Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02

 

LKL kelia kartelę aukštyn

Trečiadienį prasidėjusiame 23-iajame LKL sezone – bent septynios naujovės: atsirado klubų licencijavimo tvarka, pasirinkta nauja televizija, naujas generalinis rėmėjas, nauja teisėjų direktoriaus pareigybė, tobulesnė skubaus vaizdo kartojimo sistema, kitokia LKL žvaigždžių diena, su LKF taurės varžybomis virsianti ištisu žvaigždžių savaitgaliu, ir naujas, bet visą sezoną tas pats krepšiniui skirtas laikas – kiekvieną savaitgalį penktą valandą popiet.

Inga NECELIENĖ

Žvelgiant į komandų sudėtis ir biudžetus pa­grindiniai LKL lyderiai aiškūs kaip vi­sada – Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lie­tu­vos rytas“. Bet jau pernai lygos vidutiniokai įro­dė, kad LKL turnyre grandų ekipų treniruočių ir antrosios sudėties žaidimo laikas rungtynių metu, regis, negrįžtamai praėjo.

 

Optimalus dešimtukas

Atsiradusi klubų licencijavimo sistema svarbi dviem minimaliais reikalavimais – dokumentais pa­grįstu bent 300 tūkst. eurų biudžetu (atmetus tu­rimas skolas) ir 1200 sėdimų žiūrovų vietų na­mų arenoje. Teisėjų direktoriaus pareigos, patikė­tos Tomui Rimkui, numatytos ne dėl to, kad LKL būtų sunku atsiginti besiskundžiančiųjų pras­tu ar­bitrų darbu, bet siekiant žengti koja ko­jon su stipriausiomis lygomis, padėti kelti krepšinio arbitrų kvalifikaciją ir suteikti jiems progą tobulėti.

„Mes turėjome galimybę peržiūrėti ginčytinus epizodus – atsukdavome rungtynių metu filmuo­jamą vaizdo medžiagą, bet dabar abejotiniems mo­mentams peržiūrėti naudosime specia­liai su­kurtą skubaus vaizdo kartojimo sistemą. Taip in­vestuojame į pagalbą teisėjams, kai spren­džiamas rungtynių nugalėtojų klausimas, ir siekiame galimoms klaidoms užbėgti už akių. Vi­sada turime būti tinkamai pasiruošę išspręsti tokius epizodus“, – sako ypač gerai šią pagalbą suprantantis vienas garsiausių šalies teisėjų, dabartinis LKL generalinis direktorius Ro­mual­das Brazauskas.

Taip pat bus sudaryta teisėjų tobulinimo pro­grama, analizuojamos rungtynės, vertinamas tei­­sėjų darbas jose.

„Kiekvienas inovatyvus sprendimas, kuriuo gerinama, o ne bloginama situacija, yra sveikinti­nas. Žaidėjams pagelbės ir geltona juostelė, ku­ri užsidegs ant krepšinio lentų ir skelbs atakos laiko pabaigą. Naujasis teisėjų direktorius T.Rim­kus – aukšto lygio specialistas, puikiai iš­ma­nantis šią virtuvę ir iš teisėjų, ir iš žaidėjų pu­sės – neabejoju, profesionaliai atliks savo darbą. Džiaugiamės, kad lyga kreipia daug dėmesio į tuos dalykus, kurie kelia daugiausia diskusijų. Nors padėtis ir iki šiol nebuvo bloga, dabar bus siekiama galimiems konfliktams užbėgti už akių“, – numatytas naujoves sveikina praėjusio se­­zono bronzinės komandos Utenos „Juventus“ direktorius Eimantas Skersis.

LKL žvaigždžių savaitgalis – eksperimentinis šio sezono projektas, į viena sujungsiantis Lie­tu­vos krepšinio federacijos (LKF) taurės varžybas ir Žvaigždžių dienos renginius. O štai kita naujovė – krepšinį rodyti tuo pat metu – pirmiausia skir­ta pastovumą ir aiškumą mėgstantiems sirgaliams.

„Žiūrovams svarbus stabilus tvarkaraštis, jiems reikia žinoti, kada komandos žaidžia. Kai rung­tynės išmėtytos per visą savaitę, žiūrovai pa­siklysta, todėl mes bandysime pratinti, kad šeš­­tadieniais ir sekmadieniais 17 val. per televiziją visada bus rodomas krepšinis. Ne savaitgaliais rungtynių bus labai mažai – vos devynerios iš reguliariojo sezono numatytų 180-ies, daugiau­sia sezono pradžioje, kol komandos dar ne­žais Europos turnyruose“, – paaiškina LKL ge­ne­ralinis direktorius R.Brazauskas.

Pasikeitė ir generalinis lygos rėmėjas, juo ta­po „Tete-a-Tete“ kazino, ir transliuotojas – sa­vait­galiais reikės jungti ne LRT, o TV6 kanalą. R.Bra­zausko tikinimu, lyga buvo visiškai patenkin­ta bendradarbiavimu su ankstesniu trans­liuo­­­toju, bet nuo sausio 1-osios jame nelikus re­k­­lamos LKL būtų sunku įgyvendinti rėmėjams prisiimtus įsipareigojimus.

Prie naujovių paminėtina galimybė klubams registruoti po du krepšininkus iki 21 metų, kurie tą patį sezoną galės žaisti ir LKL, ir NKL.

Reguliarųjį LKL sezoną pradės dešimt ko­­man­dų. „Šiandien tai optimalus komandų skai­čius, kurio siekėme jau porą metų. Ma­no­me, kad tiek jų artimiausiu metu ir išliks. Antrą se­zoną vi­sos ekipos rungtyniaus keturiais ratais. Tiek rung­­tynių nėra paprasta organizuoti. Džiau­gia­mės, kad tiek pat rungtynių Lie­tuvoje žais ir stipriausios komandos, nes mū­sų žiūrovai jas labiausiai ir nori matyti“, – atkreipia dėmesį R.Bra­zaus­kas.

 

Ano sezono stipriausieji

Formaliai žiūrint vargu ar vasarop pasiekus fi­nišo tiesiąją kas nors sugebės įsiterpti tarp am­ži­nų finalininkų, bet tie laikai, kai visa garbės pa­kyla dar prieš sezoną būdavo rezervuota, – ir­gi praeitis. Nė neketinančioje tikslų mažinti ir šie­met šeštą kartą iš eilės LKL čempionų titulą siek­siančioje apginti Kauno komandoje šiemet prie šešių senbuvių prisidėjo du sugrįžėliai – Man­tas Kalnietis ir Martynas Pocius.

Išvykusius pernykščius legionierius pakeitė trys nauji: atakuojančiuoju gynėju ir įžaidėju ga­lin­tis žaisti pernai JAV studentų lygoje blizgėjęs kanadietis Olivieris Hanlanas, du aukštaūgiai – iš toli galintis pataikyti judrus 208 cm Aus­tra­­lijos rink­tinės puolėjas Brockas Motumas, savo trofė­jų kolekcijoje Eurolygos čempiono titulą tu­rintis graikas Ianas Vougioukas, taip pat atakuojantis gynėjas Renaldas Seibutis.

Pastaruoju metu pergalių badą kenčiančio „Lietuvos ryto“ atsakas rimtas – iš pagrindinių var­žovų „Žalgirio“ ir „Neptūno“ pervilioti Ar­tūras Gudaitis ir Deividas Gailius, kūrybingas ata­­kų organizatorius iš Argentinos Nicolas Lap­ro­vittola, snaiperiai Marius Runkauskas bei Ro­kas Giedraitis. Vicečempionus į pergales ves ir kovinio įniršio nestokojantis naujasis komandos kapitonas Antanas Kavaliauskas.

Sunkiai nuspėjamo šio LKL čempionato statusą patvirtina kontrolinės rungtynės. „Lietuvos rytas“ laimėjo visas pasirengimo sezono rungtynes, o įveikdamas „Chimki“ pelnė pirmąjį trofėjų – Vlado Garasto taurę. Sėkmingas buvo ir „Žal­girio“ parengiamasis turas, nors klubas vertėsi be penkių tikrai ne antraeilių šalies rinktinei Europos pirmenybėse atstovavusių krepšininkų.

Bet krepšinio aikštelėje ne viską lemia pavardės ir biudžetai, todėl net stipriausieji daug leng­vų pergalių kažin ar pamatuotai galėtų tikėtis.

„Jau kuris laikas lyderių rungtynės su kitomis komandomis nėra treniruotės. Tiek, kiek „Žalgiris“ su „Lietuvos rytu“ pernai pralaimėjo regulia­­riajame sezone, dar nėra buvę. Arba po lygios kovos išsigelbėjo paskutinėmis sekundėmis ir laimėjo keliais taškais“, – atkreipia dė­me­sį aną se­zo­ną ne vienas sėkmingas rung­tynes su lyderiais sužaidusio Utenos klubo direktorius E.Skersis.

R.Brazauskas primena, kad sporte visada bū­na išimčių – tuo jis ir žavus: „Didžiausius biudže­­tus turinčios komandos gali susipirkti ge­riau­­sius žaidėjus, bet pernai Utenos komanda iškovojo bronzą turėdama tikrai ne trečią tarp LKL komandų biudžetą. Tai kodėl šiemet kuri nors ekipa negalėtų iššauti? Dauguma komandų yra panašaus pajėgumo, dėl to pagrįstai šį sezoną galėtume tikėtis intrigos.“

Pasak pernai ketvirto likusio „Neptūno“ klubo direktoriaus Osvaldo Kurausko, negalėdami su lyderiais varžytis biudžetu, žaidėjai aikštelėje pranašumą gali įrodyti didesne motyvacija. Kita vertus, per pastaruosius trejus metus patys klaipėdiečiai išsikėlė kartelę aukštai, todėl žiūrovų spaudžiami turės stengtis ją išlaikyti.

E.Skersis sako, kad pernykštė Utenos krepšininkų sėkmė – ir vyrų, ir LMKL čempionėmis tapusių moterų – greičiau dėsningumas nei atsitiktinumas: „Tai ir Ute­nos rajono savivaldybės, labai prisidedančios prie mūsų miesto krepšinio finansinės gerovės, nuopelnas. Ji mums padeda susirasti rėmėjų, o kai esi finansiškai stabilus, gali jaustis geras žai­dėjas krepšinio rinkoje ir prisivilioti gana pa­jėgių krepšininkų.“

Pirmąkart klubo istorijoje bronzą iškovoję uteniškiai jaučiasi nepraradę ryšio su tikrove, todėl jiems šis sezonas yra vienas iš tų atvejų, kai komandai keliamas mažesnis tikslas nei pernai: LKL patekti į stipriausiųjų penketuką, o Eu­ropos taurės turnyre – į antrąjį etapą.

Iš pernykštės ekipos Utenoje liko vos trys žaidė­jai. „Esame realistai, žinome sa­vo biudžetą ir ko­kie tikslai yra objektyvūs bei realūs. Geriau iš­sikelti mažesnį tikslą ir pasilikti ga­li­mybę nu­ste­bin­­ti, nei atvirkščiai. Šiemet su­bū­rėme konku­ren­cin­gą ir kovingą komandą, pagaliau turime 11 lygiaverčių žaidėjų, tik gaila, kad Edgaras Sta­nionis patyrė traumą. Bet, kaip mėgs­ta sakyti mū­sų klubo prezidentas Žy­drūnas Ur­­bonas, vis tiek varžovams būsime įdomūs“, – dėsto E.Sker­sis.

Ar pavyks „Juventus“ komandai vėl pradžiuginti uteniškius, priklausys ir nuo naujojo trenerio Antano Sireikos manevrų. Ankstesniam stra­­­tegui Dainiui Adomaičiui, „Neptūno“ klu­bo direktoriaus O.Kurausko tikinimu, buvo su­teik­ta laisvė suburti komandą, kurios šio sezono tiks­las – geresnė už pernykštę galutinė pozicija.

„Pernai buvo gražių rungtynių, epizodų, tik pa­baiga ne visai pavyko. Šiemet suburta įdomi ko­manda, dirba vyrai labai gerai – tą matėme ir kon­trolinėse rungtynėse. O nepakeičiamų nėra, yra tik nepakeisti“, – paklaustas apie vie­no lyderių D.Gailiaus persikėlimą į sostinę sa­ko O.Ku­raus­­kas, pridurdamas, kad komandinėmis pa­stan­gomis ir darbu tikimasi šią netek­tį užpildyti.

Ar bus pagrįstos su naujokais Gilvydu Bi­­ru­ta, Ar­vydu Šikšniumi, Danieliu Ewingu, Jerai Gran­­tu, Travisu Baderiu siejamos viltys – ne­tru­kus pamatysime.

 

Vieni kitiems mins ant kulnų

Prieš įsismarkaujant naujam LKL sezonui ypač daug dėmesio sulaukia naujas senas klubas „Vy­­tautas“. Pernai į atkrintamąsias kovas ne­pa­tekę Prienų „Prienai“ nusprendė nesitai­kstyti su autsaiderio statusu, atsisveikino su devyniais žaidė­jais, pasikvietė naują seną trenerį, rado nau­­jų rė­mėjų ir gerokai sus­tiprėjo. Nė­ra abejonių, kad prieniškiai bus ka­ringi, nes jiems vadovaus ambicijų nestokojantis Virginijus Šeškus.

„Gerai, kad mūsų bijo, – nusijuokia naujosios komandos vairininkas, išgirdęs apie išankstinius kolegų nuogąstavimus. – Nauja komanda, devyni nauji žmonės, todėl labai sunku iš anksto ką nors pasakyti. Viskas išaiškės sezono metu. Mi­ni­­malūs tikslai – žaisti atkrintamosiose varžy­bo­se, o aukščiausių neįvardijame, bet stengsimės pasiekti kuo daugiau“, – atsargiai kalba V.Šeš­kus, subūręs išskirtinai lietuvišką pajėgią ekipą.

Paprašytas įvertinti būsimų priešininkų sudėtį V.Šeškus sako neabejojantis, kad tai bus vienas įdo­miausių ir stipriausių LKL sezonų: „Šiais me­tais kol kas nematau tokios komandos, pas kurią va­žiuodamas galėtum sakyti, kad tikrai laimėsim. Pas­valio, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Ute­­nos, aiš­ku, ir Prienų komandos – geros ir vie­nodo lygio.“

Šiaulių komanda sezoną pasitinka gerokai at­sinaujinusi: pasikeitė aštuoni žaidėjai, tiesa, du iš jų – po ilgos pertraukos sugrįžusius Ar­tū­rą Jo­mantą ir ukrainietį milžiną Romaną Gu­me­niuką naujokais pavadinti būtų ne visai tikslu. Bus Šiauliuose ir egzotikos – iki šiol nė viename LKL klube dar nežaidė egiptiečių. Vidurio puolėjas Assemas Marei bus pirmasis.

Pasvalio ekipą ir toliau treniruosiantis Man­tas Šernius, tikėtina, galės remtis vienu rezultaty­viausių praėjusių metų NCAA lygos žaidėjų – ame­rikiečiu Dennisu Mavinu. „Pieno žvaigždės“ sutartis taip pat sudarė su Laurynu Sa­mė­nu, latviu Lauriu Blausu ir Giedriumi Staniuliu.

Šią vasarą nesnaudė Panevėžio ekipos savininkai. Įsigijus tris gynėjus iš užsienio – amerikiečius Jermaine‘ą Love’ą, Brandoną Woodą ir latvį Akselį Vairogą, iš sostinės persikėlusį Ar­tū­rą Valeiką ir ne vienam netikėtai uostamiestį į Pa­nevėžį išmainiusį Valdą Vasylių, nėra abejonių, bus tikimasi daugiau nei 11 pergalių iš 40 ga­limų reguliariajame LKL sezone.

„Dzūkija“ ir „Nevėžis“ – kol kas mįslingiausios komandos. „Dzūkiją“ sustiprino iš Kė­dai­nių persikėlęs Markusas Monroe. „Ne­vėžis“ ne­te­­ko vieno rezultatyvesnių žai­dėjų ir tre­nerio – Min­­daugą Budzi­naus­ką pakeitė Ra­mū­nas Cvirka.

„Dabar vienas kitas taškelis gali lemti, ar būsi ket­virtas, ar devintas, pateksi ar ne į at­krin­ta­mą­sias varžybas, – sako E.Skersis. – Lygis auga, bent jau žvelgiant į popierius atrodo, kad komandos bus vienodos, o rezultatai sunkiai prognozuojami, bet dėl to žiūrovams tik įdomiau.“

Kalbėdamas apie varžovų kozirius O.Ku­raus­­­kas atkreipia dėmesį į užgautas ambicijas: „Di­džiules sumas žaidėjams meta „Lietuvos rytas“, „Žalgiris“, kaip visada, galingas, kitos ko­­­­mandos irgi stipriai pasitempusios – laukia ne­nuspėjamas čempionatas. Labai įdomi „Liet­kabelio“ komplektacija, „Šiauliai“ laimėjo turnyrą Lenkijoje, „Pieno žvaigždės“ su jaunu perspektyviu treneriu M.Šerniumi dar parodys, ką gali, Kėdainiuose buvo tyla, bet, vos susirinkusi, komanda nugalėjo Panevėžio „Liet­ka­be­lį“, Prienai atgijo – V.Šeškus vėl kupinas ambicijų, todėl laukia ypač sunkus sezonas.“

Kaip vieno variklių – ambicijų – nelinkęs nu­ra­šyti ir „Juventus“ klubo direktorius. „Kyla ne tik krepšinio lygis, bet ir ambicijos, ypač ma­žes­nių miestelių, kaip antai Pasvalio, Prienų. Jos ran­da įmonių rėmėjų ir kelia nacionalinio krepši­nio lygį. Šiemet Lietuvos rinktinė Eu­ro­pos čem­­pionate laimėjo sidabrą turėdama septynis LKL žaidėjus – tai irgi įrodymas, koks aukštas da­­bar yra LKL lygis“, – atkreipia dėmesį E.Sker­sis.

2015–2016 m. sezono LKL komandos (žaidėjo numeris, vardas, pavardė, pozicija, ūgis, svoris, gimimo data)

Kauno „Žalgiris“

Gintaras Krapikas – vyriausiasis treneris

Šarūnas Jasikevičius – treneris

Darius Songaila – treneris

Evaldas Beržininkaitis – treneris skautas

Nerijus Navickas – fizinio rengimo treneris

Justinas Grainys – fizinio rengimo treneris

3 Siimas Sanderis Vene         puolėjas   203 cm     97 kg      1990 11 12

4 Lukas Lekavičius   gynėjas    180 cm     76 kg      1994 03 30

7 Martynas Pocius    gynėjas    196 cm     89 kg      1986 04 28

9 Mantas Kalnietis   gynėjas    195 cm     92 kg      1986 09 06

10 Renaldas Seibutis gynėjas    198 cm     82 kg      1985 07 30

12 Brockas Motumas   puolėjas   208 cm     111 kg     1990 10 16

13 Paulius Jankūnas  puolėjas   205 cm     107 kg     1984 04 29

14 Ianas Vougioukas  vid. puolėjas         211 cm     122 kg     1985 05 31

15 Robertas Javtokas vid. puolėjas         211 cm     117 kg     1980 03 20

19 Vytenis Lipkevičius         puolėjas   198 cm     98 kg      1989 05 19

20 Kasparas Vecvagaras         gynėjas    193 cm     83 kg      1993 08 03

21 Olivieris Hanlanas          gynėjas    193 cm     86 kg      1993 02 15

92 Edgaras Ulanovas  puolėjas   196 cm     94 kg      1992 01 07

 

Vilniaus „Lietuvos rytas“

Marcelo Nicola – vyriausiasis treneris

Aurimas Jasilionis – trenerio asistentas

Alberto Blanco – trenerio asistentas

Martas Skrabulis – fizinio rengimo treneris

 

7 Adas Juškevičius   gynėjas    194 cm     90 kg      1989 01 03

8 Mindaugas Lukauskis          puolėjas   198 cm     90 kg      1979 05 19

9 Aistis Pilauskas   gynėjas    188 cm     80 kg      1998 04 08

10 Nicolas Laprovittola        gynėjas    188 cm     88 kg      1990 01 31

12 Kšištofas Lavrinovičius     puolėjas  209 cm     110 kg     1979 11 01

13 Deividas Gailius  puolėjas   200 cm     92 kg      1988 04 26

14 Gediminas Orelikas          puolėjas   200 cm     105 kg     1990 05 14

19 Žygimantas Janavičius       gynėjas    193 cm     80 kg      1989 02 20

21 Antanas Kavaliauskas        vid. puolėjas         208 cm     114 kg     1984 09 19

22 Marius Runkauskas gynėjas    189 cm     85 kg      1986 05 20

23 Edvinas Šeškus    gynėjas    196 cm     80 kg      1995 03 10

27 Julius Jucikas    vid. puolėjas         205 cm     107 kg     1989 10 20

31 Rokas Giedraitis  gynėjas    200 cm     88 kg      1992 08 16

33 Artūras Gudaitis  vid. puolėjas         208 cm     115 kg     1993 06 19

 

Utenos „Juventus“

Antanas Sireika – vyriausiasis treneris

Žydrūnas Urbonas – treneris

Mantas Saliamonas – fizinio rengimo treneris

 

 

 

5 Edgaras Stanionis  puolėjas   194 cm     93 kg      1988 02 24

6         Arminas Urbutis      vid. puolėjas         206 cm     100 kg     1986 05 15

7         Aidas Viskontas      gynėjas    185 cm     75 kg      1986 05 21

9         Martynas Linkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1985 12 08

11 Edgaras Želionis  vid. puolėjas         207 cm     97 kg      1989 06 04

12        Saulius Kulvietis    puolėjas   206 cm     100 kg     1991 02 14

14        Paulius Petrilevičius puolėjas   200 cm     86 kg      1991 03 23

21        Egidijus Dimša       vid. puolėjas         205 cm     95 kg      1985 04 01

22 Spenceris Butterfieldas     gynėjas    191 cm     93 kg      1992 10 11

33 Rolandas Alijevas gynėjas    195 cm     85 kg      1985 01 20

40 Chavaughnas Lewisas         puolėjas   196 cm     81 kg      1993 02 01

Klaipėdos „Neptūnas“

Dainius Adomaitis – vyr. treneris

Mindaugas Brazys – trenerio asistentas

Benas Kentra – fizinio rengimo treneris

 

 

3 Danielis Ewingas   gynėjas    191 cm     84 kg      1983 03 26

6 Arvydas Šikšnius   puolėjas   196 cm     94 kg      1987 10 10

7 Martynas Mažeika   gynėjas    193 cm     100 kg     1985 01 29

8 Mindaugas Girdžiūnas         gynėjas    189 cm     86 kg      1989 01 20

9 Raidas Nacius      puolėjas   198 cm     93 kg      1991 12 30

13 Travisas Baderis  gynėjas    196 cm     86 kg      1991 07 02

15 Vytautas Šarakauskas        vid. puolėjas         205 cm     108 kg     1982 02 08

21 Simas Galdikas    vid. puolėjas         205 cm     118 kg     1987 01 03

41 Donatas Zavackas puolėjas   203 cm     109 kg     1980 04 20

51 Arnas Butkevičius puolėjas   197 cm     93 kg      1992 10 22

45 Jerai Grantas     vid. puolėjas         203 cm     100 kg     1989 01 10

49 Gilvydas Biruta   puolėjas   203 cm     107 kg     1991 10 10

 

Prienų-Birštono „Vytautas“

Virginijus Šeškus – vyriausiasis treneris

Mindaugas Arlauskas – treneris

Marius Leonavičius – fizinio rengimo treneris

 

 

 

26 Povilas Butkevičius         vid. puolėjas         203 cm     112 kg     1987 09 26

43 Linas Lekavičius  gynėjas    180 cm     85 kg      1984 11 29

22 Domantas Šeškus   gynėjas    180 cm     75 kg      1992 12 02

12 Šarūnas Vasiliauskas        gynėjas    188 cm     80 kg      1989 03 27

4 Kajus Okmanas      gynėjas    185 cm     82 kg      1995 08 24

6 Vilmantas Dilys    puolėjas   208 cm     100 kg     1987 10 06

7 Laimonas Kisielius puolėjas   203 cm     100 kg     1985 01 24

8 Vytautas Šulskis   puolėjas   200 cm     98 kg      1988 08 08

9 Gytis Sirutavičius gynėjas    195 cm     86 kg      1983 01 12

10 Paulius Ivanauskas          gynėjas    195 cm     82 kg      1987 04 24

14 Vaidas Čepukaitis vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1989 05 16

32 Tomas Michnevičius          puolėjas   196 cm     93 kg      1994 03 07

 

Šiaulių „Šiauliai“

Gediminas Petrauskas – vyriausiasis treneris

Vaidas Pauliukėnas – treneris

Mantas Valčiukaitis – fizinio rengimo treneris

 

 

0 Mike‘as Scottas    gynėjas    183 cm     77 kg      1993 08 10

4 Paulius Dambrauskas          gynėjas    191 cm     85 kg      1991 12 16

6 Eivydas Mološčiakas          gynėjas    187 cm     75 kg      1993 01 27

7 Karolis Guščikas   puolėjas   207 cm     94 kg      1992 05 20

8 Gintaras Leonavičius         gynėjas    194 cm     84 kg      1983 10 29

10 Modestas Kumpys   gynėjas    194 cm     87 kg      1991 07 02

11 Romanas Gumeniukas          vid. puolėjas         220 cm     120 kg     1987 09 19

14 Daishonas Knightas          gynėjas    196 cm     85 kg      1991 04 20

21 Artūras Jomantas  puolėjas   200 cm     98 kg      1985 05 04

23 Dave‘as Dudzinsky puolėjas   205 cm     113 kg     1992 05 26

30 Arūnas Sajavičius gynėjas    195 cm     87 kg      1995 02 02

50 Assemas Marei     vid. puolėjas         206 cm     113 kg     1992 06 16

 

Panevėžio „Lietkabelis“

Gintaras Kadžiulis – vyriausiasis treneris

Egidijus Ženevičius – treneris

Robertinas Vilimas – fizinio rengimo treneris

 

 

6 Jermaine‘as Love’as          gynėjas    190 cm     80 kg      1989 03 27

7 Lukas Aukštikalnis gynėjas    196 cm     80 kg      1995 08 19

10 Gediminas Žalalis puolėjas   205 cm     90 kg      1995 01 21

11 Artūras Valeika   vid. puolėjas         207 cm     100 kg     1985 08 11

16 Jurica Žuza       vid. puolėjas         206 cm     105 kg     1978 04 04

21 Mantas Kazonas    puolėjas   202 cm     92 kg      1989 06 06

22 Julius Kazakauskas          puolėjas   196 cm     98 kg      1990 12 20

30 Brandonas Woodas  gynėjas   189 cm     86 kg      1989 01 05

33 Akselis Vairogas  gynėjas    194 cm     80 kg      1988 04 21

42 Valdas Vasylius   puolėjas   203 cm     90 kg      1983 09 03

77 Arnas Labuckas    puolėjas   203 cm     98 kg      1987 12 28

 

Pasvalio „Pieno žvaigždės“

Mantas Šernius – vyriausiasis treneris

Tomas Rinkevičius – treneris

Kęstutis Mačėnas – fizinio rengimo treneris

 

 

5 Justas Tamulis     puolėjas   196 cm     86 kg      1994 07 12

7 Laurynas Samėnas   gynėjas    192 cm     82 kg      1988 10 12

11 Paulius Petrikonis          puolėjas   202 cm     103 kg     1998 03 11

12 Žygimantas Skučas puolėjas   201 cm     103 kg     1992 03 18

13 Osvaldas Olisevičius        puolėjas   200 cm     92 kg      1993 01 10

19 Lauris Blausas    vid. puolėjas         207 cm     108 kg     1990 02 16

18 Andriyus Agofonovas         vid. puolėjas         208 cm     109 kg     1986 05 07

21 Giedrius Staniulis          puolėjas   205 cm     91 kg      1991 04 16

22 Dennisas Mavinas  gynėjas    191 cm     83 kg      1991 12 09

23 Ramone‘as Moore’as          gynėjas    193 cm     86 kg      1989 03 27

77 Jokūbas Gintvainis          gynėjas    191 cm     80 kg      1994 07 25

 

Kėdainių „Nevėžis“

Ramūnas Cvirka – vyriausiasis treneris

Tomas Stankevičius – treneris

 

 

5 Saah Nimley        gynėjas    175 cm     74 kg      1993 06 03

6 Paulius Semaška    gynėjas    185 cm     79 kg      1993 01 14

8 Vaidotas Volkus    puolėjas   203 cm     100 kg     1985 05 21

9 Darius Gvezdauskas gynėjas    191 cm     89 kg      1988 07 04

10 Rokas Grinius     vid. puolėjas         204 cm     100 kg     1988 06 22

11 Ernestas Ežerskis gynėjas    195 cm     95 kg      1987 05 05

12 George‘as Jgerenaja         vid. puolėjas         207 cm     115 kg     1990 10 09

13 Tomas Gaidamavičius         gynėjas    191 cm     90 kg      1982 07 19

15 Simonas Kymantas  vid. puolėjas         213 cm     120 kg     1995 07 21

22 Arminas Kelmelis  gynėjas    194 cm     85 kg      1994 02 21

31 Tayloras Kingas   puolėjas   203 cm     100 kg     1988 05 30

33 Andrius Aleksandrovas       gynėjas    198 cm     97 kg      1986 0106

41 Grantas Kendallas Johnsonas gynėjas    195 cm     95 kg      1990 03 11

 

 

Alytaus „Dzūkija“

Andrejus Urlepas – vyriausiasis treneris

Zoranas Čarapičius – treneris

Karolis Marcinkevičius – treneris

Mindaugas Jaruševičius – treneris

 

 

15 Giedrius Gustas   gynėjas    190 cm     80 kg      1980 03 04

11 Paulius Danisevičius        gynėjas    178 cm     68 kg      1995 01 11

2 Antonas Kobylinski puolėjas   195 cm     87 kg      1994 05 26

7 Martynas Paliukėnas          gynėjas    193 cm     85 kg      1993 09 14

9 Rytis Juknevičius  gynėjas    187 cm     75 kg      1993 12 15

8 Nerijus Varnelis   puolėjas   201 cm     100 kg     1978 04 13

23 Tomas Urbonas     vid. puolėjas         217 cm     110 kg     1992 03 27

13 Osvaldas Mačernis puolėjas   200 cm     98 kg      1982 05 30

16 Adamas Lapeta     vid. puolėjas         217 cm     129 kg     1987 11 09

5 Edgaras Švelginas  gynėjas    185 cm     80 kg      1995 02 18

4 Markusas Monroe    gynėjas    188 cm     79 kg      1989 09 23

10 Laurynas Mikalauskas        puolėjas   205 cm     110 kg     1985 10 02

 

 

 

 

 

 

Pasišovusi pirmąją naujo televizijų sezono savaitę pabūti uolia jų žiūrove, džiūgavau – kas gali būti geriau, nei darbo metu žiūrėti televizorių. Net ėmiau niūniuoti legendinę „Tele bim bam“ dainelę „Labai geras daiktas yra televizorius“. Bet niūniavosi neilgai.

 

Aušra LĖKA

 

Patogiai susirangau ant sofos, pultelis rankoje ir – į atsinaujinusį, svarbesnį nei tai, kas svarbiausia, 20 kartų visaip labiau, juokingiausią ir dar įvairiausiais epitetais apšlovintą televizijos pasaulį.

Aperityvas, kaip žinoma, skirtas apetitui sužadinti. Tad didžiausių lietuviškų TV kanalų – TV3, LNK ir LRT televizijos, kurie visi trys naują sezoną šiemet pradėjo nuo rugpjūčio 31-osios, pirmosios naujo sezono laidos, nesvarbu, naujos ar iš ankstesnių sezonų, tikiuosi, bus išskirtinės, mat pagal jas žiūrovas spręs, žiūrėti jas ar ne. O konkurencija dėl žiūrovo (komerciniuose kanaluose tai reiškia ir dėl reklamos) – nuožmi.

Nusiteikusi būti viliojama naujais ir kokybiškais produktais – spūst pultelį. Tiesa, prabangos visą savaitę vien žiūrėti televizorių neturėjau, tad, ačiū šiuolaikinės televizijos išmanumui, kasdien pažiūrėdavau po porciją tos ir ankstesnių dienų programos, stengdamasi laidas surikiuoti pagal žanrą ar tematiką.

 

Uvertiūra: vieni investavo į reginį, kiti – į vaišes

Jei jau pasižadėjau akis pražiūrėti į naujo sezono lietuviškus kanalus, jaučiu pareigą pradėti nuo uvertiūros – sezono pristatymų.

LRT jubiliejinį 90-ąjį radijo ir 58-ąjį televizijos sezoną atvėrė Valdovų rūmuose. Jei net nieko nežinotum apie šią televiziją, iš pristatymo vietos ir turinio galėtum spręsti, kad tai solidus kanalas, o jungiantis su kitais miestais ir pasaulio šalimis pasiųstas signalas, kad tai – ne kokia vieno kiemo televizija.

Pagal pavardžių pasikartojimo dažnumą atrodė, kad kanalas turi dvi žvaigždes – Edmundą Jakilaitį ir Zitą Kelmickaitę, kurių pilna ir kur reikia, ir kur be jų puikiai galima apsieiti. Žinoma, tokios charizmatiškos asmenybės – lobis. Bet kai „Auksinio proto“ savireklama paremta pirma iš jo šią sezoną iškritusia Z.Kelmickaite, klausimas vienintelis – už ką jai taip? O E.Jakilaitis, lietuviškasis Larry Kingas, lyg koks Užgavėnių persirengėlis, Kauno Rotušės aikštėje demonstravo kojas su projekto „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu per Lietuvą“ šortais, o po keliolikos minučių jau su solidžia eilute dirigavo dūdų orkestrui.

Apskritai sezono pristatymas dar kartą parodė, kad šou nėra stiprioji LRT pusė. Kai tik šis kanalas bando pataikyti į komercinių TV stilių, atrodo geriausiu atveju komiškai. Kai pagirtiną už patriotizmą laidą „Tikri vyrai“, skirtą paskatinti jaunimą eiti tarnauti į kariuomenę, pristatė iš komercinių kanalų šou ir skandalų laidų matyta toli gražu ne šaukiamojo amžiaus moteriškė vakariniu makiažu (ir pirmoje naujojo sezono laidoje vis kartojusi, kad ji be makiažo ir kariuomenėje neištvers) – ar tai tikrai tas pavyzdys, kuris turėtų patraukti jaunimą?

O kai LRT sezono atidarymo šventės muzikinė programa apsiribojo „Eurovizijoje“ kukliai pasirodžiusiais keturiais atlikėjais ir Rosita Čivilyte, beliko spėlioti: gal „Eurovizijos“ dalyvius sutartys verčia koncertuoti LRT nemokamai, o LRT nutarė investuoti į vaišes, bet ne į reginį savo svečiams, o paskui ir kanalo žiūrovams.

Ką jau kalbėti apie tai, kad reklamos nerodantis TV kanalas vis tiek apie porą minučių skyrė savireklamos intarpui, kuriame pristatė tą patį, ką tik ką jau buvo pristatęs.

TV3 ir šiemet 20-metį švenčianti jauniausia iš didžiųjų trejetuko LNK eteryje savo pristatymų dar neparodė, bet LNK savo fejerverkais, lazerių šou, atrakcijomis sostinės Katedros aikštėje ir Bernardinų sode jau padarė šventę ne tik iš renginio į renginį kaip į darbą vaikštančiai grupei draugų, bet ir nemažai daliai savo auditorijos. TV3 taip pat nepristigo fantazijos parengti įspūdingą reginį, kaip ir dera televizijai.

 

Komercinių žinių vedėjai: solidūs vyrai ir jaunos gražuolės

Kad ir papeikusi LRT, savo „darbinį“ televizinį rytą, žinoma, pradedu nuo „Labas rytas, Lietuva“. Nuo ko daugiau – juk tai vienintelė rytinė laida. Ambicijų kurti tokią laidą turėjo ir kiti kanalai, bet jos baigėsi fiasko. O „Labas rytas, Lietuva“, atvirkščiai, dar ir plečiasi: naująjį sezoną žadina ir šeštadieniais, tiesa, leisdama kiek ilgiau pamiegoti.

LRT plečia ir visą savo informacinių laidų frontą – be ligšiolinių naujienų laidų, net naktį bus kartojamos trumposios žinios. Įdomu viena: ar pasaulyje nutikus kokiam svarbiam įvykiui žinios bus atnaujintos? Beje, nuo šiol nacionalinis transliuotojas neis miegoti visą naktį, tik originalios programos naktinėtojams nesiūlys – eteris bus skirtas kartojimams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-36-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

Prasidėjęs šildymo sezonas vėl priminė įstatymo pataisas dėl daugiabučių vidaus sistemų priežiūros

 

Šilumos ūkio įstatymo pataisos, draudžiančios šilumos tiekėjams prižiūrėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemas, priimtos prieš porą metų, tačiau šis sprendimas vis dar kelia aistrų. Pakeitimai, oponentų įsitikinimu, ne tik įnešė daug sumaišties, bet ir vietoj lauktos naudos veikiau pridarė žalos. Vis dėlto ir be įstatymo pataisų ne vienus metus tokia praktika besivadovaujantieji tikina, kad ji pasiteisino.

Eliminavo profesionalus

Vadovaujantis 2011 metų lapkričio 1-ąją įsigaliojusiomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojais negali būti šilumos tiekėjai bei asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar teikiantys jam prekes, paslaugas, pavyzdžiui, skaitiklių gamintojai.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio įsitikinimu, į šią kategoriją įeina faktiškai visi, kurie išmano apie šilumos sistemų priežiūrą.

Už name esančius šilumos punktus, taip pat jų paruošimą šildymo sezonui, priežiūrą bei remontą atsakingi tapę tik patys gyventojai gali samdyti prižiūrėtoją – fizinį ar juridinį asmenį, turintį tinkamą kvalifikaciją, kurią liudija tokiai veiklai išduotas Valstybinės energetikos inspekcijos atestatas.

„Tačiau kiekvienas turi užsiimti savo darbu. Pats geriausias variantas, kai šildymo sistemą reguliuoja, prižiūri, tvarko ne atsitiktiniai nežinia kokius kursus baigę žmonės, turintys kitus darbus ir užsiimantys tokia priežiūra tik laisvalaikiu, bet šios srities profesionalai, kurie galėtų ne tik sukioti varžtelius, bet ir analizuoti naudojimą, priimti siūlymus būsto valdytojams, kaip pagerinti šilumos sistemos funkcionavimą“, – kalbėjo pašnekovas.

J. Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje įprasta vadovautis draudimais, o ne stiprinti kontrolės sistemą. Tokiu rezultatu esą tapo ir priimtosios Šilumos ūkio įstatymo pataisos, užuot pasistengus tiesiog pagerinti galiojusią sistemą.

Sprendimą vadina politizuotu

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas be užuolankų teigė, kad tokios tvarkos įteisinimas – paprasčiausias politinis žaidimas.

„Buvo siekiama šilumos išoriniais tinklais tiekėją atskirti nuo vidinių šilumos tinklų, esą šilumos tiekėjas neva pripumpuoja šilumos į namą. Ir tarsi taip gauna naudos – kuo daugiau pardavė, tuo daugiau uždirbo. Nors ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir kiti specialistai tvirtino, kad šilumos tiekėjo pelnas priklauso ne nuo parduoto šilumos kiekio, o nuo valdomo turto vertės. Tad ekonomiškai tai buvo jokios naudos neduodantys sprendimai, vis dėlto labai parankūs politikams, kurie prieš Seimo rinkimus siekė užsitikrinti gyventojų palankumą. Realių šildymo sąnaudų sumažėjimo nerenovuotuose namuose nėra, todėl galėtume grįžti prie normalios tvarkos ir nemeluoti turintys politinių tikslų. Todėl mūsų siekis – kad būtų atsisakyta apribojimų, kurie buvo nepamatuoti ir nedavė rezultatų“, – teigė J. Antanaitis.

Pašnekovas neabejoja, kad būtent dėl šių įstatymo pakeitimų šiemet Vilniuje du trečdaliai daugiabučių namų nepridavė pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui pasų.

„Pagal teisę ir pareigą šilumos tiekėjas turi užtikrinti atitinkamą temperatūrą bute, tačiau jis nežino, ar ta sistema, šilumos punktas name veikia tinkamai, nes negali prie jos prieiti. O kai žmonės naudoja nepatikrintas sistemas, gresia avarijos, nuostoliai“, – įspėjo
J. Antanaitis.

Be to, kadangi į šilumos kainą nebeįtraukiamos šilumos punktų priežiūros sąnaudos, gyventojams tenka atskirai mokėti už sugedusių šilumokaičių, sklendžių ar kitų mechanizmų, kurie gali kainuoti ne vieną tūkstantį litų, keitimą. Būta atvejų, kai šilumokaičio namas laukdavo ir keletą savaičių, nes neturėjo sukaupto reikiamų lėšų rezervo.

Nemato reikalo landžioti

„Jei teisinė bazė būtų gerai reglamentuota, gal šilumos tiekėjui ir nebūtų reikalo landžioti į tą namą. Yra prižiūrėtojas – jis ir turėtų būti atsakingas už šildymo sistemą, šilumos punktą, tvarkingą jo įrenginių naudojimą“, – svarstė Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas.

Anot valdininko, šiandien bene didžiausia problema – šilumos tiekėjų nuosavybe daugiabučiuose likę įmonių įrengti šilumos mazgai.

„Jei kas nors sugenda ar prireikia pakeisti detalę, mechanizmą, iš karto kyla klausimas, kas turėtų mokėti. Logiškai mąstant, turto turėtojas. Tačiau šilumos tiekėjui buvo uždrausta eiti į namą, o išeina, kad jis privalo mokėti už remontą ar detalę. Kaip turto turėtojas gali būti tikras, kad prižiūrėtojas atsakingai vykdo savo pareigas, ar kas nors negera įvyko dėl jo, ar ne dėl jo kaltės? – retoriškai klausė pašnekovas. – Tokius punktus šilumos tiekėjui reikėtų arba perduoti pagal panaudą, arba išnuomoti, už tvarkingą to punkto įrenginių eksploataciją, remontą atsakomybę perkeliant namo atstovams ar prižiūrėtojams.“

Kauno savivaldybės atstovas pripažino, kad šilumos punktų perdavimo procesas irgi turi savo niuansų. „Pavyzdžiui, jei šilumos tiekėjas sakys, kad likutinė šilumos įrenginių vertė siekia 30 tūkst. litų, ar namas juos pirks? Gal žmonės sakys, kad patys juos pasiimtų, nes galima pasistatyti pigiau. Taigi likutinė vertė nėra rodiklis, ji neretai nėra maža“, – pripažino A. Vaitiekūnas.

Pakeitimai buvo formalumas

Pastatų šilumos ūkį prižiūrinčios bendrovės „Sobo sistemos“ vadovo Zigmo Šlepečio teigimu, prieš porą metų įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bent jau uostamiestyje jokios sumaišties ar nepasitenkinimo nesukėlė.

„Ir iki tol Klaipėdos šilumos tiekėjas daugiabučių šildymo sistemų faktiškai neprižiūrėjo. Šios funkcijos pagal miesto rajonus, valdas skirtingoms įmonėms buvo deleguotos dar 2000 metais. O iki įstatymo pataisų „Klaipėdos energija“ prižiūrėjo tik vienos – „Marių valdos“ – namų šildymo sistemas. Šie pakeitimai buvo skirti Vilniui, o kalbant apie Klaipėdą tai buvo formalumas, nes uostamiestyje tokia tvarka sėkmingai egzistuoja daugiau kaip dešimt metų“, – aiškino įmonės vadovas.

Z. Šlepetis teigė manantis, kad tuo metu miesto priimtas sprendimas pasiteisino – gyventojai ėmė naudoti mažiau šilumos.

„Pavyzdžiui, šilumos tiekėjas kiekvieną mėnesį mums pateikia maksimalias šilumos naudojimo ribas, kiek pagal atitinkamą mėnesio temperatūrą klaipėdiečiai gali daugiausia mokėti už 1 kvadratinio metro šildymą. Ir šiandien faktiškai 70 proc. namų moka iki 50–60 proc. tos nustatytos normos“, – teigė bendrovės „Sobo sistemos“ vadovas.

Pašnekovas tvirtino, kad bent jau šios įmonės specialistams nėra tekę patirti problemų ir dėl tų namų, kuriuose veikia šilumos tiekėjo įrengti ir jam priklausantys karšto vandens ruošimo mazgai. Mat pavyko prieiti bendrą susitarimą, kad šiais įrenginiais tiekėjas naudojasi, kad galėtų suteikti savo paslaugas, tačiau už šilumos sistemos gedimus moka patys gyventojai. „Kiek tokių pastatų yra mieste, konkrečiai įvardyti sunku, tačiau nemanau, kad didelė dalis“, – pridūrė Z. Šlepetis.

Lina BIELIAUSKAITĖ

“Statyba ir architektūra”

Praėjusią savaitę didieji Lietuvos TV kanalai pradėjo naują sezoną. Peržvelgus, kokių naujovių televizijos pasiūlys šį rudenį ir žiemą, paaiškėjo, kad pokyčiai tėra kosmetiniai.

„Mėgstu žiūrėti Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC programas, nes jose bet kokia tema išanalizuojama itin giliai. Tai, mano nuomone, yra tiriamoji žurnalistika. O štai įsijungęs JAV televizijos kanalą CNN jau per pirmas 15 minučių sužinau, kas įvyko pasaulyje“, – pasakoja televizijos žiūrovas, „Microsoft“ sveikatos apsaugos sprendimų direktorius Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Glodas.
Iš tiesų, tarkime, CNN žinių srautas yra neaprėpiamai didelis: kasdien žiūrimiausiu metu kanalas be perstojo rodo naujienas iš viso pasaulio, taip pat kuria originalias laidas apie verslą ir finansų rinką, o jei plačios apžvalgos nepakanka, žiūrovai gali stebėti dar ir išskirtinius interviu, reportažus ar pokalbių laidas.
Jei žinios išvargino, nuotolinio valdymo pultelio spustelėjimu galima pasinerti į „Discovery“ pramogą ar rasti bet kokį kitą kanalą, kurio programa, matyt, bus įdomesnė ir naudingesnė už tuo metu rodomą Lietuvos komercinių televizijų turinį.
„Susidaro įspūdis, kad lietuviškieji TV kanalai perima rusiškos, bet ne Vakarų Europos televizijos manieras“, – pabrėžia Nacionalinės prodiuserių asociacijos vadovas Kęstutis Drazdauskas, mūsų televizijose pasigendantis išties originalaus turinio, kurio kurti ir transliuoti nesibodi kitų Europos valstybių TV kanalai.
Lietuvos prodiuseriai nuolat pabrėžia kuriantys tai, ką nori matyti Lietuvos žiūrovai. Tačiau tai nėra tiesa, nes Lietuvos televizijos jau prarado daugybę žiūrovų: juk kadaise žiūrimiausias TV laidas žiūrėdavo net 27 proc. Lietuvos gyventojų, o dabar – jau tik 15 proc.
Ateityje šie skaičiai dar labiau trauksis, nes mūsų televizijos kokybės reikalavimų ne tik nedidina, bet netgi vis labiau mažina. Todėl ir praranda vis daugiau išsilavinusių žiūrovų, nes šie televizoriaus arba apskritai nežiūri, arba mieliau renkasi kokybiškus Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV, Prancūzijos ar Rusijos kanalus.
Tiesa, televizijos kritikas prof. Žygintas Pečiulis teigia, kad ir užsienio TV kanalų per daug idealizuoti nevertėtų: „Nors mūsų televizijos kanalai tikrai nusipelno kritikos, tačiau apskritai mūsų televizijos tikrai negalima vadinti provincialia, nes juk matome pasaulinio formato žaidimų, pramoginių laidų, serialų, kartais – ir neblogų filmų. Maža to, Lietuvoje jie rodomi praktiškai nevėluojant, o žiūrovai, grįžę iš Londono ar Niujorko, kartais net piktinasi, kad pasaulio sostinėse ir Vilniuje mato tą patį. Iš tiesų televizija – tokia medija, kurią rasi ir kaimo pirkioje, ir didžiausio šviesulio namuose, o jos kūrėjai priversti ieškoti aukso vidurio.”

Arkliukas – pramogos ir serialai

Praėjusią savaitę didieji Lietuvos TV kanalai pradėjo naują sezoną. Peržvelgus, kokių naujovių televizijos pasiūlys šį rudenį ir žiemą, paaiškėjo, kad pokyčiai tėra kosmetiniai, kitaip tariant, jokių revoliucijų nebus. Savaime suprantama – ir jokio kokybinio šuolio aukštyn. Paprastai tariant, ir vėl bus siekiama įtikti įvairiam skoniui, ir vėl bus jojama ant pramogų ir serialų arkliuko. Šiokia tokia naujove galima laikyti tik tai, kad naująjį sezoną visos Lietuvos televizijos į eterį įsileis po humoro laidą ir po kriminalinę programą.
Beje, jų lygis ir kokybė skirsis. “Gal ir per drąsiai pasakysiu, bet yra humoras ir yra tai, apie ką kiti mano, kad tai humoras“, – paaiškina „Lietuvos ryto“ televizijos generalinis direktorius Linas Ryškus, savo vadovaujamos televizijos eteryje laukiantis vieno progresyvaus humoro atstovo.
Skeptiškai vertinantiems humoro laidas turėtume priminti, kad kartais viena humoro laida gali kilstelėti viso kanalo žiūrimumą. Tokį atvejį turėjome ir Lietuvoje, kai prieš trylika metų “Dviračio žynios” stipriai kilstelėjo visą Baltijos televizijos žiūrimumą. To paties tikimasi ir šiemet. Mat pernai “MG Baltic” šalia turėtos LNK televizijos su visais jos padaliniais įsigijo dar ir BTV, taigi visaip bando ją gaivinti ir traukti iš nuostolių. O visi “dviratininkai” ir vėl keliasi į BTV, ir vėl bandys reanimuoti šį kanalą.
O štai turiniu senokai supanašėjusios TV3 ir LNK televizijos nusprendė neberodyti pramoginių šokių projektų, kurie Lietuvoje buvo sėkmingi ir žiūrimi, palikdamos judesio reginį vienintelei LRT. Atsisakę šokių ant parketo ir komisijos narių apsižodžiavimo, šie kanalai įsigijo teises transliuoti pasaulyje populiarias laidas, kurios programą tarsi ir puošia, bet nežinia, ar netaps svetimkūniu Lietuvos eteryje, kuriame žiūrovai laukia ir deja vu efekto, kartojamų serialų, ir tuo pat metu skirtingų kanalų rodomų analogiškų laidų.
„Dar atsimenu vienos televizijos laidos nupirktą formatą „Ačiū Dievui, atėjai“, kuris, atrodė, sulauks didžiulės sėkmės. Deja, po kelių mėnesių jau teko keisti jo rodymo poziciją, nes nesisekė tragiškai, – prisimena Ž.Pečiulis. – O štai prieš kelias dienas įsijungiu Vokietijos RTL ir matau, kad toliau sėkmingai žaidžiama „Kas laimės milijoną?“, nors mes, matyt, klaustume, kiek gi galima. Todėl, ko gero, svarbiausia suderinti naujumo ir vertinamos tradicijos proporcijas.”
Svarbu paminėti, kad praėjusį sezoną mūsų televizijų programas pragiedrino naujienų laidos: jų daugėjo, televizijose atsirado reguliaraus dinamiško žinių srauto įspūdis. Šiemet šioje srityje esminių permainų jau nenumatoma, keisis tik žinių ir informacinių laidų laikas. “Daugybę metų TV3 ir LNK diktoriai pasisveikindavo tuo pat metu – 18 val. 45 min., o nuo šio rudens TV3 žinios prasideda jau 18 val. 30 min. ir trunka visą valandą. Ilgėja ir LRT naujienų laida „Šiandien“, bet trumpėja „Lietuvos ryto“ televizijos „Reporteris“, – informuoja Ž.Pečiulis.
Jei kalbėsime apie pramogas, krinta į akis, kad šalia kokybiškų ir populiarių užsienio serialų mūsų TV kanaluose savo vietą atranda ir žiūrovų mėgstami lietuviški aktoriai, taigi lietuviškų serialų mūsų televizijose kol kas tikrai nemažės.
“Viena vertus, tai lyg ir neblogai, nes juk tai originalios TV produkcijos kūrimas, kita vertus, tokius lietuviškus serialus, kokius televizijos rodo šiandien, žmonės žiūri iš inercijos, nes neturi geresnių alternatyvų, neturi iš ko rinktis. Bet kokiu atveju iš tiesų nemenkas auditorijos dėmesys lietuviškiems serialams rodo, kad žiūrovai vertina nacionalinį turinį. O televizijos, neinvestuodamos reklamos pinigų į originalaus audiovizualinio turinio kūrimą, į serialų kokybės didinimą, elgiasi ydingai. Liūdna, bet Lietuvoje, priešingai nei visoje Europoje, televizijos nedalyvauja nei kino filmų, nei TV serialų gamyboje. Dabartinių serialų biudžetai apverktini. Jie filmuojami situacijų komedijos principu: pastatoma kamera, aktorius prieš ją „atšneka“ tekstą dvidešimčiai serijų į priekį, bet jokio rimtesnio formato nėra”, – kritikuoja K.Drazdauskas
O ir vadinamosios originalios pramoginės programos, nors ir parengtos kokybiškiau, pataikauja gana prastam, provincialiam skoniui. „Per pastaruosius kelerius metus televizijos, galima sakyti, „atkalė ranką“ gaminti kelis formatus, kurie, jų nuomone, pelningi, tad juos ir klonuoja. Iš esmės televizijos konkuruoja gana paviršutiniškai ir dėl reitingų kovoja gana primityviai, – teigia K.Drazdauskas. – Tiesą sakant, aš sunkiai suprantu, kokie yra vertybiniai mūsų televizijų kriterijai. Jos iš esmės remiasi žemiausiu kutenimo instinktu. O tada, kai rodoma lengvai parduodama produkcija, nekeliant jokių didesnių moralinių uždavinių, atsiranda vertybinė problema.“

Radikalių vidaus politikos permainų naująjį politinį sezoną nenumatoma. Jos ateis tik tuomet, kai valdžią pagaliau ims rinkti ir jaunimas.

Iki skausmo nuspėjama. Taip sociologas dr. Vladas Gaidys aiškina per metus įvykusius ir artimiausiais metais prognozuojamus pokyčius partijų ir politikų reitinguose, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas – kylančias referendumų iniciatyvas, o politologas dr. Vincentas Vobolevičius – kas laimės prezidento rinkimus.
Nors Lietuva pirmąkart pirmininkauja ES Tarybai, o Vyriausybė Seimo rudens sesijai siūlo 300 teisės aktų projektų, nors laukia net dveji rinkimai – prezidento ir Europos Parlamento, vidaus politikoje esminių permainų ekspertai neprognozuoja. Tačiau ši politinė ramybė nėra tas politinis stabilumas, kuriuo turėtume džiaugtis, – greičiau užsistovėjęs politinis vanduo, vis sukantis populistų malūną. Beje, ir tai gana dėsninga postsocialistinėse valstybėse. Tačiau kada Lietuvoje įmanoma būtų sulaukti radikalesnių permainų?

Politiką daug lemia demografija

„Lietuvos visuomenei smarkiai senstant, didėja dalis elektorato, kuris palankus populistinėms partijoms. Jaunimas rinkimuose ganėtinai neaktyvus, o aktyviausias elektoratas – maždaug dviejų sovietinių kartų, į kurių jaunystės sentimentus, kai Lietuvoje buvo tvarkos ir saugumo jausmas, ir taiko kairiosios pakraipos populistai“, – demografijos įtaką politikai pabrėžia politinės antropologijos specialistas Saulius Matulevičius.
Kembridžo universitete studijavęs jaunas ekspertas, gilinęsis ir į postsocializmo antropologijos reiškinius, sako, kad mes nesame išskirtiniai, nes visose postsocialistinėse šalyse maždaug po penkiolikos–dvidešimties metų politika labai nukairėja, o nusivylusių dešiniąja politika nostalgiškų nuotaikų elektoratą „paima“ populistinės partijos.
S.Matulevičius mano, kad vėl neabejotina Dalios Grybauskaitės lyderystė artėjančiuose prezidento rinkimuose taip pat susijusi ir su tuo, kad jos politinis paveikslas labai būdingas postsocialistinėms valstybėms, kuriose rinkėjas ieško tvirtos rankos lyderio, galinčio grąžinti buvusios tvarkos pajautas.
Lietuvos sociologų apklausos patvirtina, kad ant lietuviškųjų populistų jauko dažniausia pakimba vyresni žmonės, o jaunimo balsai rinkimuose to neatsveria, nes daug jaunų žmonių net neina balsuoti. „Vilmorus“/“Lietuvos ryto“ apklausų duomenimis, rinkimuose neketina balsuoti beveik 22 proc. jaunimo iki 29 metų ir per 17 proc. 30–39 metų žmonių, o su amžiumi entuziazmas rinkti valdžią didėja. Neketinantys balsuoti sociologams pareiškė ir 19,1 proc. moksleivių bei studentų, tačiau tarp pensininkų tokių tik 7,6 proc.
Kodėl aktyviausia visuomenės grupė pasyviausia politikos srityje? „Jaunimui sunku būti politiškai aktyviam ir nenusivylusiam, kai toks jaunimo nedarbas. O šis taip pat priklauso nuo demografijos. Vienam asmeniui pensijos amžių atidėjus metais, tiek pat pailginame jauno žmogaus galimybę įsidarbinti. Jaunimas labai nusivilia valstybe, politine santvarka, kuri jam neužtikrina saugumo nei studijuojant, nei baigus studijas. Todėl savęs ir nesieja su valstybe, kuri negebėjo jam padėti įsitvirtinti. Be to, sienos atviros, jaunas žmogus nori save išbandyti kitur. Jei būdamas jaunas žmogus nebus tapęs savo šalies politinio ir ekonominio gyvenimo dalimi, ja ir netaps“, – aiškina S.Matulevičius. Dėl šių priežasčių ir kitose šalyse jaunimas politiškai pasyvus arba populistiškai kairėjantis.
Beje, nė neketinančio balsuoti jaunimo procentas iš tiesų koreliuoja su jaunimo nedarbo rodikliais: „Eurostato“ duomenimis, tarp nesimokančių ir galinčių dirbti asmenų iki 25 metų bedarbiai sudaro net 26,4 proc.
Politinis antropologas neabejoja: „Kol paskutinė sovietinė karta bus politiškai aktyvi, kol prie valstybės vairo nepradės stoti žmonės, nematę sovietinės sistemos, sunku tikėtis esminių pokyčių. Nors yra pozityvių reiškinių, labai pavojingas rodiklis, kad Lietuva taip ir nepatyrė susitaikymo laikotarpio. Štai vyksta diskusijos dėl Vilniaus Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų: lyg ir būtų logiška jas palikti kaip istorijos dalį, bet tai įmanoma tik susitaikiusiose visuomenėse. Mūsų visuomenė tokia nėra. Kol Lietuvoje neatsiprašys tie, kurie sovietmečiu darė klaidas, o kiti neatleis, tol ir neišeisime iš posovietinio mąstymo. Estai pačioje nepriklausomybės pradžioje žengė drastiškus žingsnius (pavyzdžiui, dėl pilietybės), kuriuos galima vertinti įvairiai, bet jie labai aiškiai užbrėžė ribą ir, palaidoję praeitį, eina į priekį.” Lietuvoje tokių intencijų nė viena partija nerodo. Ar rizikuotų tai daryti vis dar susiskaldžiusioje visuomenėje dvejų rinkimų metais? Kažin. Todėl didelių pokyčių vidaus gyvenime niekas neprognozuoja.

Naujų didelių populistinių judėjimų negims
Rinkėjai, kaip ir partijos, Lietuvoje tapo nesunkiai prognozuojami. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “Vilmorus” direktorius V.Gaidys, lygindamas Lietuvos partijų reitingus su kitomis šalimis, konstatuoja: „Universalus dėsnis – visose šalyse rinkimus laimėjusi partija ar koalicija negali visą kadenciją kilti aukštyn, nes neįmanoma suderinti visų interesų ir tesėti visų rinkimų pažadų, todėl ES nėra nė vienos šalies, kurioje pasitikinčiųjų partijomis procentas būtų didesnis nei nepasitikinčiųjų, – net Skandinavijoje, kur valdžios institucijos labai palaikomos. O opozicijos reitingų klasikinė perspektyva – kilimas.“
Po pernai spalį vykusių Seimo rinkimų jų favoritų socialdemokratų reitingai pirmaisiais mėnesiais didėjo įspūdingai – nuo 12 iki 30 proc. (skaičiuojant nuo visų respondentų). Tai sociologas aiškina ir ekonominės krizės pabaigos simptomais, ir Lietuvoje mažėjančiais pesimizmo rodikliais – dabar esame viena optimistiškesnių ES šalių. Bet nuo balandžio socialdemokratų populiarumas šiek tiek mažėja ir, sociologo prognozėmis, dar po truputį mažės.
Teismuose paskendusi Darbo partija, persikrikštijusi į Darbo partiją (leiboristus), prarado apie pusę potencialių rėmėjų, kurie, tikėtina, daugiausia perbėgo pas socialdemokratus, šiek tiek teko ir „Tvarkai bei teisingumui“. Truputį padaugėjo konservatorių rėmėjų, bet stabilios augimo tendencijos dar nesimato. Opozicinis Liberalų sąjūdis išlaiko negausų, bet stabilų 5–6 proc. rėmėjų būrį. O „Drąsos kelias“, kaip visi ekspertai ir prognozavo, sparčiai nunyko ir balansuoja ties vos pusės procento rėmėjų riba.
ISM dėstytojo politologo V.Vobolevičiaus prognozėmis, populistiniai judėjimai, kildavę ant nepasitenkinimo bangos, po truputį išsikvėps: „Naujo masinio judėjimo, kuris įsiregistruotų savivaldybių rinkimuose, neatsiras, ir tai naudinga tradicinėms partijoms.“
Politologas taip pat prognozuoja, kad liberalcentristai nebeprisikels: sklinda kalbos apie dezintegraciją partijos regioniniuose lygmenyse. O į parlamentą patekusios partijos laikysis stabiliai.
V.Vobolevičius nemano, kad Viktoro Uspaskicho teismas dar turės didesnį poveikį Darbo partijos (leiboristų) rinkėjams. „Dabar “darbiečiams” reikia sugalvoti strategiją, kaip iki savivaldos rinkimų 2015 m. iškomunikuoti, kad net jei V.Uspaskichą uždaro už grotų, partija turi lyderių, kurie sugeba gerai pasirodyti viešojoje erdvėje, moka valdyti. Tas pats galioja ir “tvarkiečiams”. O apie šių dviejų partijų jungtuves, dėl kurių derybos neva tik suspenduotos, reikėtų pamiršti.
V.Vobolevičiaus manymu, ateinantį politinį sezoną valdančioji koalicija turėtų išsilaikyti jau vien todėl, kad laukia dveji rinkimai: „Niekad negali žinoti, kaip koalicijos ardymas paveiktų viešąją nuomonę: ar socialdemokratams bus geriau, jei atsikratys pagalius į ratus kišančių partnerių, ar tik “darbiečius” pastatys į aukos vaidmenį ir taip mobilizuos šių elektoratą. O ir „idėjinių“ socialdemokratų, kurie džiaugtųsi, jei atsikratytų “darbiečių”, ar labai verktų, kad nėra progresinių mokesčių, nedaug.“
Žinoma, koalicijoje, sudarytoje aritmetiniu, o ne ideologiniu principu, priimti sprendimus bus sunku, ir čia, V.Vobolevičiaus vertinimu, ne socialdemokratai, o “atraminė” Darbo partija gros pirmuoju smuiku, todėl rinkimų aspektu sprendimai gali būti ne patys naudingiausi socialdemokratams.

Nors svajonės apie vandens pramogų parkus pajūryje ir liks svajonėmis, trumpo sezono įkarščio metu turizmo specialistai prognozuoja jau įprastą vietų trūkumą kurortuose.

Palangai šie metai ypatingi – 760-ies metų jubiliejaus proga kurortas virsta ne tik vasaros, bet ir kultūros sostine. Populiariausia šalies poilsiavietė žada įvairesnę nei įprasta renginių programą.
„Nors vasara dar neprasidėjo, kultūros sostinės programos renginiai jau persirito į trečiąjį etapą. Pirmasis buvo vainikuotas Stintų švente, antrasis – Jurginėmis, o dabar jau rengiamės gegužės 17-18 dienomis vyksiančiam kurortinio sezono atidarymui“, – pasakoja Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis.
Pasak jo, šią tradicinę šventę šįmet paįvairins teatralizuotas šviesų reginys „Kurhauzo istorija“ ir muzikinis pirotechnikos spektaklis pajūryje. Tą savaitgalį savo 60-metį minės Palangos orkestras, kurio pasveikinti sugužės geriausi Lietuvos pučiamųjų orkestrai. Folkloristai savo ruožtu Birutės parke surengs gegužinę, padainuos pajūrio krašto senųjų meilės dainų.
Be to, gegužės 18-ąją Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyks Gatvės muzikos diena: savanoriai muzikantai visą šeštadienį linksmins poilsiautojus J.Basanavičiaus gatvėje.
Šeštadienio vakarą visoje Europoje vyks tarptautinės Muziejų nakties renginiai. Nors Gintaro muziejus dėl vykdomų rekonstrukcijos darbų naktį atverti durų neplanuoja, tačiau Antano Mončio namai-muziejus šeštadienio vakarą kvies į šiuo metu Palangoje jau vykstančio dailininkų plenero „Niekieno žemė“ parodos atidarymą.

„Birutė“ prie Birutės

Iš viso Kultūros sostinės programa žada daugiau kaip šešias dešimtis koncertų, daugiau kaip keturias dešimtis parodų. Tradicinių festivalių sąrašą papildys liepos mėnesį rengiamas naujas kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardo klasikinės muzikos festivalis bei Kultūros naktis prie Baltijos, kviesianti naktinėti liepos 6-ąją. Tuomet Birutės parke nuskambės ir pirmoji lietuviška opera „Birutė“, parašyta kompozitoriaus Miko Petrausko. Šios operos draminis pagrindas – istorinė legenda apie Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje ir jų meilę. Kauno miesto simfoniniam orkestrui diriguos Modestas Pitrėnas, dainuos Asta Krikščiūnaitė, Audrius Rubežius, Rafailas Karpis, Arūnas Malikėnas, Giedrius Žalys ir Kauno valstybinis choras. Pastatymo, Vilniuje pirmąkart rodyto 2006-aisiais minint nacionalinės operos šimtmetį, režisierė – Birutė Marcinkevičiūtė-Mar.
Sceną operai ketinama statyti Birutės kalno papėdėje, pievelėje šalia Tiškevičių rūmų Rožyno – ten, kur „Nakties serenadų“ festivalio metu būriai poilsiautojų renkasi dykai pasiklausyti vėjo plaikstomų koncerto aidų. Kaip į tokius kultūrininkų užmojus reaguos rūpestingai tvarkomo parko administracija? „Su jais viskas suderinta. Žolė kenčia tada, kai rengiami šokiai, o ne tuomet, kai žmonės ramiai sėdėdami ant suoliukų klauso muzikos“, – aiškina N.Stasiulis.
Palangos botanikos parko direktorius Valdas Pakusas taipogi neįžvelgia rimtesnės grėsmės parko želdynams: „Jei orai bus sausi – iš anksto pievą gausiau palaistysime, nes gyvybinga žolė lengviau atlaiko panašius išbandymus. O šiaip problemų neturėtų kilti“.

Tvenkinys be gulbių

Šią vasarą Birutės parke toliau vyks jo istorinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms darbai. ES lėšomis vykdomas projektas persirito į antrąjį etapą, kurio sąmata – 3,5 mln. Lt. Šio etapo metu bus keičiamos parko tvoros, tobulinamas apšvietimas, valomas centrinis šalia rūmų esantis tvenkinys, tvarkomi priešais Gintaro muziejų esančios aikštės želdiniai. Tiesa, pastarieji darbininkų sulauks tik vasaros pabaigoje, o štai tvenkinys bus nusausintas ir laikina tvora apsuptas jau netrukus, taigi norintiems pasidžiaugti antimis ir gulbėmis poilsiautojams šią vasarą teks pėdinti iki tolėliau tyvuliuojančio antrojo tvenkinio.
Pasikeitimų pajus ir Gintaro muziejaus lankytojai. Įėjimas į rūmus šįmet bus atvertas nebe paradinėje, Laiminančio Kristaus skulptūros, o priešingoje – Rožyno pusėje. Statybininkai jau baigia tvarkyti cokolinį rūmų aukštą, kuriame įsikurs bilietų kasos, nauja rūbinė, tualetai, atsiras liftas sunkiau vaikštantiems lankytojams. „Tikėjomės pirmąjį remonto etapą baigti iki Muziejų nakties, tačiau vykdydami tyrinėjimus archeologai aptiko XV-XVI amžiaus radinių – juk visi žino, kad rūmai stovi senosios gyvenvietės vietoje“, – neslepia Gintaro muziejaus projektų koordinatorė Regina Makauskienė. Užtat naujomis parodomis ketinama atsigriebti Kultūros nakties, vyksiančios liepos 6-ąją, metu.
Beje, pirmajame Birutės parko restauracijos darbų etape sugrąžinus istorinį Edouardo Andre suprojektuotą takų tinklą, „Gintaro“ ir „Vyturio“ sanatorijose besigydantieji, tarp kurių būna ir judėjimo negalias turinčiųjų, neteko tiesiausio kelio prie jūros, vedančio pro Botanikos parko administraciją ir Lurdą. Jau porą metų parkotvarkininkai bergždžiai mėgina pakeisti senus vasarotojų įpročius ir nukreipti jų srautą aplinkiniu keliu, vedančiu į atokesnius paplūdimius, tačiau negelbsti nei panaikinta tako danga, nei jo galuose sodinami krūmai. Vargu ar priverstinius aplinkkelius būtų tikslinga vadinti „parko pritaikymu viešosioms reikmėms“.
„Tikriausiai šiuo atveju projekto autoriai padarė klaidą, – pripažįsta ir V.Pakusas. – Tas takas išties buvo įrengtas sovietmečiu, kai kitoje Vytauto gatvės pusėje išdygo sanatorijų kompleksas, taigi formaliai žvelgiant atstatyta istorinė tiesa. Tačiau kartu keliaujantieji į paplūdimius neteko galimybės grožėtis Tiškevičių rūmais ir jų Rožynu, o sanatorijų ligoniams kelias link jūros pailgėjo“.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pamirškite šventes: teatre jūsų laukia rimtų problemų svarstymai.

Ne vienam ištikimam Nacionalinio operos ir baleto teatro lankytojui žiemą raudonajame stiklų įrėmintame fojė yra tekę stebėti tarp plieskiančių šviestuvų besiblaškantį išsigandusį, tikrą, anaiptol ne repertuarinį šikšnosparnį. Mažesnis už žvirblį kampuotų suskliaustų sparnų įrėmintas padarėlis, jam vienam težinomom angom prasmukęs žiemoti į pastato vidų, sulaukdavo tiek žiūrovų dėmesio, kad galėtų užpavydėti bet kuri operos žvaigždė. Šįkart metų virsmą didžiausioje šalies scenoje lydi vaiskiomis spalvomis ir melodijomis išdabintas Johanno Strausso „Šikšnosparnis“. Ir jaučiasi tarsi sugrįžęs į gerus senus namus.
Kol už stiklinio fasado tebesklando muzikalusis „Šikšnosparnis“, pernai giesmėmis pašventintas ir kiaušiniais apmėtytas Nacionalinis dramos teatras pirmas ryžosi 2013-ųjų premjerai. Ilgai snausti nemėgstanti ryžtingoji – jau įpratusi savarankiškai savo kūrybinę karjerą tvarkyti aktorė, režisierė ir rašytoja Birutė Mar. Kaip rašytoja, atidi žodžiui, kuris jos spektakliuose virsta alfa ir omega. „Norėčiau, kad būsimo spektaklio ašimi taptų žodžio erdvė, kuri nūdienos teatre, gaila, dažnai lieka užribyje. Žodžio, gebančio užfiksuoti ir paliudyti visą žmogiškų išgyvenimų ir jausmų spektrą, kūrybos jėgą“, – sako spektaklio „Laiškai į niekur“ autorė, pjesę sudėliojusi iš Marinos Cvetajevos, Rainerio Marios Rilke‘s ir Boriso Pasternako rašytų laiškų citatų.
Pasternakas tuo metu, trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, gyvena vis dar revoliucingai nusiteikusioje Maskvoje, Cvetajeva skursta emigracijoje Paryžiuje, o Rilkė leidžia paskutiniuosius jam skirtus metus sanatorijoje Šveicarijoje. Trys skirtingi kūrėjų likimai, liudijantys, kad nepaisant sudėtingos epochos (o ar būna nesudėtingų epochų?) egzistuoja kitokia – kūrybos ir dvasios realybė, leidžianti kasdienybėje patiriamus jausmus pakylėti ligi didžiosios literatūros aukštumų ir spinduliuoti unikalios būties energiją. „Manau, spektaklio tema artima ir mūsų laikmečiui: kasdienybės triukšmas, kuriame garsiai skamba visai kitokie žodžiai ir idėjos, o kūryba, teigianti amžinąsias vertybes, pasilieka tyloje. Turi ateiti laikas jai prabilti“, – dėsto Birutė Mar.
Savaitgalį Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje jau debiutavę „Laiškai į niekur“ scenon sugrįš vasario 2-ąją.

Stabmeldystės ir tikėjimo takais

Apie tą patį kasdienybės triukšmą Kauno dramos teatre rengiasi prabilti režisierius Rolandas Atkočiūnas, pasirinkęs šiuolaikinio anglų dramaturgo Jezo Butterwortho pjesę „Jeruzalė“. Joje pro ašaras juokiamasi iš beribio vartojimo, perdėtai propaguojamo sterilumo, nesibaigiančio malonumo siekio… Spektaklio herojai – tai žmonės, kurie nekantriai laukia šokių projektų transliacijos, kas vakarą žiūri mėgstamą serialą, diskutuoja apie ekonomiką, nors neturi jokio supratimo, kaip ji veikia, sapnuoja mūsų popscenos žvaigždes ir užkandžiaudami linksniuoja žinomiausias Lietuvos pavardes. Jie visi pasiklydę svajonėse, niekaip neįgyvendina savo planų ir kiekvienas vis kitaip ieško užsimiršimo.
„Žmogaus galva – tarsi nevaloma šiukšliadėžė, prikimšta visokio šlamšto. Toks žmogus praradęs bet kokius savo atskaitos taškus, tad plaukia pasroviui“, – teigia lietuvio širdžiai atpažįstamą garsios pjesės adaptaciją rengiantis R.Atkočiūnas.
Spektaklio pavadinimas „Jeruzalė“ joje iškyla ne kaip vietos nuoroda, bet kaip santarvės su savimi ženklas. Juk sakoma, kad kiekvienas turime po 613 norų ir 7 didžiuosius troškimus, kurie sudaro žmogaus sielą. O ją privalu per savo gyvenimą ištobulinti taip, kad taptų panaši į Kūrėją. Kas šiuolaikiniam žmogui yra religija: tikėjimas(is) sulaukti nepertraukiamos stebuklų virtinės? O gal iš pažiūros net nuoširdžiai tikintys žmonės tėra stabmeldžiai?
O „Stabmeldžiai“ – tai jau kitos, Jono Vaitkaus rengiamos sausio premjeros pavadinimas. Pjesė su neeiline biografija, mat jos autorė ukrainiečių dramaturgė Anna Jablonskaja žuvo nesulaukusi savo trisdešimtmečio, 2011-ųjų sausio 24-ąją, per Maskvos Domodedovo oro uoste teroristų įvykdytą išpuolį. Ji gimė Odesoje, Grigorijaus Jablonskio – veterinaro, vėliau tapusio reporteriu feljetonistu, šeimoje. Kurti ir spausdinti kūrybą pradėjo dar mokykloje. Per trumpą savo gyvenimą parašė daugiau nei tuziną pjesių.

Sausio teatrų premjeros
12, 18, 24 d. 18.30 val. Kauno dramos teatre – „Jeruzalė“. Rež. Rolandas Atkočiūnas
19, 20, 26 d. 12 val. „Lėlės“ teatre – „Baisiai graži pasaka“. Rež. Aušra Bagočiūnaitė
25, 26 d. 18 val. Rusų dramos teatre – „Stabmeldžiai“. Rež. Jonas Vaitkus
25, 26 d. 18 val. Žvejų rūmuose – „Neprilygstamosios“. Rež. Gytis Padegimas

 

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-2-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Televizijose šį sezoną – dideli struktūriniai pokyčiai: vietoje muilo operų ar laidų kartojimų netgi dienos metu ir pavakare matysime žinių bei informacines laidas. Kas tai – televizijų konkurencija ar mėginimas atsiriekti dalį auditorijos nuo interneto portalų?

Tiek žinių ir informacijos, kad ir pateiktos pramogine forma, Lietuvos televizijose dar nebuvo. Daugelis pagrindinių televizijos kanalų šį sezoną stiprina savo žinių ir informacinių laidų blokus ir su aktualiausiomis naujienomis startuoja nebe vakare, kai dauguma žiūrovų grįžę po darbų prisėda prie televizorių, bet jau ir ryte ar dieną.

Atgimsta rytinės laidos, daugėja žinių

Štai nacionalinis transliuotojas LRT naujienų estafetę, kaip jau įprasta, pradės 6 val. ryto su savo rytine informacine laida, kuri šiemet vadinsis nebe „Labas rytas“, o „Labas rytas, Lietuva“. Tačiau viena didžiausių šio sezono LRT naujovių – jau po kelių valandų pertraukos, kai pasibaigia „Labas rytas, Lietuva“, prasidėsianti nauja kasdienė informacinė laida „Laba diena, Lietuva“, kurią pasikeisdami iki pat 15 val. ves Juras Jankevičius, Ignas Krupavičius, Modestas Naudžius ir Henrikas Vaitiekūnas. Kaip sako LRT atstovė Virginija Bunevičiūtė, tai bus beveik trys valandos nenutrūkstamo ir operatyvaus aktualijų srauto: žinios kas pusvalandį, naujienų reportažai, pokalbiai su pašnekovais studijoje, tiesioginės transliacijos.
LNK naująjį sezoną taip pat skubės anksčiau pranešti dienos aktualijas – nuo 17 val. darbo dienomis bus rodoma informacinė pokalbių laida „Labas vakaras, Lietuva“, tad žiūrovams teks užduotis nesusipainioti tarp skirtingų televizijų laidų pavadinimų. Šią tiesiogiai transliuojamą laidą ves Živilė Vaškytė ir Paulius Skučas. LNK taip pat žada gyvą ir dinamišką laidą su daug tiesioginių jungimųsi iš įvykių vietos. Transliacijas toliau tęs ir LNK grupei priklausantis „Info TV“ kanalas, kasdien nuo 17 val. transliuojantis tiesioginę informacinę laidą „Infodiena“.
Neatsilikti mėgina ir TV3, kuri šį sezoną išleidžia naują rytinę laidą „Nauja diena“: nuo 6.30 iki 8 val. žiūrovų lauks žinios, orų, spaudos apžvalgos, pokalbiai su pašnekovais studijoje. Laidą pasikeisdamos ves dvi vedėjų poros: Agnė Grigaliūnienė su Martynu Starkumi ir Jurgita Jurkutė su Mindaugu Rainiu. TV3 taip pat ankstina savo nuomonių laidų laiką (jos bus rodomos nuo 17.10 val.), be to, pasak programų direktoriaus Jurgio Jefremovo, palyginti su pernai, vietinės produkcijos transliacijos šį sezoną TV3 bus 10 val. per savaitę ilgesnės.(…)

Konkuruoja tarpusavyje ar su internetu?

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorius, televizijos kritikas prof. habil. dr. Žygintas Pečiulis teigia, kad televizijoje vyksta esminiai struktūriniai pokyčiai: pagrindiniai kanalai ryto, dienos ir pavakario jau nebetraktuoja vien kaip muilo operų ir laidų kartojimų laiko. Užuot paleidusios į eterį pigiausią produkciją – serialus, kaip lig šiol, televizijos ima rodyti naujas informacines laidas net ir nepopuliariu laiku. Taigi kokios šių pokyčių televizijose priežastys?
„Viena priežasčių gali būti televizijų konkurencija su internetu. Galbūt televizijos pagaliau atsikvošėjo, kad jų lig šiol taikytas modelis rodyti žinias tik aštuntą devintą valandą vakaro yra aiškiai pasenęs, nes internetu žmonės dabar sužino visas naujienas tuoj pat ir laukti vakaro žinių, kol grįžęs namo įsijungsi televizorių, nebėra prasmės. Šiuo atveju televizija pralaimėdavo portalams operatyvumu“, – svarsto Ž.Pečiulis.
Profesoriaus nuomone, televizijos turi visas galimybes sudaryti nemenką konkurenciją interneto informacijai ir pasiekti, kad lietuvis, lig šiol įpratęs dienos naujienas per savo kompiuterį, planšetę ar išmanųjį telefoną sužinoti naujienų portaluose, jų imtų ieškoti įsijungęs televizorių. „Kokybe ir įsigilinimu televizija gali būti netgi pranašesnė už internetą, nes turi ir patirties, ir tiesioginių transliavimo priemonių“, – teigia Ž.Pečiulis.
Žurnalistikos instituto direktorius mano, kad didelės įtakos gali turėti ir paprasčiausia televizijų tarpusavio konkurencija. Lig šiol į konkurenciją dėl reklamos geriausiu laiku susitelkusios televizijos pamatė, kad yra nemenka niša uždirbti ir nepopuliariu metu, todėl dabar varžosi tarpusavyje, kuri pasiūlys žiūrovui patrauklesnių projektų. „Vis dėlto tai savotiškas televizijų eksperimentas, ir sunku prognozuoti, kiek ši tendencija išsilaikys, – pridūrė Ž.Pečiulis. – Pamatysim, ar televizijoms pavyks atitraukti dalį vartotojų nuo interneto, ar šias laidas žiūrės tik tie, kurie internetu nesinaudoja. Visai gali būti, kad ilgainiui tos pačios muilo operos ir laidų kartojimai vėl sugrįš.“ (…)

Didžiausios sezono naujovės

Vis dėlto žiūrimiausiu laiku komercinėse televizijose ir naująjį sezoną vyraus banalaus turinio pramoginės-bulvarinės laidos. Ir nors informacinių laidų daugėja, žinios visos programos pagrindu tampa tik „Lietuvos ryto“ televizijoje, o tokie populiarūs kanalai, kaip LNK ar TV3, ir toliau aiškiai krypsta į lengvo turinio pramogines laidas. Štai LNK, lengvindama turinį, šį sezoną neberodys publicistinės laidos „Abipus sienos“ – šios laidos vedėjas Giedrius Leškevičius dirbs naujoje laidoje apie paranormalius reiškinius „Pasaulis X“, kuri, sprendžiant iš anonsų, vėl suteiks eterį visokiems aiškiaregiams, magams ir kitokiems keistuoliams.
Na, o kas dar naujo šį sezoną laukia TV žiūrovų?
Tarp kitų naujovių LNK – priešrinkiminė Rasos Tapinienės vedama laida „Diagnozė: Seimas“, ieškosianti tarpinio varianto tarp rimtų politinių debatų ir pramogų, naujas lietuviškas serialas „Kriminalistai“, o laidoje „Dviračio šou“, į TV3 perbėgus Algiui Ramanauskui, atsiras du nauji personažai – medinukai Pinokis ir Buratinas. Taip pat LNK rodys realybės šou „Radži ieško žmonos“.
TV3 naujovės – protmūšiai „Kas? Kur? Kada?“, Lietuvai adaptuota situacijų komedija „Motina ir sūnus“, muzikinis projektas „X faktorius“, humoro laida „Stebuklų šalis“ su A.Ramanausku, Vytautu Šapranausku, Džiugu Siaurusaičiu, Mindaugu Stasiuliu ir Jurijumi Smoriginu.
LRT ims rodyti naują laidą „Mūsų laisvės metai“, kurią ves į eterį grįžtantis Audrius Siaurusevičius ir Edita Mildažytė: kiekviena laida, rodoma kartą per mėnesį, bus skirta vieniems mūsų valstybės nepriklausomybės metams. „Tai bus galingas dviejų valandų trukmės projektas, tiesioginė transliacija iš studijos“, – pasakoja V.Bunevičiūtė. Tiesa, laidos premjera numatyta tik po Seimo rinkimų, kai LRT baigs rodyti privalomas agitacines rinkimų laidas.
Iš pramoginių laidų LRT debiutuos nauja laida visai šeima „Tegyvuoja šeimynėlė“ su Gediminu Juodeika: šeimos varžysis tarpusavyje, atlikdamos įvairias užduotis. Dar viena naujiena – laida „Stilius“ virsta keturiomis atskiromis laidomis. Taip pat išvysime naują lietuvišką serialą „Rojus Lietuvoj“, kurio kūrėjai – legendinio „Giminių“ serialo autoriai. (…)

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nors ši vasara Lietuvoje dideliais karščiais nepasižymėjo, kurortų verslininkai sezonu liko patenkinti. „Žinoma, pajūris į prastesnį orą reaguoja jautriausiai, tačiau jei vertintume visos Lietuvos mastu, vasaros sezonas nebuvo nuostolingas“, – aiškina Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Jos teigimu, šiemet greičiausiai dėl permainingų orų pagrindinė sezono tendencija buvo poilsiautojų pasiskirstymas po visoje Lietuvoje išsibarsčiusius kurortus: priešingai nei ankstesniais metais, jie traukė ne vien į pajūrį, bet ir į kitas Lietuvos vietas. „Dėl to labai džiaugiasi šiemet Lietuvos kultūros sostine paskelbti Anykščiai, kuriuose vyko daugiau ir įvairesnių renginių, atidaryta nauja apžvalgos aikštelė. Vasara sėkminga buvo ir Druskininkams. Daug turistų rinkosi ežerų, upių pakrantes, aktyvų poilsį su dviračiais“, – pasakoja J.Kazlauskienė.
Taip elgtis juos paskatino ir noras sutaupyti – poilsis prie jūros atsieina brangiau nei pramogos, pavyzdžiui, prie ežero. Vis dėlto privačių apgyvendinimo paslaugų teikėjų asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė šiemet populiariausiuose kurortuose nepastebėjo žymaus kainų didėjimo.
Pasak jos, brangiau už nakvynę pajūryje teko mokėti nebent dėl to, kad poilsiautojai, matydami, jog vasaros orai permainingi, neužsisakydavo nakvynės iš anksto ir dažnai į kurortus vyko spontaniškai, o tai lėmė ir didesnes išlaidas už kambarį.
Pašnekovai sutinka, kad bendra kainų kilimo tendencija, nors ir nelabai ryški, vis dėlto yra: apgyvendinimo paslaugos bei maitinimas šalies kurortuose kainavo keliais procentais brangiau nei pernai.

Vasarą pasitinkanti Palanga pražydo tūkstančiais įvairiaspalvių žiedų. Kaip ir kasmet, kurorto komunalininkai miestiečius ir svečius džiugina ne tik įprastose vietose, bet ir naujai įrengtais gėlynais. Jų plotas šiemet pasiekė beveik vieną hektarą. Visu grožiu Palangos želdynai atsiskleis birželio viduryje. „Darome viską, kad Palanga būtų kuo patrauklesnė“, – sakė palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Pasak UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus Konstantino Skieraus, gėlynai kurortui suteikia jaukumo, todėl jiems skiriamas ypatingas dėmesys. „Gėlynus Palangoje būtų galima plėsti dvigubai – iki 2 hektarų, tačiau viskas kainuoja pinigus“, – kalbėjo K. Skierus.

Gėlėms pirkti miesto tvarkytojai šiais metais numatė 140 tūkst. litų – už šiais lėšas sutvarkyti senieji bei įrengti nauji gėlynai. Dar antra tiek skiriama želdiniams prižiūrėti.

Ankstyvą pavasarį miestas pasipuošė beveik 5 tūkst. mėlynos, baltos, geltonos, oranžinės bei vyšninės spalvos našlaičių žiedų, netrukus žiedus Palangos skveruose išskleidė ir neužmirštuolės. Šiuo metu pavasariniai žiedai intensyviai keičiami vasarinėmis gėlėmis.

Orams vis labiau šylant, mieste pradėti statyti įvairiaspalviais žiedais apsipylę gėlių medžiai bei piramidės. Jų mieste bus atitinkamai 20 ir 14. Palangą puošia ir maždaug 80 klombų bei 2 gėlių laivai, iš kurių vienas svečius pasitinka vos tik įvažiavus į kurortą.

Ypatingas dėmesys skiriamas pramogautojų labai pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje. Birželio viduryje čia bus įrengtas poilsiautojų labai pamėgtas žiedais pasidabinęs per lanką šokantis delfinas. Šioje pėsčiųjų alėjoje praeivius maloniai stebina ir gėlėmis pražydęs užrašas „Myliu Palangą“.

Pramogautojų traukos centru vasarą tampanti J. Basanavičiaus gatvė šiemet pasidabino ir naujomis gėlių piramidėmis. Jų šioje alėjoje įrengta 6, kiekvienoje – iki 200 gėlių krūmų.

Per metus gėlės kurorto želdynuose pakeičiamos 3 kartus.

Šalies teatruose prasidėjus naujam sezonui, teatrų atstovai rekomenduoja bent jau į premjerinius spektaklius bilietais pasirūpinti iš anksto, nes renginio dieną jų būna nebelikę.
„Į pirmąją premjerą, spektaklį „Fundamentalistai“, buvo parduoti visi bilietai, panašu, kad taip atsitiks ir su antrąja premjera, spektakliu „Chaosas“. Iš viso pirmąjį sezono pusmetį rodysime net septynias premjeras. Bilietus į šiuos spektaklius geriausia įsigyti bent prieš tris savaites, tada bilietų dar tikrai bus ir jie bus pigesni“, – pataria Lietuvos nacionalinio dramos teatro komunikacijos koordinatorė Greta Babarskaitė.
Žiūrovų naująjį sezoną netrūksta ir Kauno valstybiniam dramos teatrui. Nors tokio didelio susidomėjimo, kokio pernai sulaukė Rolando Kazlo režisuota „Palata“ (bilietų nebūdavo jau likus mėnesiui iki spektaklio), šiemet dar nepavyko pakartoti jokiam kitam spektakliui, teatro atstovė ryšiams su visuomene Jurga Knyvienė informuoja, kad, kaip ir anksčiau, rudenį salėse užpildoma apie 90 proc. vietų. „Į populiaresnius spektaklius bilietų nebebūna jau likus savaitei ar dviem. Susidomėjimas teatru atslūgs tik pavasarį, tačiau ir tada salės nebus tuščios: tiesiog spektaklius rodysime rečiau, galbūt mažinsime bilietų kainas, kurios šiuo metu svyruoja nuo 15 iki 50 Lt“, – tikina J.Knyvienė.
Lankytojai neapleido ir Rusų dramos teatro. „Šiemet žiūrovų srautas ne ką mažesnis nei pernai, tačiau didesnis nei 2009-ųjų rugsėjį“, – duomenis pateikia teatro administracija.

Prognozuojama, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl stipriai paplonins gyventojų kišenes. Domoplius.lt spalio mėnesio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad daugeliui lietuvių teks apriboti asmeninius ar šeimos poreikius – 42 proc. žada taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita.

Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose. Beveik kas penktas dalyvavęs apklausoje respondentas žada pirkti pigesnius drabužius ar jau turimus nešioti dar vieną sezoną. Tuo tarpu tik 17 proc. tikino, kad asmeninių ar šeimos poreikių sumažinti neplanuoja.

Deimantė Urbonaitė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė, teigia, kad šaltojo sezono išlaidų bumas nemažą dalį namų ūkių vis dar užgriūna netikėtai, o kokių priemonių imtis, svarstoma tik gavus sąskaitą už šildymą.

„Taupyti ir racionaliai valdyti savo išlaidas reikėtų visus metus ir, pirmiausia, nebūtinųjų išlaidų, skirtų laisvalaikiui, buities atnaujinimui ir pan. sąskaita. Mažinant išlaidas pirmojo būtinumo paslaugoms ar prekėms, rizikuojama sveikata, todėl vėliau gali tekti patirti keliskart didesnių išlaidų. Žinoma, išlaidos maistui yra viena didžiausių, bet kartu ir viena lanksčiausių išlaidų grupių namų ūkių biudžete, tad galima atrasti galimybių sutaupyti“, – pastebi D. Urbonaitė.

Taupo pavasarį ir vasarą

Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt, inicijavusio apklausą, projekto vadovas, pastebi, kad dalis respondentų šildymo kaštams padengti reikalingą pinigų sumą kaupia šiltesniais metų laikais.

„Mūsų atlikta apklausa parodė, kad beveik kas antras lietuvis (48 proc.) taupo pavasarį ir vasarą tik tam, kad galėtų šaltuoju metų laiku susimokėti už šildymo sąskaitas. 14 proc. respondentų savo namuose naudoja autonominį šildymą, todėl bandys taupyti sumažinant šildymo intensyvumą iki minimumo. Ir tik 19 proc. apklausos dalyvių nurodė, jog taupyti nėra poreikio“, – apklausos rezultatus pristato E. Narbuntovičius.

Įdomu tai, kad kas penktas apklausos dalyvis elgiasi ypač apdairiai – jis paskirsto mokesčius už šildymą per visus metus, todėl žiemos metu išlaidos nebūna tokios skausmingos.

D. Urbonaitė atkreipia dėmesį, jog sprendimą, ar paskirstyti šildymo išlaidas per visus metus, turėtų nulemti individuali namų ūkio situacija – ar šildymo sąskaitos yra našta namų ūkio biudžetui šaltuoju sezonu, ar reikia dėl jų taupyti maisto sąskaita ir pan.

„Atsakymai į minėtus klausimus turėtų pasufleruoti, kokį sprendimą priimti. Tiesa, reikia pažymėti, kad namų ūkių išlaidos yra netolygios ir priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, nuo spalio iki vasario sunaudojama daugiau elektros nei vidutiniškai per metus, žiemą daugiau išlaidų tenka transportui. Todėl kiekvienas namų ūkis turėtų būti suinteresuotas savo išlaidas paskirstyti kuo tolygiau arba kaupti santaupas, skirtas išlaidų prieaugiui kompensuoti“, – pataria finansų valdymo ekspertė.

Galėtų skirti iki 150-250 litų

Domoplius.lt apklausos dalyvių buvo teiraujamasi ir kokia suma už šildymą „neslėgtų jų pečių“. 37 proc. nurodė, kad už šildymą galėtų mokėti iki 150 litų per mėnesį, 39 proc. – nuo 150 iki 250 litų. Nuo 250 iki 350 litų už mėnesio šilumą sutiktų mokėti apie 18 proc. respondentų.

Praėjusiais metais beveik trečdalis respondentų pinigines paplonindavo nuo 300 iki 400 litų, 17 proc. – nuo 400 iki 500 litų ir 27 proc. – nuo 200 iki 300 litų. Vos 9 proc. apklausos dalyvių sąskaitos už šildymą nesiekė 200 litų.

Pasak E. Narbuntovičiaus, apklausos dalyviai nurodė ir procentinę išraišką, kuri buvo skiriama išlaidoms už šildymą. „Net 29 proc. skyrė nuo 25 iki 40 proc. asmeninio ar šeimos biudžeto lėšų per mėnesį. Tai išties dideli skaičiai. Kas ketvirtas apklausos dalyvis išleido nuo 10 iki 25 proc. šeimos biudžeto. Įtakos apklausos rezultatams turėjo tai, kad net 71 proc. apklausos dalyvių gyvena būste su centrinio šildymo sistema,“ – sakė Domoplius.lt projekto vadovas.

Jis pastebi, kad nereguliuojamo centrinio šildymo sistemomis besinaudojantys gyventojai žymiai daugiau gali permokėti negu besinaudojantys, pavyzdžiui, dujinio šildymo sistema: „Žiemos metu mėnesio mokesčiai už dujas gali siekti tik 100-150 litų, įskaitant karšto vandens pašildymą bei maisto gaminimą, o tai yra bent porą kartų mažiau negu naudojant centrinio šildymo sistemą“.