Vienas garsiausių šių dienų lietuvių verslininkų ir investuotojų Ilja Laursas knygoje „Verslas naujai“ atvirai dalijasi sukaupta patirtimi kuriant savo bendrovę, šmaikščiai ir nuotaikingai pasakoja apie verslą bei jo užkulisius, pateikia patarimų, nuo ko pradėti verslą ir kaip jį sėkmingai plėtoti. “Veidas” siūlo ištrauką iš šio kūrinio.

Reikia kūrėjų, o ne vadybininkų

Vienas įdomiausių šiuolaikinio verslo bruožų – naujoviškas verslininko, verslo įkūrėjo portretas. Anksčiau vien tam, kad būtų galima pajudėti iš pirminio taško, reikėjo bent 10 ar net 15 žmonių komandos. Šiandien verslo ekosistema taip supaprastėjo, jog net ir neturėdamas žalio supratimo, kas yra rinkodara, gali parduoti savo produktą.
Viskas keičiasi taip greitai, kad net per mūsų kompanijos penkerių metų gyvavimo laikotarpį įvyko esminių pokyčių. Anksčiau vienintelis būdas vystyti aplikacijų verslą buvo tik per mobiliuosius operatorius – reikėjo kantriai ir ilgai derėtis, su kiekvienu atskirai. Didelės kompanijos nemėgo jaunų, patirties neturinčių verslininkų. Tai buvo nuobodus, ilgai trunkantis procesas.
Didieji operatoriai buvo linkę pasirašyti sutartis tik su didžiausiais žaidimų ir mobiliųjų aplikacijų kūrėjais. Ypač Europos mobilieji operatoriai buvo nusiteikę gana netolerantiškai pavienių žaidimų ar mobiliųjų aplikacijų atžvilgiu. Lietuvoje mums pasisekė – nedidelė šalis, buvo gana nesunku palaikyti gerus santykius. Tačiau iš esmės mažos įmonės turėjo nedaug šansų savo produktus parduoti didiesiems rinkos rykliams. Prisimenu, vis rašydavome laiškus į mobiliojo operatoriaus „Vodafone“ biurą Didžiojoje Britanijoje. Kaip žirniais į sieną – niekas neatsakė nė į vieną laišką. Tačiau sėkmės, kaip ir karpio vonioje, tiesiog taip paprastai nepagausi – reikėjo įdėti labai daug pastangų, kol kompanija pagaliau pradėjo augti ir buvo pastebėta. Jei būtume nieko nedarę, greičiausiai šiandien nebūtume sulaukę pasisekimo.
Vėliau pamačiau, kad ne tik aš vienas susiduriu su tokia problema, – taip pat buvo ignoruojami šimtai kitų mobiliųjų aplikacijų kūrėjų. Juk sukurti programą reikia laiko, pastangų, intelektinių resursų ir įvairių žinių, tad itin nemalonu, kai paaukojęs visą save supranti, kad tavo produkto niekam nereikia. Bandai parduoti, o tau lyg kirste nukerta sakydami, jog turime kontraktą su didžiaisiais tiekėjais ir jūsų produktas mūsų nedomina.
Šiandien tiek „GetJar“, tiek „Apple“ ar „Google“ mobiliųjų aplikacijų parduotuvės jau automatizuotos ir leidžia aplikacijų kūrėjams sutartį su aplikacijų pardavėju pasirašyti internetu. Viskas paprasta, mobiliųjų aplikacijų kūrėjams nebereikia belstis į niekieno duris.
Dabar bet kuris žmogus bet kurioje pasaulio vietoje gali sukurti mobiliąją aplikaciją, per dešimt minučių ją įkelti į aplikacijų parduotuvę ir jau kitą dieną gauti pelną. „GetJar“ šiuo metu turi 400 tūkst. mobiliųjų aplikacijų kūrėjų ir iš viso platina 750 tūkst. skirtingų aplikacijų. Ar galite įsivaizduoti, kiek reikėtų papildomai įdarbinti žmonių, jei viskas vyktų tradiciniu būdu, – kompanija susitiktų su aplikacijų kūrėjais ir pasirašytų popierines sutartis. Vien pačios sutartys prilygtų 20 aukštų namui! Jei verslas nebūtų tapęs modernus, gyventume tarp daugybės kalnų tokių popierių. Greičiausiai niekur toli ir nebūtume pajudėję nuo tų laikų, kai teko beldžiantis į didžiųjų operatorių duris prašytis priimamiems į jų gretas.
Šiandien daugelis, net apie 80 proc., mobiliųjų aplikacijų yra sukurta mažų įmonių arba net pavienių žmonių. Net ir įmones dažnai sudaro trys žmonės. Dabar tiek daug įvairių medijos priemonių leidžia verslą kurti lengviau nei bet kada anksčiau. Vienu paspaudimu „Facebook“ galima pasiekti šimtus milijonų vartotojų visame pasaulyje ir mokyklos nebaigęs moksleivis turi realų šansą tapti milijonieriumi. Juk anksčiau tokių rezultatų turėdavo siekti milžiniškos rinkodaros komandos.
Šiuolaikiniam pasauliui taip pat reikia idėjų ir žmonių, norinčių bei galinčių pakeisti mus supantį pasaulį. Ir tam, kad pradėtumėte savo verslą, nebereikia milžiniškų pastangų. Nei studentas, nei programuotojas, turintis gerą idėją, nebeprivalo turėti specialių verslo vadybos žinių, svarbiausia – idėja ir jos įgyvendinimas. Pavyzdžiui, kad ir garsiosios amerikiečių verslininkų Rockefellerių dinastijos laikais, norint pasiekti gerų rezultatų versle, reikėjo būti itin puikiu organizatoriumi. Tačiau šiandien sėkmingas verslininkas yra tas žmogus, kuris turi gerą idėją, o ne gerų vadybos įgūdžių. Verslo savininkas nebėra organizatorius, jis tam tikra prasme − kūrėjas.
Tai liudija ir garsiausi pasaulio pavyzdžiai – Markas Zuckerbergas neorganizuoja „Facebook“ verslo, o Larry Page’as ir Sergey’us Brinas − „Google“ verslo. Tam jie samdo profesionalus, kurie žino, kaip iš jų išradimo sukurti pasaulinio pripažinimo sulauksiantį verslo modelį.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-25-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Per pirmąjį ketvirtį iš “šešėlinio” verslo galėjo būti ištraukta apie 170-180 mln. litų, teigia Finansų ministerija.

“Pajamų planas yra vykdomas, pirmą ketvirtį pajamų surinkta daugiau nei pernai, klausimas, kiek ir dėl ko. Apie 170-180 mln. litų mes negalime paaiškinti makroekonominiu scenarijumi”, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį kalbėjo finansų ministrė Ingrida Šimonytė, rašo naujienų portalas vz.lt.

Akaičiuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio sausį-kovą buvo surinkta apie 400 mln. litų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, iš jų apie 150 mln. litų, anot I. Šimonytės, gauta dėl geresnio mokesčių administravimo. Akcizų surinkta apie 45 mln. litų daugiau, iš jų apie 20 mln. litų esą taip pat galima priskirti geresniam administravimui.

“Vertinant pardavimus, nepaisant tarifo didinimo, cigarečių ir dyzelino realizacija yra gerokai aukštesnė, nei turėtų būti pagal makroekonominį scenarijų. Tačiau turime problemų su benzino realizacija”, – sakė ministrė. Anot jos, kiek daugiau nei planuota išaugo dyzelino pardavimai.

Vyriausybė užsibrėžusi šiemet iš “šešėlio” ištraukti 1 mlrd. litų.

“Skaičiuojant aritmetiškai, kol kas trūksta. Tačiau turint omenyje, kad kai kurios priemonės vis dėlto neduoda efekto labai greitai, aš vis dar tikiuosi, kad užduotį pavyks įvykdyti labai didele dalimi”, – sakė I. Šimonytė.

“Valdžia galėtų ištraukti milijardą iš šešėlio, jei to iš tikrųjų sieks”, – mano Pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys. Tačiau kol kas neatrodo, kad to būtų siekiama.

Priminsime, kad ši Vyriausybė išsikėlė tikslą per 2011 metus, žabodama kontrabandą ir gniauždama šešėlinį verslą, papildomai surinkti milijardą litų. Tai reiškia, kad per mėnesį papildomai reikia surinkti apie 100 mln. Lt. Tai tikrai didelė suma. Taigi sausis jau persivertė per pusę, o ar kam teko matyti arba girdėti, kad būtų vykę nors kokių operacijų, iš kurių susidarytų įspūdis, kad vyksta kažkokia kova, kad kažkaip kitaip dirba muitininkai, pasienio tarnybos, policijos pareigūnai, įvairios inspekcijos, kontrolės institucijos, kad į biudžetą įplaukia daugiau lėšų. Nieko panašaus. Visur didžiulė ramybė ir net, sakytume, snaudulys. Gal net priešingai: padidėjus degalų ir tabako akcizo mokesčiams, dabar jų vėl daugiau vežama iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Taip pat padidėjo ir kontrabandos srautai. Bet kontrabandininkų medžioklė kažkaip labai jau nesiseka. O pusė visų Lietuvoje surūkomų rūkalų kaip buvo kontrabandiniai, taip ir tebėra. Ir, regis, jų dalis toliau didėja.

Ne ką geresni ir kovos su šešėliniu verslu rezultatai. Nei darbo inspekcija kažkaip naujoviškiau dirbti pradėjo, nei mokesčių inspekcija žiauresnė tapo. Gatvėje, kurioje gyvenu, prieš penkis mėnesius dirbo šeši statybininkai, kurie oficialiai yra bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, – tiek pat jų dirba ir dabar. Nė per nago juodymą vaizdas nepasikeitė ir Gariūnų turgavietėje. Taip, vieną mažytį žingsnelį Vyriausybė lyg ir žengė – ketina įvesti kasos aparatus turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Tačiau ar smulkieji prekybininkai savo protestais neprivers atsisakyti kasos aparatų – dar neiašku. O jei tie kasos aparatai turgavietėse ir bus, vėlgi nežinia, ar jie nevirs visos kovos su šešėliu karikatūra. Be to, aptariamas sprendimas dėl kasos aparatų turgavietėse – tarsi pusiau nėščias, nes kasos aparatai bus privalomi tik maistu prekiaujantiems turgaus prekeiviams. O jau dėl kitų prekeivių ministrų nuomonės kažkodėl išsiskyrė: žemės ūkio ministras K.Starkevičius mano, kad ir jiems reikėtų įvesti kasos aparatus, o finansų ministrė I.Šimonytė – kad dar nebūtinai arba kad dar ne metas.

Pusiau nėščiais sprendimais toli nenuvažiuosi, ką jau kalbėti apie papildomo milijardo litų surinkimą. Bet Lietuvoje jau nuo seno taip: turime lyg ir gerų norų, ir gerų idėjų, bet nemokame jų įgyvendinti. Netgi mokame pasiekti priešingų rezultatų, nei norėjome. Taip, beje, gali atsitikti ir šį kartą: ir šešėlinis verslas šiemet gali dar padidėti, ir kontrabanda gali išaugti, ir pinigų į biudžetą gali įbyrėti mažiau, nei planuoja Finansų ministerija. Ypač tai pasakytina, kai kalbama apie akcizo mokesčius. O kas tada?

Lietuva pagal šešėlinės ekonomikos dalį užima 64 vietą tarp 151 pasaulio valstybės. Šešėlinio verslo dalis 1999-2007 metais Lietuvoje vidutiniškai siekė 31,9 proc., teigiama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Mažiausia šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje buvo 1999-aisiais (30,2 proc.), vėliau nuolat didėjo ir 2007-aisiais, ekspertų vertinimu, pasiekė 34 procentus.

Kitos Baltijos šalys užėmė gerokai žemesnes vietas – Latvijai pasaulyje teko 109 vieta (1999-2007 metais – vidutiniškai 41,6 proc.), Estijai – 102 (40,3 proc.). Lenkija užėmė 52-ą (28 proc.), Rusija – 130 vietą (48,6 proc.).

Skaidriausios pasaulio ekonomikos yra Šveicarija, JAV, Austrija ir Liuksemburgas – ekspertų vertinimu, jose šešėlinės ekonomikos dalis užima mažiau nei 10 proc. – atitinkamai 8,6, 8,8, 8,9 ir 9,9 procento.

Pasaulio banko ekspertai išskyrė ir vadinamojo pereinamojo laikotarpio šalių grupę – Rytų Europos ir Vidurio Azijos valstybes. Tarp jų Lietuva yra viena skaidriausių – tarp 21 valstybės jai skirta 6 vieta, o skaidriausia pripažinta Čekija – 18,7 proc. šešėlinio verslo.

Paskutinias 149-151 vietas užėmė Azerbaidžanas, Bolivija ir Gruzija – atitinkamai 63,3, 68,1 68,8 procento.

Pasaulio banko ekspertai pažymėjo, jog šešėlinės ekonomikos dalis negali būti paskaičiuota tiesiogiai, todėl jie rėmėsi šalies darbo rinkos, mokesčių ir kitais rodikliais. Jie konstatavo, kad šešėlinę ekonomiką skatina didelė mokesčių našta, griežtos darbo rinkos taisyklės, prastas viešųjų paslaugų lygis, taip pat prasta “oficialiosios” ekonomikos būklė.

"Veido" archyvas

Tūkstančiai smulkiųjų verslininkų sunkmečiu pasitraukė į šešėlį

Skirtingų šaltinių duomenimis, šešėlinis verslas Lietuvoje per šį sunkmetį padidėjo nuo dviejų iki trijų kartų. Stambioms ir vidutinėms bendrovėms sunkiau žaisti dvigubus buhalterinius žaidimus, tad ir nulįsti į šešėlį joms ne taip paprasta. Tačiau apie smulkųjį verslą to nepasakysi – mažoms įmonėlėms pereiti į šešėlį gana paprasta.

“Buvau visiškas kvailys, kad dvylika metų valstybei sąžiningai mokėjau visus mokesčius. Kai per krizę man pačiam pasidarė sunku, valstybė parodė špygą. Man vos vos pavyko išlaikyti verslą, nes kai partneriai ėmė vėluoti atsiskaityti ir neturėjau iš ko mokėti mokesčių nei “Sodrai”, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, šios institucijos mano nedidukei įmonei nesutiko atidėti mokesčių mokėjimo termino. Taigi sunkmetis mane paprotino, kad aš verslą galiu išlaikyti tik žaisdamas dvigubus žaidimus: geriau jau savo darbuotojams nupirksiu po kelialapį į sanatoriją ar užsienio kelionę, nei rodysiu tikrąjį jų atlyginimą ir mokėsiu visus mokesčius”, – dėstė nedidelę įmonėlę Kauno rajone turintis, bet savo pavardės skelbti nepanorėjęs verslininkas Henrikas.

Beje, jis tikina niekados daugiau nemokėsiantis visų mokesčių: “Mokėsiu tik minimumą už kelis darbuotojus, kad kokie tikrintojai neprisikabintų”.

Kitas smulkusis verslininkas iš Panevėžio prisipažino sunkmečiu atleidęs apie du trečdalius savo darbuotojų. Tiesa, šis atleidimas greičiau buvęs gudravimas, t.y. “atleistieji” nuėjo į darbo biržą, šešis mėnesius gavo bedarbio pašalpas, o tada grįžo į ankstesnę savo darbovietę.

“Daliai sugrįžusiųjų algas moku vokelyje. Žinau, kad jie nesiskųs, juk Panevėžyje nedarbas pasiekęs jau 18 proc. ir šiandien žmonėms svarbiausia turėti nors kokį darbą ir gauti atlyginimą, kad galėtų išlaikyti šeimas”, – sakė panevėžietis verslininkas.

O smulkusis verslininkas iš Šiaulių Andrejus V. pasakoja, kaip jis apgaudinėja valstybę: “Tiesą sakant, kaip ir visi kiti smulkūs gamintojai. Tiesiog savo gaminius privatiems pirkėjams siūlome pirkti be PVM sąskaitų faktūrų. Klientui už tai pasiūlau 10 proc. nuolaidą, o man pačiam lieka 11 proc. Abu išlošiame. Tik valstybė pralošia, bet tai jau ne mano bėda. Beje, ir mano kolegos verslininkai, turintys kavines ar barus, sukasi kaip gali: nurodo barmenėms nemušti kvitų, ypač per pietų metą, kai pietauja nuolatiniai gerai pažįstami klientai”, – dėstė šiaulietis.

Tai tik keletas pavyzdžių, bet jie puikiai rodo, kaip šiandien gyvena Lietuvos verslas, ypač smulkusis.

Kaip tai vertina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), “Sodra”, Lietuvos darbo birža (LDB), Valstybinė darbo inspekcija (VDI)? Ar šios institucijos turi duomenų, kiek sunkmečiu padaugėjo tokių pažeidimų, ar nustatyta, koks šiuo metu šešėlinio verslo mastas?

Mokesčių rinkikai tik spėlioja, koks šešėlio dydis

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas sako, kad inspekcija galimo šešėlinio verslo paplitimo masto neskaičiuoja, tik remiasi Laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta analize. Šioje tvirtinama, kad ekonomikos pakilimo metais (2007–2008 m.) šešėlis buvo susitraukęs iki 17,3 proc., o pernai padidėjo iki 24,3 proc. “Bet LLRI tyrimo rezultatai nėra reprezentatyvūs – tai tik 41-o respondento nuomonės tyrimas. Norint patvirtinti šią hipotezę, būtina atlikti kiekybinius tyrimus”, – mano A.Klerauskas.

Prasidėjus sunkmečiui, pasak VMI viršininko pavaduotojo, akivaizdžiai padaugėjo vadinamųjų feniksų, kai skolų slegiama įmonė nuo bankroto gelbstisi įkurdama kitą įmonę. Dažnai kokio nors giminaičio vardu. Bankroto genamos įmonės vadovai (prieš tai teismo paprašę oficialiai pradėti bankroto procedūrą) permeta į naująją įmonę visą likusį turtą, be to, dar siekia užsidirbti, mėgindami susigrąžinti PVM. O visi nesumokėti mokesčiai ir senos skolos paliekami senai įmonei. “Pernai VMI nustatė net 700 tokių feniksų. Bendra mėgintų nuslėpti mokesčių suma siekė daugiau kaip 134 mln. Lt”, – aiškino A.Klerauskas.

Pernai VMI išsiaiškino, kad įvairaus dydžio ūkio subjektai siekė nedeklaruoti pajamų ir nuslėpti mokesčių, kurių vertė – 478 mln. Lt. Tiesa, į šią sumą jau įskaityti ir delspinigiai bei baudos.

Prieš metus, 2008-aisiais, nedeklaruotų pajamų ir nuslėptų mokesčių suma buvo bene dukart mažesnė – 264 mln. Lt. O šiemet vien per pirmąjį ketvirtį įvairūs ūkio subjektai siekė nuslėpti pajamų ir nesumokėti mokesčių net už 106 mln. Lt.
LDB atstovė spaudai Birutė Balynienė net aiktelėjo, kai paklausėme, ar jų institucija skaičiuoja, kiek darbdavių sunkmečio pradžioje pasiuntė darbuotojus užsiregistruoti pas juos, o dabar vėl priima atgalios. “Ką jūs, mes neturime tokių programų, kurios tai suskaičiuotų, – dėstė LDB atstovė. – Be to, mums visiškai nesvarbu, kur įsidarbina buvęs bedarbis, nesvarbu ir tai, kas jam pasiūlo naują darbą. Mūsų tikslas, kad žmogus kuo greičiau persikvalifikuotų ir pradėtų dirbti”.

O ką apie šešėlinį verslą gali pasakyti Valstybinė darbo inspekcija? Pasirodo, mažai ką. Tik tiek, kad darbuotojų skundų dėl darbdavių elgesio sumažėjo. Pasak VDI eksperto Jono Griciaus, pernai per pirmąjį ketvirtį VDI gavo 5,5 tūkst. skundų, o šiemet tik 4,7 tūkst. “Tiesa, skundų mažėjimą lemia ir darbo vietų sumažėjimas. Kita vertus, vis daugiau darbuotojų dėl sunkmečio susitaikė su dažnai negarbingu ar nesąžiningu darbdavių elgesiu, su vokelyje mokamais atlyginimais ir kitais pažeidimais. Daguma dabar tyli. Žmonės bijo netekti net ir tokių pajamų”, – pabrėžė J.Gricius.

Kitąmet skaičiuos ir šešėlinio verslo kuriamą BVP

Jau nuo kitų metų Statistikos departamentas pradės kitaip skaičiuoti bendrąjį vidaus produktą. Į jį bus įskaičiuota šešėlinio, taip pat nelegalaus, pavyzdžiui, prostitucijos, narkotikų, alkoholio ir rūkalų kontrabandos, verslo sukuriama pridėtinė vertė.

Iki šiol statistikai, skaičiuodami BVP, pateikdavo tik tuos duomenis, kokia yra neapskaitomos ekonomikos sukuriama pridėtinė vertė. Kitaip tariant, iki šiol buvo skaičiuojama tik legali veikla, kuria užsiimantys verslininkai slepia pajamas, visiškai nemoka ar moka mažesnius mokesčius. Neapskaitoma ekonomikos dalis kasmet mažėjo nuo pat 2004-ųjų, bet naujausi duomenys, kuriuos statistikai jau yra susisteminę, baigiasi 2007-aisiais – ekonomikos pakilimo metais. Naujesni duomenys bus susumuoti tik šių metų gale.