis buvo 77,7 proc., o 2009 m. – 79,4 procento. Esant 2007 m. santykiui, 2009 m. parduotos produkcijos suma turėtų būti 3,4 mlrd. Lt didesnė, negu parodyta oficialiai (151,6 mlrd. Lt). Taigi galima daryti išvadą, kad nuslėpta 3,4 mlrd. litų pajamų daugiau.

LLRI šešėlinės ekonomikos padidėjimą motyvuoja padidėjusiais mokesčiais ir verslo reguliavimo našta. Socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius teigia, kad ekonomikai pasitraukti į šešėlį paskatino naktinė mokesčių reforma. Šešėlinę ekonomiką pateisina ir žiniasklaida, skelbdama, kad spaudžia nepakeliami mokesčiai, įmonės bankrutuoja, priverstos eiti į šešėlį, slėpti pajamas. Atseit, kalta valdžia nustačiusi per didelius mokesčius. Bet ar tai tiesa.

Naktinės mokesčių reformos metu padidinti tik PVM ir akcizai, kuriuos moka gyventojai, o ne verslininkai. Sumažinti gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai. Bandymas padidinti 1 proc. įmoka „Sodrai“ neapsivainikavo sėkme. Tad ar logiška teigti, kad pelno ir gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas paskatino verslininkus nedeklaruoti dalį pajamų, mokėti darbo užmokesčio dalį „vokeliuose“ ir nemokėti dalies įmokos Sodrai?

Profesorius P. Gylys mano, kad kai pasikeis valdžia ir valstybės valdymo vairą perims aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia – sumažės ir šešėlinė ekonomika. Labai abejoju, kad taip įvyks. Vaizduotė mažai gali pagelbėti. Apgaudinėti valstybę, kaip ir vogti, įprantama, ypač kai dar apgavystės pateisinamos įvairiomis aplinkybėmis, jos toleruojamos ir kai kovojama tik liežuviais. Taigi jeigu nebus imtasi ryžtingų veiksmų, nesumažės šešėlis ir pasikeitus valdžiai.

Ką daryti, kad šešėlinė ekonomika sumažėtų? Atsakymas aiškus – priversti ją legalizuotis. O ji bujoja visose verslo subjektų grupėse. Stambiajame versle gal būt mažiau, nes didelėse įmonėse sunkiau paslėpti pajamas dėl griežtesnės apskaitos ir ne grynais pinigais atsiskaitymo su produkcijos ir paslaugų pirkėjais. Bet šis verslas daugiau turi galimybių apgauti valstybę kitokiais būdais, pavyzdžiui, organizuojant atsiskaitymus per ofšorines įmones

Valdžia kovą su šešėline ekonomika pradėjo nuo mažųjų, nuo vykdančių ūkinę veiklą fizinių asmenų. Nuo gegužės pirmosios mėsos produktų pardavėjai turguose privalės naudoti kasos aparatus. Mat, nemažai mėsos produktų (ir ne tik jų) parduodama jų neapmokestinus PVM. Aparatai reikalingi pajamoms apskaityti, sumažinti galimybę jas slėpti. Apgaudinėjama ne tik valstybė, bet ir pirkėjai, kurie negaudami čekių, negali pasitikrinti svorio, kainos, sumos ir netenka galimybės pareikšti pretenzijų.

Valdžia turėtų ryžtingiau kovoti su šešėliu stambesnėse įmonėse. LLRI teigia, kad dalį savo veiklos šešėlyje vykdo 38 proc. (33tūkst.) ūkio vienetų. Žiniasklaida kartas nuo karto pagarsina, kad Mokesčių inspekcija pagavo įmones, kurios darbuotojams moka atlyginimą, „vokeliuose“. Kaip minėjau, jos ne tik slepia pajamas, bet šešėlinei produkcijai pagaminti ir paslaugoms suteikti sunaudotas žaliavas, medžiagas, degalus įskaito į oficialiai pagamintos produkcijos ir paslaugų savikainą ir taip sumažina pelną ir pelno mokestį. Parduotos prekės ir suteiktos paslaugos neapmokestinamos PVM ir šis mokestis nesumokamas į biudžetą. Iš šešėlinio darbo užmokesčio neišskaitomas ir nesumokamas pajamų mokestis bei įmokos Sodrai ir sveikatos draudimo fondui. Taigi žala valstybei padaroma didelė

Atsiskaitymai grynais – tai tiesioginis šešėlinės ekonomikos vykdymo įrodymas, kuris turėtų būti griežtai vertinamas. Iki 1995 metų buvo apriboti atsiskaitymai grynais. Ir nežlugo verslas. O dabar, kai parduotuvėse pensininkės atsiskaito kortelėmis, mūsų verslininkai nesugeba taip atsiskaityti. Apie tai prabilo ir užsienio investuotojai. Valdžia paskelbė, kad apribos atsiskaitymus grynais pinigais. Eina laikas, o problema nejuda iš vietos.

Yra ir kitų būdų priversti verslininkus legalizuoti šešėlinę ekonomiką. Tereikia tik atsigręžti į praeitį – 1994-1996 metus.

.