BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kai kurios aukštųjų mokyklų turinčios savivaldybės bando užtvenkti išvažiuojančių studentų srautą pinigais. Štai šiauliečiai – gerai besimokantys studentai ir abiturientai – gali pretenduoti į stipendijas, jei stoja į Šiaulių uni­versitetą. Ką gelbėja savivaldybė, įsteigusi 30 tūkst. eurų fondą – vietinį jaunimą ar konkrečią aukštąją mokyklą?

Šiaulių miesto savivaldybė, neseniai sukirtusi rankomis su regioniniu universitetu dėl stipendijų fondo įkūrimo, yra ne pirmoji kviečianti savo abiturientus ne išvykti studijuoti kitur, o verčiau gerai mokytis ir tada „ateiti ir pasiimti“ papildomų pinigų.

Papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių.

Šiaulių miesto garbės piliečių vardinių stipendijų fonde – 30 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų, o šie pinigai bus skirti pažangiausiems Šiaulių universiteto studentams. Savivaldybė siekia paskatinti šiauliečius likti studijuoti Šiauliuose ir prisidėti prie miesto plėtros. Kitaip tariant, papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių (šiuos miestus studijoms renkasi daugiausiai Šiaulių apskrities abiturientų) ar neemigruotų svetur.

Nors Šiauliuose yra daugiau aukštųjų mo­kyklų, kurios, matyt, irgi sulaiko jaunimą nuo išvykimo, – į skatinamąją stipendiją po šiųmečio priėmimo galės pretenduoti tik pasirinkusieji Šiaulių universitetą.

Nuostatų, kam ir už ką bus skiriamos savivaldybės stipendijos, dar nėra, tačiau Šiaulių uni­versiteto rektorius prof. dr. Donatas Jur­gaitis paaiškina, kad į fondo stipendijas bus ­galima taikyti pagal du pagrindinius kriterijus: jas galės gauti labai gerai (90–100 balų) valstybinius brandos egzaminus išlaikę ir į Šiaulių universitetą stojantys jaunuoliai bei gerai besimokantys, nusipelnę Šiaulių universiteto studentai. Beje, pernai į šį universitetą įstojo trys šimtukininkai.

Turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti.

Kol kas neaišku, ir į kokią stipendijos sumą bus galima „iškeisti“ šimtukus – kiek eurų per mė­nesį iš nemažos 30 tūkst. eurų sumos fondo galės tikėtis studentai. Planuojama, kad stipendijos bus skirtingo dydžio, kuris priklausys ir nuo gabių studentų skaičiaus, ir nuo jų pasiekimų.

„Sumos maždaug tokios: turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti. Tačiau tai bus aišku, kai matysime priėmimo rezultatus, – sako rektorius D.Jurgaitis. – Pagrindinius kriterijus turime, mokėsime tiek, kiek galėsime, o jei visos sumos išnaudoti nepavyks, tarsimės su savivaldybe, kam tuos pinigus būtų galima panaudoti kitur. Ti­kėkimės, taip nebus, be to, esame apskaičiavę, kad maždaug tokios sumos ir reikėtų geriausiems studentams stipendijomis pa­skatinti.“

Tikimasi, kad 30 tūkst. eurų, kuriuos skiria savivaldybė, nėra balandį įkurto fondo dugnas: jį galėtų papildyti ir privatūs asmenys, ir rajono verslas, juolab kad įmonės dabar apdovanoja studentus, remia universiteto renginius ir t.t.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus materialinis.

„Be to, šios stipendijos bus susietos su garbės piliečių vardais. Kviečiausi juos pasikalbėti jų gimtadienio dieną ir įsitikinau, kad mūsų garbės piliečiai yra kupini entuziazmo, unikalūs žmonės, dažnas klausė, kaip gali prisidėti“, – pasakoja Šiaulių miesto meras Artūras Vi­sockas.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus ma­terialinis – nusipelniusieji savo kraštui dalysis su studentais patirtimi ir žiniomis.

Šiaulietis – pagal aukštąją mokyklą

„Mintis paprasta ir prasminga – sulaikyti jau­nimą Šiauliuose ir Lietuvoje“, – fondo idėją apibendrina Šiaulių meras.

Tik kad jaunimą Šiauliuose sulaiko ne vien universitetas. Be jo, Šiauliuose yra dar dvi aukštosios mokyklos – Šiaulių valstybinė kolegija ir privati Šiaurės Lietuvos kolegija. Šiaulių universitete mokosi 2884, kolegijoje – 2307 studentai. Va­di­nasi, abi valstybinės aukštosios mokyklos sulaiko panašiai vietinio jaunimo, abi gali turėti pa­žangių studentų, bet į savivaldybės eurais iš­reikštą paskatinimą pretenduoti gali tik vienos iš jų studentai.

Beje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) sudaryta 2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga rodo, kad Šiaulių kolegiją renkasi daugiau vietinio jaunimo nei universitetą.

Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams).

Pernai iš įstojusiųjų į universitetus 14,5 proc. pirmakursių iš Šiaulių apskrities pasirinko ŠU (3,1 proc. mažiau nei 2014 m.), maždaug po 40 proc. jų išvyko mokytis į Kauną ir Vilnių. Šiaulių kolegiją pernai pasirinko 6,7 proc. mažiau vietinių pirmakursių, tačiau beveik pusė (46,7 proc.) iš visų Šiaulių apskrities abiturientų, įstojusių į kolegijas, rinkosi Šiaulių kolegiją.

Priežastį, kodėl stipendijos numatytos bū­tent universiteto studentams, meras A.Visockas grindžia tradicija: taip jau susiklostė, kad savivaldybė bendradarbiauja konkrečiai su universitetu ir kasmet skiria jam lėšų, o kitąmet gal bus ir kitaip.

2016 m. Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams), 2015-ųjų – 37,6 tūkst. eurų, 2014-ųjų – 100 tūkst. litų.

„Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl lėšos judėjo tik į universitetą, gal kitais metais bus kitaip“, – sako Šiaulių meras.

Jo aiškinimu, savivaldybė pagal bendradarbiavimo sutartį jau daug metų skiria lėšų universitetui, tad, jei kalbama apie fondą, skirtumas tik toks, kad, kaip ir kasmet skiriant pinigų, šį kartą sutarta dėl jų tikslo: „Visada reikalaujame pinigus išleisti tikslingai. Žiūrint formaliai, mes skiriame pinigus be nurodymų – pats universitetas sprendžia, kaip juos paskirstyti. Uni­versitetas juk turi autonomiją, nurodinėti negalime, bet stengiamės bendradarbiauti ir universi­tetas į tai atsižvelgia. Manau, iš to bus bendroji nauda.“

Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi.

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė sako, kad jos vadovaujama kolegija pernelyg nesisieloja, tačiau studentai nuoskaudą gali jausti. Juolab kad gabius kolegijos studentus (iš 2,3 tūkst. kolegijos studentų beveik 90 proc. yra iš Šiaulių apskrities) nuo 2009-ųjų remia beveik visi rajonai, iš kurių jie kilę, o šiauliečiai paramos iš savo savivaldybės ir toliau negaus.

„Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi, – sako kolegijos direktorė. – Nuo 2009 m. turime sutartis su visomis Šiau­lių apskrities savivaldybėmis, beveik visos jos remia pas mus studijuojančius, gerai besimo­­kančius savo studentus. Po semestro skel­bia­­me konkursą ir kelių geriausių studentų kandidatūras pateikiame konkrečiai savivaldybei. Stipendija nėra didelė, apie 30 eurų per mėnesį, bet studentas gali gauti ir kitą paramą, skatina­mąsias stipendijas.“

Pagal šias sutartis pažangius savo rajono studentus remia Kelmė, Pakruojis, Joniškis, Rad­vil­iškis, Šiaulių rajonas.

Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė kelmiškius remia konkrečiose aukštosiose mokyklose: sutartys kol kas sudarytos su dviem aukštosiomis mo­kyk­lomis – Šiaulių valstybine kolegija ir Šiaulių uni­­versitetu. Tačiau jei savivaldybės taryba nu­spręs, gali būti, kad vienkartines išmokas už tam tikrus darbus, rajonui reikalingus tyrimus iš Kelmės biudžeto galės gauti dviejose Šiaulių aukštosiose mokyklose studijuojantys ir kitų ra­jonų studentai.

„Šiaulių universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija patys kreipėsi į savivaldybę dėl bendradarbiavimo, – sako Kelmės rajono savivaldybės So­cialinės paramos skyriaus vedėja Reda Kaž­dailienė. – Taip pat remiame paskutinių dviejų kursų studentus, kurie būtų reikalingi mūsų rajonui – dirbtų mūsų įstaigose, ir medicinos re­zidentus, kad baigę mokslus trejus metus dirbtų Kelmėje, tačiau šiuo metu tokių studentų neturime.“

Rimta paskata rajonuose – ir 30 eurų

Kad paskatintų jaunimą likti savo rajone, studijų rėmimo fondą dar prieš kelerius metus įsteigė ir Marijampolės savivaldybė: pirmąsias savivaldybės stipendijas keturi Marijampolės kolegijos studentai gavo jau 2013–2014 mokslo metų pavasario semestrą. Tad Šiauliai – ne pirmoji savivaldybė, nusprendusi paskatinti vietinius studentus, tačiau Marijampolės fondo su­ma nėra tokia solidi.

Marijampolės kolegijos studentams skiriamos stipendijos dydis – 1,5 bazinės mėnesinės algos, maždaug 53 eurai per mėnesį, o per pusmetį ją gauna 5–6 studentai. Fondo tikslas – remti Marijampolės jaunuolius, studijuojančius šios savivaldybės teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų skyriuose.

Dar vienas skirtumas: Marijampolė, nuostatuose mininti „aukštąsias mokyklas“, tik vieną tokią – Marijampolės kolegiją ir teturi, bet, ne­paisant to, taisyklėse nesukonkretina stipendijos gavėjų mokslo įstaigos iki vienintelės savivaldybėje aukštosios mokyklos pavadinimo, o Šiauliai turi tris aukštąsias, bet renkasi vieną.

„Su savivaldybe sutariama, kokią sumą ji gali skirti mūsų krašto jaunimui skatinti, o tada darbą atlieka kolegijos stipendijų skyrimo ko­misija – pasitaria su fakultetų vadovybe, ka­tedromis ir atrenka kelis labiausiai nusipelniusius studentus. Atsižvelgiama į tai, kad tie studentai gerai mokytųsi, būtų aktyvūs visuomeninėje ar kitoje veikloje“, – paaiškina Ma­ri­jam­po­lės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas.

Kita sąlyga – studento gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės kolegijos direktorius, pats įkal­­binėjęs merą skatinti studentus, sako, kad sa­vivaldybės skiriama suma stipendijoms per kelerius metus nesumažėjo, greičiau priešingai – augo. „Norime paskatinti geriausius jaunuolius ir todėl, kad jie jaustų moralinę pareigą sa­vo miestui“, – teigia V.Viliūnas.

Nors Marijampolės studentai stipendijas gauna nebe pirmus metus, išsiaiškinti, ar papildomi pinigai motyvuoja abiturientus likti savame mieste studijuoti, vargiai pavyktų.

„Kadangi stipendijos nedidelės ir ne tiek daug studentų jomis apdovanojama, tyrimų sta­tistinis patikimumas, ko gero, būtų nelabai pa­grįstas, tačiau kiekviena panaši priemonė at­kreipia studentų dėmesį, nes jiems reikia pa­galbos – pusė besimokančiųjų moka už mokslą pa­tys arba už jį moka jų tėvai, kiti ieško galimybių kuo greičiau derinti studijas ir darbą“, – teigia Marijampolės kolegijos vadovas.

V.Viliūnas ir jo kolegos kituose rajonuose ne­abejoja, kad bet koks piniginis paskatinimas geriausiems studentams – tik į naudą. Juolab kad neretai abiturientai neišvažiuoja studijuoti į didmiesčius būtent dėl ribotų finansinių galimybių.

„Reikia remti ir palaikyti liekančiuosius studijuoti gimtajame mieste, pirmiausia, žinoma, dėl patriotizmo, skatinančio kurti pridėtinę vertę sa­vo miestui. Juk studentai ją kuria dar nė ne­pra­dėję dirbti, o studijų metais – atlikdami prak­tiką, rašydami kursinius, baigiamuosius darbus, – įsitikinusi Alytaus kolegijos direktorė Da­nutė Remeikienė. – Dauguma jaunuolių iš sa­vo miesto neišvyksta kaip tik dėl sunkios ma­terialinės pa­dėties. Yra daug šeimų, kuriose tik vienas iš tė­vų dirba ar, tarkime, turi neįgalumą, tad negali išlaikyti studento. Taip pat studijuoti savo mieste likę jaunuoliai neretai dar prižiūri ir sergančius senelius. Taigi geriausiems studentams, likusiems gimtajame mieste, finansinis paskatinimas gy­vybiškai svarbus, net jei ta suma ir nėra didelė.“

Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir rajonas, skatinamąsias stipendijas skiria ne tik alytiškiams, studijuojantiems Alytuje. Stipendijas pagal gerus studijų rezultatus, aktyvią visuomeninę veiklą iš savo savivaldybių gali gauti besimokantieji profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose bet kuriame Lietuvos mieste.

„Taip pat kasmet savivaldybės skatinamosiomis stipendijomis apdovanojame geriausių baigiamųjų diplominių darbų autorius“, – apie 300 eurų siekiančias premijas pasakoja Alytaus kolegijos direktorė ir priduria, kad visi baigiamieji darbai yra studentų indėlis miestui, nes tai – konkretūs produktai ar tyrimai, atlikti pagal miesto įmonės ar savivaldybės užsakymus.

Gali būti, kad Šiaulių savivaldybės stipendiją (beje, irgi papildomą, nes studentai galės pretenduoti į kitą paramą – valstybės finansuojamą studijų vietą, skatinamąją ar socialinę stipendiją) galės gauti ne tik iš Šiaulių kilę Šiaulių universiteto studentai. Rektorius D.Jurgaitis svarsto, kad pretenduoti į mėnesines šio fondo stipendijas galės ir iš kitų rajonų atvykę studentai: „Mano nuomone, jeigu jaunuolis jau pasiryžo atvykti studijuoti į mūsų universitetą, tai jau mūsų, universiteto, reikalas studijų, praktikų metu jam įrodyti, kad ir po studijų jis galėtų ir norėtų likti Šiauliuose. Tad manau, kad nevertinsime studentų tik pagal geografiją. Pa­vyz­džiui, rudenį ga­li­me sulaukti pirmakursės, kuri dabar mokosi Vil­niuje ir planuoja atvažiuoti pas mus studijuoti specialiosios pedagogikos, nes susidomėjo kon­krečiai mūsų universiteto studijų programa.“

Tačiau Šiaulių miesto meras A.Visockas planuoja priešingai: į stipendiją galės pretenduoti tik šiauliečiai. „Tiksliai atsakyti negaliu, bet ma­nau, kad šios stipendijos skirtos šiauliečiams. Mano nuomone, tai gera pamoka univer­sitetui, kaip jis turi veikti. Ką daro Europos aukštosios mokyklos? Jos nelaukia egzaminų, o po pirmo pusmečio priima gabiausius mokinius. Kodėl mes negalime daryti panašiai – at­kreipti dėmesį į abiturientus, kurie gerais pa­žymiais baigė pusmetį, ir su jais bendradarbiauti? Turime grynuolių panosėje, bet nieko nedarome. Tai milžiniška klaida, nes vėliau juos su­geba nuvilioti nebūtinai geriausios kokybės universitetas ar koledžas iš tolimos šalies“, – siūlo Šiaulių meras.

A. Jonaičio nuotr.

Rasa VAITKEVIČIENĖ

Didžiausia Šiaurės Lietuvos aukštoji mokykla – Šiaulių universitetas (ŠU) – šiemet numato išbandyti naują studijų modelį: keletą studijų programų ketinama vykdyti drauge su kai kuriomis šalies aukštosiomis mokyklomis. Planuojama paklausias, unikalias, išskirtines šio universiteto studijų programas dėstyti Vilniaus ir Kauno universitetuose, kad jau šiemet jaunimas galėtų jas studijuoti ir didmiesčiuose.

Šiaulių universitete – naujovės. Univer­si­te­tas reorganizuotas, dabar jame veikia penki aka­deminiai padaliniai. Gabiausių abiturientų, studijas ir ateitį siejančių su gimtuoju miestu ir Šiaulių universitetu, tikimasi pritraukti skiriant mies­­to garbės piliečių vardines stipendijas, ku­rios įsteigtos drauge su Šiaulių miesto savivaldybe.

Moks­leiviams universiteto dėstytojai rengia ir nuotolinių paskaitų ciklus.Siekiant studentams suteikti daugiau alternatyvų renkantis profesiją, gyvenamąją vietą, dominančias studijų dis­ciplinas, kai kurios studijų programos šiemet numatytos „vežti“ į didmiesčius.

Pokyčius paskatino tyrimai

Tyrimai rodo, kad studijų miestas – vienas svarbiausių dalykų jaunimui renkantis būsimas studijas. Tad atsižvelgiant į stojančiųjų įpročius didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – universitetuose šiemet ketinama dėstyti stiprias, unikalias, daugiausiai susidomėjimo sulaukusias Šiaulių universiteto studijų programas: Vytauto Di­džiojo universitete bus priimama į 4 metų trukmės optometrijos bakalauro studijų programą, o Vilniuje šiemet bus renkama grupė į 3,5 metų trukmės jungtinę ekonomikos ir darnaus verslo bakalauro studijų programą, vykdomą anglų kalba kartu su Vroclavo (Lenkija) universitetu.

Priėmimas į studijų programas planuojamas abiejuose miestuose, taip pat ir Šiauliuose, stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Optometrija – unikali studijų programa: op­tometrininkus Šiaulių universitetas rengia vienintelis Lietuvoje.

Šiųmetes naujoves – į kitus miestus ketinamas „vežti“ studijų programas – paskatino svarbus įvykis: pernai rudenį Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos ir Klai­­pėdos universitetai pasirašė klasterio sutartį, numatančią galimybę keistis įdomiomis, paklausiomis studijų programomis.

Tarp paklausių studijų programų – ir unikalios

Kuo gi ypatingos šiemet stojantiesiems Vilniuje ir Kaune siūlomos studijų programos?

Optometrija – unikali studijų programa: op­tometrininkus Šiaulių universitetas rengia vienintelis Lietuvoje. Be fizikinio išsilavinimo, būsimam specialistui suteikiama žinių apie regos anomalijas, regos korekciją bei optines technologijas, jis mokomas dirbti su šiuolaikine optometrijos įranga, parinkti akinius ir kontaktinius lęšius. Baigę studijas jauni specialistai gali dirbti akių ir regos sistemos pirminės priežiūros centruose, švietimo ir mokslo institucijose, valstybinėse ir komercinėse struktūrose.

Aukštos kokybės studijos vykdomos anglų kalba, o jas baigę studentai įgis dviejų universitetų jungtinį ekonomikos bakalauro laipsnį.

Ekonomikos ir darnaus verslo bakalauro studijų programa rengia stiprius savo srities specialistus. Programa apima visus Šiaulių universiteto privalumus: ji jungtinė, dėstoma drauge su Vro­c­lavo universitetu, kuris yra išugdęs devynis No­belio premijos laureatus, be to, pasinaudojus „Erasmus“ mainų programa, studentams su­tei­kiama galimybė semestrui ar visiems me­tams išvykti studijuoti ir į kitus Europos universitetus.

Ši studijų programa unikali, neturinti analogų Lietuvoje, ją teigiamai įvertino tarptautiniai ir na­­cionaliniai ekspertai. Aukštos kokybės studijos vykdomos anglų kalba, o jas baigę studentai įgis dviejų (Šiaulių ir Vroclavo) universitetų jungtinį ekonomikos bakalauro laipsnį. Minimalus stojamasis balas stojant į šią studijų programą yra 2.

Planuojama, kad pirmaisiais ir trečiaisiais studijų metais Šiaulių ir Vroclavo universitetų dėstytojai vyks skaityti paskaitų į Vilnių. Studijų procese taikoma geriausių užsienio šalių universitetų praktika, pažangūs dėstymo metodai (atvejų analizė, mikro-, makro- ir tarptautinio lygmens imitaciniai verslo modeliai, probleminis mokymas ir kt.), naudojami SPSS ir kiti programiniai paketai.

Pasku­ti­nia­me semestre numatyta praktika, kurią studentai gali atlikti ne tik Lietuvos, Lenkijos, bet ir kitų pasaulio šalių įmonėse ir organizacijose.

Dalis studijų vyktų nuotoliniu būdu. Studijų dalykai bus dėstomi ciklais – kaip Stokholmo eko­nomikos mokykloje Rygoje. Bus rengiami pa­­žintiniai vizitai į verslo įmones, jų vadovai da­lysis praktine patirtimi. Antraisiais metais studijos jau vyktų Vroclavo universitete. Pasku­ti­nia­me semestre numatyta praktika, kurią studentai gali atlikti ne tik Lietuvos, Lenkijos, bet ir kitų pasaulio šalių įmonėse ir organizacijose.

Baigę šias studijas specialistai galės dirbti re­giono, šalies bei tarptautiniame verslo sektoriuje ekonomikos ir darnaus verslo konsultantais, finansavimo, biudžeto sudarymo, investavimo ir kt. sričių ekspertais, skyrių vadovais smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse, galės kurti bei plė­toti tarptautines verslo įmones, rengti europinius projektus ir jiems vadovauti, analizuoti ir vertinti verslo aplinką.

Šiaulių ekonomistai – itin paklausūs

Galima būtų suabejoti: ekonomikos studijos jau keletą metų nesitraukia iš populiariausių universitetinių studijų dešimtuko, šios srities specialistų Lietuvoje parengta tiek, kad šiemet Lie­tuvos darbo biržos sudarytame Įsidarbinimo galimybių barometre ekonomistų įsidarbinimo galimybės nurodytos kaip menkos. Tačiau šiauliečių ekonomikos ir darnaus verslo studijų pro­gramos absolventai yra pranašesni: dviejose šalyse įgyta patirtis leidžia jiems sėkmingiau kon­kuruoti darbo rinkoje.

Darbo rinkai reikalingi specialistai, turintys daugiau nei vienos srities žinių, gebantys prisitaikyti prie kintančių sąlygų, dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje.

Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorės dr. Dianos Cibulskienės teigimu, studentai, pasirinkę studijuoti jungtines studijas, renkasi tiesiausią kelią į sėkmingą karjerą. Darbo rinkai reikalingi specialistai, turintys daugiau nei vienos srities žinių, gebantys prisitaikyti prie kintančių sąlygų, dirbti tarpkultūrinėje aplinkoje, turintys daugiau kompetencijų.

Pasak Šiaulių universiteto Ekonomikos ka­te­dros vedėjos prof. Zitos Tamašauskienės, ekonomikos ir darnaus verslo studijų programa skir­ta veikliems ir kūrybingiems Lietuvos ir už­sienio šalių jaunuoliams, kurių vertybių rinkinyje svarbią vietą užima atsakomybė žmogui, gam­tai, visuomenei, kurie turi ambicijų kurti nuo­savą verslą, dirbti verslo įmonėse ar valstybinėse institucijose.

Nors ir nėra lengva derinti darbą ir studijas, dauguma paskutinių kursų studentų jau pradeda dirbti.

„Motyvuoti ir studijų metu įgiję pakankamai teorinių bei praktinių žinių, gebantys sistemiškai ir kritiškai mąstyti absolventai lengvai susiranda darbą. Pastaraisiais metais ekonomistų, atliekančių praktiką Šiaulių verslo įmonėse ir valstybinėse institucijose, paklausa yra netgi didesnė nei pasiūla. Nors ir nėra lengva derinti darbą ir studijas, dauguma paskutinių kursų studentų jau pradeda dirbti“, – pastebi Z.Tamašauskienė.

Jungtinės studijų programos – daugiau galimybių

Jungtinės studijų programos yra racionalus sprendimas studentams, siekiantiems daugiau ir įvairesnių žinių, tačiau nenorintiems ilgesniam laikui išvykti iš gimtojo krašto. Tai galimybė studijuoti skirtingų šalių ar Lietuvos aukštųjų mo­kyklų kultūrinėje ir akademinėje aplinkoje, perimti skirtingą studijų patirtį ir baigus studijas gauti dviejų universitetų diplomą bei jungtinį ba­­­kalauro kvalifikacinį laipsnį. Jungtinės studijų programos padeda lavinti užsienio kalbos įgūdžius, plėtoja tarpkultūrinę patirtį.

Jungtinės studijų programos padeda lavinti užsienio kalbos įgūdžius, plėtoja tarpkultūrinę patirtį.

Sostinėje, be ekonomikos ir darnaus verslo jungtinės studijų programos, dar ketinama vykdyti dvi bakalauro ir tris magistrantūros jungtines studijų programas. Būsimi bakalaurai gali rink­tis kineziterapijos (su Klaipėdos universitetu), socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos (su Rėzeknės (Latvija) aukštąja mokykla) studijų programas.

Magistrantams siūlomos socialinio dar­bo (su universitetu „Ukraina“ Kijeve), gamtos rekreacijos (su Daugpilio (Latvija) universitetu) bei regionų plėtros ir valdymo (su Par­dubicių (Čekija) universitetu) jungtinės studijų pro­gramos.

Tarptautinė patirtis – šiuolaikinio studento būtinybė

„Vienokia ar kitokia tarptautinė patirtis studijuojant šiais laikais – jau būtinybė“, – pabrėžia Šiau­lių universiteto Tarptautinių programų ir ry­šių tarnybos direktorė Regina Karvelienė.

Nemažai pasaulinės mokslinės patirties universiteto studentai gali pasisemti ir pačioje aukš­to­joje mokykloje: universitetas bendradarbiauja su Eu­ropos, Pietų Korėjos, Tai­va­nio, Ja­po­nijos, JAV ir kitų vals­tybių aukštosiomis mo­­kyk­lomis. Pvz., JAV universitetų (Ne­­­bras­­kos uni­ver­siteto Oma­hoje, Ken­to valstybinio universi­teto ir kitų) dėstytojai nuo­­toliniu būdu Šiaulių universiteto studen­tams skaito virtualius kursus. Įdomios tarptautinės pa­tirties į uni­versitetą at­veža gausus už­sienio lektorių būrys. Bet ko­­kios srities užsienio mokslininkų paskaitos prieinamos visiems universiteto studentams.

Tačiau bene entuziastingiausiai Šiaulių universiteto jaunimas dalyvauja „Erasmus+“ mai­nų programoje, kuri čia vykdoma jau 17 metų. Pagal šią programą mokytis užsienio šalies universitetuose ir atlikti tarptautinę praktiką jaunimas gali nuo pusės iki vienų metų.

Platus Šiaulių universiteto užsienio part­nerių tinklas aprėpia visą Europą.

ŠU Tarptautinių programų ir ryšių tarnyba padeda studentams išvykti studijuoti ir atlikti tarptautinę praktiką pasirinktoje šalyje: koordinuoja, rūpinasi studentų saugumu ir studijų ko­kybe užsienio šalyse. Per metus į studijas ir prak­tiką užsienyje išsiunčiama apie 100 universiteto studentų. Platus Šiaulių universiteto užsienio part­nerių tinklas aprėpia visą Europą, taip pat  JAV, Kanados, Kolumbijos, Brazilijos, Čilės, Gru­­zijos, P. Korėjos,  Japonijos, Taivanio, Indijos, Šri Lankos, Kazachstano, Rusijos, Bal­tarusijos, Uk­rai­nos valstybes.

„Sugrįžusius studentus visada kviečiame pa­sidalyti įgyta patirtimi su kolegomis, ir jie mielai tai daro: skleidžia ne tik gerąją patirtį, bet ir ži­nią, kad išvykti stažuotės, praktikos – ne tik ne­baisu, bet ir naudinga: toji patirtis gali tapti kertine būsimai karjerai ir įsimintiniausiu viso gy­venimo įvykiu“, – pasakoja R.Karvelienė.

Esame tam, kad drauge kurtume idė­jas, skleistume ir įprasmintume žinias.

Tarnybos direktorė pastebi, kad sugrįžę po mainų programos jaunuoliai išlaisvėja, tampa drąsesni, atviresni, la­biau pasitiki savimi, yra im­lesni naujovėms, ne­bebijo rizikuoti, o jų užsie­ny­je įgyta patirtis verčia pasitempti Šiaulių univer­siteto dėstytojus. Guvius, drąsiai naujoves pri­imančius jaunus žmo­nes, turinčius tarptautinės patirties, labiau ver­tina ir darbdaviai.

Tad šį pavasarį atsinaujinęs, didmiesčiams ge­riausias savo studijų programas siūlyti ketinantis Šiaulių universitetas dar kartą įtvirtina sa­vo šūkį: „Esame tam, kad drauge kurtume idė­jas, skleistume ir įprasmintume žinias“.

Regioninis klasikinis universitetas, savo kraštui rengiantis plataus spektro specialistus: pedagogus, ekonomistus, vadybininkus, informatikus, filologus, menininkus, – toks Šiaulių universitetas siekia būti šiandien. Netolimoje ateityje Šiaulių universitetas regimas kaip Šiaurės Lietuvos mokslo, studijų, kultūros ir meno centras, siekiantis įsitvirtinti ne tik šalies, bet ir Europos aukštojo mokslo erdvėje.

„Nors esame viena jauniausių šalies aukštųjų mokyklų, savo regionui esame labai reikalingi: universitetas – vienintelis toks Šiaurės Lietuvoje. Universitetą įvardijame kaip regioninį, nes turime rengti tokių sričių specialistus, kurių pirmiausia reikia mūsų regionui. Versle, pramonėje kvalifikuotų specialistų poreikis – didžiulis, ir mes kol kas to poreikio dar nepatenkiname“, – tvirtina Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis.

Per 80 proc. universiteto studentų – šio regiono gyventojai, per 70 proc. universitetą baigusių kvalifikuotų įvairių sričių specialistų lieka dirbti Šiaulių apskrities savivaldybėse.

Stiprinama mokslo ir verslo partnerystė

Šiaulių universitetas ėmėsi iniciatyvos efektyviau bendradarbiauti su verslu bei diegti inovacijas, mezgama glaudesnė verslo, mokslo ir valdžios institucijų partnerystė. Šios gairės nubrėžtos ir neseniai patvirtintoje 2015–2020 m. Šiaulių universiteto strategijoje.

„Mūsų tikslas – kokybiškos ir inovatyvios studijos bei aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, tam būtinos aplinkos sukūrimas. Sieksime, kad universitetas darytų efektyvų poveikį visai regiono aplinkai“, – pabrėžia universiteto rektorius.

Pokyčiai palietė ir aukštosios mokyklos struktūrą: pertvarkyta mokslinės veiklos sistema, mokslą ir verslą siejančia grandimi tapo Šiaulių universiteto Mokslo institute įkurtas Socialinės partnerystės ir inovacijų centras. Kadangi universitetas nuo seno stiprus socialinės gerovės ir negalios studijų srityse, į jas sutelkiama daugumos mokslinių tyrimų veikla bei ištekliai.

Skatinamas tarptautiškumas

Šiaulių universitete rengiamos bendros studijų programos su užsienio universitetais, atliekami reti, tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, bendradarbiaujama su ilgalaikiais partneriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų Nebraskos universiteto.

Nemenkas Šiaulių universiteto pranašumas – svarus intelektinis potencialas, pažangios dėstymo ir mokymosi metodikos, sukurtos unikalios (specialiosios pedagogikos bakalauras) ir populiarios (kineziterapija, informacinės technologijos) studijų programos, rengiamos pagal tarpdisciplininius metodus.

Rektorius pabrėžia, kad šiuo metu Šiaulių universitetas veikia kaip klasikinė regioninė aukštoji mokykla: čia atliekami ne vien taikomieji, bet ir fundamentiniai matematikos, fizikos, biologijos sričių moksliniai tyrimai, Socialinių mokslų fakulteto ekonomikos ir vadybos doktorantai, šalia mokslinės veiklos, pajėgūs įvairioms institucijoms rengti strateginius planus. Universitete veikia stiprus Menų fakultetas, prireikus persikvalifikuoti, keisti profesiją, įgyti naują kvalifikaciją įvairių sričių specialistai tobulinasi Tęstinių studijų institute.

„Labai svarbu, kad dauguma absolventų lieka dirbti mūsų regione. Mechanikos, elektros, elektronikos inžinieriai, IT specialistai netgi trečiame ketvirtame kurse jau turi darbo vietas“, – sako D.Jurgaitis.

Stojantiesiems – patrauklūs pasiūlymai

Šiemet bendrajam priėmimui Šiaulių universitetas parengė net 34 bakalauro ir 25 magistro studijų programas, kurių nemaža dalis yra kokybiškos, akredituotos šešeriems metams. Ne vienus metus populiarios bakalauro studijų programos – kineziterapija, verslo administravimas, kūno kultūra, finansų valdymas, viešasis administravimas, informatika.

Šiaulių universiteto studijų prorektorius doc. dr. Remigijus Bubnys pabrėžia, kad tobulinant studijų procesą, aukštojoje mokykloje optimizuojamos – jungiamos, trumpinamos studijų programos. Vienas prioritetų – Šiaulių regionui rengti plataus profilio specialistus, tad siekiama per studijų laikotarpį, be pagrindinės specializacijos, studentams sudaryti galimybę įgyti ir gretutinę (matematikams – ekonomikos arba informatikos, elektronikos inžinieriams – kompiuterių inžinerijos arba medicininės elektronikos ir t.t.).

Studijų prorektorius apgailestauja, kad nemažai regionui reikalingų studijų programų nesulaukia valstybės finansavimo, nors štai kartu su Klaipėdos universitetu vykdomą jungtinę kineziterapijos studijų programą pernai pasirinko net 80 studentų. Studijų Šiaulių universitete populiarumą ir darbdavių pasirengimą iš dalies finansuoti jiems reikalingų specialistų rengimą rodo universiteto pasirašytų ketinimo protokolų skaičius – šiemet jų pasirašyta net 89. Deja, universitetui šiemet skirta tik 30 tikslinio finansavimo vietų.

Net ir negaudamas valstybės finansuojamų vietų, Šiaulių universitetas tariasi su regiono savivaldybėmis, verslo įmonėmis, kad jos paremtų iš savo rajono studijuoti ateinančių abiturientų studijas.

Dar viena perspektyvi, į ateitį orientuota sritis universitete – penkios jungtinės studijų programos su užsienio šalimis, suteikiančios dviejų aukštųjų mokyklų diplomą.

Rasa Vaitkevičienė

Lietuvos aukštojo mokslo rinkoje nebuvo tarptautinės, jungtinės magistrantūros studijų programos, orientuotos į regionų plėtros ir valdymo kompetencijas. Šią nišą užpildė Šiaulių universitetas, studentams pasiūlydamas regionų plėtros ir valdymo studijų programą.

Programa parengta kartu su Pardubicės (Čekija) universitetu, vykdant ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „II pakopos tarptautinės jungtinės studijų programos „Regionų plėtra ir valdymas“ parengimas ir įgyvendinimas (JOINT-REGION)“.
Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėja prof. Diana Šaparnienė teigia, kad ši studijų programa – atsakas į naujausius pastarojo laikotarpio strateginius Lietuvos ir Europos Sąjungos dokumentus, kurie akcentuoja aktyvesnį regioninės politikos klausimų sprendimą, užtikrinant tvarią regionų socialinę ir ekonominę plėtrą.
„Tai unikali ir inovatyvi programa. Ją pasirinkę studentai turės galimybę studijuoti dviejuose Europos universitetuose, per tą patį laiką – dvejus metus – įgyti jungtinį dviejų aukštųjų mokyklų diplomą ir viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, mokytis tarpkultūrinėje erdvėje, naudotis naujausia moksline literatūra, susipažinti su naujausiais moksliniais tyrimais, vykdyti praktinius mokomuosius ir fundamentaliuosius mokslinius tyrimus, kurie galėtų būti naudingi regionų plėtrai“, – pabrėžia projekto vadovė, Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto Viešojo administravimo katedros lektorė Oksana Mejerė.
Programa atliepia vieną svarbiausių šiuolaikinio universiteto – tarptautiškumo reikalavimą. Pirmaisiais studijų metais norą gilinti žinias ir įgūdžius jau yra pareiškę būsimi studentai ne tik iš Lietuvos, Čekijos, bet ir kitų pasaulio šalių. Studijoms realizuoti bus pasitelkta abiejų universitetų dėstytojų komanda. Studentai galės studijuoti ne tik Šiaulių universitete, bet ir išvykti gilinti žinių bei gebėjimų į Pardubicės universitetą. Studijų metu jie galės diskutuoti, analizuoti, vertinti tiek Europos, tiek kitų šalių gerąsias patirtis vykdant regioninę politiką. Paskaitos vyks anglų kalba.
Programa įdomi tuo, kad ją vykdant numatoma taikyti ne tik tradicinius mokymosi ir studijų metodus, bet ir įvairias nuotolinio mokymosi priemones. Dėstytojai pasirengę dirbti naujoviškai, patirties jie sėmėsi įvairiose pasaulio valstybėse: Islandijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Anglijoje.
Programa yra tarpdisciplininė – į regioninę plėtrą žiūrima iš skirtingų perspektyvų. Studentai galės įgyti žinių ir gilinti jas ne tik viešojo administravimo, bet ir politikos, ekonomikos, teisės srityse.
„Specialistai suvoks socialinę politiką, galės gilintis į įvairius socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius plėtros klausimus. Studijų turinyje ryškiau išreikštos europinės dimensijos, studentų tarptautinės patirties ir įgūdžių gilinimas“, – vardija O.Mejerė.
Prieš rengiant studijų programą atlikta galimybių studija parodė, kad optimaliausias ir rentabiliausias būtų 18–20 studentų skaičius. Dešimčiai studentų Šiaulių universitetas finansuos pirmuosius studijų metus, taip pat kelionės į Čekiją ir gyvenimo Pardubicėje išlaidas.
Pasak D.Šaparnienės, tyrimai rodo, kad baigus jungtinę tarptautinę studijų programą padidėja galimybės įsidarbinti tiek šalies, tiek užsienio darbo rinkose. Regionų plėtros ir valdymo magistrai galės dirbti regionų viešąją politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose valstybės ir įvairaus lygmens savivaldos institucijose, nacionalinėse ir tarptautinėse verslo įmonėse, šalies ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose, tyrimų centruose, regionų plėtros ir konsultacijų agentūrose, ES fondų paramą administruojančiose institucijose. Absolventai galės tęsti studijas trečiojoje studijų pakopoje – doktorantūroje.
„Prieš pradėdami rengti programą atlikome darbdavių, regioninės politikos ekspertų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų atstovų apklausą. Respondentai pabrėžė, kad ir valstybės valdymo, ir savivaldos struktūroms šiuo metu trūksta regionų plėtros ir valdymo klausimus išmanančių specialistų“, – sako Viešojo administravimo katedros vedėja.
Programos reikalingumu bei sėkme neabejoja ir Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė. „Dalyvavau programos pristatyme ir vertinime. Tikiu jos reikalingumu, galvodama apie regioninę plėtrą ir problemas, su kuriomis susiduriame savivaldos darbe. Specialistams trūksta gebėjimų analizuoti esamą situaciją ir apibendrinus ją pateikti politikams, priimantiems sprendimus“, – neslepia vicemerė.