seima

Suderėti ir priimti kitų metų valstybės, savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus – didžiausias rugsėjo 10-ąją prasidedančios Seimo rudens sesijos darbas. Tačiau šįsyk neatidėliojant, iki spalio pabaigos, reikės suskubti apsispręsti dėl 125 teisės aktų projektų, susijusių su euro įvedimu. Juos būtina priimti ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki euro įvedimo dienos. Visus galiojančius teisės aktus, kuriuose dabar įrašytas litas, reikės pakeisti nacionalinę valiutą perskaičiuojant į europinę.

Teisės aktai, susiję su euro įvedimu, sudaro daugiau nei trečdalį visų Vyriausybės siūlomų rudens sesijai daugiau kaip puspenkto šimto projektų.

Finansiniams klausimams skirti dar keli: Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos viešųjų finansų drausmę, Mokesčių administravimo įstatymo pataisomis – efektyviau surinkti nedeklaruojamus ir nedeklaruotus mokesčius, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisomis – suderinti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis bei jų pirkimą. Vyriausybė taip pat teikia svarstyti įstatymų projektus, siūlančius riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.

Rudens sesijoje parlamentarai dar svarstys statybos leidimo dokumentų išdavimo procedūrų supaprastinimo, statybos saugomose teritorijose sąlygų projektus.

Seimas turės apsispręsti, ar nuo kitų metų socialinės paramos teikimą visose 60 savivaldybių priskirti savarankiškai savivaldybių funkcijai.

Tarp Vyriausybės teikiamų – Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, susijusios su studijų kokybės reglamentavimu, studijų proceso organizavimu, studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas, paramos studentams tobulinimu.

Vyriausybė pasiūlė mažiau esminių permainų projektų, nei žadėjo. Kai kuriais atvejais galima pridurti – ir ačiū Dievui.

Mokesčių, sveikatos apsaugos, švietimo revoliucija ir oficialus galutinis sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto – atsakymų į šiuos visuomenę audrinančius klausimus laukiama antradienį prasidedančioje Seimo rudens sesijoje. Žinoma, šalia privalomo rudens sesijų didžiojo darbo – kitų metų biudžetų patvirtinimo.
Jei tiksliau, sprendimų dėl tų trijų visuomenei itin jautrių klausimų tikėtasi jau šių metų pradžioje. Tačiau valdantieji steigė darbo grupes, svarstė siūlymus, mintijo ir kol kas nedaug ką primintijo. Nedaug kas paaiškės ir rudens sesijoje.

Siūlymų – per 300, bet dauguma – tik pavadinimas be turinio

Susumavus Vyriausybės, opozicijos, kitų frakcijų, pavienių Seimo narių, prezidentės rudens sesijoje siūlomus priimti teisės aktus paaiškėja, kad tiems keliems mėnesiams, kai nebus svarstomi biudžetų projektai, jų gali susidaryti ir apie 800. Beje, ne ką mažiau projektų – 756 – buvo registruoti ir praėjusios kadencijos trečiojoje rudens sesijoje, tačiau per 63 sesijos posėdžius sugebėta priimti 278. Taigi nepriimama per 63 proc. įregistruotų projektų.
Didžiąją teisėkūros dalį sudaro Vyriausybės pasiūlyti projektai – praėjusią kadenciją iš visų priimtų teisės aktų tokių buvo net 67,5 proc. Deja, Vyriausybės pateiktame per 300 siūlomų svarstyti teisės aktų sąraše nėra to, apie ką jau beveik metai garsiausiai kalba rinkimus laimėję socialdemokratai. Ir net jei Vyriausybė kažką nutarė siūlyti keisti, ji pati dar gerai nežino, į ką, nes didžiosios dalies siūlomų projektų dar ne tik neįregistruota, bet net ir neparengta.
O juk Vyriausybės siūlomi projektai ne tik sudaro didžiąją dalį priimamų teisės aktų – jie labiausiai juntami visuomenės gyvenime, nes tarp Seimo narių siūlymų vis daugėja projektų apie juos pačius: politinius kolegų vertinimus, darbo sąlygų pokyčius, paskyrimus ir t.t.
Šįsyk rudens sesija taip pat turėtų prasidėti nuo opozicijos bandymo išversti iš posto teismo kaltu pripažintą Seimo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Vytautą Gapšį. Pats politikas laukia Apeliacinio teismo verdikto ir trauktis neketina, atvirkščiai – pareiškė, kad dabar, tapęs Darbo partijos (leiboristų) pirmininku, jis netgi norėtų Seimo pirmininko posto. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai buvęs humoras, bet V.Gapšys sako, kad ne. Tiksliausia būtų sakyti, kad tai satyra, nes dėl mūsų politikų niekaip neišmokstamos demokratinių šalių politikų etikos aksiomos rudens sesijoje tam teks skirti nemažai mokesčių mokėtojų brangiai apmokamo parlamentarų posėdžių laiko.

Sisteminės mokesčių reformos nesiūlo
Be abejonės, kaip visuomet, didžiausias rudens sesijos darbas – kitų metų valstybės, savivaldybių, “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai. Kol kas konkretūs skaičiai neatskleidžiami, bet, pagal ankstesnes prognozes, valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos turėtų siekti 30,9 mlrd. Lt (iš jų 8,2 mlrd. Lt – ES), o išlaidos – 31,4 mlrd. Lt (deficitas – 533 mln. Lt).

Fiskalinės drausmės įstatymas varžo ankstesniu savo valdymo laikotarpiu nepamatuotai dosnius buvusius socialdemokratus, tad revoliucijų biudžetuose neturėtų būti, juo labiau norint įgyvendinti išsikeltą tikslą 2015 m. įsivesti eurą. Vyriausybė per rudens sesiją siūlo priimti Stabilizuojamosios biudžeto politikos ir Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą. Tai užtikrintų ilgalaikį valstybės finansų tvarumą ir subalansuotą biudžeto politiką.
Vis dėlto neplanuotų išlaidų biudžete teks numatyti: Konstitucinio Teismo valia reikia atstatyti per krizę sumažintus gausiausiai atlyginamų valstybės tarnautojų ir teisėjų priedus, o vėliau ir juos kompensuoti. Tad pažadai dėl sumažintų pensijų kompensavimo atidedami dar metams, o kai kurie pensininkai šito gali ir nesulaukti.
Tarp Vyriausybės siūlomų finansų srities projektų nėra ir nuo pat šios kadencijos pradžios žadėtos esminės mokesčių reformos: nei premjero sudarytos darbo grupės šiuo klausimu esminių siūlymų, nei kairiųjų rinkiminio arkliuko – progresinių mokesčių projekto.

Privačios medicinos marinimo nematyti

Nuo pirmos minutės sveikatos apsaugos ministro poste Vytenis Andriukaitis užsimojo prieš privačią mediciną, po Konstitucinio Teismo nutarimo šiuo klausimu ministras buvo surašęs ilgiausią sąrašą keistinų įstatymų nuostatų, tačiau rudens sesijos projektuose revoliucijos nematyti.
Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamentas informavo, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą Seimo rudens sesijai pateikti tik Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais bus nustatytas vienodas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimas visiems asmenims, tai yra po mėnesio sumokėjus įmokas arba iš karto, jei bus sumokėta minimalios mėnesio algos dydžio įmoka. Dėl kitų Konstitucinio Teismo nutarimo punktų premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė.

Šią savaitę prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje karščiausios diskusijos turėtų užvirti energetikos klausimais.

„Neaišku, kokios planuojamos investicijos į naują atominę elektrinę, kokia kapitalo grąža, ar bus didinama valstybės skola, kokios planuojamos elektros energijos gamybos sąnaudos, jos pardavimo kaina“, – netrukus prasidėsiančių diskusijų temas vardija Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.
Ne tik opozicija, bet ir Vyriausybė energetikos klausimus nurodo kaip prioritetinius priešpaskutinėje šios kadencijos sesijoje. Ministrų kabinetas pateiks įstatymų projektų, reikalingų naujos Visagino atominės elektrinės projektui įgyvendinti, paketą, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektą.
Tarp 83 Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų – ir pensijų sistemos reformos teisės aktų paketas. Nelegalaus darbo mastui mažinti siūlomas nelegalaus darbo draudimo įstatymas. Darbo kodekso pakeitimais siekiama didinti darbo santykių lankstumą bei skatinti kurti naujas darbo vietas. Taip pat numatoma įteisinti ir fizinių asmenų bankrotą, skatinant smulkų ir vidutinį verslą sukurti naują juridinio asmens teisinę formą, supaprastinti teritorijų planavimo procesą ir valdymą.
Neatmetama, kad pavasario sesijoje parlamentarams gali tekti ir neplanuotų darbų – koreguoti biudžetą, nes jis rengtas remiantis optimistiškesnėmis nei dabartinės ūkio augimo prognozėmis.Vasario pabaigoje Lietuvos bankas šalies BVP augimo prognozes sumažino nuo 3,5 iki 2,2 proc., o Europos Komisija – nuo 3,4 iki 2,3 proc.
„Sausį biudžeto pajamų planas neįvykdytas, vasarį tendencijos panašios. Pirmojo ketvirčio rezultatai turėtų būti rodiklis, ar būtinos korekcijos. Žinoma, tai priklausys nuo valdančiųjų, bet vidinė nuojauta sako, kad biudžetas nebus peržiūrėtas, net jei pirmojo ketvirčio rezultatai ir skatintų tai daryti“, – rinkimų metų specifiką aiškina A.Butkevičius.
Kaip informavo finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė, Finansų ministerija bent jau iki balandžio, kai bus susumuoti pirmojo ketvirčio rezultatai, nemato pagrindo svarstyti biudžeto korekcijų, juolab ministerija jau pernai BVP augimo prognozes buvo sumažinusi iki 2,5 proc. Mažesnį – 2 proc. – augimą prognozavo tik SEB bankas.

VEIDAS: Kokius pagrindinius įstatymų projektų paketus opozicija rengia šią savaitę prasidėsiančiai rudens sesijai? Beje, ar vėl imsitės interpeliacijų?
V.G.: Viena opiausių socialinių problemų – šildymo kainos, todėl parengti keli projektai, kaip jas sumažinti. Kitas paketas susijęs su ekonomikos skatinimu. Šie projektai seniai guli Seime nejudinami. Įregistruota nemažai socialinės srities siūlymų. Netylėsime ir dėl valstybės tarnybos darbo kai kurių patobulinimų.
Laukiame, kada energetikos ministras tesės pažadus, kad dujos Lietuvai pigs, taip pat ir kitų žadėtų energetikos projektų. Kol kas jų nėra. Nesakau, kad jau puolame rašyti interpeliacijos, bet už politinių pažadų netesėjimą turi būti politinė atsakomybė. Vertiname kiekvieno ministro darbą ir matome daug nekompetencijos, negebėjimo reaguoti į situacijas, tarpusavyje derinti veiksmus, kaip kad buvo Baltarusijos opozicionierių išdavimo režimui atveju. Net premjeras pats asmeniškai nesugebėjo sureaguoti ir toliau atostogavo, užuot sprendęs kritinę situaciją.
ėra priešri

VEIDAS: Ar siūlymai dėl šildymo kainų nnkiminių metų populizmas?

V.G.: Taip, problemą reikėjo spręsti sistemiškai – pertvarkyti šilumos ūkį, daugiau naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių. Apie tai nuolat kalbėjome, bet reikiamų sprendimų nepriimta. Tad dabar šių problemų negalime išspręsti per vieną dieną, todėl siūlome imtis bent skubios reanimacijos. Siūlome nulinį šildymo PVM tarifą, projektus dėl šilumos punktų priklausomybės ir kt. Ar nulinis tarifas centralizuotos šilumos gavėjams nediskriminuos ja nesinaudojančių gyventojų? Įregistruota pataisa ir siūlant, kaip to išvengti.

VEIDAS: Svarbiausias sesijos darbas – 2012 m. biudžetas. Su kokio dydžio skola opozicija pritars biudžetui?

V.G.: Artėjame prie pavojingos ribos: finansų ministrė Seime yra sakiusi, kad 40 proc. BVP skola Lietuvai jau pavojinga (dabar ji – 34 proc.). Bet skolintis neišvengiamai reikės, juolab turime įsipareigojimų visuomenei, pavyzdžiui, dėl pensijų grąžinimo. Vyriausybė nesugebėjo rasti priemonių kitaip spręsti šią problemą: žadėjo ištraukti milijardą iš šešėlio – kol kas nepavyksta, žadėjo uždirbti iš valstybinių įmonių – irgi nesugebėjo, o ekonomika tiek nepakilo, kad leistų skolintis gerokai mažiau. Darbo partija siūlė ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Kad ir pavėluotai, valdančiajai koalicijai reikėtų jį priimti.

Kova su korupcija, energetikos sistemos ir socialinės rūpybos reformos – tai svarbiausios sritys, prie kurių tolesnio teisinio reguliavimo prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė kviečianti prisidėti visą Seimą.

Ketvirtadienį sveikindama parlamentus pradėjus pavasario sesiją prezidentė teigė pasirengusi tolesniam bendram darbui ir atviram dialogui ir su valdančiąja dauguma, ir su opozicija.

Anot D.Grybauskaitės, vienas svarbiausių pavasario sesijos darbų – sumažintų pensijų kompensavimas ir pačios pensijų sistemos modernizavimas.

Prezidentė pabrėžė, kad būtina “Sodros” ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo pertvarka, dujų sektoriaus liberalizavimas ir alternatyviosios energetikos plėtra. Ji taip pat ragino priimti įstatymų pakeitimus, kurie padėtų pažaboti korupciją, ypač viešųjų pirkimų srityje.

“Ši sesija įprasmins jau du trečdalius šio Seimo kadencijos. Todėl bendri mūsų darbai ir žmonių laukiami sprendimai įgauna ypatingos svarbos”, – savo laiške parlamentarams priminė valstybės vadovė.

Seimo pavasario sesija prasideda kovo 10 ir baigiasi birželio 30 dieną.

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą.

Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (“MOSTA”) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

“Lietuvoje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindas – abitūra. Ši daugiausia orientuota į siaurų žinių patikrą. Specialiai studijoms reikalingoms kompetencijoms atskleisti organizuojami papildomi konkursai. Tačiau tai daugiausia atlieka tik tos aukštosios mokyklos, kurios vykdo meno sričių, žurnalistikos ir pedagogikos studijas. Stojant į kitų sričių studijas atitinkamos kompetencijos netikrinamos ir apsiribojama brandos egzaminais”- pastebi LSS akademinio reikalų ir socialių proceso koordinatorius Dovydas Kinderys.

Deja, pasak D. Kinderio, bendrajame priėmime stojant į tokias (pirmosios pakopos) specialybes, kaip teisė, ekonomika, inžinerija, papildomais egzaminais nėra atskleidžiamos stojančiųjų vidinės savybės, įgūdžiai ar motyvacija.

Tikslingesnis studijų pasirinkimas, anot D. Kinderio, būtų galimas pasirengimo studijuoti patikrinimą labiau siejant su konkrečiomis toms studijoms aktualiomis kompetencijomis. Jos galėtų būti atskleidžiamos tikslingai brandos egzaminų metu arba stojant atskirai į visas atitinkamas studijų sritis šalies aukštosiose mokyklose.

Valstybinių brandos egzaminų sesijos metu policija stebės situaciją ir kaups bet kokią informaciją apie bandymus pardavinėti egzaminų užduotis.

Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas, susitikęs su Nacionalinio egzaminų centro direktoriumi Sauliumi Zybartu patikino, kad policijos pareigūnai pilnai pasirengę užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms. „Kiekvienais metais atsiranda abiturientų, kurie viliasi paskutinę naktį prieš brandos egzaminą gauti užduotis,“ – teigia S. Zybartas. – „Egzaminų užduotys rengiamos ir administruojamos griežtai vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, todėl egzaminų išvakarėse neverta tikėtis rasti tikrąsias užduotis nei virtualioje erdvėje, nei kituose šaltiniuose.“

Už paslapties paviešinimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Tiek bandantys egzaminų užduotis parduoti ar kitaip platinti, tiek bandantys jas įsigyti ar gauti asmenys gali būti baudžiami bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Policijos generalinis komisaras V. Telyčėnas patikino, kad policijos pareigūnai pasirengę imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų apgaudinėjami Lietuvos gyventojai, o tariamos egzaminų užduotys nebūtų pardavinėjamos. Egzaminų metu policijos pareigūnai prie mokyklų ir jaunimo susibūrimo vietose sustiprins viešosios tvarkos kontrolę, domėsis jaunuolių užsiimama veikla. Prieš kiekvieną egzaminą Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai budės naktimis ir stebės interneto erdvę, pareigūnai stebės virtualią erdvę ir bandys užkirsti kelią galimoms nusikalstamoms veikoms.