Tik 15 proc. šalies gyventojų gali pasidžiaugti mažomis šildymo išlaidomis, nes jie būsto šildymui išleidžia iki 20 proc. savo pajamų. Visų kitų namų ūkių biudžetuose būsto šildymo išlaidos sudaro gana ženklią dalį, o penki procentai gyventojų šildymui turi atidėti daugiau nei pusę savo pajamų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” atliktos naujausios sociologinės apklausos. Pasak “Prime consulting” direktoriaus Sauliaus Olencevičiaus, nemaža dalis respondentų minėjo, kad dar turi skolų nuo praėjusio šildymo sezono ir negali įsivaizduoti, kaip reikės išgyventi šią žiemą, kai šildymas dar brangsta.
Na, o pasidomėjus, kam tenka didžiausia atsakomybė dėl didelių šildymo kainų Lietuvoje, dauguma respondentų minėjo, kad vieno kaltininko nėra, atsakomybė esą tenka kelioms organizacijoms: tiek rusų bendrovei “Gazprom”, tiek mūsų energetikos įmonėms, tiek šilumos tinklų operatoriams, tiek politikams.

Kokią dalį jūsų išlaidų sudaro būsto šildymo išlaidos? (proc.)

21–30 proc.    48,6
31–40 proc.    20,8
11–20 proc.    13
41–50 proc.    10,2
51–60 proc.    3,4
Iki 10 proc.    2,27
Daugiau nei 60 proc.    1,6
Nesakysiu    0,2

Jūsų vertinimu, kam tenka didžiausia atsakomybė dėl didelių šildymo kainų Lietuvoje? (proc.)

Energetikos įmonių neūkiškumui    29,8
Lietuvos centrinės valdžios politikams    10,6
Rusų bendrovei “Gazprom”    8,8
Šilumos tinklų operatoriams    5,4
Šilumos tiekimo įmonių godumui    3
Lietuvos vietinės valdžios politikams    1,2
Visoms minėtoms organizacijoms    40,2
Kita    0,2
Nežinau / nesakysiu    0,8

Šaltinis: “Veido” užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2011 m. rugsėjo 26–28 d. atlikta Lietuvos didžiųjų miestų 500 gyventojų apklausa. Cituojant apklausą, nuoroda į “Veidą” būtina.

Matysime naujus Jono Vaitkaus, Oskaro Koršunovo ir Yanos Ross spektaklius.

Naujasis teatrų sezonas pradedamas be ilgų įsibėgėjimų: jau praėjusį savaitgalį Klaipėdos muzikiniame teatre vyko dviejų Giacomo Puccini vienaveiksmių operų premjeros. Pasak režisierės Yanos Ross, “Sesuo Anželika” ir “Džanis Skikis” – itin skirtingų nuotaikų kūriniai: pirmojo siužetas atkuria nuo vaiko atplėštos ir vienuolyne įkalintos motinos dramą, o antrasis linksmai pasakoja apie sukčių, apsukriai pasinaudojantį šeimos narių kovomis dėl jiems nepriklausančio palikimo.
Tiek tragedija, tiek komedija scenoje tetrunka po valandą, o tai atitinka reginių išlepinto nūdienos žiūrovo pageidaujamą tempą. Spektaklio dirigentas – Juozo Domarko mokinys Dainius Pavilonis, pagrindinius vaidmenis atlieka Loreta Ramelienė, Mindaugas Rojus ir kiti uostamiesčio solistai.

Du Povilo Budrio vaidmenys

Jau šį antradienį į premjerą kviečia ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Šiuolaikinio Suomijos dramaturgo Juhos Jokelos pjesę “Fundamentalistai”, pasakojančią apie maištingą kunigą ir sektantų auka tapusią jo buvusią mylimąją, čia interpretuoja Jonas Vaitkus. Jo nuomone, klausimų apie mirtį ir gyvenimą, religiją ir tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – nesvarbu, ar jie būtų ateistai, ar katalikai, ar stačiatikiai, ar krišnaistai. “Kitas dalykas – kaip priartėjama prie sprendimų, kur link pasisuka keliai. Juk yra ir tokių, kurie pasiklysta, įstringa tarp religijų ir nebesupranta, kas su jais vyksta”, – tvirtina režisierius.
Premjeras pasikeisdami vaidins du aktorių duetai: Rasa Samuolytė ir Povilas Budrys bei Ramunė Skardžiūnaitė ir Remigijus Bučius.
P.Budrys kartu su kita aktore Airida Gintautaite pasirodo ir Oskaro Koršunovo “Mirandoje”, kurios premjera po vasarą vykusių pristatymų Vengrijos mieste Diuloje ir Lenkijos Gdanske pagaliau atkeliauja į Vilnių. Du aktoriai čia įkūnija daugybę Williamo Shakespeare’o “Audros” personažų, kurie režisieriaus valia perkelti į sovietinį daugiabutį. “Žmonių ištrėmimas į negyvenamą salą vyko visais laikais. Valdžiai nepatogiems žmonėms tokios salos būdavo kuriamos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo bandoma išsaugoti žmogaus dvasią”, – pasakoja O.Koršunovas.
Miranda, burtininko Prospero duktė, režisierių dažniausiai traktuojama kaip naivi princesė. “Tačiau ji sukurta Prospero, ji yra Prospero siela. Juk galiausiai negyvenamų salų tremtyse kūrėjai užaugindavo savo mirandas”, – aiškina O.Koršunovas.

Režisuoja svečiai

Du spektaklius rugsėjį Lietuvoje žada pristatyti ir kviestiniai kūrėjai. Šiaulių dramos teatras savo aštuoniasdešimtmetį planuoja švęsti su Jevgenijaus Švarco “Šešėliu”, kurį režisuoja viešnia iš JAV Natalija Ogaj-Ramer kartu su įspūdinga kūrėjų komanda. Joje – ir žymus choreografas Borisas Moisejevas, ir mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, ir kompozitorius Zaza Marjanishvili, turintis didelę patirtį Holivude. Jubilienėje premjeroje pasirodys visas teatro aktorių sąstatas.
Rusijos režisierius Valerijus Griško Valstybiniame jaunimo teatre repetuoja garsųjį “Skrydį virš gegutės lizdo” pagal Dale’o Wassermano pjesę, sukurtą Keno Kesey romano pagrindu. Paskutinę rugsėjo dieną pasirodysiančioje premjeroje vaidins Andrius Bialobžeskis, Gediminas Storpirštis, Nerijus Gadliauskas ir kiti šio teatro aktoriai.
Dar vieną staigmeną žiūrovams žada smuikininkas Gidonas Kremeris ir jo vadovaujamas Baltijos šalių jaunimo kamerinis orkestras “Kremerata Baltica”. Maestro G.Kremeris ne tik grieš, bet ir pasakos apie savo kūrybinį likimą. “Visą gyvenimą nuoširdžiai dirbau dėl muzikos. Tikiuosi, kad keletas papasakotų istorijų tik sustiprins muzikos, kurią atliksime, teikiamų emocijų jėgą ir primins, kaip gimsta muzikos garsai”, – atskleidžia Nacionalinės premijos laureatas.

Sezono pradžios premjeros
Rugpjūčio 30–31, rugsėjo 10–11, 13–14 d. 19 val. LNDT fojė – “Fundamentalistai”. Rež. Jonas Vaitkus
Rugsėjo 20–21 d. 19 val. Teatro arenoje – “Miranda”. Rež. Oskaras Koršunovas
Rugsėjo 23 d. 19 val. Šiaulių dramos teatre – “Šešėlis”. Rež. Natalija Ogaj-Ramer
Rugsėjo 23 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre – “Sesuo Anželika”, “Džanis Skikis”. Rež. Yana Ross
Rugsėjo 26 d. 18 val. Rusų dramos teatre – “Viskas apie Gidoną”. Atlikėjai – Gidonas Kremeris ir “Kremerata Baltica”
Rugsėjo 30, spalio 1–2 d. 18 val. Valstybiniame jaunimo teatre – “Skrydis virš gegutės lizdo”. Rež. Valerijus Griško

Įsibėgėja grybų sezonas. Kiekvienas grybautojas ir grybų valgytojas norėtų žinoti ar grybai yra saugūs vartoti – nėra užteršti radioaktyviomis ar kitomis kenksmingomis sveikatai medžiagomis.

Yra žinoma, kad grybai sugeba sutraukti iš aplinkos ir vaisiakūniuose sukaupti įvairių medžiagų. Valgomų grybų micelis yra labai svarbus teršalų sulaikymui viršutiniame miško dirvos sluoksnyje, kuris kaip savotiška kempinė, kaupia ir radioaktyvius elementus.

Pagal Europos Sąjungos ir mūsų šalies teisės aktų reikalavimus grybuose radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs) turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg).

Atliekant radiologinę ir kitų kenksmingų likučių maisto produktuose kontrolę, per šių metų sausio – liepos mėnesius Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose atlikti 36 grybų tyrimai radioaktyvių medžiagų (cezio) ir 1411 sorbo, benzoinės rūgšties, pesticidų liekanų, sunkiųjų metalų nustatymui.

Daugiausiai mėginių ištiriama iš Vilniaus regiono, Varėnos miškų, kuriuose po Černobylio avarijos 1986 m. iškrito daugiau radionuklidų, tarp jų ir radioaktyviojo cezio (¹³⁷Cs).

Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotko, šalies grybuose tarša pesticidais ar radioaktyviomis medžiagomis normų neviršija. „Iš visų suvartojamų maisto produktų grybai sudaro labai mažą raciono dalį. Be to, daugiau grybų valgome tik esant jų rinkimo sezonui. Tad baimintis nėra pagrindo“, – tvirtina G.Pridotkas. Į Lietuvą importuojami grybai iš trečiųjų šalių (Baltarusijos, Rusijos Federacijos, Ukrainos) yra nuodugniai tiriami – tikrinama kiekviena įvežamų grybų siunta.

2010 m. tiriant importuotus grybus, nustatyti didžiausi ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai, kurie neviršijo leistinų lygių (DLL – 600 Bq/kg), sudarė 393 Bq/kg, o 2011 m. – 369 Bq/kg. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg.

Atliekant grybų tyrimus kitų kenksmingų medžiagų nerasta.

Tiriant eksportuojamus grybus (daugiausia tai buvo voveraitės) padidintos radioaktyviosios taršos taip pat nenustatyta. Daugumoje mėginių ¹³⁷Cs savitieji aktyvumai neviršijo 20 Bq/kg. Kitų kenksmingų medžiagų taip pat nenustatyta.

Scanpix

Lietuvos laukia brangiausias šildymo sezonas. Ekspertai jau beveik neabejoja, kad dujos iki naujo šildymo sezono pradžios brangs mažiausiai 30 procentų.

Bliūkšta premjero Andriaus Kubiliaus ir energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadai dar šiemet išsiderėti iš Rusijos dujų milžinės “Gazprom” bent 15 proc. mažesnes dujų kainas. Iš antraeilių pareigūnų sudaryta derybų grupė bei jai premjero suformuluota “kieta” derybų pozicija nedavė apčiuopiamų rezultatų, rašo “Lietuvos žinios”.

Buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad, iš anksto užėmusi kategorišką poziciją, Lietuva neturėjo jokių galimybių išsiderėti mažesnę gamtinių dujų kainą.

“Matau, kaip kitos šalys sunkiai derasi dėl dujų kainos formulės peržiūrėjimo, aukščiausiu lygiu kalbasi su premjeru Vladimiru Putinu, bet Rusija nelabai leidžiasi į derybas. Todėl nelabai tikiu, kad Lietuva ką nors gali pasiekti. Dujų kaina auga ir rudenį dar augs”, – teigė V.Jankauskas.

Energetikos ekonomistas mano, kad griežti energetikos ministro A.Sekmoko pareiškimai bei ultimatumai Rusijos monopolininkui ir vieninteliam dujų tiekėjui į Lietuvą buvo labiau skirti vidaus vartojimui.

“Ministras pareikalavo per du mėnesius sumažinti kainą. Nuo to laiko praėjo jau daugiau kaip trys mėnesiai. Tokios kategoriškos nuostatos nieko neduoda. Galima griežčiau kalbėtis, kai turime alternatyvą, tačiau jos nėra”, – sakė skeptiškai V.Jankauskas.

Dienraštis rašo, jog su “Gazprom”, didžiausia ir galingiausia Europos ir pasaulio energetikos bendrove, dėl dujų kainų derasi ne premjeras Andrius Kubilius ir net ne energetikos ministras A.Sekmokas, o gerokai žemesnio rango pareigūnai Premjero potvarkiu šiai darbo grupei pavesta derėtis su “Gazprom” siekiant ištaisyti 2004 metų sausio 23 dienos AB “Lietuvos dujos” privatizavimo sutarties, sudarytos tarp Valstybės turto fondo ir OAO “Gazprom”, pažeidimus.

Banko “DnB Nord” vyriausiasis ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis mano, kad jokios derybos su “Gazprom” iš esmės nevyksta.

“Norint ką nors susiderėti, reikia derėtis, o ne per spaudą aiškintis. Užimta derybų pozicija – nekonstruktyvi”, – komentavo jis.

R.Rudzkis abejojo, ar Lietuva turi rimtų argumentų, kurie įtikintų vienintelį tiekėją pakeisti nustatytą dujų kainos nustatymo formulę. “Visoje Europoje dujų kaina siejama su alternatyviais energijos šaltiniais. Kadangi mes neturime suskystintų dujų terminalo, kainos numušti negalime”, – sakė R.Rudzkis.

BFL

Druskininkų savivaldybė įvedė naują mokestį už naudojimąsi miesto viešąja infrastruktūra. Poilsiautojai už kiekvieną praleistą naktį miesto viešbučiuose, SPA centruose ar sanatorijose privalės susimokėti po 2 litus. Tačiau prieš tokį mokestį sukilo verslo bendruomenė, praneša lrt.lt.

Turistų srautai Druskininkuose auga. Per pirmą šių metų ketvirtį kurortą aplankė beveik 40 proc. daugiau užsieniečių nei pernai, lietuvių – 25 proc. daugiau. Lietuvos poilsiautojai čia vidutiniškai praleidžia tris paras, užsieniečiai, dauguma – rusai, lenkai ir baltarusiai – po šešias.

Tad įvedus naują vadinamąjį “Pagalvės” mokestį, lietuviui už nakvynę tektų papildomai sumokėti 6 litus, užsieniečiui – 12 litų. Už kiekvieną naktį – po 2 litus.

“Mokestį žmogus susimokės, mokėdamas už gautą paslaugą apgyvendinimo paslaugų įmonėje, o ši įstaiga mėnesio pabaigoje surinktas lėšas perves į miesto biudžetą. Mokestis bus atskiras, išskirtas ir čekyje, nes tai yra rinkliava, kuri neapsimokestina PVM”, – aiškino Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius Linas Urmanavičius.

Numatyta ir lengvatų. Naujo mokesčio nemokės kurorto svečiai, kurių gydymo ir reabilitacijos paslaugas dengia privalomasis sveikatos draudimas, bei vaikai, besigydantys “Saulutės” ir “Baltarusijos” sanatorijose.

Per metus tikimasi surinkti iki 1,5 mln. litų, kurie bus panaudoti kurorto infrastruktūrai gerinti.

“Kaip pastebėjote, mieste labai daug naujų parkų, skverų, paplūdimių. Reikia valyti tvenkinius, tvarkyti gėlynus. Suprantama, kad visa tai kainuoja. Suprantama, kad reikia lėšų rinkodarai, reikia daugiau renginių. Ir visa tai darėme tik biudžeto sąskaita”, – teigė Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė.

Tačiau verslininkai piktinasi nauju mokesčiu, esą įvestu nepasitarus su jais.

“Negerai mokestį įvesti vidury metų, kai sutartys sudarytos su agentūromis iki metų pabaigos, pinigai, avansai sumokėti, yra numatyta, ką klientas turi gaut ir kiek jis moka. Vadinasi, tai reikia dengti savo sąskaita. Jeigu dirbi nuostolingai, tai gali sumažinti tik darbo užmokestį”, – kalbėjo Druskininkų sveikatinimo įstaigų asociacijos prezidentas Valdas Trinkūnas.

Pasak vicemerės, miestas verslininkams yra suteikęs lengvatų už 2 mln. litų, todėl jie privalo padėti tvarkyti miestą. Juolab kad, šiemet sumažinus PVM mokestį, kainos viešbučiuose nesumažėjo, tad naują mokestį gali padengti ir patys verslininkai.

“Dabar verslas turi padėti mums surinkti iš poilsiautojų tuos simbolinius 2 litus”, – teigė K. Miškinienė.

Kaimyninėje Latvijoje, Jūrmalos kurorte, yra du mokesčiai – už nakvynę ir už įvažiavimą. Palangoje tenka mokėti už automobilių statymą, į Neringą galioja įvažiavimo mokestis.

Nors žiemos sezonas daugumai Lietuvos pajūrio kurortų verslininkų buvo dar prastesnis nei pernai, vasaros laukiama su didesniu optimizmu, tikintis, kad sunkmetis pagaliau pasitrauks.

Verslininkai sako, kad šios vasaros kainas viešbučiuose lems sumažintas pridėtinės vertės mokestis, kavinėse kainas ir uždarbį sureguliuos pati rinka, o didesniu galvos skausmu vadina tik kvalifikuotų darbuotojų stygių, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Nemažai vilčių dedama ir į Europos vyrų krepšinio čempionatą, kurio dalis rungtynių vyks Klaipėdoje, tad dėmesio tikisi sulaukti ir kurortų viešbučiai bei kavinės.

Viliamasi, kad dėl neramumų kai kuriuose užsienio kurortuose lietuviai šią vasarą labiau trauks į savą pajūrį. “Esame nusiteikę, kad ši vasara tikrai bus išskirtinai geresnė, sulauksim daugiau žmonių”, – tvirtina Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos “Svetingas šeimininkas” vadovė Irena Švanienė.

Nors sunkmetis jau traukiasi, didelėmis kainomis pajūryje neketinama gąsdinti.

Kai kurie Palangos viešbučiai pabandė vasaros sezono pradžios kainas sumažinti ir jau džiaugiasi rezultatais, o ar brangs patiekalai kavinėse, jų savininkai dar kalba atsargiai.

Privačiame sektoriuje apgyvendinimo paslaugas teikiantys verslininkai šią vasarą staigmenų poilsiautojams kol kas neketina. Palangoje žadama palikti tokias pačias kainas kaip ir pernai.

Pagal naują tvarką užsiimantieji kambarių nuoma pagal verslo liudijimus, deklaravę pajamas, galės dalį mokesčių susigrąžinti.

“Kambarių nuoma užsiimantieji galės susigrąžinti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, o teikiantieji apgyvendinimo paslaugas – ne. Čia jau prasilenkia su sveiku protu, priimdami tokius nesąmoningus sprendimus Seime, nes iš esmės paslauga ta pati, tik vieni gali išrašyti kvitą juridiniams asmenims”, – piktinasi nauja tvarka I. Švanienė.

Šiemet optimizmo nestokojantys kurortų verslininkai sako turintys ir rimtą rūpestį – sunku rasti kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, net pagalbinių darbuotojų. Sunkiausia toms kavinėms ir restoranams, kurie žiemos metu neveikia ir darbuotojus samdosi tik vasarai.