Kas trukdo efektyviai kovoti su šešėline prekyba? Apie tai lapkričio 20 d. Seime surengtoje viešoje diskusijoje kalbėjosi politikai, teisėtvarkos pareigūnai, verslo bei socialinės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ atstovai.

Seimo narės Agnės Bilotaitės pirmininkaujamos parlamentinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ iniciatyva surengtame pasitarime buvo pristatytos jau parengtos kovos su nelegalia prekyba priemonės ir aptarti siūlymai.

Pasak susitikimo iniciatorės Agnės Bilotaitės, visuomenė turi suprasti, kad, pirkdami šešėlyje parduodamas prekes, pirmiausia skriaudžiame save – remiame kaimynines šalis ir skurdiname savo ekonomiką. „Pirkdami prekes Baltarusijoje, Rusijoje, kontrabandininkai akcizo mokesčius sumoka būtent toms valstybėms, o Lietuvos ekonomika ir gyventojai šiuos pinigus tiesiog praranda“, – sakė Seimo narė.

Susitikime dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis siūlo didesnį dėmesį skirti ne nelegalios prekybos vietoms, bet tiekimo grandinės sekimui. „Šimto smulkių prekybininkų baudimas nesuteiks apčiuopiamos naudos, jeigu nebus surasti stambieji nelegalių prekių tiekėjai“, – pabrėžė R. Žemaitaitis.

Gegužę pradėjusios veikti internetinio įrankio, skatinančio visuomenę žymėti nelegalios prekybos alkoholiu, tabaku ir degalais, www.beseselio.lt populiarumas parodė realų šešėlinio verslo mastą Lietuvoje. Šiuo metu svetainėje piliečių pažymėti nelegalūs veikiantys 658 alkoholio, 895 cigarečių, 416 degalų prekybos taškai. Tiesa, bendradarbiaujant visuomenei ir policijai, kol kas prekybą pavyko sustabdyti 81 vietoje.

Nors visuomenės suteikta informacija policijai leidžia reaguoti greičiau, pareigūnų darbą apsunkina įstatyminė bazė. Vienas iš siūlymų, apsvarstytų susitikimo metu – leisti policijos pareigūnams atlikti vadinamuosius kontrolinius užpirkimus taikant administracinę atsakomybę. Panašūs draudimai trukdo pareigūnams laiku atlikti būtinus veiksmus ir efektyviai kovoti su pažeidėjais net žinant konkrečias nelegalios prekybos vietas.

Taip pat siūloma mažinti nelegalių prekių vertės ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Šiuo metu administracinės baudos už nelegalią prekybą nėra adekvačios naudai, gaunamai prekiaujant. Tokiomis sąlygomis pažeidėjams tiesiog apsimoka susimokėti paskirtas baudas ir tęsti prekybą.

Trečiasis siūlymas – didinti turgaviečių administratorių atsakomybę. Svetainės www.beseselio.lt surinkti duomenys rodo, kad prekyba nelegaliomis prekėmis klesti turgavietėse, kuriose trūksta priežiūros.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Raimundas Markauskas atkreipė dėmesį ir į visuomenės švietimą ir pakantumą nelegaliai prekybai. Tyrimai rodo, kad virš 60 proc. visuomenės toleruoja šešėlinę prekybą. „Jeigu piliečiai supras, kad nelegalūs prekeiviai vagia jų pensijas, vaikų švietimui skirtas lėšas ir statosi sau pilis, tolerancija kontrabandai ženkliai sumažės“, –  sako Seimo narys.

Remiantis atliktais skaičiavimais, dėl nelegalios prekybos kasmet šalies biudžetas netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų.

Vyriausybei siekiant perskirstyti didesnę dalį BVP per valstybės biudžetą nereikėtų kartoti 2009 m. klaidų, kai padidinus daugelį mokesčių tarifų biudžeto pajamos sumažėjo, nes padidėjo mokesčių vengimas, o nemažai veiklos pasitraukė į šešėlį.

Daug efektyvesnių rezultatų, nepakenkiančių šalies konkurencingumui, galima pasiekti kovojant su mokesčių vengimu ir didinant mokesčių mokėtojų skaičių.

Jau tampa dėsningumu, kad vienas ar kitas politikas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuva pagal valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP santykį yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Tiesa, ar tokią būseną pavadinsime „paskutine“, ar „pirma“ vieta, priklauso nuo ideologijos ir požiūrio. Liberalių pažiūrų ekonomistai greičiausiai teigtų, kad tai yra pirma vieta, nes valstybė ne per daug apmokestina įmones ir gyventojus, leisdama jiems patiems nuspręsti, kaip jie disponuos uždirbtomis lėšomis. Kairesnių pažiūrų atstovai atkreips dėmesį, kad mažai perskirstant per biudžetą valstybė turi mažai galimybių teikti viešas paslaugas ir mažinti socialinę atskirtį.
Lietuva šiuo aspektu atsilieka nuo „gerovės ekonomikos“ – didelio perskirstymo – modelį pasirinkusių ES valstybių, tačiau pasauliniame kontekste nesame išskirtiniai. Pažangiausiose ir konkurencingiausiose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Honkonge, Singapūre, valdžios sektoriaus išlaidos mažesnės nei Lietuvoje. Tačiau tai neužkerta šioms valstybėms kelio kurti ekonomiką ir visuomenę, pasižyminčią vienu aukščiausių pragyvenimo lygių ir mažiausiu skurdu pasaulyje. Pagrindinės priežastys, kodėl bent artimiausią dešimtmetį Lietuva turėtų lygiuotis ne į ES standartus, o į pastarąsias valstybes, yra didelis mokesčių vengimas, tolerancija kontrabandai, išsikerojusi šešėlinė ekonomika. Svarbiausia, didesnis perskirstymas per valstybės biudžetą toleruotinas tuomet, kai lėšos panaudojamos skaidriai ir efektyviai, kuo kol kas girtis negalime.
Dėl šių priežasčių kalbėti apie mokesčių didinimą Lietuvoje dar anksti. Graikija bei kai kurios kitos Pietų Europos valstybės, bandydamos lygiuotis į Skandinavijos šalis ir didindamos perskirstymą per biudžetą bei mokesčius, neatsižvelgė į tai, kad jos neturi (kaip, beje, ir mes) vieno svarbaus skandinaviško bruožo – aukštos mokesčių moralės.
Todėl teisingas kelias, kuriam, atrodo, pritarė ir naujoji Vyriausybė, yra šešėlinės ekonomikos masto mažinimas, didinant mokesčių mokėtojų skaičių. Juolab kad šioje srityje nereikia išradinėti dviračio: labiausiai skolų krizės pažeistos Europos valstybės – Graikija, Italija, Ispanija pastaraisiais metais įgyvendino labai daug priemonių, bandydamos padidinti biudžeto pajamas neapsunkinant ir taip sąžiningai mokesčius mokančių gyventojų.
Opiausia šių šalių problema yra neapskaitoma prekyba, o viena dažniausiai taikomų jos prevencijos priemonių – atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas. Italija per pastaruosius trejus metus šią ribą griežtino net kelis kartus ir sumažino nuo 12 500 iki 1000 eurų. Graikijos vyriausybė uždraudė atsiskaitymus tarp privačių asmenų ir verslo subjektų bei tarp verslo subjektų, jei sandorio suma viršija 1500 eurų, o ateityje Finansų ministerija planuoja šį limitą sumažinti iki 500 eurų. Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus taiko ir Ispanija, Prancūzija bei Rumunija. Graikija, labiausiai kenčianti dėl šešėlinės ekonomikos ir mokesčių vengimo, net svarsto galimybę taikyti trimis procentiniais punktais mažesnį PVM tarifą prekėms ir paslaugoms, jei atsiskaitymas vykdomas elektroniniu būdu.
Šios priemonės vertinamos nevienareikšmiškai, nes jos kovoja ne su šešėlinės ekonomikos priežastimis, o su jos pasekmėmis. Tačiau šių priemonių paplitimas neleidžia abejoti jų efektyvumu, nes vienaip ar kitaip yra suvaržoma vienintelė terpė, kurioje galimi neoficialūs atsiskaitymai. Tradiciškai tokios priemonės sulaukia menko visuomenės pritarimo, nes dažniausiai manoma, kad iš to naudos turės tik finansinės institucijos. Iš tiesų grynųjų pinigų tvarkymas bankams yra nuostolinga veikla, nes gaunamos komisinių pajamos dažniausiai nepadengia patirtų sąnaudų. Tačiau didėjant elektroninių atsiskaitymų skaičiui dėl to naudos turėtų ne tik finansiniai tarpininkai, bet ir gyventojai bei valstybė.
Lietuvoje grynųjų ir elektroninių pinigų santykis maždaug tris kartus didesnis nei Estijoje bei maždaug šešis kartus didesnis nei Skandinavijos valstybėse. Panašiai skiriasi ir elektroninių atsiskaitymų paplitimas. Populiarėjant elektroniniams atsiskaitymams mažėtų ir vieno atsiskaitymo kaina, o dėl to naudos turėtų ir prekybininkai, ir vartotojai. Nors atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nešalina šešėlinės ekonomikos priežasčių, jis leidžia valstybei lengviau fiksuoti nelegalios prekybos ir nelegalių pajamų reiškinius bei efektyviau kovoti su mokesčių vengimu.
Neoficialus darbo užmokestis yra antra opi problema, dėl kurios valstybių biudžetai praranda daug pajamų ne tik Pietų Europoje, bet ir Lietuvoje. Nelegalaus darbo rizikos padidinimas – dažniausiai taikoma prevencinė priemonė. Baudos kartais taikomos ne tik darbdaviui, bet ir darbuotojui (pavyzdžiui, Rumunijoje), o darbdavys už pakartotinius nusižengimus gali būti baudžiamas itin griežtai: Austrijoje – iki dvejų metų nelaisvės. Tačiau dažni patikrinimai yra papildoma našta ir sąžiningai veikiančiam verslui, todėl svarbu sutelkti dėmesį į pagrindinę nelegalaus darbo ir neoficialaus darbo užmokesčio priežastį – per didelę mokesčių naštą.
Svarbu ir tai, kad Lietuvoje gyventojai dažnai sutinka gauti neoficialų darbo užmokestį, nes nežino ar nesupranta įmokų “Sodrai” naudos. Todėl reikėtų grįžti prie diskusijos, pradėtos prieš porą metų, ir socialinės apsaugos sistemą reformuoti į „taškų“ ar „virtualių sąskaitų“ sistemą, kai gyventojo gaunamos paslaugos ar socialinės išmokos tiesiogiai priklausytų nuo jo sumokėtų įmokų.
Deklaruoti gautas pajamas skatina ir galimybės susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pavyzdžiui, draudžiantis gyvybę ar įsigyjant kitas visuomenei naudingas prekes arba paslaugas. Priešingai nei PVM lengvatos, galimybės susigrąžinti dalį GPM neiškraipo konkurencijos ir turi realų poveikį gyventojų perkamajai galiai, todėl jų sąrašas galėtų būti plečiamas. Visuotinis ir nuolatinis gyventojų turto bei pajamų deklaravimas padėtų nustatyti daugiau nelegalių pajamų ir neteisėto praturėjimo atvejų, tačiau valstybei tai daug kainuotų (didelė gyventojų dalis kol kas negali padaryti to namie, naudodamiesi asmeniniu kompiuteriu). Tačiau pradėti reikėtų bent nuo to, kad pajamas ir turtą nuolat turėtų deklaruoti visi įsigyjantieji brangaus registruojamo turto.

Didėjant elektroninių atsiskaitymų skaičiui dėl to naudos turėtų ne tik finansiniai tarpininkai, bet ir gyventojai bei valstybė.

Didžiausios Lietuvoje Gariūnų turgavietės prekeiviai vis dar kratosi kasos aparatų, nors jau visą mėnesį jie privalomi ne tik maistu, bet ir kitomis prekėmis ne lauko sąlygomis prekiaujantiems prekeiviams. Na, o tie prekiautojai, kuriems kasos aparatai neprivalomi, ir toliau vengia išrašyti pinigų priėmimo kvitą, nors tokį apskaitos dokumentą turi išduoti kiekvienam pirkėjui.
Praėjusį savaitgalį Gariūnuose lankėsi ir „Veido“ žurnalistai. Prekių pirkome iš keturių skirtingų prekeivių, bet tik vienas jų neprašytas išdavė kvitą. Kasos aparato taip pat dar neturėjo dauguma turgavietės prekeivių. „Tie kasos aparatai – visiška beprasmybė ir pasityčiojimas. Kvaila tvarka“, – toliau piktinasi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos garbės pirmininkas Eduardas Šablinskas.
Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad kitaip jau nebus – prekeiviams teks susitaikyti su naujove, priešingu atveju jie bus griežtai baudžiami. „Smulkieji prekeiviai, kurie iki šiol nesinaudoja kasos aparatais, jau kviečiami atvykti į mokesčių inspekciją, – padėtį Gariūnuose komentavo Vilniaus apskrities VMI viršininkas Marius Žemgulis. – Siekdami išvengti baudų, beveik visi suskubo įsigyti kasos aparatus. Mūsų skaičiavimais, tokių asmenų gegužės mėnesį buvo trisdešimt. Šiuo metu už darbą be kasos aparato jau surašėme 14 protokolų, dar septyni prekiautojai iškviesti į mokesčių inspekciją.“ Beje, Gariūnuose, palyginti su kitomis turgavietėmis, padėtis yra viena prasčiausių.
Vis dėlto kasos aparatus įregistruojančių prekeivių po gegužės 1-osios šalyje nuolat daugėja. Nuo balandžio vidurio iki gegužės 1 d., kai įsigaliojo nauja tvarka, kasos aparatus įregistravusių prekeivių skaičius šalyje šoktelėjo tris kartus, o nuo gegužės 1 iki 28 d. – dar beveik du kartus.

BFL

Europos Komisija ketina pažaboti šešėlinės bankininkystės rinkos augimą, baimindamasi, kad taip sparčiai augdama ji sukels rimtą pavojų Europos finansiniam stabilumui, praneša Euroactiv.

Į “Veido” klausimus atsako finansų ministrė Ingrida Šimonytė

VEIDAS: Vyriausybė ėmėsi žadėtos kovos su šešėliniu verslu – įvesti kasos aparatai turguje, atliktos kratos taksi įmonėse. Kaip Jūs vertinate šios kovos rezultatus? Deja, perkant mėsą turguje kvitą dar retai gausi.
I.Š.: Kasos aparatai turguose ar su teisėsaugininkais atliktos operacijos, susijusios su taksi verslu, yra tik visuomenėje platesnį atgarsį sukėlusios atskiros neapskaitytos ekonomikos mažinimo priemonės. Nėra taip, kad tuo prasidėjo ar baigsis neapskaitytos ekonomikos mažinimo pastangos. Nemėgstu žodžio „kova“, nes šešėlinė ekonomika, deja, negali egzistuoti be šalies gyventojų dalyvavimo joje ir tikrai nenorėčiau, kad Vyriausybė kovotų su savo piliečiais. Įvairiais būdais – tiek teikdami žmonėms informaciją apie tai, kam iš tikrųjų išleidžiami mokesčių mokėtojų sumokėti litai, tiek šviesdami verslo naujokus, tiek vienodindami verslo sąlygas, tiek taikydami poveikio priemones tiems, kurie „nesupranta“ geranoriškų įspėjimų – siekiame, kad neapskaitytos veiklos mažėtų. Žiniasklaida nušviečia tik „pikantiškesnius“ epizodus, mažai skirdama dėmesio pamatinei problemai – stygiui suvokimo, kad nemokant mokesčių, apvagiama ne kažkokia mistinė „valdžia“, o patys žmonės, be to, leidžiant nemokėti mokesčių kitiems, žlugdomi tie, kurie dirba sąžiningai, o paskui piktinamasi „vokelnykų“ ir kitokių sukčių paplitimu. Taigi kvitą gausite dažniau, jeigu matysite ir savo pareigą jo pareikalauti.

VEIDAS: Kokiose dar srityse be turgaus ir taksi klesti didelis šešėlis, keliantis nerimą Finansų ministerija?
I.Š.: Yra keletas pagrindinių šešėlio apraiškų. Pirmiausia, elementari kontrabanda, ir negaliu nepasidžiaugti, kad per pastaruosius dvejus metus muitinė kartu su kitomis tarnybomis sugebėjo gan stipriai paveikti cigarečių rinką ir matome legalių cigarečių pardavimo apyvartos augimą nepaisant didėjančių mokesčių. Kitas stambus blokas – pajamų neapskaitymas ir visiškai nesvarbu, kokiame versle: taksi ar viešajame maitinime, statybose ar turguje, ši problema labiausiai gaji ten, kur teikiamos paslaugos galutiniam vartotojui, t.y. žmogui, kuris retai matys reikalą paprašyti kvito. O juk turėtų jo paprašyti vien tam, kad esant reikalui galėtų apginti savo, kaip vartotojo, teises. Trečia stambi problema, kuriai šįmet skirsime ypatingą dėmesį – neapskaitytas darbo užmokestis: dėl vokelių, neapskaitomo darbo laiko ar viršvalandžių bei kitų priežasčių.
Taip pat norėčiau paminėti verslo liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimus, kurie grąžina verslo liudijimus prie pradinio užmanymo – supaprastintos mokesčių mokėjimo tvarkos smulkiausiam namudiniam verslui. Šie keitimai įsigalios nuo gegužės 1 d..

Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad užsibrėžtas planas 2011 metasi iš šešėlinės ekonomikos atkovoti milijardą litų į biudžetą yra viršijamas. Jam antrina ir Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI).

Klausiamas, ar tokie pasiekimai reiškia, kad nereikės peržiūrėti biudžeto, A.Kubilius sakė, kad šiuo metu to daryti tikrai neketinama.

“Planas mūsų jau yra su milijardu, įskaičiuotu į visą mokesčių surinkimo planą. Ir tas planas yra viršytas. Milijardas iš kontrabandos yra įdėtas į metinį biudžeto planą ir planas pagal atskiras eilutes, tas, kuriose galime pamatyti kovos su kontrabanda ir šešėliu sėkmę, tas planas buvo viršytas”, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras po susitikimo su VMI ir Muitinės departamento atstovais.

Pasak premjero, kovoje su kontrabanda yra “pozityvių rezultatų” – PVM surinkta 86 mln. daugiau nei planuota, tačiau “lieka ne mažesnės ambicijos žiūrint į ateitį”. A.Kubilius dėstė, jog svarbi yra kova tiek su stambia, tiek su smulkia kontrabanda.

“Dėmesys turi būti skiriamas ne tik stambios kontrabandos užkardymui, (…) dėmesys turi būti skiriamas ir tam, ką pavadinčiau “passatine” kontrabanda, nes čia, kaip muitinės vadovas įvardino, jų skaičiavimais, vienas “Passat” per metus gali pervežti tiek kontrabandos, kiek vienas didelis vilkikas vienu kartu. Tai žinant, kiek “Passat” yra populiarūs pastaruoju metu, turime suvoki, kad ir čia reikia atitinkamų pastangų”, – kalbėjo premjeras.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas savo ruožtu aiškino, jog sėkmingą kovą su kontrabanda galima matyti iš konkrečių mokesčių surinkimo.

“Galima būtų atkreipti dėmesį, kad iš tiesų, jeigu kalbėtume apie pridėtinės vertės mokestį, į kurio planą kaip ir yra įskaičiuotas tas siekis mažinti šešėlinę ekonomiką, tai planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir gana ženkliai viršytas. Kalbant apie akcizus, tam tikrų sumų iki plano trūko, tačiau surinktos sumos yra didesnės negu 2010 metais”, – dėstė jis.

A.Klerauskas taip pat pažymėjo, kad legali tabako gaminių apyvarta pirmo ketvirčio duomenimis yra 9 proc. didesnė negu praėjusiais metais.

“Jeigu kalbėtume apie benziną, tai nepaisant tokio radikalaus kainų šuolio benzino, pirmo ketvirčio duomenimis, yra parduodama ne mažiau, alkoholinių gėrimų parduodama irgi ne mažiau”, – aiškino VMI atstovas.

Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius sakė, kad pastaruoju metu pastebimas šiek tiek didesnis kontrabandinių prekių srautas iš Baltarusijos.

“Mes pastebime, kad yra tam tikras kontrabandinių prekių padidėjimas iš Baltarusijos pusės, bet labiau galbūt susiję su tuo, kad bendros institucijų pastangos prie išorinės sienos su Kaliningrado sritimi lemia, kad pakankamai sudėtinga per tą sieną pervežti”, – svarstė jis.

Muitinės departamento vadovo teigimu, rūkalų kontrabandos atveju sulaikoma iki penktadalio visų įvežamų cigarečių.

“Kai kuriuose tyrimuose mes pastebime, kad sulaikome 20 proc., Europos ekspertai mano, kad bendrai ES masteliu institucijos sugeba sulaikyti nuo 5 iki 10 proc. kontrabandionių cigarečių”, – dėstė jis.

Maždaug penktadalis Latvijos ekonomikos gali būti pilkojoje zonoje, agentūros BNS verslo informacijos portalui “Baltic Business Service” pareiškė banko “Nordea Bank Finland” (Nordea) Latvijos filialo vyresnysis ekonomistas Andris Strazdas.

Tiesa, Latvijoje dėl pilkosios ekonomikos – kiek žmonių, tiek ir prognozių, pripažino jis.

“Aš visiškai nesutinku su tais, kurie sako, kad pilkosios ekonomikos dalis Latvijoje jau siekia 40 procentų. Tai, be abejo, perdėjimas. Tokiu atveju pilkoji ekonomika turėjo būti taip pat ir telekomunikacijų srityje, ir bankų sektoriuje, bet kol kas negirdėti, kad būtų taip. Yra šakų, pavyzdžiui, statyba, kur pilkasis sektorius labiau pasireiškia”, -sakė A.Strazdas.

“Labai nemėgstu pateikti konkrečių skaičių, iliustruodamas apytikrius skaičiavimus. Galbūt pilkojoje zonoje gali būti penktadalis ekonomikos, bet tikrai ne du penktadaliai, nes yra ekonomikos branduolys, kurį sudaro stambios įmonės, legaliai mokančios visus mokesčius, pagal savo lyginamąjį svorį reikšmingos Latvijos ekonomikoje”, – pažymėjo jis.

Bankrutavo “Star1″

Per dvejus metus – dviejų Lietuvos aviacijos bendrovių bankrotai. Jie rodo, kad prie didelės patirties reikalaujančio verslo vairo neretai stoja avantiūristai. Priminsime, kad pusantrų metų pigius skrydžius siūliusi “Star1″ bendrovė jau buvo įgijusi nemažai klientų ir pagerinusi Lietuvos susisiekimo padėtį po “FlyLAL” bankroto, bet… Dėl netikėtos “Star1″ nesėkmės ne tik 16 tūkst. išankstinius bilietus įsigijusių klientų prarado pinigus, bet ir vėl nukentėjo šalies turizmo sektorius ir net šalies įvaizdis. Juk vienas didžiausių šiemet į Lietuvą atėjusių užsienio investuotojų nusiskundimų – prastas susisiekimas su Europa.

Vis dėlto šį kartą bankrutavus lietuviškoms oro linijoms esame nustumti ne į tokį gilų Europos užribį, kaip po “FlyLAL” bankroto: nors rudenį Vilniaus oro uoste iš 25 tiesioginių krypčių liko 17 (tiek pat, kiek tuo metu buvo iš Kauno oro uosto), šįkart gana greitai skrydžių kiekį padidino iš oro uosto jau skraidinančios užsienio šalių oro linijos, o pigių skrydžių bendrovė “Wizz Air” paskelbė įžengsianti į Vilnių nuo pavasario. Be to, keleiviai dabar turi alternatyvą – iš Kauno skraidinantį “Ryanair”.

Pažadėjo iš “šešėlio” ištraukti milijardą

Vyriausybė ir Finansų ministerija pasiūlė teisėsaugai rinktis – arba ji kitąmet atima iš “šešėlio” papildomą milijardą litų ir gauna papildomą finansavimą bei premijas, arba neatima ir tuomet gyvuoja finansinės bado dietos sąlygomis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė išsikeltą tikslą iš šešėlinio verslo ištraukti milijardą litų vadina ambicingu ir sako, kad jam pasiekti reikės ne tik įvairių žinybų pastangų, bet ir visuomenės palaikymo.

“Iš tiesų Vyriausybė su kitomis atsakingomis institucijomis milijardą litų iš šešėlinės ekonomikos ištraukti gali. Svarbiausia, kad tokio tikslo būtų iš tikrųjų siekiama, o ne naudojamasi kaip demagogijos priemone, siekiant įtikti visuomenei”, – mano LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Neleido atsistatydinti

Po didžiulio spaudimo vadinamojoje “kediados” istorijoje vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei atsistatydinimo pareiškimą. E.Žiobienė teigė pastebėjusi, kad politikai kišasi į vadinamąją pedofilijos bylą, be to, vaiko teisių kontrolierė prisipažino sulaukusi daug grasinimų iš Drąsiaus Kedžio rėmėjų stovyklos. Dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau Seimas lapkritį nesutiko net svarstyti šio pareiškimo. Gruodį pati E.Žiobienė apsisprendė toliau eiti savo pareigas, tačiau įtampa pedofilijos istorijoje nesumažėjo, o ir jos atomazgos nematyti.

Įkalintas meras

Lietuvoje merai, ir ypač didžiųjų miestų, už grotų tupdomi nedažnai. Bet kaip tik taip spalį atsitiko dabar jau buvusiam Alytaus merui Česlovui Daugėlai. Jis STT agentų buvo sulaikytas spalio 6-ąją, atliekant tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo rekonstruojant stadioną. Beje, Alytaus merui tai ne pirmoji akistata su teisėsaugininkais – prieš kelerius metus Generalinė prokuratūra jam buvo pareiškusi įtarimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai nustatė, kad bendrovei “Kortas” vadovavęs politikas slėpė pridėtinės vertės bei pelno mokesčius. Č.Daugėla tąkart prisipažino kaltu ir sumokėjo baudą.

Užsiliepsnojo lietuvių keltas

Pirmą kartą Lietuvos naujosios laivybos istorijoje žmones ir transporto priemones plukdančiame kelte kilo gaisras. Iš Vokietijos plaukusiame lietuviškame kelte “LISCO Gloria”, priklausančiame Klaipėdos bendrovei “DFDS Seaways”, išplitus ugniai, visi 236 keleiviai buvo evakuoti.

Vežėjams šis gaisras pridarė didžiausių nuostolių per pastaruosius du dešimtmečius, nes sudegė daugiau nei 90 vilkikų ir puspriekabių su kroviniais. “Linavos” duomenimis, vežėjų nuostoliai siekia iki 80 mln. Lt. Linkstama manyti, kad gaisras kilo viename iš plukdomų vilkikų.

NATO prabilo apie partnerystę su Rusija

Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo Rusija ir NATO pradėjo tartis dėl strateginio bendradarbiavimo. Tai iš esmės keičia NATO, kaip savo narių gynėjos nuo Rusijos grėsmės, koncepciją.

Esą NATO ir Rusija nuo šiol drauge kovos su kitais, joms abiem bendrais iššūkiais, o ne kivirčysis tarpusavyje. Ir nors Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė “Veidui” teigia, kad mūsų šalis tokį susitarimą vertina palankiai, tačiau iš tiesų nerimo po šių permainų padaugėjo. Ypač Baltijos šalims.

Pasikeitė Maskvos meras

Po 18 metų valstybės tarnyboje nuo pareigų su trenksmu nušalintas Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Korupcija ir pinigų plovimu įtartas politikas, kurio žmona verslininkė Jelena Baturina yra turtingiausia Rusijos moteris, spalį buvo pakeistas artimu premjero Vladimiro Putino bendražygiu Sergejumi Sobianinu.

Beveik trečdalis – 28 proc. didelių Lietuvos įmonių vadovų planus į kitų metų biudžetą surinkti papildomai iki 1 mlrd. iš šešėlinės ekonomikos vertina kaip realius.

86 proc. jų mano, kad sumažinus mokesčius, verslas sumažintų “šešėlį” ir jų surinkimas į biudžetą padidėtų.

Tai parodė lapkritį rinkos ir socialinių tyrimų bendrovės “Macroscope tyrimai” atlikta didžiausių Lietuvos įmonių apklausa.

“Vadovai dažniausiai siūlo didinti mokestinės sistemos stabilumą, mažinti mokesčius, gerinti verslo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui bei veiklai pagal verslo liudijimus, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir baudas kontrabandininkams, taip pat įrengti kasos aparatus turgavietėse”, – vardijo “Macroscope tyrimų” projektų vadovė Vaiva Šikšniūtė.

34 proc. įmonių vadovų yra svarstę galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje. 30 proc. respondentų teigė manantys, kad Lietuvoje skaidrių įmonių iki 30 proc., dar tiek pat – nuo 30 iki 50 procentų.

45 proc. apklaustųjų nurodė, kad savo praktikoje su šešėline veikla susiduria dažnai arba labai dažnai, 50 proc. – retai arba labai retai.

Lapkričio 11-18 dienomis “Macroscope tyrimai” apklausė 181-os iš tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovus.

Šešėlinės ekonomikos mažinimas, dėl ko kitais metais į biudžetą planuojama surinkti apie 0,5-1 mlrd. litų, – visų institucijų atsakomybė, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

“Neturiu trumpo sąrašėlio priemonių, kaip tas 1 mlrd. litų bus surinktas iš šešėlio. Jeigu tai būtų tik Finansų ministerijos rūpestis, tos pajamos būtų jau surinktos. Tikiuosi, kad legalią veiklą paskatins įvairių institucijų individualūs sprendimai mažinti administracinę reguliavimo naštą”, – antradienį Seime pristatydama 2011 metų valstybės biudžeto projektą, kalbėjo I.Šimonytė.

Ji paragino visus, įskaitant ir Seimą, diegti nepakantumo šešėliui aplinką: “Nuslėpęs mokesčius dėl egoistinių sumetimų, apvagia bendrapiliečius, todėl jokiu būdu nevadintini apdairiais, gudriais ar išradingais”.

Ministrė opoziciją paragino “nekasti sau duobės” teigiant, kad biudžeto lėšos išdalijamos valdininkams išlaikyti, net jeigu tai prideda populiarumo.

“Asignavimų valdytojus ir kitas institucijas raginu atsakingai išleisti kiekvieną litą, kad blogais pavyzdžiais nebūtų demotyvuoti tie, kurie supranta, kad mokesčius mokėti būtina, tačiau nusivilia sužinoję apie kiekvieną kėdę, kuriai išleista daugiau negu būtina”, – kalbėjo I.Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad ne paskutinį vaidmenį kovoje su šešėlinės ekonomikos padariniais turėtų vaidinti ir teisėsaugos institucijos, ypač tos, kurios kovoja su korupcija: “Pilietis, mokantis mokesčius, neturi susidurti su dilema, kodėl taip daro”.

Šalies ūkis kitais metais, pasak ministrės, realiai augs beveik 3 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., o ją lems darbo užmokesčio augimo tendencijos ir globalūs žaliavų kainų pokyčiai.

“Nepaisant numatomo ekonomikos atsigavimo, nedarbo lygis kitais metais liks gana aukštas ir sudarys daugiau nei 16 proc., tačiau numatomas beveik 2 proc. darbo užmokesčio augimas”, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kitų metų valstybės, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai – “labai svarbi stotelė”, siekiant sumažinti viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. BVP 2012 metais.

Kitais iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų Lietuva gaus 7 mlrd. litų finansinės paramos. Dar 1 mlrd. litų bus šiais metais nepanaudotos lėšos.

Iki 2011 metų pabaigos siūloma taikyti lengvatinį PVM šilumai, knygoms, taip pat kompensuojamiems vaistams ir medicinos priemonėms.

Dėl įsipareigojimų ES pigesnės cigaretės nuo kitų metų pradžios gali brangti apie 10 centų, o dyzelinas – 12 centų.

Vyriausybė planuoja, kad atsigaunant šalies ekonomikai, kitais metais valstybės biudžetas gaus kur kas daugiau pajamų iš pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių. Tikimasi ir pajamų mokesčio surinkimo augimo, tuo tarpu pajamos iš akcizų 2011 metais turėtų augti kukliau.

Nacionalinio biudžeto pajamos kartu su europinėmis lėšomis bus apie 27 mlrd. litų, iš jų 7 mlrd. litų – ES parama ir 20 mlrd. litų – iš mokesčių bei vadinamųjų specialiųjų programų. Nacionalinio biudžeto asignavimai bus 29 mlrd. litų.

"Veido" archyvas

“Andriau, tikriausiai jiems per karšta, tai ir lenda į šešėlį. Gal visiems nupirkime po kondicionierių ar bent ventiliatorių?” – siūlo premjerui Andriui Kubiliui gailestinga finansų ministrė Ingrida Šimonytė