BFL

Pirmąją naujojo mero darbo dieną jo pirmtakas su savo senąja gvardija savivaldybėje kilnojo taurelę. „Dabar meras Grigaravičius, kodėl jis leidžia – klauskite jo“, – sunkiai liežuvį vartė žurnalistų užkluptas ligtolinis meras. Taip priešiškai buvo sutiktas ne tik tiesiogiai išrinktas Alytaus meras.

Aušra LĖKA

Per pirmąsias simbolines 100 dienų kovą tiesiogiai žmonių išrinktiems 22 merams debiutantams teko atlaikyti sunkių išbandymų valdžia. Tiesioginių rinkimų oponentai net gąsdino, kad žmonių išrinkta savivaldybės galva gali būti neveiksni, mat jei neturės rėmėjų daugumos, negalės suformuoti nei vicemerų komandos, nei savivaldybės administracijos vadovybės, nei priimti kokių kitų sprendimų. Bet visur merams pavyko suburti valdančiąją daugumą, nors kai kuriems tai kol kas ir yra didžiausias pirmųjų 100 dienų laimėjimas.

Kartu prie starto linijos stoję 22 pirmąkart tokį postą pelnę merai – šiandien jau kiek skirtingose vietose darbų distancijoje.

Alytus: taryba triūsia be opozicijos

Alytaus meras Vytautas Grigaravičius kartu su kitais alytiškiais mynė miesto dviračių takais. Sėdėdamas kabinete, kad ir kaip vaizdžiai būtų nupasakoti šių trasų absurdai ar net pavojai, nebūtų taip akivaizdžiai pamatęs problemų ir sumąstęs jų sprendimo būdų.

Nors tvoskė karštis, mero pakviesti alytiškiai, kai kurie tiesiai po maudynių, su vaikais, atėjo prie jų miesto garsiausio „vaiduoklio“ – buvusios autobusų stoties pastato. Taip, meras jau kreipėsi į jo dabartinius savininkus – „VP grupę“ oficialiu raštu. Bet ir eiliniai alytiškiai nori patarti merui, ką daryti, kad sklypas miesto centre pagaliau būtų tvarkomas, net siūlo įsteigti fondą, į kurį jie aukotų pinigus ir išpirktų ankstesnių miesto valdžių parduotą sklypą.

Lyg ir kvepia „zuokizmu“ – buvęs sostinės meras tikrai mokėjo pasirodyti viešumoje ten, kur daug žmonių ir daug televizijos kamerų. Bet V.Grigaravičius tikina, kad čia ne populizmas, o noras pripratinti gyventojus aktyviai dalyvauti sprendžiant problemas ir galimybė iš jų gauti informacijos, ką ir kaip reikėtų taisyti. Beje, mero mobiliojo telefono numeris skelbiamas viešai ir jis uoliai atsiliepia, kad ir kas skambintų.

„Vienas pagrindinių mūsų akcentų einant į rinkimus buvo pažadinti visuomenę, kad ji nebūtų abejinga. Ir žmonės labai aktyvūs, reaguoja, teikia siūlymus. Dabar įsteigti ar steigiami bendravimo su bendruomene ir jos tiesioginio įtraukimo į miesto valdymą instrumentai – visuomeninės tarybos, vietos veiklos grupė, kuri svarstys ES lėšomis finansuojamus projektus. Taip galėsime visi susitelkę kartu dirbti miesto labui. To ir ėjome į tarybą“, – primena V.Grigaravičius.

Buvęs populiarusis, autoritetą pelnęs valstybės policijos generalinis komisaras, po to – saugos paslaugas teikiančios bendrovės „AS Double Invest“ vadovas V.Grigaravičius vienintelis iš naujokų sugebėjo laimėti rinkimus jau pirmajame ture (tokių dar buvo 18 merų senbuvių). Jo visuomeninis rinkimų komitetas „Alytaus piliečiai“ laimėjo 13 iš 27 mandatų taryboje. Maža to, kitas visuomeninis komitetas – „Už Alytų“ pelnė dar du, tad dauguma Alytaus tarybos – nepartiniai. Toks buvo alytiškių atsakas apie savo neskaidrius reikaliukus keiksmažodžiais besigyrusiam merui socialdemokratui Jurgiui Krasnickui ir nuolat besiriejusioms partijoms.

Ne tik meras, bet ir 19 iš 27 tarybos narių – vietos valdžios debiutantai. „Tai ir pranašumas, nes jie nauju kampu žvelgia į darbus, problemas, tarybos nario elgesio kultūrą, ir trūkumas, nes stinga patirties. Bet džiugu, kad ir tarybos naujokai, ir senbuviai dirba vieningai“, – sako meras.

Prie visuomenininkų prisijungus didžiajai daliai savivaldybės tarybos narių, iki šiol ji dirba be oficialiai pasiskelbusios opozicijos.

Pagalių kaišymo į ratus iš senųjų tarybos narių V.Grigaravičius sako dabar nejaučiantis. Nuomonių skirtumų būna, ir tai natūralu, bet didelės kritikos dėl kokių veiksmų ar neveikimo nepastebėjęs.

Vis dėlto savivaldybės aparate dalis žmonių, nors ir yra kompetentingi, bijo priimti sprendimą, parodyti iniciatyvą, laukia komandos, kad pirštu parodytų viršesnis pareigomis. Arba, pavyzdžiui, į eilinį raštą atsakoma paskutinę termino dieną, nors problemą buvo galima išspręsti per kelias dienas.

Meras neslepia: kas nekeis požiūrio į darbą, su tais teks atsisveikinti. Bet galvų kapojimo akcijos tikrai nerengiamos, juolab administracijos aparatas buvo sumažintas krizės metu ir po to neišaugo, tad jis optimalaus dydžio. Dabar kiekviena pareigybė analizuojama pagal specialią programą: kas ką veikia, ar pakankamas krūvis, ar nėra perteklinių procedūrų, o suvedus į sistemą išryškės, gal kurį skyrių reikia pastiprinti, o kitur gal krūviai per maži.

Sudėtingiausias atvejis, su kuriuo merui per šias 100 dienų teko susidurti, kai pavaldžios savivaldybei įmonės – poliklinikos vadovas viešoje vietoje panaudojo smurtą prieš savo draugę, ir dar mažamečio vaiko akivaizdoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Poliklinikos vadovas prarado mano pasitikėjimą. Sudaryta komisija. Žiūrime, kad nepadarytume klaidos, nes čia ir žmonių likimai, ir teisiniai dalykai“, – sako V.Grigaravičius.

Naujajai miesto valdžiai tenka vaduoti Alytų ir iš finansinių bėdų. Situacija nepavydėtina ir nuolat blogėjo jau keletą metų. Naujoji valdžia stengiasi taupyti visur, kur gali, – nuo reprezentacinėmis vadinamų išlaidų sausainiams iki šimtus tūkstančių siekiančių sutarčių už miesto tvarkymo paslaugas ar vykdomus viešuosius pirkimus. Pavyzdžiui, ankstesnė valdžia už miesto žaliųjų plotų šienavimą mokėjo iki 240 eurų už ha, nors yra bendrovių, kurios šiuos darbus atlieka už kainą iki 85 eurų.

Alytaus skola šių metų pradžioje siekė beveik 19,5 mln. eurų, skolinimosi limitas beveik išnaudotas.

Naujoji valdžia netruko išsiaiškinti, kodėl ji taip augo. Ne tik todėl, kad neūkiškai permokėjo už darbus. Miestas vykdo daug ES finansuojamų projektų, kuriems skolinasi iš bankų. Didžiąją dalį šios skolos, įgyvendinus projektus, ES grąžina. Bet jau keletą metų šie sugrįžtantys pinigai buvo naudojami ne bankų paskoloms grąžinti ir investicijoms, o švietimo įstaigų skoloms ir išlaidavimui apmokėti. Kitaip sakant,  gyventa ne pagal pajamas.

Maža to, dauguma projektų vėluoja, tad ne vienu atveju teko grąžinti nepanaudotas ES lėšas. Pavyzdžiui, dėl beveik metus vykdytų pirkimo procedūrų miestas privalėjo sugrąžinti net milijoną eurų perspektyvinei gatvei tiesti. O ir neva baigti projektai piktina aplaidumu. Tarkime, Alytaus pramonės parke dauguma sklypų nėra parengti statyboms, teritorijoje yra sodybų, daržų, ganomos karvės.

Mieste pastatyti du biokuro katilai, bet šiluma nepinga. Atlikta analizė parodė, kad privertus šilumos tiekėjus pirkti kurą biržoje, rinkos kainomis, ir pakeitus kainos nustatymo formulę šilumos kaina gyventojams galėtų mažėti iki 30 proc. Bet, pasak šilumos gamintojų, niekas dėl kainos mažinimo į juos pastaraisiais metais nesikreipė.

Merą stebina ir tai, kad Alytuje nedarbas siekia apie 12 proc., bet čia pat yra ir laisvų darbo vietų. Galimos to priežastys – nedideli atlyginimai, todėl žmonės renkasi gauti išmoką iš darbo biržos. Tad investicijų paieška – viena iš prioritetinių darbo krypčių. V.Grigaravičius pasakoja, kad jei sėkmingai pasibaigs pradėtos derybos, į Alytų turėtų atsikelti keletas įmonių. O kai atsiras konkurencija darbo rinkoje, ir kiti darbdaviai turės didinti atlyginimus, gerinti darbo sąlygas. Štai buvusiose „Alytaus tekstilės“ patalpose turėtų įsikurti „Plastos“ padalinys. Su meru susitikę verslininkai sakėsi buvę maloniai nustebinti mero geranoriškumo ieškant galimybių pritraukti verslą į savo vadovaujamą miestą.

Alytus keičiasi ir nuo mažesnių, bet svarbių darbų. Kas mėnesį skelbiant savivaldybės tarybos narių išlaidas padaugėjo viešumo ir skaidrumo. Patvirtintas didžiausias savivaldybės galiomis įmanomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokestis už apleistus pastatus. Keičiamos prekybos viešosiose vietose taisyklės, nes dabartinės neskatina mobilios prekybos ir sąžiningos konkurencijos dėl prekybos plotų. Viename lopšelyje-darželyje pradėta rinkti vaikų su autizmo spektro sutrikimais grupė. Įrengtas nemokamas belaidis internetas Miesto sode.

Už simbolinį 0,85 euro mokestį Sporto ir rekreacijos centre dušu gali naudotis karšto vandens namuose neturintys alytiškiai ar pravažiuojantys dviratininkai.

V.Grigaravičius, paprašytas įvardyti tris pokyčius, kuriems per jo kadenciją įvykus Alytuje jis galėtų pasakyti ne veltui ėjęs į merus, pirmiausia įvardija siekį, kad alytiškiai nebebūtų nusivylę, jog niekas nesikeičia ir nepasikeis, kad patys realiai dalyvautų miesto valdyme.

Antra, naujų darbo vietų kūrimas: kad per kadenciją Alytuje atsirastų ne viena gamykla ir nemažai darbo vietų.

Trečia, turi pagerėti socialinė situacija. Meras pasakoja: „Rinkimų kampanijos metu susitikęs su daugiavaikėmis šeimomis buvau taip sukrėstas, kaip sunkiai jos gyvena, kad visą laiką pratylėjau, žodžio negalėjau ištarti. Nutarėme sukurti nuolaidų kortelę, kad tos šeimos galėtų pigiau apsipirkti, eiti į renginius, vaikai galėtų lankyti būrelius. Iniciatyvą parėmė jau pora dešimčių miesto įmonių. Drauge tikrai galime padaryti daug gerų darbų.“

Jurbarkas: politikos vienišius – nebe vienas

V.Grigaravičiaus startas – įspūdingas. Tiesa, jis tam turėjęs ir porą savaičių daugiau laiko, nes laimėjo rinkimus jau pirmajame ture, be to, jo komanda, su kuria ėjo į rinkimus, turi daugiausia mandatų.

Kur kas sunkesnė situacija prognozuota Jurbarke, kur tiesioginiuose rinkimuose meru tapo save išsikėlęs politikos vienišius – Mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Jurbarko poskyrio vedėjas Skirmantas Mockevičius. Pagal išsilavinimą inžinierius mechanikas ir teisininkas laisvalaikiu griežė smuiku, šoko liaudies šokius, o ne dalyvavo kokios partijos veikloje. Lig tol nedirbęs nei vietos, nei kokioje kitoje valdžioje, jis neturėjo ir savo komandos. Bet politikos debiutantui pavyko iš posto išversti Jurbarko galvą liberalą Ričardą Jušką savo, kaip pavyzdingo šeimos žmogaus, pavyzdžiu, kuo ligšiolinis meras, švelniai tariant, pasigirti negalėjo.

Nuogąstauta, kad merui nepavyks suburti daugumos. Bet, kaip pasakoja Jurbarko miesto ir rajono laikraščio „Mūsų laikas“ korespondentė Lina Juškaitienė, 15 tarybos narių iš 25 koalicijos sutartis pasirašyta ir dabar jie visi labai tvarkingai balsuoja. Tad mero vienišiumi jau nebepavadinsi.

Koaliciją, pasak L.Juškaitienės, telkė tai, kad naujasis meras – padorus šeimos  žmogus. Kitus gal suvienijo tai, kad dabar opozicijoje esantys liberalai buvo tarsi bendras priešininkas, nes daug kam buvo nusibodęs ilgą laiką valdančiojoje daugumoje buvusių liberalų diktatas, kartais ir arogancija.

Ar buvę valdantieji stipriai kritikuoja naująjį merą? „Dabar Jurbarkas pirmą kartą turi stiprią opoziciją“, – šypsosi L.Juškaitienė. O merui dažniausiai prikišama, kad jis neturi patirties, tad Savivaldybių asociacijoje neturėdamas pažinčių negali būti geras savo rajono lobistas. Per ligšiolinės valdžios kadenciją Jurbarkas tikrai gražėjo, išlipo iš probleminio rajono kategorijos. Tačiau sunku įvertinti, kiek tai ankstesnio mero ir jo lobizmo nuopelnas.

Naujasis meras kokių rimtų sprendimų, vadinasi, ir klaidų, padaryti nespėjo. Jis kol kas susipažįsta su darbu. S.Mockevičius – atviras gyventojams, sako, kad į jį bet kas gali kreiptis, dalyvauja renginiuose. Nauja valdžia, priešingai nei pirmtakai, siekia visuomenę įtraukti į rajonui svarbių sprendimų priėmimą, pavyzdžiui, miesto bendruomenės atstovų grupė patarinės, kam skirti ES pinigus. Atsirado daugiau viešumo, skelbiamos mero, savivaldybės administracijos vadovo darbotvarkės, informacija apie jų veiklą.

„Meras – savas tarp gyventojų. Kaip žmogus, jis labai imponuoja. Tikrai neabejoju jo padorumu, sąžiningumu, jo siekiais politikoje. Bet kaip seksis toliau, dar sunku prognozuoti, nes politikoje yra visokių intrigų, manipuliacijų, o S.Mockevičiui stinga politinės patirties. Bet tikiuosi, kad gerų norų vedamas jis pasieks, ką žadėjo“, – mano L.Juškaitienė.

Tiesa, naujosios valdžios šimtadieniui atliktoje apklausoje 19 proc. jurbarkiškių jos darbą įvertino neigiamai, 18 proc. – teigiamai, o net 37 proc. teigė pokyčių neįžvelgiantys. Nelabai tų pokyčių ir galėjo būti, kai savo vedliu rinkėjai pasirinko debiutantą, kuris dar tik mokosi šio darbo. Dar reikia laiko įsitikinti, ar tai atsipirks.

Visišką politikos debiutantą pasirinko tik jurbarkiškiai. Kiti pirmąkart išrinkti merai buvo dirbę vietos valdžios tarybose, Seime ar, kaip V.Grigaravičius arba jo buvęs pavaduotojas Policijos departamente Kęstutis Tubis, buvo vadovavę stambioms nacionalinio lygio valstybės institucijoms. Net pralaimėjęs buvęs Anykščių meras Sigutis Obelevičius giria K.Tubį, kad šis gražiai tęsia darbus, siekdamas Anykščius paversti tikru kurortu, o ne pramonės centru, kaip buvo užsimoję kai kurie kiti pretendentai valdyti Anykščius.

Šiauliai: juokas pro ašaras, ašaros iš džiaugsmo

Tačiau viena – šūkaloti iš opozicijos apkasų, kita – patiems imtis atsakomybės už vadovavimą miestui. Šiaulių, kur net varžytuvių dėl mero posto finale nebuvo partijų atstovų, meras Artūras Visockas, laimėjęs rinkimus, taip apibūdino savo pasirengimą valdyti miestą: „Esame žali kaip šviesoforas, bet ir žali, nes daug ko nežinom, o todėl klausime žmonių.“

Pedagogo išsilavinimą turintis A.Visockas Šiauliuose turėjo ne itin klestinčią fotopaslaugų įmonėlę. Tiesa, privalumas, kad prieš tapdamas meru kadenciją jau dirbo Šiaulių miesto taryboje. Į ją buvo išrinktas kaip save išsikėlęs kandidatas, rinkimams teišleidęs 12 Lt.

Vieni jį laikė skandalistu, kiti – pilietišku viešojo intereso gynėju, Šiaulių Puteikiu.  A.Visockas pagarsėjo kova, kad Šiauliuose nebūtų privatizuota šilumos gamyba, o jėgainės liktų savivaldybės nuosavybe, o apie Šiaulių kultūros fabriko projektą, kurį jis laiko ES pinigų plovimu, surinko per 600 puslapių bylą. Įvairiais skundais jis buvo užvertęs teisėsaugos institucijas.

Bet opozicijai – vieni standartai, merui – kiti. O emocingasis A.Visockas, kėlęs šypseną rinkimų kampanijos metu, ne ką rimčiau atrodo ir mero poste. Minėdamas šimtadienį mero poste, jis apsiverkė, tiesa, iš džiaugsmo ir susijaudinimo, gavęs iš savo bendraminčių 100 kamuoliukų su palinkėjimais. Jis gyrėsi turintis komandą, kokią galima „tik sapne sapnuoti“, programą, kurioje „užkoduotas milžiniškas potencialas“.

Beje, komanda jau byra: atsistatydino socialdemokratas vicemeras Domas Griškevičius, užtikrinęs koalicijai vieno balso persvarą. Šiauliuose 31 nario taryba – margumynas: čia 9 partijų ir komitetų atstovai, o A.Visocko komanda yra laimėjusi 6 mandatus.

Meras džiūgauja, kaip jam puikiai sekasi: savivaldybėje sumažinta popierizmo, vis daugiau žmonių ateina pas merą išdėstyti nuomonės. Vilniaus pavyzdžiu nutarta skirti 70 eurų vaikams, lankantiems privačius darželius, pagaliau sustabdytas seniai abejonių kėlęs „Menų inkubatoriaus“ projektas. „Viskas vyksta sėkmingai – net pernelyg sėkmingai, net prisibijau“, – pareiškė A.Visockas ir dėkojo Dievui, kad padeda mokytis mero darbo.

Tačiau, anot šiauliečio Seimo nario Edvardo Žakario, dabartinė miesto valdžios situacija primena plaukimą pasroviui, garsiai rėkiant ir smarkiai taškantis. Ir kiti šiauliečiai Seimo nariai negaili naujajam merui kritikos už nepakankamą aktyvumą kovojant už dabar skrydžius jau nutraukusį Šiaulių oro uostą, pasigenda strateginio planavimo.

Maža to, nors meras save vadina „principų sargu“, kai kurių kaltinimų, kuriais žarstėsi iš opozicijos varpinės, dabar sulaukia jau pats. A.Visocko aplinkoje – Valstybės kontrolės ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kritikuotas veikėjas, kilo abejonių dėl automobilių pirkimo skaidrumo. Pats buvęs visuomenininkas, dabar meras kitų visuomenininkų veiklą jau menkina, vadindamas neesmine.

Kol kas neatrodo, kad ir nauja Panevėžio valdžia prikels miestą iš sąstingio, nors tiesiogiai išrinktas meras Rytis Mykolas Račkauskas ir tikina, esą gyvenimas eina pirmyn. Savarankiškai į Seimą išrinkto Povilo Urbšio Panevėžyje suburto visuomeninio komiteto „Kartu“ iškeltas architektas R.M.Račkauskas, anksčiau konservatorius, aršiai kritikuoja pirmtako konservatoriaus paliktą situaciją savivaldybėje. Bet ir pats sulaukia kritikos.

Panevėžiečių mažėja, tad mažiau reikėtų ir valdininkų. Laisvosios rinkos tyrimo skaičiavimais, šiuo metu tūkstančiui panevėžiečių tenka 2,8 valdininko ir tai yra daugiausia iš penkių didžiųjų šalies miestų. Nors per rinkimų kampaniją R.M.Račkauskas žadėjo neišvengiamus struktūrinius pokyčius savivaldybės administracijoje, per tris mėnesius žadėto audito nė nepradėjo, nors kitos savivaldybės reformas jau vykdo. Net atvirkščiai: administracijos direktoriui nuo pirmosios darbo dienos paskirta 50 proc. atlyginimo priemoka, nors ankstesnė valdžia tenkinosi 30 proc. priemoka, kalbama apie naują verslo konsultanto etatą.

Vilnius ir Kaunas: pinigų upelių tvenkimas

Kauną valdantis verslininkas milijonierius Visvaldas Matijošaitis meru dar praėjusią kadenciją netapo tik dėl partijų užkulisinių žaidimų. Antrą kadenciją Kauno miesto taryboje dirbantis visuomeninio komiteto „Vieningas Kaunas“ lyderis šįsyk taryboje mandatų daugiau nei patrigubino – dabar jie pirmauja turėdami net 17 iš 41.

V.Matijošaitis prisipažino, kad atėjus į šias pareigas jam daug kas pasirodė keista, ypač tokie brangūs viešieji pirkimai. Tad naujasis meras nuo pirmųjų dienų poste užsibrėžė sustabdyti neefektyvų pinigų tekėjimą, o sutaupytus pinigus skirti toms sritims, kurioms jų labiausiai reikia.

Taupyti pradėta nuo pačios savivaldybės: jos administracijos reforma bus baigta jau rugsėjį, iš 786 darbuotojų liks 630, taip miestas per metus sutaupys apie 2 mln. eurų.

Taupoma ir kitur. Gatvių duobės sėkmingai lopomos, ir tai daroma 40 proc. pigiau nei valdant merui konservatoriui. Miesto žaliųjų plotų tvarkymo kainą pavyko sumažinti 18 proc., gatvių ženklinimo – 34 proc. Dešimtys tūkstančių eurų sutaupyta ir peržiūrėjus įvairių projektų finansavimą, kai kuriuos objektus administruoti perdavus privačiam operatoriui. O stengiantis pritraukti verslo iki minimumo sumažinti žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio tarifai.

Žadami nauji projektai Nemuno saloje. Tikimasi, kad iki kitų metų vasaros pabaigos darželiai priims visų kauniečių vaikus.

Nežinia kur tekančių pinigų upelių tvenkimas – ir debiutavusio sostinės mero poste liberalo Remigijaus Šimašiaus leitmotyvas. Nors ir nevienareikšmiškai vertinta, kad meras palaidojo savo pirmtako „Air Lituanica“ projektą, sostinės biudžetui nuo to tikrai palengvėjo, nes į projektą investuota apie 17 mln. eurų. Sostinės savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dar vieno A.Zuoko projekto – „Vilnius veža“ aplaidžiai tvarkytos apskaitos ir turto iššvaistymo. Būdama viešosios įstaigos dalininkė, savivaldybė „Vilnius veža“ 2014 m. iš savo biudžeto suteikė beveik 0,5 mln. eurų dotaciją veiklai.

Nauja ne tik laikinosios, bet ir tikrosios sostinės valdžia sugeba miestą tvarkyti kur kas pigiau. Pavyzdžiui, bus tvarkoma daugiau kapinių, bet apie 85 tūkst. eurų per metus pigiau. Savivaldybės valdomų įmonių valdybose padaugėjo nepriklausomų narių, iki kitų metų jų bus 60 proc.

Kuo toliau, tuo daugiau Vilniaus savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių duomenų tampa visiškai atviri. Savivaldybė pradėjo viešinti vykdytus mažos vertės pirkimus, nuomojamų žemės sklypų duomenis, o nuo šiol atveria ir savo biudžeto duomenis. Beje, nors džiaugtis anksti, valdantieji deklaruoja per 100 dienų jau sumažinę miesto skolą 2,4 proc. (8,6 mln. Eur).

100 eurų kompensacija vaikus vedantiems į privačius darželius – tik vaikų darželių reformos pradžia. Įvykis: tiek ginčijusis pagaliau nuo Žaliojo tilto nukelti sovietiniai „balvonai“. Ėmė kursuoti naktiniai autobusai. Nauja valdžia net fotografuoja Neries krantinėje pagaliau pakeistas atšokusias plokštes. Smulkmena? Jei taip, kodėl anksčiau neištaisyta? O jei dar bus tesėtas pažadas 20 proc. sumažinti vilniečiams šilumos kainą, R.Šimašius nusipelnys vilniečių padėkos.

Kėdainiai: didžiausia sensacija – dauguma

O Laisvės sąjungos (liberalų), dabar jau Liberalų sąjungos atstovo, „Daumantų LT“ vadovo Saulius Grinkevičiaus pergalė Kėdainiuose buvo beveik iš fantastikos srities: sutriuškinti „darbiečius“ jų partijos forposte atrodė neįmanoma. Paskui atrodė neįmanoma merui suformuoti daugumą be „darbiečių“, mat taryboje jie buvo laimėję 13 iš 28 mandatų, o Laisvės sąjunga – vos penkis.

Seime net bandyta prastumti Kėdainiams „subalansuotą“ įstatymo projektą, kad, merui per du mėnesius nesugebėjus taryboje patvirtinti vicemerų ir administracijos vadovo, rengiami nauji rinkimai. Bet S.Grinkevičiui pavyko suburti 14 narių koaliciją, o aptrupėję „darbiečiai“ sudarė 11 narių opoziciją, du tarybos nariai liko nepriklausomi.

„Kai meras renkamas tiesiogiai žmonių, jis įgyja visai kitą politinį svorį. Tai tikrai padėjo lengviau suformuoti koaliciją. Jei tai nebūtų tiesioginiai rinkimai, būtų buvę sunkiau tai padaryti. Po rinkimų buvo klausimas, ar man pavyks suformuoti koaliciją tokią, kokią noriu suformuoti, t.y. be Darbo partijos. Pavyko, ir tai laikau vienu pagrindinių darbų per pirmą 100 dienų“, – sako S.Grinkevičius.

Taip, opozicija kritikuoja, bet meras nesistebi – tokia jos priedermė. Tiesa, pasak jo, už darbus kritikos per daug nesulaukia, bet, pavyzdžiui, kritikuojama, kad savivaldybės direktorius dukart išvažiavo į komandiruotę. Jei nevažiuotų, turbūt irgi kritikuotų, sakytų – nieko nedaro.

Nors kai kurie kiti merai debiutantai rastą situaciją prilygina košmarui, S.Grinkevičius epitetais nesimėto, juolab rajono padėtis jam ne naujiena, nes jis pats taryboje jau 11 metų. Taip, kelia abejonių buvę viešieji pirkimai – ne visada būdavo pasirenkamas optimaliausias variantas. Naujasis meras žada, kad visi nauji konkursai bus pigesni, nei anksčiau mokėta.

S.Grinkevičius džiaugiasi, kad pavyko išsaugoti 7 uždaryti planuotus bibliotekų filialus kaimuose, dar du bus atkurti. Bus pailgintas gatvių apšvietimo laikas. Patvirtintos strateginio plėtros plano iki 2020 m. pataisos, nustatytos pagrindinės kryptys, kaip bus investuojamos ES struktūrinių fondų, savivaldybės biudžeto ar skolintos lėšos.

Didelių „valymų“ savivaldybės administracijoje meras neplanuoja, juolab, Laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, Kėdainių rajonas pagal administracijos skaičių – prie efektyviausių skaičiuojant 1000 gyventojų. Yra pora vadovaujančių žmonių, apie kuriuos gyventojai atsiliepia kritiškai. „Bet ir tų nepuolam keisti, tai reikia daryti apgalvotai, nes žmonės – didelis turtas, nesimėto“, – sako Kėdainių rajono meras.

Vienas didžiausių mero siekiamų tikslų – padaryti žmones ir valdžią partneriais, savo miesto, rajono šeimininkais. „Daug susitikinėjame su seniūnais, seniūnaičiais, diskutuojame, ginčijamės kaip su lygiais partneriais, o ne atvažiuojame, paskaitome paskaitą, pažadame, kad pastatysime vasiukus, ir išvažiuojame. Dažnai sakome, kad Lietuvoje daug demokratijos. Tačiau ji tokia, kad tik valdžiai atrodo, jog jos daug, o paprasti žmonės nustumti“, – mano Kėdainių rajono meras.

Turi atsirasti pasitikėjimas, kad valdžia kalbasi kaip žmogus su žmonėmis, kad daro darbus, kuriuos su jais aptarė. Turi būti abipusis ryšys. Tada, kaip tikisi meras, žmonėms bus aktualiau, kodėl tiek daug netvarkos, ne taip kaip dabar – ne mano reikalas, valdžia turi padaryti.

Taip, reikia gatves asfaltuoti ir namus renovuoti, bet, pasak S.Grinkevičiaus, ir diktatoriškose šalyse gatvės išasfaltuotos. Bet sukurti žmonėms komfortą gerai jaustis, kad jie nebesakytų, jog Anglijoje geriau nei Lietuvoje, nemokame. Ir ne vien nuo pinigų tai priklauso.

Po 100 dienų Kėdainių meras pripažįsta: tai ilgas ir sunkus darbas. Apskritai čia visi darbai trunka ilgiau nei versle. „Verslo įmonei vadovauti truputį paprasčiau, linksmiau ir esi smarkiai laisvesnis. Tapęs meru tos laisvės turiu mažiau, o atsakomybės ir įsipareigojimų daugiau. Būdamas įmonės vadovu turi idėją, pažiūri į biudžetą, pasitari su kolektyvu, ir darom, o po pusmečio jau turi rezultatą. Savivaldybėje mechanizmas sukasi lėčiau, nes priklausome nuo ministerijų, nuo Vyriausybės ir Seimo sprendimų, savivaldybės specialistų lankstumo. Mane, mėgstantį pamatyti greitą rezultatą, tai trikdo“, – sako 24 metus verslo įmonei vadovavęs S.Grinkevičius.

Rinkėjai: apsiriko ne daugiau nei partijos

Paanalizavus tiesiogiai žmonių pirmąkart išrinktų merų startą akivaizdu: rinkėjai apsiriko ne daugiau nei apsirikdavo partijos, partine aritmetika, o ne rinkėjų valia nulemdavusios, kas bus meras. Ta pačia politinės aritmetikos valia kai kurie poste nesulaukdavę nė 100 dienų. Praėjusią kadenciją Prienų meras krito po pusantro mėnesio.

Baubas, kad merai bus neveiksnūs, tik protokoliniai, nes tarybų daugumą sudarys kitų nei meras politinių jėgų atstovai, pasirodė baisesnis nei realybė net tuo atveju, kai išrenkamas pats save išsikėlęs politikos vienišius.

Nuogąstavimai, kad pirmąkart tiesiogiai rinkdami merus rinkėjai užkibs ant auksaburnių ar auksakišenių populistų kabliuko, pasitvirtino ne daugiau, nei balsuojant už partijas.

Tiesa, naujų merų derlių sverti po pirmųjų 100 dienų ankstoka. Tačiau neabejotinas pasiekimas, jog net keli nauji merai jau sugebėjo susiderėti, kad darbai būtų nudirbti net keliskart pigiau nei lig šiol, ir taip būtų sutaupyta milijonai eurų. Daug merų debiutantų viešesni ir skaidresni už pirmtakus.

O ten, kur rinkėjai apsišovė, kaltinti gali tik save ir saugotis grėblio kituose rinkimuose. Ne tik merams – ir rinkėjams reikia mokytis.

Iš 60 tiesiogiai išrinktų merų 22 – debiutantai

Pirmąkart tiesiogiai renkant merus iš 60 savivaldybių daugiau kaip trečdalyje, 23-ijose, vadovo regalijos teko tokio posto debiutantams (vienas naujokas išrinktas pakartotiniuose rinkimuose).

Triumfavo nepartiniai: jie laimėjo 5 savivaldybėse, iš kurių 4 – didelių miestų, o Šiauliuose net varžėsi tarpusavyje. 4 nepartiniai merai atstovavo piliečių rinkimų komitetams, o jurbarkiškis S.Mockevičius – apskritai vienas lauke karys, save išsikėlęs kandidatas.

Jau pirmajame rinkimų ture pergalę šventė vienas šio posto naujokas – buvęs policijos generalinis komisaras alytiškis V.Grigaravičius. Beje, Anykščių meru tapo ir jo buvęs pavaduotojas, dabar liberalas K.Tubis.

Tarp merų debiutantų – net keli turtingi verslininkai. Kauniečių išrinktas V.Matijošaitis deklaravo 13,8 mln., skaičiuojant litais, turtą. Jį lenkia Biržams vadovaujantis negirdimos Respublikonų partijos lyderis, buvęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, tuomet valdęs Latvijos „Voldemars“ įmonių grupę. Trečias tarp turtingiausių debiutantų (3,1 mln. Lt) buvo tuometis bendrovės „Daumantai LT“ direktorius S.Grinkevičius, sensacingai laimėjęs rinkimus Kėdainiuose .

O neturtingiausias tarp naujokų – socialdemokratas zarasiškis Nikolajus Gusevas, deklaravęs vos 3,8 tūkst. Lt turto, ligtolinis Zarasų rajono vicemeras.

Merais išrinkti dar du ligtoliniai vicemerai. Du liberalai į mero regalijas iškeitė Seimo nario mandatus: Vilniuje – R.Šimašius ir Varėnoje – Algis Kašėta.

Naujokai nurungė net amžinaisiais vadintus merus: „darbiečio“ Švenčionių rajono mero Vytauto Vigelio erą, trukusią nuo 1996 m., užbaigė Laisvės sąjungai atstovaujantis Rimantas Klipčius.

Iš 23 naujokų 7 tenka vadovauti savivaldybių taryboms, kuriose jų atstovaujama partija ar rinkimų komitetas nelaimėjo daugumos. Tad kai kuriose pagrindinis 100 dienų darbas buvo suburti valdančiąją daugumą.

Beje, trys savivaldybės – Trakų, Širvintų ir Šilutės rajonų – merus įgijo tik birželį, po pakartotinių rinkimų, mat kovą vykusių rezultatai panaikinti dėl įvairių pažeidimų. Ankstesni skandalai nesutrukdė Širvintose „darbietei“ Živilei Pinskuvienei pakartoti kovo mėnesio rezultato ir debiutuoti mero poste. Dar pora merų buvo nušalinti, nes vyksta teisminiai procesai. Tad realiai darbų merai šiose savivaldybėse nė nepradėjo.

Galima konstatuoti: pats blogiausias rinkėjų pasirinkimas – balsuoti už abejotinos reputacijos veikėjus.

Regioninis klasikinis universitetas, savo kraštui rengiantis plataus spektro specialistus: pedagogus, ekonomistus, vadybininkus, informatikus, filologus, menininkus, – toks Šiaulių universitetas siekia būti šiandien. Netolimoje ateityje Šiaulių universitetas regimas kaip Šiaurės Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir meno centras, siekiantis įsitvirtinti ne tik šalies, bet ir Europos aukštojo mokslo erdvėje.

„Nors esame viena jauniausių šalies aukštųjų mokyklų, savo regionui esame labai reikalingi: universitetas – vienintelis toks Šiaurės Lietuvoje. Universitetą įvardijame kaip regioninį, nes turime rengti tokių sričių specialistus, kurių pirmiausia reikia mūsų regionui. Versle, pramonėje kvalifikuotų specialistų poreikis – didžiulis, ir mes kol kas to poreikio dar nepatenkiname“, – tvirtina Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis.

Per 80 proc. universiteto studentų – šio regiono gyventojai, per 70 proc. universitetą baigusių kvalifikuotų įvairių sričių specialistų lieka dirbti Šiaulių apskrities savivaldybėse.

Stiprinama mokslo ir verslo partnerystė

Šiaulių universitetas ėmėsi iniciatyvos efektyviau bendradarbiauti su verslu bei diegti inovacijas, mezgama glaudesnė verslo, mokslo ir valdžios institucijų partnerystė. Šios gairės nubrėžtos ir neseniai patvirtintoje 2015–2020 m. Šiaulių universiteto strategijoje.

„Mūsų tikslas – kokybiškos ir inovatyvios studijos bei aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, tam būtinos aplinkos sukūrimas. Sieksime, kad universitetas darytų efektyvų poveikį visai regiono aplinkai“, – pabrėžia universiteto rektorius.

Pokyčiai palietė ir aukštosios mokyklos struktūrą: pertvarkyta mokslinės veiklos sistema, mokslą ir verslą siejančia grandimi tapo Šiaulių universiteto Mokslo institute įkurtas Socialinės partnerystės ir inovacijų centras. Kadangi universitetas nuo seno stiprus socialinės gerovės ir negalios studijų srityse, į jas sutelkiama daugumos mokslinių tyrimų veikla bei ištekliai.

Skatinamas tarptautiškumas

Šiaulių universitete rengiamos bendros studijų programos su užsienio universitetais, atliekami reti, tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, bendradarbiaujama su ilgalaikiais partneriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų Nebraskos universiteto.

Nemenkas Šiaulių universiteto pranašumas – svarus intelektinis potencialas, pažangios dėstymo ir mokymosi metodikos, sukurtos unikalios (specialiosios pedagogikos bakalauras) ir populiarios (kineziterapija, informacinės technologijos) studijų programos, rengiamos pagal tarpdisciplininius metodus.

Rektorius pabrėžia, kad šiuo metu Šiaulių universitetas veikia kaip klasikinė regioninė aukštoji mokykla: čia atliekami ne vien taikomieji, bet ir fundamentiniai matematikos, fizikos, biologijos sričių moksliniai tyrimai, Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos ir vadybos doktorantai, šalia mokslinės veiklos, pajėgūs įvairioms institucijoms rengti strateginius planus. Universitete veikia stiprus Menų fakultetas, prireikus persikvalifikuoti, keisti profesiją, įgyti naują kvalifikaciją įvairių sričių specialistai tobulinasi Tęstinių studijų institute.

„Labai svarbu, kad dauguma absolventų lieka dirbti mūsų regione. Mechanikos, elektros, elektronikos inžinieriai, IT specialistai netgi trečiame ketvirtame kurse jau turi darbo vietas“, – sako D.Jurgaitis.

Stojantiesiems – patrauklūs pasiūlymai

Šiemet bendrajam priėmimui Šiaulių universitetas parengė net 34 bakalauro ir 25 magistro studijų programas, kurių nemaža dalis yra kokybiškos, akredituotos šešeriems metams. Ne vienus metus populiarios bakalauro studijų programos – kineziterapija, verslo administravimas, kūno kultūra, finansų valdymas, viešasis administravimas, informatika.

Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. dr. Remigijus Bubnys pabrėžia, kad tobulinant studijų procesą, aukštojoje mokykloje optimizuojamos – jungiamos, trumpinamos studijų programos. Vienas prioritetų – Šiaulių regionui rengti plataus profilio specialistus, tad siekiama per studijų laikotarpį, be pagrindinės specializacijos, studentams sudaryti galimybę įgyti ir gretutinę (matematikams – ekonomikos arba informatikos, elektronikos inžinieriams – kompiuterių inžinerijos arba medicininės elektronikos ir t.t.).

Studijų prorektorius apgailestauja, kad nemažai regionui reikalingų studijų programų nesulaukia valstybės finansavimo, nors štai kartu su Klaipėdos universitetu vykdomą jungtinę kineziterapijos studijų programą pernai pasirinko net 80 studentų. Studijų Šiaulių universitete populiarumą ir darbdavių pasirengimą iš dalies finansuoti jiems reikalingų specialistų rengimą rodo universiteto pasirašytų ketinimo protokolų skaičius – šiemet jų pasirašyta net 89. Deja, universitetui šiemet skirta tik 30 tikslinio finansavimo vietų.

Net ir negaudamas valstybės finansuojamų vietų, Šiaulių universitetas tariasi su regiono savivaldybėmis, verslo įmonėmis, kad jos paremtų iš savo rajono studijuoti ateinančių abiturientų studijas.

Dar viena perspektyvi, į ateitį orientuota sritis universitete – penkios jungtinės studijų programos su užsienio šalimis, suteikiančios dviejų aukštųjų mokyklų diplomą.

Rasa Vaitkevičienė

Modernizuojamos dar šešios mokyklos, nuo rudens elektroniniais pažymėjimais iš viso naudosis 4000 moksleivių

Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazija tapo pirmąją „Ateities mokykla“ mieste – šiandien šventiškai ir simboliškai atvertos durys į modernią mokyklų ir miesto ateitį. Trims šimtams progimnazijoje besimokančių mokinių ir penkiasdešimčiai mokytojų įteikti elektroniniai moksleivių ir mokytojų pažymėjimai, kurie taps jų kasdienio gyvenimo mokykloje dalimi.
Dar šešiose Šiaulių mokyklose modernios administravimo sistemos ir naujausios kartos elektroninio dienyno įrengimas prasidės netrukus. Nuo rugsėjo „Ateities mokyklomis“ taip pat galės vadintis ir Šiaulių universiteto, „Saulėtekio“ ir Lieporių gimnazijose bei „Sandoros“, „Salduvės“ ir Gegužių progimnazijos. Kartu su pilotine tapusia Vinco Kudirkos progimnazija dar šiemet elektroninių pažymėjimų pranašumais Šiauliuose iš viso galės naudotis vidutiniškai 4000 moksleivių ir jų tėvų.
„Džiaugiamės, kad Šiauliai žengia kartu su didžiaisiais Lietuvos miestai, kuriuose kuriamos šiuolaikiškos, patogesnės ir saugesnės mokyklos. Tikimės, kad rugsėjį būsime minimi tarp miestų, turinčių daugiausia pažangiomis technologijomis besinaudojančių mokyklų“, – pirmosios „Ateities mokyklos“ atidaryme kalbėjo Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Elektroninė mokyklos administravimo sistema bus susieta su elektroniniu „Tamo“ dienynu, nuo  mokslo metų pradžios Vinco Kudirkos progimnazija pirmoji Šiauliuose pradėjo naudoti atnaujintą dienyno versiją, todėl galėjo toliau plėsti su dienynu susietų elektroninių funkcijų diegimą. Mokykloje įdiegta mokinių lankomumo apskaita, elektroninis pagrindinių durų raktas su trimis skaitytuvais, taip pat bibliotekos ir maitinimo apskaitos sistemos.
„Sulaukėme pokyčių – jau nuo šiandien elektroninių pažymėjimų mums reikės kasdien, ateinant į mokyklą, bibliotekoje, valgykloje ir visi šie duomenys bus administruojami vieningoje informacinėje sistemoje, susietoje su dienynu, prie kurio gali prisijungti visi – mokiniai, jų tėvai, mokytojai“, – sakė Juozas Varkulevičius, Vinco Kudirkos progimnazijos direktorius.
Mokyklų modernizavimą Šiauliuose, pavadintą „Ateities mokyklomis“, inicijuoja Šiaulių pramonininkų asociacija, projektą remia pramoninkų asociacijos narė bendrovė „GECO Investicijos“, iniciatyvai pritaria Lietuvos mokinių parlamentas, įgyvendina „Tamo“ elektroninio dienyno kūrėjai.
„Pramonininkus šiam projektui pastūmėjo statistika, prognozuojanti, kad nuo 2004 m. iki 2020 m. moksleivių skaičius Lietuvoje sumažės nuo 45 iki 25 tūkst. Tai pavojaus skambutis pramonei – investuojami dideli pinigai, o kas užims darbo vietas? Kiekvienas moksleivis turi būti saugomas kaip perliukas, nes jų skaičius mažėja ir tas klausimas neduoda mums ramybės“, – teigė Šiaulių pramonininkų asociacijos vykdantysis direktorius Egidijus Anglickis.
„Pažangios technologijos yra mūsų ateitis, sukurdami sąlygas jomis naudotis nuo mažų dienų, prisidedame prie pažangios visuomenės kūrimo. Jei šios technologijos ne tik sužadina mokinių smalsumą, bet ir užtikrina kokybiškesnį jų laiką mokykloje, tuomet galime sakyti, kad tai yra geriausia investicija į jaunąją kartą“, – sakė Raimondas Štreimikis, projektą remiančios bendrovės „GECO investicijos“ direktorius.
Pasak Lietuvos moksleivių parlamento pirmininko Juozo Vaidelio, pilotinės mokyklos, kurių mokiniai naudojasi elektroniniais pažymėjimais, pastebi teigiamus pokyčius – sumažėja pamokų praleidimas bei mokinių vėlavimas į pamokas, mokiniai sugaišta beveik perpus mažiau laiko užsisakydami bibliotekoje knygas ar apsipirkdami valgykloje. Prie dienyno prisijungę tėvai gali matyti ne tik įrašus apie vaikų pažangumą, bet ir sužinoti, ar vaikas mokykloje pavalgė, kokias knygas skaito.
Atidarymo metu Vinco Kudirkos progimnazijoje veikė išplėstinės realybės fotostudija, kuri moksleivius ir mokyklos svečius nukėlė į ateitį – įsivaizduojamus Šiaulius po daugelio metų. Kartu su miesto vadovais ir kitais garbingais svečiais pirmosios „Ateities mokyklos“ atidaryme viešėjo ir antrajame etape dalyvaujančių 6 Šiaulių mokyklų

Išskirtiniu šūkiu „Šiauliai – saldumynų miestas“ Kalėdas pasitinkantys Šiauliai dalina dovanas ir kasdien kviečia į šventinius renginius. Koncertai ir įvairios akcijos mieste vyksta jau porą savaičių. O prieš kelias dienas miesto centre buvo nupintas 7 metrų 77 centimetrų skersmens kalėdinis vainikas, pretenduojantis patekti ir į Lietuvos rekordų knygą.
Renginiai visai šeimai
Didelė dalis kalėdinių renginių skirti šeimoms ir vaikams. Jau šį šeštadienį Šiaulių kultūros centre vyks IX tarptautinis vaikų baleto pasakų festivalis „Žiemos pasaka“, kurio metu bus rodomi Lietuvos, Latvijos ir Estijos šokio teatrų spektakliai. Sekmadienį kultūros centro Rėkyvos skyriuje vyks kalėdinė pasaka „Kaip Snieginukas spalvų ieškojo“, o miesto kultūros centre ir mažiems, ir dideliems bus pristatytas pagal K. Donelaičio poemą „Metai“ sukurtas folkloro spektaklis „Jau saulelė…“. Tuo tarpu saldumynus, koncertus ir Kalėdų senelio išdaigas dovanos PLC „Tilžė“.
Pasak Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Giedrės Brazlauskaitės, gausybė renginių lauks ir kitą savaitę.  Pirmadienį visus smaližius su „Saldžiąja matematika“ supažindins Šiaulių universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas. Antradienį pėsčiųjų bulvare vyks akcija „Kalėdų gardėsis“, o saldainių fabriko „Rūta“ šokolado muziejus kvies į nemokamą saldainių degustaciją. Trečiadienį į „Saldų kalėdinių žaidimų suktinį“ vaikus kvies savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialas.
„Šių metų kalėdinių renginių tematika – saldumynai – pasirinkta neatsitiktinai. Šiaulių saldainių fabrikas „Rūta“ šiemet švenčia 100 metų jubiliejų, taip pat turime AB „Naująją Rūtą“ ir sparčiai besiplečiantį tinklą „Saldūs majai“. Seniau Šiauliuose veikė ir daugiau saldainių fabrikų, tad turime gilias saldumynų tradicijas. Pasirūpinsime, kad šiauliečiams ir miesto svečiams šios Kalėdos būtų ne tik smagios, bet ir saldžios“ – sako G. Brazlauskaitė.
Renginiai vyks ir po atviru dangum
Kalėdiniai renginiai Šiauliuose vyksta jau mėnesio pradžios, o didžiausią įkarštį jie pasieks ateinančią savaitę. Miesto bulvarą papuoš didžiuliai, apie 3 metrų aukščio, saldainiai, kuriuos miestui dovanos šventės rėmėjai.
Nuo penktadienio Šiaulių pėsčiųjų bulvare šurmuliuos Kalėdinis miestelis, kuriame vyks koncertai, šventinė mugė, veiks karuselės, bus matuojamas kalėdinio vainiko rekordas. Vaikų lauks Kalėdų senelis,  kuris už padeklamuotą eilėraštį ar atsakymą į klausimą, dovanos skanumynus. Dovanas dalins ir šventės rėmėjas „Saldūs majai“, ketinantis padovanoti per 1000 ekologiškų šokoladų ir ledinukų vaikams ir jų mamoms.
Vienu iš svarbiausių akcentų taps šeštadienį veiksiantis „Saldaturgis“. „Šiauliuose nuo seno šeštadienį prieš Kalėdas veikdavo „saldaturgiai“, šiemet ne tik atgaivinsime šią tradiciją, bet tęsime ją ir ateinančiais metais“, – teigia G. Brazlauskaitė.

Šiemet Šiauliai švenčia 777-ąjį gimtadieni. Šia proga švęs septynias dienas – nuo rusėjo 16 iki 22 dienos. Keletą svarbiausių renginių pristatė Šiaulių kultūros centras ir Turizmo informacijos centras. Savo gimtadienyje šiauliečiai sieks rekordo – pins ilgiausią pynę. Visą programą galite rasti svetainėje www.siauliudienos777.lt

Pasveikinimas Šiauliams

Diana Martinaitienė, Šiaulių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, papasakojo apie keletą kitų svarbiausių „Šiaulių dienų 777“ renginių.

Penktadienį – šventinis Šiaulių pasveikinimas su pėsčiųjų eisena ir motorizuota kolona. D. Martinaitienė priminė, kad eisenos dalyviai pasipuoštų geltonai. Eisena bus fotografuojama nuo aukštų pastatų arba iš oro baliono ir taps ryškiu Saulės miesto spinduliu.

Motorizuotoje kolonoje šiauliečiai pamatys kūrybingai panaudotus septynetus. Išradingiausių kolonos dalyvių laukia siurprizai.

Šventiniame Šiaulių miesto pasveikinimo koncerte penktadienio vakarą dalyvaus Šiaulių pučiamųjų orkestras, pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, jaunimo kamerinis choras „Atžalynas“, choreografijos studija „Aušrelė“, mušamųjų instrumentų ansamblis „Ritmas kitaip“, solistas J. Brūzga. Koncertui diriguos G. Brūzga, L. Raziūnas, R. Kukulskis.

Koncertas peraugs į grupės „Colours of Bubbles“ ir Šiaulių pučiamųjų orkestro bendrą muzikos projektą. Kolektyvai kartu atliks septynis kūrinius. Šiaulių pasveikinimo koncertą ves šiauliečiai  aktoriai Agnė Grudytė ir Aurimas Žvinys.

Pasveikinimo dieną užbaigs meninis muzikos projektas „Breaking The Line“, kurį miestui savo veiklos 90-mečio proga dovanoja AB „Šiaulių energija“. Šiame projekte dalyvaus atlikėjai J. Šeduikytė,  G. Gelgotas, L. Somovas.

Istorija gyvai

Rugsėjo 16-oji – pirmoji šventinės Šiaulių savaitės diena. Šios dienos pavakarę šiauliečiai būtinai turi ateiti į miesto bulvarą, kuriame vyks teatralizuoti pasirodymai „Šiaulių istorija gyvai“. Tokio renginio idėja kilo Dalei Dargienei, vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovei.

Jai pritarė ir organizacinius rūpesčius ant pečių užsikėlė Šiaulių turizmo informacijos centras bei jos vadovė Giedrė Brazlauskaitė. Dėl istorinio tikslumo ir autentiškumo organizatorių komandą papildė archeologė Birutė Salatkienė.

G. Brazlauskaitė informavo, jog miesto istorija bus suskirstyta į septynis svarbiausius laikotarpius: priešistorė, LDK laikotarpis, Laisvojo miesto statusas, Rusijos imperija, tarpukaris, sovietmetis ir naujausi laikai. Bulvare šie laikotarpiai ir bus pateikti teatralizuotai. Pasirodymai prasidės 17 valandą. Po valandos sudundės būgnai ir veiksmas prasidės iš naujo bei tęsis iki 19 valandos.

Šiame teatralizuotame veiksme dalyvaus beveik 40 mokyklų, įstaigų ar įmonių.

D. Dargienė, idėjos autorė,  akcentavo, jog „Šiaulių istorija gyvai“ – bendras daugybės žmonių sukurtas gyvas teatras: „Visos mokyklos ar grupės, kurios prisijungia prie šios minties, kuria savo atskirus scenarijus, kuriuos kartu aptariame. Kiekviena grupė gali laisvai spręsti, ką veiks. Mūsų visa komanda dirba savanoriškais pagrindais, tai mūsų dovana miestui“.

Mes – baltai

Šeštadienis daugiausia skirtas Baltų vienybės dienai paminėti. Šią dieną pristačiusi Regina Kvašytė, asociacijos „Baltų centras“ vadovė, priminė, kad šeštadienį numatomas Latvijos ir Lietuvos folkloro kolektyvų koncertas ir tarptautinis forumas „Baltiškoji vienybė: komunikacijos perspektyvos“.

Šiauliečius turėtų sudominti ir lietuvių bei latvių interaktyvus liaudies šokių projektas „Lielvardės juosta“. Jį koordinuoja Ernests Spičs, liaudiškų tradicinių šokių žinovas iš Rygos, kuris yra ilgametis Šiaulių draugas. Jis dalyvavo visose respublikinio tradicinių šokių konkurso „Patrepsynė“ komisijose.

Taip pat – Baltų vienybės dienai bus skirtas koncertas, kuriame dalyvauja folkroko grupė „Žalvarinis“, dūdmaišių ir būgnų grupė „Auļi“ (Latvija), šokėjai su ugnimi. Baltišką vakarą baigs visiems gerai žinoma atlikėja Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“.

Akcentai

Šiaulių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja D. Martinaitienė akcentavo, kad beveik kiekvieną švenčių dieną vyks graži Šiaurės Lietuvos kolegijos akcija „Saulės pynė 777“. Įvairiose miesto vietose, dažniausiai ten, kur vyksta pagrindiniai renginiai, bus pinama rekordinio ilgio pynė, prie kurios bent keliais centimetrais galės prisidėti kiekvienas norintis šiaulietis. Tikimasi, kad pynė pasieks 1500 metrų. Dabartinis rekordas – 1200 metrų. Šeštadienį, rugsėjo 21 dieną 17 valandą, „Saulės pynė“ bus matuojama ir  dovanojama Šiaulių „Aušros“ muziejui.

Šeštadienį 15 valandą Prisikėlimo aikštėje vyks koncertas visai šeimai. Dalyvauja septyni Šiaulių miesto vaikų kolektyvai, Kauno miesto kolektyvas „Linksmasis Do“ (vad. J. Miliauskaitė), „X faktoriaus“ finalisčių merginų grupė „Roxy 5“.

Visą šeštadienį Talkšos ežero vandenis skros įvairiausios sportinės ir pramoginės valtys. Vyks „Talkšos regata 777“. D. Martinaitienė siūlo šiauliečiams pavaikščioti ežero pakrantėmis. Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras planuoja surengti baltiškų patiekalų degustaciją po atviru dangumi. Netoli lapės įprastoje vietoje vyks petankės varžybos. Apie 19:30 „Talkšos regatos“ dalyviai žada tikrą paradą ant vandens. Netrukus po to prasidės muzikinis Šiaulių gimtadienio projektas „Simfonija Šiauliams“.

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Jurga Mituzaitė, pernai tarptautinėje biologijos olimpiadoje pelniusi bronzos medalį, šiemet parsivežė jau sidabrą. Mergina neslepia – biologija iš jos gyvenimo nebepasitrauks.

Rimtesnė jaunosios biologės pažintis su šia sritimi prasidėjo aštuntoje klasėje, kai mokytoja Irina Barabanova, pastebėjusi, kad Jurgai neblogai sekasi biologija, paskatino ją dalyvauti Šiaulių miesto olimpiadoje. Pirmas blynas neprisvilo – mergina užėmė antrą vietą. „Pasiekimas buvo malonus, tad norėjosi mokytis toliau, o kuo labiau gilinausi, tuo darėsi įdomiau“, – prisimena J.Mituzaitė.
Visi didžiausi merginos mokslo laimėjimai kaip tik ir susiję su biologija, kurią prieš kelerius ji pasirinko pagrindine domėjimosi sritimi. Kadangi ši labai plati, darbo tikrai netrūko, ir siekiant aukštų rezultatų olimpiadose teko gerokai pasistengti.
„Veikiausiai retas vaikas mokydamasis įdeda tiek pastangų, kiek Jurga, – sako jos mama Žydrutė Mituzienė. – Kai tik ji užsibrėžia kokį nors tikslą, skiria tam visas jėgas, todėl, atsimenu, kai kažkada gavo „Maximalisto“ stipendiją, juokiausi, kad ši jai puikiai tinka, nes Jurga yra maksimalistė, kokių reta.“
Kad biologija yra iš tų sričių, kuriose norint pasiekti gerų rezultatų reikia atiduoti visą save, tvirtina ir I.Barabanova: „Šioje srityje paprasčiausiai be galo daug informacijos. Labai gerai, kad turėdama tokį didelį krūvį Jurga išmoko mokytis ir atsirinkti svarbiausius dalykus.“
Žinoma, kad galėtum visapusiškiau pažinti biologiją, būtinas ir kitų sričių tam tikro lygio išmanymas, tad nenuostabu, kad Jurgai gerai sekėsi ir su biologija glaudžiai susiję dalykai, tarkime, matematika ar chemija. Tą patvirtino ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai: šimtukai pelnyti ne tik iš biologijos, bet ir iš matematikos bei anglų kalbos, o iš chemijos egzamino – 93 balai.
„Mane nustebino vienas dalykas, susijęs su anglų kalba: iš tikrųjų iki devintos klasės Jurgai dėl jos buvo sunkumų, ir nežinojome, kaip reikės išsisukti. Bet netikėtai tai išsisprendė labai paprastai, kada gilindamasi į biologiją ji ėmė angliškai skaityti daug literatūros, – džiaugiasi Ž.Mituzienė. – Vienąkart, kai parsitempė didžiulę knygą anglų kalba, nieko nesakiau, tačiau maloniai nusistebėjau tokiu ryžtingu dukters nusistatymu.“
Kita vertus, ne visos biologijos šakos Jurgai yra vienodai įdomios. „Labiausiai mane domina molekulinė biologija ir biochemija – būtent su jomis net galvoju sieti savo ateitį. O silpniausiai sekasi ekologija, kuri man nėra labai artima, taip pat sudėtinga ir žmogaus fiziologija, kuriai reikia daug konkrečių žinių ir išmąstymas čia nebepadeda“, – aiškina mergina.

Laimėjimai olimpiadose nebuvo netikėti

Nors rengiantis tarptautinėms biologijos olimpiadoms tenka aprėpti didžiulį kiekį informacijos iš gana skirtingų sričių, Jurgos laimėjimai I.Barabanovos per daug nenustebino. „Kaip galima buvo to nesitikėti, jei žinojau, ką šitas vaikas veikdavo vasaromis. Juk kai visi vaikai ilsėdavosi, Jurga graužė Campbello ir kitas biologijos knygas ar gilinosi į paskaitų ciklus“, – buvusią mokinę giria pedagogė.
O štai pati Jurga nebuvo tokia tikra, ar pavyks gerai pasirodyti. Mergina tiesiog nuosekliai stengėsi kuo geriau pasirengti ir tikėjosi geriausio. „Nežinojau, kaip pasiseks, tačiau šį medalį laimėti tikrai buvo be galo malonu“, – prisipažįsta jaunoji biologė.
Tam tikro nerimo išvengti nepavyko ne vien dėl to, kad prieš olimpiadas daug laiko ir pastangų tenka skirti papildomam mokymuisi, bet ir dėl palyginti problemiško Lietuvos mokinių praktinio parengimo. Ne paslaptis, kad mūsų mokyklose dažnai pritrūksta tam reikalingų techninių priemonių. „Sakykime, tokių, kad mokiniai galėtų išmokti atlikti DNR tyrimą, – pateikia pavyzdį mokytoja. – Neretai būna taip, kad vaikas mokykloje nė nebūna matęs kokio nors prietaiso, nors šis įtrauktas į tarptautinės olimpiados kursą.“
Jurga taip pat neabejoja, kad padėtis visoje šalyje turėtų keistis. Jai norėtųsi, kad tam būtų skiriama daugiau išteklių, nes dabar pasirengti net ir respublikiniam etapui būna gana sudėtinga. „Vis dėlto patekus į tolesnį etapą tai pasikeičia: organizuojami parengiamieji mokymai, per kuriuos atliekame gana daug zoologijos, biochemijos ar molekulinės biologijos praktinių užduočių, tad nuo kitų šalių olimpiadininkų neatsiliekame“, – konstatuoja mergina.
Be to, tie, kurie ieško, ir randa. Net nepatekęs į tolesnius etapus bet kuris Lietuvos mokinys gali internetu nuotoliniu būdu dalyvauti biologijos mokymosi projekte „BioSa“, ir jei jis pakliūva tarp geriausiai pateiktas užduotis atliekančių dalyvių, patenka ir į organizuojamas praktikas.
„Tai iš dalies primena stovyklas, skirtas pasirengimui tarptautinėms olimpiadoms, – palygina mergina, pati taip mokiusis trejus metus. – Galiu pasakyti, kad dešimtoje klasėje man tai buvo vertingiausias dalykas, paskatinęs daugiau domėtis biologija ir padėjęs suformuoti žinių pagrindus. Tai padėjo judėti į priekį ir palaikyti reikiamą ritmą. O šalia organizuojamos praktikos taip pat daug ko išmokė.“
Atkreiptinas dėmesys, kad Jurga ne tik mokėsi mokykloje, dalyvavo „BioSa“ projekte, bet ir lankė Nacionalinę moksleivių akademiją, Taigi norint kažką įdomesnio nuveikti teko nemažai planuoti, tačiau, kaip pati sako, jai tai neblogai pavyko. Be abejo, sudėtingiausi buvo paskutiniai metai, kai dėl ypač didelio krūvio teko atsisakyti užklasinių veiklų, tokių kaip lauko tenisas, karatė ar lengvosios atletikos treniruotės, tautiniai šokiai.
Vis dėlto, kaip tikina Jurgos draugė Ieva Stakvilevičiūtė, net ir turėdama daug darbo Jurga nemažai laiko skirdavo draugams ir tikrai nesėdėdavo visą laiką užsidariusi namie. „Nors atrodo, kad toks žmogus turėtų tik mokytis ir neturėti jokio socialinio gyvenimo, tačiau Jurgai tai negalioja. Tiesą sakant, kai susipažįsti su Jurga, pirmiausia pastebi, kad ji nuolat šypsosi, yra linksma, draugiška ir noriai bendrauja, ir tik vėliau pamatai, kad ji yra dar ir išskirtinai protingas žmogus“, – pabrėžia Ieva.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ pirmą kartą surengė tarptautinį sakralinės muzikos kompozitorių konkursą POLIFONIJA 2013. Paraiškų dalyvauti sulaukta iš viso pasaulio: Jungtinių Amerikos valstijų, Italijos, Jungtinės karalystės.
Tuos, kurių ausis pasiilgo profesionalios chorinės muzikos, balandžio 27 d. Šiaulių valstybinis kamerinis choras kviečia į baigiamąją kompozitorių konkurso programą Šiauliuose.

„Pastaruoju metu darosi vis sunkiau atrasti gerai skambančių, chorui atlikti malonių kūrinių, – sakė choro „Polifonija“ vadovas Tomas Ambrozaitis, – kartais atrodo, kad Lietuvos kompozitoriai yra pakliuvę į savotiškas šiuolaikinės muzikos pinkles, todėl norime priminti apie klasikinę, klausytojo ausiai įgimtai patrauklią,  natūralaus skambesio muziką.“ Tomas Ambrozaitis tikisi, kad šis konkursas savo reikalavimais padės atrasti šiuolaikinę kompozitorių pamainą praeities chorinės muzikos grandams.

Konkurso organizatoriai pasakojo, kad susidomėjimas konkurso idėja buvo vos tik paskelbus pirmąsias žinutes apie dalyvių registraciją. „Šiais metais sulaukėme dešimties dalyvių, kito konkurso metu tikimės jau daugiau. Bet ir tie dešimt kompozitorių atsiuntė labai įdomius kūrinius. „Yra juose visko: ir „šizo“ ir labai įdomių harmonijų. Nors tai yra sakralinės muzikos konkursas, bet kompozitoriai atrado sakralumo ir šiuolaikiškumo vidurkį“ – sakė konkurso organizatoriai.

Komisijos narys, kompozitorius Donatas Zakaras džiaugėsi, kad atsirado konkursas, kuriame Lietuvos muzikos kūrėjai turi galimybę susitikti su kitų pasaulio šalių kompozitoriais: „Dalyvauti Lietuvoje rengiamuose kompozitorių konkursuose vis labiau pritrūksta motyvacijos“. Pasak komisijos nario, dažniausiai vertinimo komisijoje – visiems gerai pažįstami nariai, nes mūsų šalis yra per maža, kad kiekvienam konkursui būtų surinkta dalyviams dar nematyta komisija. „Tarptautinis konkursas – tai staigmena: ir komisija, ir dalyviai yra iš viso pasaulio ir tai – puikus iššūkis,“ – sakė Donatas Zakaras.

Iš dešimties dalyvių yra atrinkti penki geriausieji. Penkios kompozicijos išsiskyrė iš kitų savo muzikiniu novatoriškumu, kompozicijos muzikos kalbos originalumu, muzikinių išraiškos priemonių panaudojimu. Tie kūriniai beveik kiekvienas turi bent kelis taktus tokios harmonijos, kurią išgirdus supranti, kad to dar negirdėjai.

Visų penkių geriausių kompozicijų ir, programos paįvairinimui, kitų kompozitorių mišrią programą atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Kūrinius ruošia ir koncerte chorui diriguos „Polifonijos“ vadovas Tomas Ambrozaitis. Koncertas įvyks balandžio 27 dieną, 17 valandą „Polifonijos“ koncertų salėje, Aušros al. 15, Šiauliuose.

Kompozicijas vertina tarptautinė komisija: Ilona Brege (Latvija), Ingo Ernst Reihl (Vokietija), Rolandas Muleika (Prancūzija), Donatas Zakaras (Lietuva), Vaclovas Augustinas (Lietuva), Tomas Ambrozaitis ir komisijos pirmininkė, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė.

Daugiau informacijos internetinėje svetainėje www.polifonija.lt

Antradienio rytą Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose pratybų metu ore įvykus susidūrimui vienas lėktuvas nukrito, pilotai sėkmingai katapultavosi, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Avarija apie 11 val. įvyko ore virš Rėkyvos ežero.

Įvykio detalės tikslinamos, įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.

Lrytas duomenimis, NATO naikintuvas susidūrė su lietuvių orlaiviu, kuris po incidento nulėke į netoliese esantį mišką ir sudužo. Pranešama, kad abu lietuvių pilotai katapultavosi.

Sudužęs čekų gamybos “L-39 Albatros” lėktuvas buvo vienas iš dviejų veikiančių Lietuvos karinių oro pajėgų lengvųjų atakos lėktuvų, kurie šiuo metu galėjo skraidyti.

Prancūzų karinis lėktuvas “Mirage” grįžo į aviacijos bazę Šiauliuose.

Oro policijos misijoje šiuo metu dalyvaujantys Prancūzijos kariai su keturiais naikintuvais “Mirage” Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti balandžio 28-ąją. Prancūzijos karinės oro pajėgos su savo naikintuvais oro policijos misijoje dalyvauja trečią kartą.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kada Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis.

Šiandien iškilmingai atidaromas rekonstruotas kelio Radviliškis–Šiauliai pirmasis ruožas. Užbaigus antrojo etapo darbus, kitų metų rudenį kelionės tarp Šiaulių ir Radviliškio taps greitesnės ir trumpesnės.

“Kelias tarp Šiaulių ir Radviliškio greitai taps analogu kur kas ilgesnei magistralei Vilnius–Kaunas. Ateityje naujuoju kur kas saugesniu keturių eismo juostų keliu vasaros sezono metu bus galima važiuoti 110 km per valandą greičiu”, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Tarp Šiaulių ir Radviliškio pastebimai pagerės eismo sąlygos – platesnė važiuojamoji dalis, rekonstruotos sankryžos, tiesiamas Kairių aplinkkelis, diegiamos eismo saugos priemonės jau kitais metais sudarys galimybę šiam keliui suteikti greitkelio statusą.

Šiuo metu visiškai atnaujintas 6,5 km ilgio kelio ruožas. Darbai vyko nuo Radviliškio miesto ribos, pratęsiant 2008 m. rekonstruotą kelio per miestą dalį.

Taip pat buvo nutiesta 11,4 km jungiamųjų kelių bei 1,7 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Rekonstruotos trys sankryžos, viena iš jų – į žiedinę. Ties Šniūraičių kaimu įrengtas tunelinis viadukas, požeminė pėsčiųjų perėja, Kutiškių sankryžoje – pravaža automobiliams ir pėstiesiems.

Dviratininkams įrengtos penkios poilsio aikštelės su suoliukais ir stovais dviračiams, prie miško įrengta apšviesta poilsio aikštelė su pavėsinėmis ir suolais. Numatoma, kad baigus šiuo metu tęsiamus rekonstrukcijos darbus, šalia kelio nutiestais naujais dviračių takais ir jungiamaisiais keliais dviratininkai galės važiuoti visame ruože tarp Šiaulių ir Radviliškio.

Bendra atliktų darbų vertė – 76,5 mln. Lt. Didžioji dalis pinigų gauti iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo.

Šiuo metu vyksta antrojo rekonstrukcijos etapo darbai, apimantys daugiau kaip 9 km ilgio kelio ruožą. Bus nutiestas Kairių miestelio aplinkkelis, įrengtos kelios požeminės perėjos, viadukai, pravažos, naujos sankryžos.

Pirmajame naujosios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje antradienį miesto mero postas balsų dauguma patikėtas socialdemokratui Justinui Sartauskui, taip pat išrinktos dvi jo pavaduotojos ir administracijos direktorius.

J.Sartauskas pakeis iki šiol miestui vadovavusį liberalcentristą Genadijų Mikšį.

Antradienį tarybos posėdyje už J.Sartauską slaptu balsavimu pasisakė 22 Šiaulių politikai iš 29, dalyvaujančių posėdyje, septyni biuleteniai pripažinti negaliojančiais.

Viena mero pavaduotoja išrinkta ir iki šiol šias pareigas ėjusi partijos “Tvarka ir teisingumas” atstovė Daiva Matonienė, kita – “darbietė” Danguolė Martinkienė. Už kiekvienos iš jų kandidatūrą slaptu balsavimu pasisakė po 17, prieš – po 10 politikų, du biuleteniai buvo sugadinti.

Išrinktos vicemerės sakė dar nepasiskirsčiusios kuruojamų sričių, tačiau D.Matonienė teigė, kad jai artimiausios sritys būtų ekonomika, infrastruktūra ir sportas.

Šiaulių taryba taip pat išrinko savivaldybės administracijos direktorių – 21 balsų dauguma juo tapo šias pareigas jau ėjęs konservatorius Vladas Damulevičius.

J.Sartausko kandidatūrą buvo iškėlę susitarimą dėl koalicijos pasirašę 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Tarybos posėdyje iš 31 naujos tarybos nario prisiekė 30, išskyrus “tvarkietį” Alfredą Lankauską.

Kaip kandidatas į merus prisistatęs J.Sartauskas posėdyje pristatė plačią naujosios koalicijos veiksmų programos projektą, kuriame, anot jo, labiausiai akcentuojamos švietimo, kultūros ir sporto sritys.

“Negaliu pasakyti, kad 100 procentų įgyvendinsime programą, nes daugeliu atvejų tai susiję su lėšų gavimu iš Europos Sąjungos, Vyriausybės, savivaldybės išteklių”, – kalbėjo J.Sartauskas.

Pagal projektą, ketinama optimizuoti mokyklų tinklą, renovuoti jas ir jų stadionus, kurti menų gimnaziją, pirkti daugiau knygų bibliotekoms, siekti kurti dengtą sporto maniežą ir baseiną.

Taip pat numatomi pakeitimai sveikatos ir socialinės apsaugos srityse: siūloma suteikti tarnybinius butus naujiems gydytojams, atvyksiantiems į Šiaulius, be to, naujoji koalicija ruošiasi kurti daugiau vietų ligoniams, kuriems reikalinga slauga, Priklausomybių ligų centre imti teikti išblaivinimo paslaugas.

“Medikai neturi likti vieni su šia problema”, – teigė J.Sartauskas.

Anot naujojo mero, ketinama gerinti verslo sąlygas mieste, kurti viešąjį logistikos centrą, rekonstruoti gatves, aikštes, tvarkyti kapines, modernizuoti dviračių takus, įgyvendinti komunalinių gamybos atliekų rūšiavimo sistemą, įvesti elektroninį viešojo transporto bilietą.

J.Sartauskas užsiminė apie Šiaulių oro uosto plėtrą, orientuojant jį ne tik į krovinių gabenimą, bet ir į keleivių vežimą, bei siekiant, kad jis būtų pripažintas nacionalinės svarbos objektu.

Anot jo, taip pat siūloma pertvarkyti savivaldybės administracijos valdymo struktūrą, prieš svarbius miestui tarybos sprendimus atlikti antikorupcinę jų ekspertizę ir pateikti jos rezultatus svarstyti visuomenei: “Trūksta viešumo, skaidrumo ir šiam barui”.

Programos projekte taip pat žadama inventorizuoti ir įvertinti savivaldybės turtą, o nereikalingo atsisakyti, svarbiausiais klausimais rengti gyventojų apklausas.

Paklaustas, ar savivaldybei ne per daug dviejų vicemero postų, J.Sartauskas teigė, jog abiejų vicemerų reikia siekiant įgyvendinti plačią naujosios koalicijos programą.

“Darbų daug, ir tikrai manau, kad du vicemerai nebus per daug”, – sakė jis.

Nauja Šiaulių miesto taryba į posėdį rinkosi pirmoji. Visose savivaldybėse pirmieji posėdžiai įvyks vėliau balandį.

Naujai išrinktos Šiaulių miesto ir Zarasų rajono savivaldybių tarybos antradienį pirmosios Lietuvoje renkasi į posėdžius, kuriuose bus renkami merai.

Į Šiaulių miesto merus koalicijos sutartį pasirašę šešioms partijoms atstovaujantys naujosios tarybos politikai kelia socialdemokrato Justino Sartausko kandidatūrą. Iki šiol Šiaulių miestui vadovauja Liberalų ir centro sąjungai atstovaujantis Genadijus Mikšys.

Koalicinį susitarimą Šiauliuose pasirašė 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir konservatoriai, po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Už koalicijos ribų liko tris atstovus turinti Naujoji sąjunga ir du nepriklausomai kandidatavę politikai.

Į Zarasų rajono merus pretenduoja dabartinis rajono vadovas konservatorius Arnoldas Abramavičius. Nuo 1997 metų renkamas meru jis savivaldybei vadovautų jau trečią kadenciją.

Valdančiąją koaliciją Zarasuose yra sutarusios sudaryti šiuo metu rajoną valdančios partijos – keturis mandatus savivaldybių tarybų rinkimuose laimėję “darbiečiai”, po tris mandatus gavę konservatoriai, “tvarkiečiai” ir Liberalų sąjūdis, du mandatus laimėję valstiečiai liaudininkai. Opozicijoje lieka šešis mandatus iškovoję socialdemokratai.

Visose savivaldybėse pirmieji posėdžiai įvyks vėliau balandį.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyko vasario 27 dieną, ketverių metų kadencijai 60-yje savivaldybių išrinkti 1526 tarybų nariai.

Daugiausiai mandatų per rinkimus gavo Lietuvos socialdemokratų partija – 328, antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 249 vietomis. Darbo partija gavo 165 mandatus, partija “Tvarka ir teisingumas” – 155 mandatus.

+370 5 2396416

Ketvirtadienio pavakarę dėl valdančiosios koalicijos formavimo Šiauliuose susitarė didžioji dauguma į naują tarybą išrinktų politikų, į mero postą jie ketina siūlyti socialdemokratą Justiną Sartauską.

Jo partijos kolega, kaip vienas iš kandidatų į merus anksčiau įvardytas Arvydas Mockus, BNS teigė nesuprantantis, kaip reikės dirbti be opozicijos.

Susitarimą pasirašė 26 iš 31 naujosios tarybos narių: 10 mandatų rinkimuose laimėję socialdemokratai, po keturis atstovus taryboje turintys “tvarkiečiai” ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), po tris mandatus laimėjusios Darbo partija bei Liberalų ir centro sąjunga ir du atstovus turintis Liberalų sąjūdis.

Už koalicijos ribų liko tris atstovus turinti Naujoji sąjunga ir du nepriklausomai kandidatavę politikai, BNS sakė A.Mockus. Tačiau, anot jo, Naujosios sąjungos atstovai buvo žadėję prisijungti prie socialdemokratų frakcijos.

“Mes buvome nusprendę, kad ir Naujoji sąjunga bus kartu, bet dėl jų aš nežinau. Kaip čia bus, man tai įdomiai atrodo. Aš nesu toks jau patyręs politikas, bet nelabai suprantu, kaip be opozicijos dirbti”, – stebėjosi socialdemokratas.

Anot A.Mockaus, derantis dėl koalicijos, jo kandidatūra į merus netiko kai kuriems koalicijos partneriams, tad į šį postą pretendentu pasirinktas jo partijos kolega Justinas Sartauskas.

“Sakė, kad aš per daug aktyvus ir per daug neprognozuojamas, tai jie priėmė mus tik su viena sąlyga, kad bus J.Sartauskas meras”, – BNS sakė jis.

A.Mockaus žodžiais, į kitus postus konkretūs kandidatai dar nenumatyti, tačiau susitarta dviejų vicemerų kėdes patikėti “darbiečiams” ir “tvarkiečiams”, administracijos direktoriaus – TS-LKD, dviejų jo pavaduotojų – Liberalų sąjūdžiui bei Liberalų ir centro sąjungai, dviejų mero patarėjų – “tvarkiečiams” ir konservatoriams.