Gruodis – labai tinkamas mėnuo visai šeimai išsiruošti į trumpą savaitgalio ar trijų keturių dienų kelionę po Kalėdoms besipuošiančius Europos miestus, kuriuose pramogų netrūksta nei mažiems, nei dideliems.

„Mūsų šeima kiekvienais metais gruodį išsiruošia į vieną iš Europos miestų – Prahą, Vieną, Frankfurtą, Brėmeną ar Amsterdamą. Tai pats geriausias laikas keliauti su įvairaus amžiaus vaikais, nes Kalėdų eglutėmis ir lempučių girliandomis išpuoštuose miestuose ar miesteliuose tvyro puiki šventinė nuotaika, be to, galima išbandyti gausybę žiemos pramogų – čiuožinėti čiuožyklose miestų aikštėse, suptis mugių karuselėse ar pasiklausyti kalėdinių koncertų tiesiog gatvėje. Įdomu ir mums, tėvams, o ir vaikams pramogų nereikia ieškoti“, – sako vilnietė Radvilė Jackevičė, auginanti paauglį sūnų ir pradinukę dukterį. Šių metų gruodį Radvilės šeima ketina pasižvalgyti po Belgijos ir Olandijos miestus.
Pasak Radvilės, tokiai išvykai nereikia ilgos kelionės, pakanka ilgesnio savaitgalio ar trijų keturių dienų. Tiek visai užtenka, kad užsikrėstum šventine nuotaika, išbandytum gausybę pramogų ir įsigytum Kalėdų dovanų. Be to, tokia kelionė nėra brangi, ypač jei bilietais pasirūpinama gerokai iš anksto.
Tarkime, jei skristi planuojama gruodžio viduryje, bet bilietai perkami likus 4–6 mėnesiams iki skrydžio, tada į Brėmeną ar Frankfurtą keturių asmenų šeima (du suaugusieji ir du vaikai) su pigių skrydžių bendrove gali nuskristi už 1,5 tūkst., į Londoną ar Milaną – už tūkstantį litų, į Barseloną ir Briuselį – už 1,3 tūkst., į Amsterdamą – už 2 tūkst. Lt. Jei iš anksto užsakyta, dar apie tūkstantį litų kainuoja nakvynė, na, ir keli šimtai – pramogos. Pavyzdžiui, karuselės bilietas – 3,5–7, meduolis – 7, puodelis karšto vyno – 12 Lt ir pan.
Na, o į kelionę susiruošus šventinę savaitę už bilietus tektų mokėti dvigubai brangiau, be to, gerokai šokteli ir viešbučių kainos.

Vaikų džiaugsmui ir nerimui

Gruodžio mėnesio švenčių ir renginių maratone, kuris tęsiasi iki pat Trijų karalių, sausio 6 dienos, bene daugiausiai dėmesio skiriama vaikams. Jų laukia ne tik linksmos pramogos miestų aikštėse, kalėdiniai karnavalai, begalė atrakcijų, bet ir susitikimai su įvairiausiomis būtybėmis, kurios paprastai gabena krūvas dovanų: tai ir Kalėdų Senelis, ir Šv. Mikalojus (Nikolajus), ir ragana Befana, ir Trys Karaliai ir kiti. „Saviškiams aš vis juokais primenu, kad jei bus geri, važiuosim į Olandiją pasitikti Šv. Mikalojaus laivo, o jei išdykaus ir tėvų neklausys, gruodį keliausime į Austriją ar Vokietiją bjauriojo Krampuso lankyti“, – pasakoja Radvilė.
Juokas juokais, tačiau ir suaugusieji krūpteli kai kokiame atokesniame Austrijos Zalcburgo ar Klagenfurto senamiesčio skersgatvyje iš tamsos išnyra piktdžiugiškai išsiviepusi raguota, kailiais apsikarsčiusi būtybė (o dažniausiai ir ne viena), primenanti patį nelabąjį, staiga staugdama užsimoja masyvia lazdą ir trinkteli. Tiesa, nestipriai. O tada kvatodama vėl ištirpsta šešėliuose. Tad gruodžio 5-ą dieną, Šv. Mikalojaus dienos išvakarėse, daugelyje Alpių kalnų miestų, taip pat Slovakijoje, Čekijoje, Slovėnijoje ar Vengrijoje vaikštant sutemus reikėtų pasiklausyti, ar iš kur nors neataidi grandinių žvangėjimas ir varpelių skalambijimas, pranešantis, kad persirengėliai jau kažkur visai šalia ir tuoj niekuo dėtą praeivį išvanos lazda. Bjaurusis Krampusas, piktasis Šv. Mikalojaus antipodas, kuris neklusniems vaikams atneša anglių žiupsnelį ar rykščių ryšulėlį, o pačius neklusniausius gali ir į maišą susigrūsti, šiandien spokso iš atvirukų, kurie Zalcburge yra populiarus suvenyras.
O štai Olandijos ir Belgijos flamandiškoje dalyje persirengėliai į gatves pasipila jau nuo lapkričio vidurio ir siautėja iki pat Šv. Mikalojaus dienos, kai Sinterklasas (taip vadinamas šis šventasis Nyderlanduose) su palydovais Juodaisiais Pytais iš Ispanijos laivu atplaukia į Olandiją ir jodinėdamas žirgu vaikams dalija dovanas. Angliškasis Santa Klauso variantas kaip tik ir kilo iš olandiškojo Sinterklaso.
Priminsime, kad vyskupas Mikalojus (Nikolajus) iš Miros, kurio tikrasis vardas buvęs Ninos Laos, nuo mažens buvo labai pamaldus ir dosnus: tėvams anksti mirus, nemažai turto jis išdalijo vargstantiesiems, o vėliau padėjo ir labai skurstančiai šeimai – trims dukterims padovanojo dosnius kraičius, kad joms nereikėtų tapti laisvo elgesio moterimis. Šv. Mikalojus laikomas vaikų, jūrininkų, pirklių, Amsterdamo ir kt. globėju.
Pasak Olandijoje gyvenančios Irmos Sėjūnaitės, vaikų darželiuose ir mokyklose per kūno kultūros pamokas rengiamos Pytų estafetės, per kurias mokomasi vaikščioti stogais (iš tiesų tai rąstu), mėtyti dovanėles į kaminus (iš tikrųjų tai kamuoliukai ar minkšti daiktai mėtomi į pintines) – taip rengiami Sinterklaso padėjėjai. Gatvėse pamatysi ne vieną persirengėlį arba bent jau būrį vaikų, užsimaukšlinusių Pytų kepures.
„Trumpai tariant, porą savaičių gyvenama vien Sinterklaso laukimo nuotaikomis. Net per televiziją rodoma, kaip jo laivas iš Ispanijos atplaukia į Olandiją, bet kaskart kažkas nutinka, mat Pytai žiopliukai ir nuolat ką nors supainioja – tai degalų pritrūksta, tai pasiklysta, tai dar kas nors atsitinka. Tad iki paskutinės dienos neaišku, ar laivas spės laiku atplaukti ir ar spės pas visus vaikus su dovanomis. Vaikai pasiruošia dosnių svečių viešnagei – palieka batukus ant palangės, prie židinio ar durų. Į batus įdeda morką, duonos riekelę arba cukraus kubelių arkliui. Prieš eidami miegoti dar dainuoja prie atviro lango ar židinio Sinterklasui skirtas daineles, o ryte jų laukia staigmena – batuose palikti skanėstai“, – pasakoja Irma.
Pramogų netrūksta ir keliautojams, mat tuo metu jau visur šurmuliuoja mugės ir Pytų užduotis aikštėse gali pabandyti atlikti kiekvienas norinti vaikas. Valgomi neatsiejama šventės dalimi tapę ~speculoos~ sausainiai (į jų tešlą dedama gvazdikėlių ir cinamono), taip pat ~pepernootjes~ ir marcipanai.
„Jei gruodžio mėnesį sumanytum perkeliauti visą Europą, tai vaikai dovanų gautų ne tik nuo lietuviškojo Kalėdų Senelio ar Sinterklaso. Štai Katalonijoje mažieji parsitempia namo ~Caga Tio~, vadinamąjį kakojantį rąstigalį ar pliauską, kuriai nupieštas veidas ir pritvirtintos kojos. Norvegijoje vaikams dovanų atneša Kalėdų Senelio pasiuntinys elfas Julenisenas, Graikijoje – Šv. Bazilis, Italijoje – ragana Befana, o Ispanijoje – Trys Karaliai“, – pasakoja Radvilė ir priduria, kad tuo metu miestų aikštėse vyksta ir įdomūs renginiai, įvairios eitynes ar vaidinimai.
Na, o, tarkime, Švedijoje užburia gruodžio 13 d. švenčiama šviesos šventė, tai yra Šv. Liucijos diena. „Tada mergaitės ir merginos su žvakėmis ant galvų gieda Kalėdų giesmes. Tai kažkas nepaprasta“, – sako Švedijoje gyvenanti Aistė Laivaitė.
Kalėdiniam ir naujametiniam šurmuliui rimstant sausio pradžioje verta užsukti į Italijos Markės, Umbrijos ir Lacijaus regionus, o ypač į Urbanijos miestą, kuriame galima pamatyti ir sutikti daugybę raganų Befanų: dešimtys lėlių sūpuojasi vėjyje ant pagrindinio bokšto, šimtai moterų, persirengusių raganomis, šlavinėjasi po gatves, o kur dar daugybė gatvės akrobatų, žonglierių ir linksmai nusiteikusių pokštaujančių žmonių. Festivalis sutraukia iki 50 tūkst. žmonių.

Dauguma Lietuvos gyventojų nežino, kad paskambinę numeriu 112 sulauktų pagalbos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Bendrąjį ES pagalbos nelaimių atveju numerį gali įvardinti tik penktadalis lietuvių.

Tai vienas mažesnių rodiklių tarp ES šalių, nes vidutinis šio numerio žinomumas tarp europiečių siekia 27 proc. Tačiau didžioji dalis lietuvių žino, jog savo šalyje šiuo numeriu galėtų kreiptis pagalbos. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Flash Eurobarometro“ tyrimas.

Lietuva pagal bendrojo pagalbos numerio 112, kaip veikiančio visoje Europos Sąjungoje, žinomumą yra viena paskutinių valstybių ES. Žinojimas, jog pagalbos numeris 112 veikia visoje ES, tarp šalių svyruoja nuo 5 proc. Graikijoje iki 57 proc. Lenkijoje. Tyrimas parodė, jog keliaujantys Europos Sąjungoje dažniau pasidomi, koks pagalbos numeris veikia šiose šalyse. Pavyzdžiui, 39 proc. bent du kartus per pastaruosius metus besilankiusių ES šalyse lietuvių žino bendrąjį Europos pagalbos numerį. Tuo metu tarp nekeliavusių šis rodiklis siekia 23 proc.

Lietuvoje bendruoju pagalbos numeriu 112 nelaimės atveju skambintų aštuoni iš dešimties mūsų šalies gyventojų. Per paskutinius 5 metus šio pagalbos numerio žinomumas Lietuvoje gerokai išaugo – nuo 53 proc. 2008 m. iki 79 proc. 2013-aisiais. Beje, Lietuva kartu su Estija yra pirmaujančios ES šalys, kurių gyventojams per praėjusius metus yra tekę šiuo numeriu kviestis pagalbos tarnybas. Pagalbą šiuo numeriu kvietė 27 proc. Lietuvos ir 29 proc. Estijos gyventojų, tuo tarpu ES vidurkis – 18 proc.

Tyrimas atskleidė, jog beveik kas antras, arba 48 proc. mūsų šalies gyventojų yra girdėję arba matę informaciją apie pagalbos numerį 112. Respondentus mūsų šalyje ši informacija dažniausiai pasiekia per televiziją – 71 proc., radiją – 24 proc. arba spaudą ir internetą – po 19 proc. Lietuvoje bendrasis pagalbos telefono numeris 112 veikia nuo 2004 metų.

Visuomenės nuomonės „Flash Eurobarometro“ tyrimas vykdomas Europos Komisijos iniciatyva. Pastarojo „Flash Eurobarometro“ tyrimo metu 27-iose Europos Sąjungos šalyse apklausta 26 624 respondentų, Lietuvoje – 1000 asmenų. Apklausa buvo vykdoma 2013 m. sausio 7-9 dienomis.

TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių  Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.

Lietuva sieja save su sėkmingu Europos Šiaurės regionu, pirmadienį pareiškė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas šią savaitę vyksiantį Šiaurės ir Baltijos šalių bei Jungtinės Karalystės premjerų susitikimą Londone.

“Siejam save su Europos Šiaurės regionu. Esam žymiai labiau orientuoti į aukštųjų technologijų paslaugų ekonomiką – tai arčiau skandinaviško modelio, todėl ši konvergencijos kryptis mums visiškai tinka”, – pranešime spaudai sakė A.Kubilius.

Ministras pirmininkas pirmadienį artėjantį susitikimą aptarė su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi Simonu J. Buttu (Simonu Batu).

Po susitikimo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad renginyje išskirtinis dėmesys bus skiriamas diskusijoms apie inovacijų politiką, verslo visuomenei idėjas, kūrybiškumą, kitus netradicinius būdus, siekiant išlaikyti ir tobulinti viešųjų finansų tvarumą bei stiprinti viešąją gerovę.

“Gal taip britai sprendžia savo vidines problemas, bet pozicionuojasi įdomiai: žemyninė Europa su dabartinėmis Pietų Europos problemomis (dabar ir Airija) – viena Europa, kita – sėkminga Šiaurės ir Baltijos šalių Europa, gerai susitvarkiusi su krize, o Baltijos valstybės – įveikusios ypač gilią krizę”, – teigė A.Kubilius.

“Demonstruojam Europai ir pasauliui dinaminę lyderystę. Ne tik patys matome savas konvergencijos kryptis, bet ir britai panašiai mus mato”, – pridūrė Lietuvos vyriausybės vadovas.

Devynių Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų susitikimas Londone planuojamas trečiadienį ir ketvirtadienį. Premjero delegacijoje bus ir Lietuvos verslo atstovų – bendrovės “Omnitel” prezidentas Antanas Zabulis, UAB “Gaumina” direktorius Darius Bagdžiūnas, asociacijos “Langas į ateitį” direktorė Loreta Križinauskienė, kompanijos “Getjar Baltic” vadovas Ilja Laurs, “Baltijos aplinkos forumo” direktorius Žymantas Morkvėnas.