BFL

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) Klaipėdos apskrityje išaiškino siuvimo įmonę, kurios darbuotojai kartu su oficialiu atlyginimu gaudavo ir priedą “vokeliuose”. Įmonė vien per pastaruosius du mėnesius darbuotojams išmokėjo per 8 tūkst. litų neapskaityto darbo užmokesčio.

Nustatyta, kad “vokeliai” buvo mokami iš oficialiai neapkaitytų grynųjų pinigų, gautų iš klientų už suteiktas paslaugas. Patikrinimas atliktas bendradarbiaujant Klaipėdos AVMI ir Finansinių tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams.

Patikrinimo metu siuvyklos patalpose rasti ranka rašyti užrašai, kuriuose buvo pažymėta, kam ir kiek išmokėta oficialaus bei neoficialaus atlyginimo. Kaip paaiškėjo iš atlyginimų “juodraščio”, už kovą ir balandį siuvyklos darbuotojams iš viso buvo išmokėta apie 13,5 tūkst. litų, iš kurių oficialus atlyginimas sudarė tik apie trečdalį visos sumos – likusioji dalis buvo mokama “juodais” pinigais. Siuvykloje iš šešių darbuotojų tik viena dirbo visą darbo dieną už 800 litų, kitos buvo įdarbintos ne visai darbo dienai, todėl ir jų atlyginimas buvo skaičiuojamas perpus mažesnis. Tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad vidutiniškai darbuotojoms siuvykla mokėjo 1,1 tūkst. litų per mėnesį.

“Darbuotojoms išmokamo neapkaityto darbo užmokesčio dydis priklausė nuo gautų užsakymų skaičiaus – 60 proc. iš klientų už paslaugą gautos pinigų sumos vėliau “vokeliuose” atitekdavo siuvėjoms ir sukirpėjoms. Sumokėjus už paslaugas grynais pinigais ne kiekvienam klientui būdavo išduodamas apskaitos dokumentas. Patikrinimo metu siuvyklos kasoje ir kasos operacijų atlikimo vietoje iš viso rasta per 1350 litų, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą”, – sakė Klaipėdos AVMI viršininko pavaduotojas Andrejus Cukanovas. Tuo, kad kasos kvitas – reta išimtis siuvykloje, patvirtino ir gautas pranešimas iš grynais pinigais už suteiktą paslaugą sumokėjusio, tačiau jokio apskaitos dokumento negavusio siuvyklos kliento.

BFL

„Nepaisant valstybės pastangų kovoti su šešėliu ir mažinti prielaidas neapskaitytai ekonomikai, Gariūnuose situacija toliau išlieka nepakitusi ir kelia nerimą,“- teigia Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Mykolas Majauskas.

2005 metais Vyriausybės nutarimu Gariūnų verslo parkas buvo pripažintas Valstybinės svarbos projektu. Tuo pagrindu keliems operatoriams ne aukciono būdu buvo išnuomota 32,5 ha valstybės žemės 50-čiai metų. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis Gariūnuose prekiauja daugiau kaip 3.000 fizinių asmenų, užregistruota apie 240 juridinių asmenų. Preliminariais skaičiavimais jų apyvarta gali siekti 300 mln. litų. „Tikėtina, jog pastarasis skaičius gali būti ir gerokai didesnis, tačiau atsakyti tiksliai kokia yra apyvarta ir kiek sumokama mokesčių šiandien niekas negali pasakyti,“ – teigia M. Majauskas.

Pasak premjero patarėjo, mokesčių administravimo ir teisėsaugos institucijų duomenys rodo, kad Gariūnai išlieka privilegijuota ekonomine zona. „ Nėra viešai prieinamos oficialios informacijos apie prekybos vietų skaičių, prekiautojų teisines verslo formas, prekių apyvartas, valstybei sumokamus mokesčius. Vyraujanti apskaita suponuoja galimybę vengti rodyti tikrąją apyvartą, neretai siekiant išvengti reikalavimo tapti PVM mokėtoju“, – pažymėjo M. Majauskas.

Policijos, VMI ir FNTT tarnybos Gariūnuose atlieka reguliarius patikrinimus. Jų rezultatai fiksuoja didelius įvairių pažeidimų skaičius. Didžiausias teisėsaugos dėmesys šiuo metu skiriamas prekybos vietų nuomos pajamų apskaitymui, šešėlinių „didmenininkų“ ir neregistruotos veiklos vykdymo išaiškinimui, su verslo liudijimais veiklą vykdančių asmenų pajamų apmokestinimo kontrolei. „Yra buvę atvejų, kai atlikus patikrinimus paaiškėja, kad įvairios prekės buvo „pirktos“ iš neegzistuojančios įmonės Lenkijoje, o prekeivių asmeninės išlaidos neatitinka deklaruojamų pajamų“, – sakė M. Majauskas.

Nustatyta eilė pažeidimų, susijusių ir su akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tikslinių tikrinimų metu fiksuojama prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis ir alkoholiniais gėrimais. Pasitaiko atvejų, kai turgavietėje parduodami vaistai ar vaistiniai preparatai, kurių prekyba ES negalima. Policijos duomenimis itin daug nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų Gariūnų verslo parke fiksuojama dėl intelektinės nuosavybės pažeidimų bei prekių ženklų klastojimo.

Remiantis pirmine informacija, Ūkio ministerija galimai įtaria ir esminius valstybinės žemės nuomos sutarties Gariūnų verslo parkui pažeidimus. „Panašu, jog Gariūnus eksploatuojančios įmonės nesudaro galimybių įvertinti operatorių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą. Tai rimtai apsunkina Ūkio ministerijos galimybes užtikrinti tinkamą kontrolę, pavestą jiems Vyriausybės nutarimu. Manome, jog reikalinga sisteminė analizė, kuri turėtų atsakyti, ar Gariūnuose vykdoma pakankamai skaidri apskaita, užtikrinamos sąžiningos konkurencinės sąlygos, vartotojų apsauga bei prekių kilmės atsekamumas. Tikimės pagalbos ir iš Valstybės kontrolės, į kurią kreipsimės prašydami išnagrinėjant valstybinės žemės naudojimą Gariūnuose,“- teigia premjero patarėjas M. Majauskas.

"Veido" archyvas

Pagal oficialią statistiką, pernai kontrabandos sulaikymo mastai buvo didesni nei užpernai, šiemet – didesni nei pernai. Vyriausybė deklaruoja, kad traukti iš šešėlio žadėtą papildomą milijardą sekasi. Tačiau, įvairių tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas pasiekė pastarųjų keliolikos metų rekordą – siekia apie 28 proc., o sociologams 60–65 proc. piliečių sakosi ne tik toleruojantys kontrabandinių prekių pirkimą ir vartojimą, bet ir patys tai yra darę. Tad ar egzistuoja objektyvių rodiklių, kad kova su kontrabanda duoda apčiuopiamų rezultatų? To klausiame Muitinės departamento generalinio direktoriaus Antano Šipavičiaus.

A.Š.: Atlikti tyrimai rodo, kad legaliai parduodamų cigarečių kiekiai stabilizavosi ir pamažu didėja. Iš šešėlio atkovota 2 proc. tabako rinkos. Tai pagrindinis pamatuojamas Muitinės darbo rezultatas. Beje, būtent cigaretės laikomos pagrindiniu kovos su kontrabanda indikatoriumi, nes, pavyzdžiui, degalų rinkoje galima persiorientuoti prie kitų jų rūšių. Pernai sulaikėme rekordinį skaičių cigarečių – 211 mln. vienetų, šiemet dar daugiau. Yra ir netiesioginių rodiklių: kontrabandinis pakelis cigarečių pabrango maždaug litu. Tai rodo, kad ir nelegalioje rinkoje, kurioje taip pat galioja pasiūlos ir paklausos principas, yra tam tikra įtampa, pasiūla mažėja, todėl kyla kainos.

Finansų ministerija skelbia, kad mokesčių surinkimo rodikliai pirmąjį ketvirtį gana teigiami. Taigi teigiamų tendencijų esama. Jos dar nėra tiek optimistiškai nuteikiančios, kad galėtume džiaugtis pasiektais rezultatais, bet nenorėčiau ir sutikti, kad šešėlinė ekonomika auga.

O sociologinės apklausos, per kurias piliečiai demonstruoja toleranciją kontrabandai, rodo ir įtemptą socialinę padėtį valstybėje, nes žmonės nori įsigyti pigesnių prekių, nepaisydami, kad taip pažeidžia teisinius aktus. Bet tai nepateisinama, nes tokiu atveju reikėtų pateisinti ir kitus daromus nusikaltimus, jei jų atvejais kažkas kažko neturėjo. O šešėlinėje ekonomikoje galioja tie patys dėsniai: jei yra paklausa – bus ir pasiūla. Kontrabandinių prekių bandoma gabenti daugiau ir dėl kainų skirtumo su Lietuva besiribojančiose Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje.

VEIDAS: Kokios priemonės leidžia atkovoti iš šešėlio tą milijardą ir kodėl jų nebuvo imtasi anksčiau?

A.Š.: Muitinei paskirta koordinuoti visų institucijų kovą su kontrabanda, tad ypatingą dėmesį ėmėme skirti tarnybų bendradarbiavimui, kad būtų galima atsekti visą nelegalaus verslo grandinę. Dauguma kitų taikomų priemonių – tos pačios kaip ir anksčiau, tik dabar milijardas iš šešėlio įvardytas kaip pamatuojamas rezultatas. Muitinė sustiprino per valstybės sieną atvykstančių asmenų ir transporto priemonių tikrinimą pasienio postuose – tam padidintas postuose dirbančių pareigūnų skaičius, krovininiams automobiliams tikrinti efektyviai naudojamos rentgeno kontrolės sistemos, daug dėmesio skiriame rizikos valdymo sistemai, operatyvinei veiklai.

VEIDAS: Ar būtų efektyvu, kaip yra siūloma, riboti degalų kiekį per sieną važiuojančių automobilių bake?

A.Š.: Manau, taip. Dabar asmuo automobiliu į ES gali įvežti neapmokestintą pilną baką degalų ir 10 litrų kanistre, tačiau ši lengvata taikoma tuomet, kai prekės įvežamos nereguliariai. Bet ar galima sakyti – nereguliariai, kai valstybės siena pervažiuojama du kartus per dieną, o, pavyzdžiui, vienas automobilis “VW Passat” vasarį valstybės sieną kirto 57 kartus. Su kitomis institucijomis keičiamės informacija tikrindami, ar žmogus važinėja į kitą šalį darbo reikalais, o gal užsiima nelegalia degalų prekyba. Tokiu atveju degalai turi būti apmokestinti. Dažniausiai taip jie vežami vilkikais. Per šių metų pirmąjį ketvirtį, tikrindami krovininius automobilius, nustatėme 1632 degalų gabenimo pažeidimus. Pažeidėjai sumokėjo 230 tūkst. Lt mokesčių.

VEIDAS: Prezidentė siūlė bausmes už kontrabandą griežtinti dešimteriopai, Seimas su tuo nesutiko. Jūs už griežtesnes ar švelnesnes bausmes?

A.Š.: Bausmės turi būti adekvačios daromos nusikalstamos veikos žalai. Pagal paskirtus teismo įsiteisėjusius sprendimus, viena vidutinė bauda 2009 m. buvo 14 tūkst. Lt, o užkardytos žalos vienoje sulaikytoje siuntoje – 240–250 tūkst.; pernai žala siekė – 500 tūkst. Lt, tačiau bauda ta pati – 14 tūkst. Lt. Beje, valstybei atlikti vieną ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos kainuoja apie 75 tūkst. Lt. Seniai siūlėme griežtinti bausmes. Manau, priėmus du labai svarbius kovos su kontrabanda teisės aktus – dėl išplėstinio turto konfiskavimo ir sugriežtinus bausmes už kontrabandą, pasiektas kompromisas.

VEIDAS: Pagaliau susemta kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus vadovaujama cigarečių kontrabandininkų grupuotė, įtariama, padariusi valstybei apie 11 mln. Lt žalą. Tačiau ar daug kontrabandininkų pasodinami už grotų?

A.Š.: Pasodinama nemažai, gal ne vien už kontrabandą. 2010 m. muitinė pradėjo 179 ikiteisminius tyrimus, 20 proc. daugiau nei 2009 m., baigti ikiteisminiai tyrimai 79 baudžiamosiose bylose, kurios perduotos į teismą surašius kaltinamąjį aktą arba baudžiamuoju įsakymu. Šiose bylose įtarimai pareikšti 116 asmenų. Šiemet per pirmąjį ketvirtį jau pradėta 60 tyrimų. Palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, ketvirtadaliu padaugėjo tyrimų dėl tabako gaminių, trečdaliu – dėl narkotinių medžiagų, dvigubai – dėl transporto priemonių kontrabandos. Ikiteisminiai tyrimai šiemet baigti 34 baudžiamosiose bylose, į teismą perduoti 43 asmenys.

VEIDAS: Vyriausybės vadovams reguliariai surengiate lyg ir parodomąsias akcijas, bet po jų ir vėl į viešumą išlenda skandalingi faktai, kaip patys muitininkai talkina kontrabandininkams. Ką jau kalbėti, jei kontrabandininkai gali pavogti sulaikytą vilkiką su cigaretėmis iš muitinės teritorijos, kaip pernai nutiko Panemunės poste.

A.Š.: Muitinėje pasitaiko garbės nedarančių įvykių. Panemunės posto ir pamainos viršininkai atleisti iš tarnybos, eina į pabaigą ikiteisminis tyrimas, vienam pareigūnui pateikti įtarimai dalyvavus šioje vagystėje. Muitinėje jis nebedirba. Kiekvienos žinybos uždavinys išaiškinti nesąžiningus asmenis savo institucijoje, pašalinti iš tarnybos, nubausti. Štai pašalinome iš tarnybos Muitinės kriminalinės tarnybos vadovo pavaduotoją, kuris palaikė gana sudėtingus santykius su kontrabandininkais.

Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį atliktas 21 tarnybinis patikrinimas, po kurių trylikai muitinės pareigūnų skirtos tarnybinės nuobaudos. Muitinės departamento Tarnybinių tyrimų tarnybos duomenimis, per pastaruosius metus buvo išaiškintas 61 korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos (kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo ir kt.) atvejis, nustatyti 106 šias veikas padarę muitinės pareigūnai. Šiais metais ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi įteikti aštuoniems pareigūnams. Beveik visi šie atvejai nustatyti pačios muitinės tarnybų.

Tačiau kova su korupcija – ne vien nusikalstamų veikų išaiškinimas. Ji prasideda nuo prevencijos, diegiant elektronines kontrolės priemones, deklaravimą, įvairias rizikos valdymo programas, stiprinant vidurinės grandies vadovų vadybines kompetencijas, kuriant motyvacijos sistemas, vykdant pareigūnų rotaciją.

VEIDAS: Ar gali kova su kontrabandininkais būti sėkminga, jei jie greičiausiai turi užtarėjų tarp teisėsaugos, muitinės grandžių vadovų, politikų? Štai Kalvarijos policijos pareigūnai buvo verčiami nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kontrabandos. O kaip jaučiatės, kai Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja asmuo, kuriuo nepasitikinti viešai pareiškė Seimo pirmininkė, kai išgirdo, ką apie jį pasakoja Pagėgių gyventojai?

A.Š.: Kaip teisėsaugos institucija, laikomės Konstitucijoje įteisinto principo: kol žmogaus kaltė neįrodyta, jis nekaltas. Žinoma, neatmetama galimybė, kad iš kontrabandos gaunamas pelnas gali būti panaudojamas įvairioms įtakoms finansuoti. Tai tiria tam tikros institucijos.

VEIDAS: Praktiškai visi pasienio gyventojai žino, kas užsiima kontrabanda, o turgavietės pilnos akivaizdžiai kontrabandinių prekių. Ar Jūsų tai neglumina?

A.Š.: Tarp žinojimo ir įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, gana didelė praraja. Mes dėkingi visuomenei už informaciją. Beje, anoniminės informacijos kiekis net padvigubėjo, ir ypač pasitvirtinančios. Vadinasi, nemažai visuomenės daliai tai rūpi. Antra vertus, gali susidaryti įvaizdis, kad turguose pardavinėjamos kontrabandinės cigaretės, bet patikrinimai rodo, kad didžioji jų dalis – įvežtos legaliai, sumokėjus mokesčius.

VEIDAS: Kas padėtų pasiekti realų lūžį kovojant su kontrabanda?

A.Š.: Nėra sudėtinga apsijuosti Kinų siena, bet tada verslui būtų sunku gabenti ir legalias prekes. Kontrolės ir verslo interesų balansą padėtų pasiekti daugiau modernių techninių priemonių. Tikiuosi, kad tam bus specialiai skirta lėšų ir iš ES fondų, nes išorinė ES siena turėtų būti ir kitų ES valstybių galvos skausmas: juk jei kontrabanda pateks per Lietuvos sieną, ji nukeliaus ir į kitas valstybes.

Be abejo, kontrabandą sumažintų pagerėjusios ekonominės sąlygos ir visuomenės sąmoningumas. Kai Lietuvos piliečiai supras, kad kontrabandinių prekių pirkimas ir vartojimas yra žalingas sau, kaip valstybės piliečiams, kova su kontrabanda palengvės.

Gyvename šešėlinės ekonomikos apsuptyje, jos augimą rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Pvz., 2010 m. vasario mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 m. ir 2010-aisiais sudarė 28 proc. šalies BVP. Bent dalį savo veiklos 2011 m. šešėlyje vykdo keturi iš dešimties ūkio vienetų.

Statistikos departamentas, skaičiuodamas šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat vertina šešėlį, tik turi kitokį jo apibrėžimą – oficialiai neapskaitoma ekonomika. Pagrindinis skirtumas – oficialiai apskaityta ekonomika apima ir tas veiklas, kurios nėra susijusios su įstatymų nesilaikymu (pvz., neprivalomų registruoti ūkio subjektų veikla, netiriamos įmonės, neištirtos ūkio subjektų šalutinės veiklos ir kt.).

Naujausi Statistikos departamento oficialiai pateikiami 2008 m. duomenys. Tuomet oficialiai neapskaityta ekonomika sudarė apie 13 proc. BVP. Pristatydami 2010 m. ekonominės statistikos rezultatus Statistikos departamento atstovai prasitarė, kad pernai į BVP rodiklį buvo įtraukta apie 20 proc. oficialiai neapskaitytos ekonomikos. Taigi ryškus šešėlinės ekonomikos augimas fiksuojamas ir oficialioje statistikoje. Šiais metais Statistikos departamentas rengiasi į BVP skaičiavimus įtraukti ir prekybą narkotikais, cigarečių, alkoholio kontrabandą bei prostituciją, tad įvertinto šešėlio dalis BVP dar išaugs.

Dar vieną šešėlinės ekonomikos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vertinimą pateikė šešėlinės ekonomikos “guru” Friedrichas Schneideris. Jo teigimu, šešėlinės ekonomikos dalis BVP Lietuvoje 2010 m. buvo apie 30 proc. Visi minėti šešėlio tyrimai, nors atliekami naudojant skirtingus vertinimo būdus,  parodo panašią kryptį – šešėlinė ekonomika Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo.

F.Schneiderio tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 m. buvo ketvirtoje vietoje iš 31Europos valstybės pagal šešėlinės ekonomikos dalį BVP, po Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos. Netoli nuo Lietuvos yra ir Estija su Latvija, kuriose šešėlinė ekonomika sudaro atitinkamai 30 ir 27 proc. BVP. Skaidriausiomis Europoje valstybėmis paskelbtos Šveicarija ir Austrija su atitinkamai 8 ir 9 proc. šešėlio dalimi BVP. Europos vidurkis – 20 proc.

Kas sukelia šešėlį ir kaip su juo kovoti

F.Schneiderio teigimu, mokesčių dydis turi didžiausią įtaką šešėlinei ekonomikai. Pvz., kuo didesnis skirtumas tarp legalios darbo vietos kainos ir pajamų “į rankas”, tuo didesnė paskata įsidarbinti nelegaliai. Tačiau dažnai net ir reikšmingas tiesioginės mokesčių naštos palengvinimas nesumažina šešėlio, nes mažinant mokesčių naštą labai svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, tokius kaip reguliavimas, mokesčių sistemos sudėtingumas. Pasirodo, mokesčių ir reguliavimo mažinimas daug veiksmingiau mažina šešėlį už bet kokias baudžiamąsias ir atgrasomąsias priemones.

Pasak F.Schneiderio, mokesčių padidinimas paaiškina apie pusę šešėlinės ekonomikos dinamikos, o mažiau šešėlio esama valstybėse, kuriose surenkama daugiau mokesčių, taikant mažesnius jų tarifus.

Šešėlinei ekonomikai didelę įtaką turi valstybės reguliavimas, ypač darbo rinkos reguliavimas. Jis padidina darbo vietos kainą, ir nors ši kaina lyg karšta bulvė gali būti permesta darbuotojui, ji sukuria papildomą paskatą dirbti šešėlyje. Šalys, griežčiau reguliuojančios darbo santykius, turi ir didesnę šešėlinės ekonomikos dalį BVP.

Iš esmės mokesčių mokėjimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip mokesčių mokėtojai suvokia valstybės paslaugų, teikiamų už jų mokamus mokesčius, kokybę. Mokesčius labiau linkstama mokėti tuomet, kai manoma, jog daromi teisingi politiniai sprendimai. Taigi dar vienas šešėlio mažinimo būdas, be mokesčių ir reguliavimo mažinimo, – gerinti viešųjų paslaugų kokybę.

Kova su šešėliu Lietuvoje ir Latvijoje

Lietuvoje ir Latvijoje šešėlinės ekonomikos problema panaši. Latvija kovos su šešėliu planą patvirtino praėjusių metų viduryje. Jame įtvirtintas perėjimo iš šešėlinės ekonomikos į legalią, išskaidrėjimo principas. Siūlomos trys grupės priemonių. Pirma, šiuo planu siekiama griežtesnėmis bausmėmis bei kontrolės institucijų stiprinimu apsunkinti šešėlinę veiklą. Antra, lygia greta lengvinama legaliai veikiančiųjų padėtis. Siūloma paprastinti teisės aktus, mažinti įmonių administracinę naštą, mažinti darbo jėgos apmokestinimą bei paprastinti mokesčių sistemą. Legaliai veikiančioms įmonėms plane numatytas žalias koridorius turint reikalų su valdžios institucijomis. Ir trečia – palengvinamas “išskaidrėjimas”. Žmonėms siūloma leisti deklaruoti šešėlyje uždirbtus pinigus, neskirti baudų, jei įmonės mokesčius susimoka vėliau, nei numatyta.

O Lietuvoje daugiausia koncentruojamasi ties pirmąja priemonių grupe – kontrole ir bausmėmis. 2010 m. pradžioje ministro pirmininko sudaryta darbo grupė pristatė pasiūlymus oficialiai neapskaitytai ekonomikai mažinti. 22 iš 25 plane siūlomų priemonių nutaikytos į griežtesnę kontrolę, reguliavimą, didesnę baudžiamąją atsakomybę už šešėlinę veiklą. Priemonių, kurios savo esme nepakliūva į bausmių už šešėlinę veiklą kategoriją, – vos trys. Plane užsiminta ir apie kitokio pobūdžio priemones, palengvinančias skaidrią veiklą ir mažinančias paskatas trauktis į šešėlį: teigiama, kad Vyriausybė parengė ir jau įgyvendina nemažai verslo skatinimo, administracinės naštos mažinimo, įmonių teisinės aplinkos tobulinimo, verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos priemonių. Aišku tai, kad esminio proveržio šioje srityje įmonės nepajuto.

Kasos aparatai ir grynųjų ribojimas

Ypač daug diskusijų pastaruoju metu sukėlė dvi kovos su šešėline ekonomika priemonės. Viena jų – atsiskaitymų grynaisiais ribojimas. Nors šešėlinėje ekonomikoje grynieji pinigai yra naudojami, jų naudojimo intensyvumas nebūtinai rodo didelę šešėlio apimtį. 2010 m. Suomijos centrinio banko specialistai Kari Takala ir Matti Virenas, nagrinėję, koks yra ryšys tarp grynųjų pinigų naudojimo ir šešėlinės ekonomikos Europos valstybėse, daro išvadą, kad nėra beveik jokio ryšio tarp to, kaip intensyviai šalyje naudojami grynieji pinigai ir koks jos šešėlinės ekonomikos dydis. Nėra taip, kad šalyse, kuriose šešėlis didelis, žmonės naudoja neproporcingai daugiau grynųjų pinigų.

Tai rodo ir atvirkštinį ryšį: apribojus ir sumažinus naudojimąsi grynaisiais, šešėlinės ekonomikos nesumažės. Tai aktualu ir Lietuvai. Juk informacijos apie stambius registruojamo turto sandorius, kurie galbūt vykdomi grynaisiais šešėliniais pinigais, valdžios institucijos turi ir šiandien. O vien dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo šešėlyje veikiantieji nepuls nešti uždirbtų pinigų į banką, prieš tai neatradę būdo, kaip juos legalizuoti.

Panaši situacija ir dėl turgavietėse įvedamų kasos aparatų. Tikslas pasiekti daugiau skaidrumo – geras. Tik ar kasos aparatų įvedimu jo pasiekiama? Pats kasos aparato buvimo faktas dar nebūtinai reiškia, kad pajamos bus fiksuojamos tiksliau. Klientui nepaprašius čekio, prekiautojai galės nefiksuoti pardavimo kaip ir anksčiau. Tačiau turbūt dar svarbesnis klausimas, ar kovoje su šešėliu turgavietės yra tinkamas taikinys, ar tai nėra šaudymas iš patrankos į žvirblius? Kaip rodo LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas, didžiausia dalis šešėlio (apie trečdalį) šiandien Lietuvoje yra cigarečių, alkoholio, degalų kontrabandos ir nelegalios prekybos srityje.

Milijardas – iš šešėlio?

Papildomą milijardą į biudžetą valdžia ketina surinkti mažindama šešėlinę ekonomiką, ypač kontrabandą ir nelegalią prekybą. Sausio ir vasario mėnesio duomenys apie valstybės mokestines pajamas lyg ir rodo, kad biudžeto planas beveik vykdomas. PVM surinkta 99 proc. plano, akcizų – 97 proc. Iš viso mokesčių surinkimo planas vykdomas 98 proc., surinkta 16 proc. daugiau mokestinių pajamų nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Taigi atrodytų, kad milijardas iš šešėlio traukiamas sėkmingai.

Vis dėlto yra keletas labai svarbių “bet”. Pirma, vargu ar iš pirmųjų dviejų metų mėnesių galima spręsti apie visus metus. Antra, ar plano įvykdymas iš tikrųjų rodo kovos su šešėliu rezultatą? Galbūt surenkamas biudžetas rodo ne šešėlio milijardą, o tiesiog šiek tiek atsigaunantį ekonomikos augimą, tempiamą eksporto. Net visų 2011-ųjų įvykdytas biudžeto planas nebūtinai rodys, kad pasirinktos kovos su šešėliu priemonės Lietuvoje buvo efektyvios ir padėjo pasiekti norimą rezultatą.

Tai, kad kova su šešėliu šiandien neduoda norimo rezultato, rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Atrodo, kad valdžiai labiausiai rūpi šešėlio milijardas, o privačiam sektoriui – verslo sąlygų gerinimas, mažinantis šešėlį ir didinantis galimybę išgyventi veikiant skaidriai.

Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

Lietuvos Vyriausybė kitais metais tikisi šalies biudžeto pajamas papildyti apie 1 mlrd. litų, “ištrauktų” iš šešėlinės ekonomikos.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad siekiant tarptautinėms finansinėms institucijoms įrodyti Vyriausybės ryžtą, biudžetas bus tarsi sandoris su asignavimų valdytojais.

Planuojama riboti jų teisę priimti sprendimus dėl išlaidų, nes jeigu planuojamų šešėlinių lėšų nepavyks “legalizuoti”, išlaidos bus mažinamos.

“Finansų ministerija, ilgai svarsčiusi įvairias alternatyvas, vis dėlto siūlo ir manau, kad Vyriausybei pavyks dėl to susitarti – per kitus metus pasistengti biudžeto pajamas papildyti tuo, kas pas mus dažnai laikoma labai dideliu pajamų rezervu, kuris nėra labai paprastas rezervas – tai yra nelegali veikla, šešėlinė ekonomika”, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.

Jos teigimu, Finansų ministerijos specialistų manymu, realus scenarijus iš šešėlinės ekonomikos kitąmet gauti apie 500 mln. litų, tačiau kadangi to nepakanka, užbrėžtas tikslas – gauti 1 mlrd. litų ar šiek tiek daugiau.

“Tam, kad tai neatrodytų tušti pažadai, geri norai, kurie nelabai įtikintų tarptautinius kreditorius, iš kurių skolinamės deficitui finansuoti. Finansų ministerija biudžeto projekte taip pat siūlo numatyti ir sąlyginį finansavimą – riboti asignavimų valdytojų galimybes prisimti įsipareigojimus dėl išlaidų tam atvejui, kad jeigu dėl vienokių ar kitokių priežasčių mums nepasisektų to padaryti, tokiu atveju būtų numatyta pareiga Vyriausybei pateikti biudžeto įstatymo patikslinimus ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio arba padidinti pajamas iš kitų šaltinių”, – sakė I.Šimonytė.

Tačiau ministrė ramino, jog žiaurių akcijų neplanuojama.

“Nereikia įsivaizduoti, kad bus kažkokios žiaurios akcijos ar kažkokie šienavimai smulkių verslininkų, bobučių, manau, kad tam yra labai daug kompleksinių priemonių tiek socialinės paramos sistemoje, tiesiog skatinant žmones dirbti legaliai, taip pat kitų, ir administracinių priemonių”, – teigė finansų ministrė.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės.

Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., nustatė Pasaulio bankas. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Šešėlinė ekonomika auga visame pasaulyje, net ir pačiose stipriausiose valstybėse, tačiau Lietuvoje nelegalumo plitimas toks spartus, kad kyla grėsmė atsidurti jau nebe posovietinių, bet Afrikos valstybių gretose.

Pasaulio banko (PB) ką tik sudarytas šešėlinės ekonomikos paplitimo žemėlapis paneigia prielaidą, kad žmones už legalios ekonomikos ribų labiausiai stumia dideli darbo mokesčiai. Mažiausiai užribyje kunkuliuojančio ekonominio gyvenimo yra mažais mokesčiais nepasižyminčiose šalyse. Pavyzdžiui, Skandinavijos, vieno labiausiai mokesčiais apdėtų regionų, valstybės rikiuojasi pasaulinės lentelės viršuje, o jos dugne – Azijos ir Afrikos šalys.

Lietuva kol kas įsitaisiusi apie vidurį, šalia kitų Rytų europiečių. Tačiau ekonomikos šešėlio plitimo mastai pastaraisiais metais mūsų šalyje tokie spartūs, kad čiuožimas žemyn mums garantuotas. Tiesa, sunku objektyviai įvertinti realius šios neigiamos tendencijos mastus. Oficialus valstybės rodiklių skaičiuotojas Statistikos departamentas šešėlinės ekonomikos duomenis skelbia vėluodamas dvejais metais – pastarasis pačios Lietuvos oficialus skaičius yra 2007 m. duomenys apie 12,3 proc. BVP siekusią šešėlinę ekonomiką. Tačiau PB tais pačiais metais pas mus nustatė 32,9 proc. neapskaitytos ekonomikos dydį.

Dabartinę padėtį apsiėmęs įvertinti Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skelbia, kad 2009 m. bent dalį savo veiklos nelegaliai vykdė 37 proc. Lietuvos ūkio vienetų, o šiemet jų skaičius turėtų išaugti iki mažiausiai 42 proc.
LLRI skaičiavimu, šešėlinė ekonomika 2009 m. sudarė apie 24 porc. BVP, o šiemet padidės iki 27 proc.

Neišvengiamų blogybių rinkinys

Šešėlinės ekonomikos reiškinį atidžiai nagrinėjantis LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas atkreipia dėmesį, kad dėl specifinės Lietuvos geografinės padėties (gyvename šalia didelių ES nepriklausančių valstybių, kuriose privalomais milžiniškais ES akcizais neapkrauti degalai, cigaretės, alkoholis kainuoja daug pigiau) mes jau tapome ne tik savo pačių, bet ir visos ES pigesnių prekių  paklausą tenkinančiu tiekėju. “Kontrabandai vis palankesnė yra ES akcizų politika. Tai nėra tik Lietuvos problema. Lietuva tapo savotiška kontrabandinių prekių tranzito į kitas ES valstybės šalimi, todėl kontrabandos klestėjimas pas mus yra ES lygio problema”, – įsitikinęs V.Žukauskas.

Šio eksperto vertinimu, būtent ES akcizų politika, o ne bausmių už kontrabandą lengvumas yra tikroji šio milžiniškus mastus įgavusio reiškinio priežastis. “Žvelgimas į kontrabandą tik kaip į nelegalų, baustiną reiškinį, nesigilinant į jo ekonomines priežastis ir motyvus, visuomet ves tik prie popierinių, neveiksmingų kovos su kontrabanda priemonių”, – įsitikinęs pašnekovas.

Su korupcija kovojančios organizacijos “Transperancy International” Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas irgi mano, kad kontrabandos prielaidos Lietuvoje labai natūralios, o štai valdžios pastangos – neadekvačios.

“Šešėlinės ekonomikos valdymas prilygsta geriausių koncernų vadybai – jis modernus, lankstus, žaibiškai prisitaikantis prie besikeičiančios aplinkos, mokesčių svyravimo, paklausos didėjimo. O štai kontrabandą turinčių pažaboti Lietuvos institucijų taktika – kaip kokio devintojo dešimtmečio. Stinga ne tik veiksmingos taktikos, bet ir adekvataus padėties suvokimo”, – dėsto S.Muravjovas.

Tačiau šešėlinė ekonomika plinta ne tik kontrabandos tranzitui palankiose šalyse – jos augimas yra absoliučiai visą pasaulį apimantis reiškinys. PB duomenimis, neformalios ekonomikos apyvarta pasaulyje per septynerius metus nuo 1999 iki 2007 m. padidėjo nuo 1,9 iki 2,8 trilijono JAV dolerių.

“Danske Bank” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos egzistavimas neišvengiamas. “Ten, kur yra valstybės ekonominė politika, jos nustatomi mokesčiai, visada atsiranda ir tokių, kurie nenori jų mokėti. O blogėjant ekonominei padėčiai randasi vis daugiau tokių, kurie mano negalintys tų mokesčių mokėti”, – aiškina ekonomistė.

Ji perspėja, kad natūralių kontrabandos, atlyginimų vokeliuose mažėjimo paskatų Lietuvoje pradės rastis dar negreitai – net ir prasidėjus ekonomikos augimui, mokesčių mažinti dar ilgai neleis sunkmečiu ypač išaugusi valstybės skola.

S.Muravjovo manymu, vienas netradicinių šešėlio mažinimo būdų turėtų būti aktyvus visuomenės švietimas. “Kontrabandines cigaretes perkantis žmogus turėtų labai aiškiai suvokti, kad toks jo žingsnis veda prie prastesnio viešojo sektoriaus finansavimo, taigi ir jis pats poliklinikoje, mokykloje dėl to gaus prastesnes paslaugas”, pabrėžia ekspertas. Jis yra suskaičiavęs, kad Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba visuomenės informavimui ir švietimui skiria 3 proc. savo biudžeto, o, pavyzdžiui, analogiška institucija Austrijoje tam kasmet atseikėja iki 50 proc. savo pajamų.

V.Klyvienė atkreipia dėmesį, kad ekonomikos šešėlio vis labiau gaubiamoje Lietuvoje vis dar neišnaudotos visiškai paprastos ir kitose šalyse jau pasiteisinusios priemonės, tokios kaip bausmės ne tik už kontrabandos platinimą, bet ir už jos naudojimą, kasos aparatų prievolė visiems turgaus prekeiviams ir pan.

Prognozuoti ateitį – nedėkingas užsiėmimas. Bet kokią ateitį – verslo, ekonomikos, žmonių santykių ir pan. Užtat koks patrauklus. Ne veltui turime įvairių ateities scenarijų: nuo burtininkų pranašysčių iki solidžių ateities prognozių ir galimų visuomenės raidos modelių.

Matyt, numatymas to, kas gali būti, yra smagus užsiėmimas ne tik dėl to, kad tai darantis žmogus pasijunta savotiška likimo burna. Regis, šis pomėgis yra viliojantis bei itin azartiškas ir dėl kitos priežasties. Ta priežastis – ateities neišvengiamybė.

Gal dėl to į tokį užsiėmimą – ateities prognozavimą  įsitraukia daug racionaliai mąstančių ir sveikai aplinkybes vertinančių žmonių. Todėl nenustebino neseniai pasirodžiusi žinia, kad du garsūs JAV žmonės – Nobelio premijos laureatas, Prinstono universiteto profesorius Paulas Krugmanas ir ribotos rizikos fondo “Paulson & Co” įkūrėjas bei prezidentas Johnas Paulsonas pateikė visuomenės teismui du skirtingus ekonomikos raidos scenarijus. Pirmasis gana pesimistinis, antrasis pasižymi nemaža optimizmo doze.

Ekonomistų, ir dar tokių garsių, prognozės gerokai skiriasi nuo dviejų žmonių ginčo apie tai, koks rytoj bus oras. Jei vienas sako, kad lis, o kitas tvirtina priešingai, nelieka nieko kito, kaip tik palaukti rytojaus.

Ne tik P.Krugmanas ir J.Paulsonas apie ekonomikos sveikatą sprendžia iš bendrojo vidaus produkto pokyčių. Savo prognozes apie mūsų šalį yra pateikęs ir Lietuvos bankas. Jo skaičiavimais, Lietuvos BVP šiemet padidės 0,5 proc. Bet tai atsitiks tik antroje šių metų pusėje. Kol kas, remiantis Statistikos departamento duomenimis, BVP pirmąjį metų ketvirtį yra neigiamas – minus 2,8 proc.

Neišvengiami kiekvienos prognozės pakeleiviai – netikėtumai arba nenumatytos aplinkybės. Kyla klausimas, kokio ilgio tų netikėtų aplinkybių sąrašą susidaro ateities prognozes numatantys arba sukuriantys žmonės. Bet koks netikėtas įvykis mažina ateities prognozės tikslumą. O juk garantuotai galima tvirtinti: bet kurį procesą, reiškinį ar įvykių seką veikė, veikia ir neabejotinai veiks vadinamasis force majeure. Tai kaip savotiška neišvengiamybė arba likimas šiek tiek ilgiau nei akimirką vykstančių reiškinių.

Tad galvodama apie ateities scenarijų noromis nenoromis atkreipiau dėmesį į visiškai naujus Pasaulio banko duomenis. Juose kalbama apie šešėlinę ekonomiką Lietuvoje. Skaičius įspūdingas – tarptautiniai ekspertai mano, kad šešėlinė ekonomika sudaro 31,9 proc. BVP (duomenys pateikiami įvertinus 1997–2007 m. ekonomikos padėtį; galima palyginti su JAV, nuo kurios ekonomistų minčių apie tos šalies ateities scenarijus šiame komentare atsispyrėme – ten šis rodiklis lygus 8,8 proc.).

Šešėlinės ekonomikos buvimas tikrai nėra joks force majeure. Priešingai – apie jos egzistavimą kalbame daug metų. Ar galėtume teigti, kad šešėlio egzistavimas – tokia pat neišvengiamybė, be kurios neįsivaizduojama bet kurios, ne tik mūsų šalies ekonominė ateitis? Nebūtinai. Čia domintų kitas dalykas – kaip įmanoma prognozuoti šalies, kurios trečdalis BVP glūdi šešėlyje, ateitį? Girdime balsus: nėra ko nuogąstauti, juk tas šešėlis nuo mokesčių perkaitimo dengia ne ką kita, o tos pačios Lietuvos gyventojus.

Atleiskite, bet toks požiūris verstų nerimauti dar labiau: negalėdami suvaldyti to, kas kurtų gerovę mūsų šalies piliečiams (o šešėlinė ekonomika tam tikrai trukdo), mes taip pat prarandame ir kitą galimybę – adekvačiai ir kaip įmanoma tiksliau numatyti savo ateitį. Šiame trumpame tekste ją pavadinome neišvengiamybe. Įvykiu, kuris vis tiek atsitiks. Visiems linkėčiau, kad jis įvyktų mums patiems laikant rankas ant vairo, o ne sėdint keleivių vietose, už kurias mokestį nustatome ne mes patys.

Bet grįžkime prie minties apie nedėkingą užsiėmimą – ateities prognozes. Mano galva, jos turėtų būti taip pat kiekvienos brandžios arba bent jau bręstančios visuomenės užsiėmimas. Nuolatinis, koreguojamas, su paklaidomis, bet nenutrūkstamas. Juk tas, kuris planuoja, numato, kuria, neišvengiamai kažko pasiekia. Taip, mūsų šalyje labai trūksta nepriklausomų, išsamių Lietuvos ateities scenarijų, stinga įvykių ir procesų, kurie mus ne uždarytų tarp savų sienų, bet, atvirkščiai, parodytų, kur esame ir galime būti žvelgiant į gerokai platesnį kontekstą, numatymo.

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės. Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., teigiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Kitos Baltijos šalys užėmė gerokai žemesnes vietas – Latvijai pasaulyje teko 109 vieta (1999-2007 metais – vidutiniškai 41,6 proc.), Estijai – 102 (40,3 proc.). Lenkija užėmė 52-ą (28 proc.), Rusija – 130 vietą (48,6 proc.).

Skaidriausios pasaulio ekonomikos yra Šveicarija, JAV, Austrija ir Liuksemburgas – ekspertų vertinimu, jose šešėlinės ekonomikos dalis užima mažiau nei 10 proc. – atitinkamai 8,6, 8,8, 8,9 ir 9,9 procento.

Pasaulio banko ekspertai išskyrė ir vadinamojo pereinamojo laikotarpio šalių grupę – Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybes. Tarp jų Lietuva yra viena skaidriausių – tarp 21 valstybės jai skirta 6 vieta, o skaidriausia pripažinta Čekija – 18,7 proc. šešėlinio verslo.

Paskutinias 149-151 vietas užėmė Azerbaidžanas, Bolivija ir Gruzija – atitinkamai 63,3, 68,1 68,8 procento.

Pasaulio banko ekspertai pažymėjo, jog šešėlinės ekonomikos dalis negali būti paskaičiuota tiesiogiai, todėl jie rėmėsi šalies darbo rinkos, mokesčių ir kitais rodikliais. Jie konstatavo, kad šešėlinę ekonomiką skatina didelė mokesčių našta, griežtos darbo rinkos taisyklės, prastas viešųjų paslaugų lygis, taip pat prasta “oficialiosios” ekonomikos būklė.