Šiaulių miesto taryba svarstys, ar pritarti naujo socialinio būsto ir dengto futbolo stadiono statybų projektams – už juos iš mokesčių mokėtojų kišenės ruošiamasi pakloti beveik 123 mln. litų.

Tiesa, tokios sumos skolų slegiamas miestas neturi, bet rasta išeitis: pasinaudoti valdžios ir verslo partneryste ir pinigus išmokėti per 25 metus, penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

Kad Šiauliams reikalinga dengta futbolo aikštė, kalbama ne vienus metus – anksčiau skelbta, kad jos statyba kainuotų 4-5 mln. litų, o dabar galimybių studijoje pažymima, kad sporto kompleksą su 1 tūkst. vietų žiūrovams pastatyti kainuotų beveik 15 mln. litų.

Apskaičiuota, kad savivaldybė šį objektą pastačiusiai ir prižiūrinčiai įmonei kasmet paklotų po 3 mln. litų. Tad per 25 metus stadionas pabrangtų net 5 kartus – iki 75 mln. litų – tiek, kiek kainavo pastatyti 5,5 tūkst. vietų Šiaulių areną.

Taip pat siekiama už 48 mln. litų pastatyti tris namus, kuriuose būtų galima apgyvendinti 140 socialinio būsto laukiančių asmenų ir šeimų.

Koncesijos sutartį pasirašiusi savivaldybė 25 metus pasirinktai įmonei mokėtų už einamąjį ir kapitalinį remontą, teritorijų priežiūrą.

Šiauliuose socialinio būsto laukia kone 1,2 tūkst. asmenų ir šeimų.

Naujiems daugiabučiams statyti žadama skirti pinigus, už kuriuos kasmet savivaldybė nupirkdavo būstų.

Koncesijos sutartį Šiaulių valdžia norėtų siūlyti ir Daušiškių kapinių projektui. Kapines, kurioms nupirkta ir Šiaulių mero Genadijaus Mikšio uošvės žemės, įrengsiančiai bei prižiūrėsiančiai įmonei kasmet ketinama sumokėti po 2 mln. litų.

Šį projektą sustabdė teismas, panaikinęs detalųjį planą.

Šiaulių apygardos prokuratūra pareikalavo iš Šiaulių miesto savivaldybės pateikti arenos koncesijos dokumentus. Juos išanalizavę prokurorai spręs, ar ginti viešąjį interesą, rašo “Lietuvos rytas”.

Anot dienraščio, prokurorų veiksmai sukėlė sumaištį ir kadenciją baigiančioje miesto taryboje. Į šaukiamo savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę jau įtrauktas klausimas dėl pritarimo savavališkai pakeistai Aukštabalio daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarčiai.

75 mln. litų mokesčių mokėtojams kainavusią Šiaulių areną valdanti viešoji įstaiga “Pramogų sala” jokių finansinių duomenų apie save viešai neskelbia. Iš miesto biudžeto “Pramogų salai” jau atseikėta daugiau nei 3,2 mln. litų koncesijos išmokų.

Abu “Pramogų salos” savininkai – generalinis direktorius Gintaras Radavičius ir direktorius Darius Balčiūnas apie tai nelinkę kalbėti.

Spėjama, kad nemažai pelningų renginių organizavo ne arenos valdytoja “Pramogų sala”, o šios įmonės dalininkui D.Balčiūnui priklausančios bendrovės, sumokėjusios už arenos nuomą.

“Buvo kilę įtarimų, kad pelnas gali iškeliauti per “Pramogų salos” vadovams priklausančias įmones. Prieš metus prašėme pateikti medžiagą, bet negavome nieko”, – tikino Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

Pasak dienraščio, įrodymų, kad arenos atidarymas sutapo ir su kai kurių “Pramogų salos” savininkams priklausančių įmonių suklestėjimu, apstu.

Premjeras Andrius Kubilius, susipažinęs su FNTT vadovo Vitalijaus Galiaus pateikto tyrimo išvadomis dėl Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvartos, sakė esąs “šokiruotas ir nušiurpęs”.

“Esu šokiruotas gavęs šią žinią. Bendrais bruožais žinojome situaciją, bet tikrai nemaniau, kad toks piktybiškas piktnaudžiavimas klesti turgaus prekyvietėse”, – sakė premjeras.

FNTT pateiktoje atlikto tyrimo pažymoje teigiama, kad Šiaulių šešėlinių maisto produktų prekeivių apyvarta per metus siekė 3,5 milijono litų. Tyrėjai išsiaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, teikdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami jokių mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo sau. Pirminiais duomenimis, šešėlinių maisto produktų prekybos organizatorių apyvarta per praėjusius metus siekė beveik 3,5 milijono litų, o nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio suma siekia iki 800 tūkstančių litų.

FNTT Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjų atskleista nusikalstama schema rodo, kad asmenys, siekdami nuslėpti save, kaip ūkinės komercinės veiklos organizatorius ir darbdavius, išskaidydavo bendrą veiklos apyvartą, įgydavo kitų asmenų vardu verslo liudijimus tam, kad būtų išvengta registravimosi PVM mokėtoju. “Įtariama, kad dauguma Šiaulių miesto turgavietėse pagal verslo liudijimus žuvimi, rūkytos mėsos gaminiais, paukštiena ir jos gaminiais prekiaujančių asmenų turi savo “darbdavius”, tai yra asmenis, kurie rūpinasi prekių tiekimu, moka prekiautojams nelegalius atlyginimus, derina tarpusavyje parduodamų prekių kainas, perspėja apie atliekamus arba numatomus atlikti patikrinimus, nustato, kokia dalis prekių gali būti realizuojama be dokumentų”, – rašoma FNTT pažymoje.

Partijos nelabai ką naujo turi pasiūlyti Šiaulių miesto gyventojams, todėl šie per vasario pabaigoje vyksiančius savivaldos rinkimus gali atsigręžti į nepriklausomus kandidatus.

Tiesa, nepriklausomi kandidatai tikrai negaus tiek vietų, kad be partijų galėtų sudaryti valdžią, mano BNS kalbinti politikos ekspertai.

Tuo metu Šiaulių politikai tvirtina, kad jau dabar mieste formuojasi neoficialios dvi galimos porinkiminės koalicijos.

“Per šiuos rinkimus didelę dalį balsų turėtų gauti nepriklausomi kandidatai. Žmonės jau yra persisotinę buvusia koalicine valdžia. Atsiradus galimybei rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams, kurie jungiasi į mažesnes koalicijas, realu, kad jie turėtų užimti didelę dalį simpatijų”, – BNS sakė Šiaulių universiteto dėstytojas, politologas Aidanas Barzelis.

Anot jo, žmonės nusigręš nuo partijų, nes šiuo metu dėl blogų gyvenimo sąlygų kaltina valdžią, kuri asocijuojasi su politinėmis partijomis.

“Jie gavo sąskaitas už šildymą, mato augančias maisto kainas parduotuvėse. Žmonės įpratę dėl tų blogybių kaltinti valdžią, o valdžia asocijuojasi su politinėmis partijomis”, – svarstė politologas.

Kita vertus, jo tvirtinimu, vieni nepartiniai kandidatai valdžios nesuformuos, todėl greičiau šliesis prie kairiųjų partijų.

“Nepriklausomi kandidatai su socialdemokratais turėtų paimti daugumą”, – mano A.Barzelis.

Dienraščio “Šiaulių krašto” vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis sutinka, kad šiuo metu kairieji rodo didesnį aktyvumą mieste, tačiau jis jiems pergalės neprognozuoja.

“Dabar aktyviausiai rinkimuose dalyvauja socialdemokratai su socialliberalais, ir jie galvoja, kad tos dvi partijos ir gali surinkti daugiausia balsų, bet aš linkčiau abejoti. Nors socialdemokratus veda Seimo narys Edvardas Žakaris, o socialliberalus Seimo narys Valerijus Simulikas, be jų kandidatų sąrašuose nėra ryškesnių asmenybių”, – sakė žurnalistas.

Anot jo, rinkėjams neturėtų patraukliai skambėti šių parlamentarų pareiškimai, kad jie liks dirbti miesto taryboje, tik jeigu jiems bus garantuotas mero postas arba dauguma taryboje.

“Jeigu ne, mes būsime ten kur šilčiau”, – Seimo narių pareiškimą “išvertė” pašnekovas.

Jo manymu, rinkimų lyderiais ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste gali tapti “tvarkiečiai”. “Sąrašo priekyje yra ryškūs žmonės, su jų pavardėmis nesiejami didesni skandalai. Manau, jie gali gauti daugiau nei per praėjusius rinkimus”, – tvirtino jis.

V.Vertelio manymu, jeigu rinkėjų aktyvumas bus didesnis nei paprastai – apie 40 proc. – šansų turi savarankiškai išsikėlę kandidatai. Tačiau, pasak jo, jeigu aktyvumas apie 30 proc., “partijų rikiuotė nelabai keisis”.

“Gali būti, kad valdžią formuos konservatoriai, “Tvarka ir teisingumas”, Darbo partija ir liberalcentristai”, – teigė redaktorius.

Jo manymu, mandatų gali tikėtis du-trys nepriklausomi kandidatai.

“Inteligentija, kultūros, švietimo, medicinos darbuotojai gali balsuoti už Šiaulių universiteto docentą Stasį Tumėną. Tai ryškus visuomenininkas, leidėjas”, – sakė V.Vertelis.

S.Tumėną kaip stiprų kandidatą nurodė ir A.Barzelis.

Iš viso Šiauliuose dėl tarybos nario mandato kovoja penki nepriklausomi kandidatai ir Seimo nario Andriaus Šedžiaus vadovaujama Nepartinių kandidatų koalicija.

Tačiau pastarajai pergalė neprognozuojama.

“Manau, kad A.Šedžius skaudžiau pralaimės, su jo asmeniu siejami dideli skandalai, – svarstė V.Vertelis. – Manau, toks žinomumas televizijos ekranuose, rodymas komiškos informacijos, susijusios su juo, jam nepadės. Rinkėjai nebelabai balsuos už valinskininkų tipo kandidatus – už šokančius ir dainuojančius.”

A.Barzelio nuomone, protesto balsus šįkart gali susirinkti pirmą kartą rinkimuose Šiauliuose dalyvaujantis Socialistinis liaudies frontas, Žemaičių partija, Lietuvos liaudies partija ar Pensininkų partija. Tačiau tų balsų nebus tiek daug, kad jie ką nors lemtų.

Dabartinis Šiaulių miesto meras liberalcentristas Genadijus Mikšys iš dalies teigė sutinkąs su politikos ekspertų vertinimu, kad dabartinės valdančiosios partijos gali prarasti dalį balsų vien dėl to, kad jos yra valdžioje.

“Būna nesvarbu, ar padarei ką nors būdamas valdžioje, ar nepadarei – vis tiek ateina nusivylimas”, – BNS sakė jis.

Mero teigimu, partijai net sveika pabūti opozicijoje.

Jo duomenimis, mieste jau dabar formuojasi dvi neoficialiomis koalicijos dėl bendro darbo po rinkimų.

Vienos branduolį sudaro Naujoji sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija, kitos – Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), “Tvarka ir teisingumas” bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

“Kitų partijų atstovai kalbasi su visais”, – sakė G.Mikšys.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją Šiaulių miesto savivaldybėje sudaro LiCS, “tvarkiečiai”, socialliberalai, konservatoriai ir valstiečiai liaudininkai.

2007 metais per rinkimus daugiausia mandatų – po šešis – gavo Socialdemokratų partija bei partija “Tvarka ir teisingumas”, LiCS, Naujoji sąjunga ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo po penkias vietas, Darbo partija bei Valstiečių liaudininkų sąjunga – po dvi.

Savivaldybių tarybų rinkimai Lietuvoje vyks vasario 27 dieną.

Po šiauliečių “superkugeliu” tituluoto Seimo nario Andriaus Šedžiaus skundų Šiaulių apskrities veterinarijos tarnybos specialistai suskato tikrinti kavinę, kurioje galėjo buvo kepamas labdarai išdalytas bulvių plokštainis.

Trečiadienį patikrinimas atliktas šiaulietės verslininkės Bronės Urbonavičienės kavinėje ir surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.

Higienos pažeidimų nerasta, tačiau verslininkė bus baudžiama už tai, kad plokštinį kepė ne iš savo, o iš akcijos rengėjų atvežtų bulvių.

“Labdarą dalijau ir dalysiu, tik man gaila, kad per praėjusius rinkimus su šeimos nariais rėmėme Seimo narį, agitavome už jį balsuoti”, – BNS teigė verslininkė.

“Prieš šventes visoje Lietuvoje buvo dalijama kalėdinė sriuba, košė, bulvių plokštainis, visi jaučiasi puikiai, bet sublogavo tik vienas Seimo narys. Tai yra rafinuotas demokratijos ir piliečių iniciatyvos užgniaužimas”, – A.Šedžiaus skundus Šiaulių apskrities maisto veterinarijos tarnybai bei vaiko teisių apsaugos kontrolierei vertino “superkugelio” rinkimus organizavusio diskusijų klubo “Demokratija” atstovė Irena Vasinauskaitė.

Į vaiko teisių gynėjus parlamentaras kreipėsi dėl to, kad labdaros akcijoje dalyvavo ir nepilnamečių.

Šiaulių visuomenininkai prieš Naujuosius metus surengtoje labdaros akcijoje miestiečius vaišino bulvių plokštainiu ir dalijo “kugelių” nominacijas. Už kalbas, kritiką, meilę moksleivei ir nieko neveikimą “superkugelio” titulas suteiktas Šiauliuose rinktam Seimo nariui A.Šedžiui.

“Vicekugelių” nominacijos skirtos Šiaulių vicemerei Daivai Matonienei bei savivaldybės Antikorupcinės komisijos pirmininkei Angelei Kavaliauskienei – už neveiklumą.

Eilinio “kugelio” vardas suteiktas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Denisui Michalenko.

“Kugelio” vardai skiriami mažiausiai miestui nuveikusiems šiauliečiams.

Prie centrinės Kalėdų eglės vykusioje labdaros akcijoje gruodžio pabaigoje išdalyta per 200 porcijų bulvių plokštainio.

Šiauliuose atidarytas 15,6 mln. litų vertės pietinis aplinkkelis, iš centrinės Tilžės gatvės nukreipęs sunkiasvorį transportą, ketvirtadienį informuoja “Lietuvos rytas”.

Aplink Šiaulius iš trijų pusių jau anksčiau buvo nutiesti trys aplinkkeliai, trūko tik pietinės dalies. Dėl pinigų stygiaus nutarta pasirinkti pigesnį variantą ir tiesti ne išorinį, o vidinį aplinkkelį miesto gatvėmis.

Vidinis 3,56 kilometro ilgio aplinkkelis su apšvietimo sistema, pėsčiųjų ir dviratininkų takais nusidriekė Sembos ir Išradėjų gatvėmis, prie jo buvo prijungta ir Statybininkų gatvės dalis.

Didžioji dalis aplinkkelio nutiesta iš naujo, 0,8 kilometro gatvių teko rekonstruoti. Darbus pernai spalį pradėjusi “Šiaulių plento” bendrovė buvo įsipareigojusi projektą užbaigti iki 2011 metų vasaros.

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuota didžioji projekto dalis, 15 proc. pinigų skyrė Šiaulių miesto savivaldybė.

Šiauliai pagal oro taršą pirmauja tarp šalies didmiesčių, tačiau miesto vadovai ir aplinkosaugininkai, pasak “Lietuvos ryto”, šios problemos ne tik nesprendžia, bet ir linkę ją nuslėpti, Įtariama, kad griebiamasi klastočių.

Pasak dienraščio, per kaitrą net po kelis kartus laistomas Žemaitės ir J.Basanavičiaus gatvių bei Aušros alėjos trikampis.

Prie centrinės turgavietės vandenį išpylę įmonės “Specializuotas transportas” vandenvežiai, kaip teigiama, į gretimas gatves net neįsuka.

Praėjus kelioms valandoms sunkvežimiai vėl grįžta ir gausiai palaisto tą patį gatvių trikampį.

“Lietuvos ryto” teigimu, taip elgiamasi, nes baiminamasi sankcijų dėl leistinas ribas viršijančios oro taršos. Būtent šiame gatvių trikampyje stovi Aplinkos apsaugos agentūros įrengta Oro kokybės tyrimo stotis. Čia esantys aparatai fiksuoja ore tvyrančių kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido koncentraciją, ozono kiekį, kitus parametrus.

Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė pripažino: dėl oro taršos Lietuvoje daugiausia problemų – Šiauliuose.

Agentūra kiekvieną valandą gauna duomenis iš 15 šalies didmiesčių įrengtų stočių.

Vėžį, lėtines ligas sukeliančių kietųjų dalelių kiekis negali viršyti 50 mikrogramų viename kubiniame metre oro.

Visą parą atlikus matavimus, vėliau duomenys sumuojami ir išvedamas vidurkis.

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai spręsti taršos problemas. Per metus oro tarša kietosiomis dalelėmis normą gali viršyti ne daugiau kaip 35 dienas.

Šiauliuose automobilių spūsčių būna retai, tačiau metų oro taršos kvota jau išnaudota – pernelyg didelis užterštumas užfiksuotas jau 37 dienas. Pavyzdžiui, Vilniuje esančios keturios stotys padidėjusią taršą kietosiomis dalelėmis fiksavo tik 22-27 dienas.

Todėl Šiaulių miesto savivaldybės vadovai, kaip teigiama, netrukus sulauks nuobaudos, kad nesirūpinama miestiečių gerove.

Z.Šilienė yra įsitikinusi, kad Šiauliuose būtina remontuoti susidėvėjusią gatvių dangą, nes rizikuojama gyventojų sveikata.

“Laistymas neišsprendžia problemos, nes vanduo gatvėse greitai išgaruoja, o dulkės vėl pakyla. Tokių problemų buvo kur kas intensyvesniu eismu pasižyminčio Vilniaus centre, bet dėl remonto ir nuolatinės priežiūros tarša gerokai sumažėjo”, – sakė pašnekovė.

Aplinkosaugininke labai nustebo sužinojusi, kad Šiauliuose per karščius laistomos tik greta Oro kokybės tyrimo stoties esančios gatvės.

Agentūros suvestinėse galima nesunkiai išsiaiškinti, kada Šiauliuose buvo laistytos gatvės, – keletą valandų tarša staiga smarkiai sumažėja, po to kreivė vėl šoka aukštyn.

Didžiausia tarša Šiauliuose užfiksuota liepos 10-osios vidurdienį, kai kietųjų dalelių koncentracija buvo pasiekusi net 91,78 mikrogramo.

Šiauliečiai šeštadienį planuoja eitynes už tradicinę šeimą. Pasaulinę Šeimos dieną eitynėmis pirmą kartą pažymėsiantys šiauliečiai teigia, jog vienas iš renginio tikslų – ginti ir puoselėti tradicinės šeimos vertybes.

Bus žygiuojama apie porą kilometrų Vilniaus gatve, nuo Šiaulių apskrities viršininko administracijos pastato iki Amfiteatro. Šeštadienį vyks koncertas ir šv. mišios Šiaulių katedroje.

Organizatoriai sako, jog būtų gerai, jei eitynėse dalyvautų bent trys šimtai už tradicinę šeimą pasisakančių dalyvių.

Eitynes organizuoja Šiaulių vyskupijos šeimos centras, Sąjūdžio pirmeivių klubas bei Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfederacija.