Scanpix nuotr.

Valstybinės naujienų agentūros išplatintame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Barackas Obama, neigdamas tokią Šiaurės Korėjos strateginę poziciją, elgiasi taip pat kvailai, kaip bandydamas delnu užtemdyti saulę.

Nors ir kamuojama potvynio, didžiausiu, penktuoju branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja gali neapsiriboti. Seulas praneša, kad Pchenjanas planuoja naują branduolinį bandymą, kuris gali būti atliktas nuo 2-ojo tunelio atsišakojančiame arba 3-iajame tunelyje, pagrindiniame Pungjė-ri branduoliniame poligone. Tačiau Seulas, neatskleisdamas daugiau žvalgybinės informacijos detalių, tikina, kad yra pasirengęs atsakyti į tolesnius bandymus, ginkluotosiose pajėgose įvesta aukščiausio lygio karinė parengtis.

Anksčiau, penktadienį, Pietų Korėja pranešė, kad jos kaimynė galėjo atlikti iki tol galingiausio branduolinio užtaiso bandymą, kurio sprogimo galia, tikėtina, buvo apie 10 kilotonų. Šis bandymas pranoko iki tol galingiausiu laikytą trečiąjį Šiaurės Korėjos branduolinį bandymą 2013-ųjų vasarį, jo galia siekė 6–9 kilotonas.

Praėjusios savaitės Pchenjano veiksmai sulaukė ne tik Pietų Korėjos, bet ir tarptautinės bendrijos pasmerkimo. JAV prezidentas B.Obama perspėjo Šiaurės Korėją dėl „rimtų pasekmių“ ir konsultavosi su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais. Ženevoje susitikę JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat išreiškė didelį susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos atlikto branduolinio bandymo ir teigė raginsią Jungtines Tautas nagrinėti šį klausimą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį nutarė rengti naujas sankcijas Šiaurės Korėjai, tačiau jau po pirmojo branduolinio bandymo ši sulaukė penkių tarptautinių sankcijų paketų. Pirmąjį branduolinį bandymą Šiaurės Korėja atliko 2006-ųjų spalį.

Kol Šiaurės Korėja žada po „sėkmingo“ bandymo toliau „kokybiškai ir kiekybiškai“ didinti savo branduolinį arsenalą ir giriasi, kad branduolinę kovinę galvutę, kurią detonavo praėjusią savaitę, gali sumontuoti ir ant balistinės raketos, Jungtinės Tautos skaičiuoja, kad dėl potvynio šalies šiaurės rytų regione skubios pagalbos reikia 140 tūkst. žmonių.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

"Scanpix" nuotr.

Gegužės 31 d., antradienį, pranešta apie Šiaurės Korėjoje, netoli rytinio šalies miesto Vonsano, atliktą raketinės ginkluotės bandymą. Manoma, kad paleista vidutinio nuotolio raketa „Musudan“, galinti nešti branduolinį užtaisą. Nors bandymas nesėkmingas (raketa susprogo kelios sekundės po pakilimo), tarptautinė bendruomenė su didėjančiu nerimu stebi, kaip neprognozuojamas Šiaurės Korėjos režimas intensyviai plėtoja branduolinę programą.

Vaiva Sapetkaitė, geopolitika.lt

Bandymų virtinė

Jei, kaip manoma, atliktas vidutinio nuotolio (apie 3 000 km) balistinės raketos „Musudan“ tipo bandymas, vadinasi, sėkmės atveju Šiaurės Korėja galėtų pasiekti ne tik regiono valstybes, bet ir JAV Aliaskos valstijos pakraštį ar galbūt net jos karines bazes Guamo saloje (pusiau autonomiškoje neinkorporuotoje JAV teritorijoje). Kadangi branduolinį užtaisą galinti nešti „Musudan“ raketų sistema mobili, tai gerokai sumenkintų JAV galimybes sunaikinti raketą prieš paleidimą.

JAV žvalgybos vertinimu, kol kas realūs Šiaurės Korėjos šansai pasiekti jų teritoriją yra menki, tačiau jau kitą dieną po nepavykusio „Musudan“ paleidimo paskelbta apie raketų gaudyklių siuntimą į Guamą.

Jei jie skirs laiko gilintis į duomenis ir nežudys mokslininkų, kurie susimovė, gali išsiaiškinti, kur suklydo.

Vašingtonas mano, kad į Šiaurės Korėjos ginkluotės bandymų suintensyvėjimą būtina žiūrėti rimtai. Šalies prezidentas Barackas Obama, tuo metu kaip tik besilankantis šio regiono valstybėse, komentavo paprastai: „Net jei bandymai nepavyksta, jie kažko išmoksta.“

Tam antrina ir Strateginių ir tarptautinių studijų centro atstovas dr. Thomas Karako: „Jei jie skirs laiko gilintis į duomenis ir nežudys mokslininkų, kurie susimovė, gali išsiaiškinti, kur suklydo.“

Šis Šiaurės Korėjos raketos bandymas – ketvirtas pastarosiomis savaitėmis. Balandį užfiksuotos dar trys tokios raketos nesėkmės. Be to, prieš tai (sausio 7 d.) atliktas vandenilinės bombos bandymas, o lygiai po mėnesio paleista ir nešančioji raketa su dirbtiniu Žemės palydovu. Tai vėlgi sukėlė tarptautinės bendrijos pasipiktinimą ir pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nutarimus, mat nesunku suprasti, jog tai tėra priedanga draudžiamiems didelio nuotolio raketų bandymams.

Uno pomėgis žaisti su ugnimi

Savo nutrūktgalvišku elgesiu režimo vadovas Kim Jong Unas supykdė net ir artimiausią (tiksliau, vienintelę) regioninę sąjungininkę Kiniją. Nors jos užsienio reikalų ministras Wang Yi skatina išsaugoti status quo ir visas puses susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių didinti įtampą Korėjos pusiasalyje, Kinija nepatenkinta. Ji pritaria, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa turi būti sustabdyta, ir palaiko tarptautinės bendruomenės sankcijas. (Tiesa, dalis analitikų kritikuoja, kad Kinijos retorika skambesnė nei tikroji jos pozicija).

Kinija kaltinama dviveidiškumu ir susimokymu su kitomis priešiškomis valstybėmis prieš Šiaurės Korėją. Esą Kinija pabūgo, kad jos ilgam dominavimui regione bus mestas iššūkis.

Vis dėlto realiam Kinijos pykčiui pretekstų netrūksta. Pavyzdžiui, kai balandį per Vašingtone vykusį Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą Kinijos prezidentas Xi Jinpingas patvirtino norą, kad Šiaurės Korėjos branduolinė programa būtų stabdoma, ir pakartojo pritarimą sankcijų įgyvendinimui, pastaroji maištaudama jau po kelių valandų į jūrą paleido trumpo nuotolio raketą, o Darbininkų partija, visiškai pavaldi vadui, paskleidė laišką, – tiesa, jo autentiškumas dar nepatvirtintas, – kuriame Kinija kaltinama dviveidiškumu ir susimokymu su kitomis priešiškomis valstybėmis prieš Šiaurės Korėją. Esą Kinija pabūgo, kad jos ilgam dominavimui regione bus mestas iššūkis.

„Visi Partijos nariai ir darbininkai privalo prisidėti prie Kinijos spaudimo schemų sutrypimo, pasitelkiant atominę audrą dėl jos socializmo išdavystės“, – skelbiama Seule įsikūrusio portalo „Daily NK“ puslapyje perspausdintame laiške.

Kinija – didžiausia Šiaurės Korėjos prekybos partnerė, tai iš jos ši šalis gauna daugiausia energijos išteklių, maisto ir net ginklų. Kinija daug prisidėjo, kad fantasmagoriškas izoliuotas Pchenjano režimas išsilaikytų, ir priešindavosi tarptautinės bendruomenės norui taikyti jam griežtas sankcijas. Koks turi būti kvailas, kad taip erzintum šį Rytų drakoną? Žinoma, tai gali būti tik įprasta „nekalta“ Šiaurės Korėjos propaganda, skirta vien vidiniam vartojimui, o laiškas (jei jis tikrai autentiškas) tiesiog pateko į rankas, į kurias neturėjo patekti.

Ginkluojamasi norint draugauti?

Pirmieji branduolinės ginkluotės bandymai Šiaurės Korėjoje įvyko dar 2006 m. (iš tarptautinės branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ji pasitraukė 2003 m.). Didžiaisiais priešais buvo įvardintos „imperialistinės“ JAV ir korėjiečių „suvienijimui besipriešinanti“ Pietų Korėja.

Nors pasaulis pripratęs prie karingos ir pompastiškos šio nykštuko retorikos bei išsišokimų, ignoruoti branduolinę valstybę būtų itin kvaila. Remiantis „Bulletin of the Atomic Scientists“ ir JAV Nacionalinės žvalgybos informacija, 2006 m. Šiaurės Korėjos atominis pajėgumas buvo mažesnis už 1 kilotoną, 2009 m. – jau apie 2, o 2013 m. pasiekė 7 kilotonas. Palyginimui – 1945 m. ant Hirošimos buvo numesta 13, o ant Nagasakio – 21 kilotonos galios atominės bombos.

Mintis tokia: jei nori, kad su tavimi skaitytųsi, į taikos derybas ateik su grėsmingu karinės jėgos užnugariu.

Britų žiniasklaidos atliktoje grėsmių analizėje iškeliama įdomi mintis, kad Šiaurės Korėja nori pagerinti santykius su savo didžiuoju priešu JAV ir pasiekti taikos susitarimą. Tada kam taip sparčiai ginkluotis ir erzinti tarptautinę bendruomenę? Dėl to, kad sunkiasvoriai žaidėjai į šį diktatorių komiška šukuosena pradėtų žiūrėti rimtai. Mintis tokia: jei nori, kad su tavimi skaitytųsi, į taikos derybas ateik su grėsmingu karinės jėgos užnugariu.

Bent jau taip iš šono nelogiškus Šiaurės Korėjos veiksmus aiškina kai kurie tarptautinių santykių ekspertai. „Kai kuriais atvejais grasinimai orientuojami į tai, kad būtų patekta į Baltųjų rūmų radarą, nes šie stengiasi ignoruoti Šiaurės Korėją. Pchenjanas siunčia žinutę: jūs negalite mūsų palaužti, mes neatsitrauksime, privalote su mumis tartis“, – mano profesorius Johnas Delury.

Pietų Korėja keičia politiką

Vis dėlto Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė regione traktuojama rimtai. Tai puikiai iliustruoja besikeičiantis Pietų Korėjos, kuriai šiame didelių statymų lošime tenka prasčiausios kortos, elgesys. Anksčiau ji į Šiaurės Korėjos išsišokimus žiūrėdavo palyginti ramiai, o dabar prezidentė Park Geun-hye suteikė leidimą karinėms pajėgoms atsakyti kur kas didesne jėga, jei Šiaurės Korėjos kariai bandytų veržtis per abi valstybes nuo 1948 m. skiriančią 250 km ilgio ir 4 km pločio demilitarizuotą zoną. Skaičiuojama, kad 100 km atstumu nuo jos yra sutelkta apie 65 proc. visų Šiaurės Korėjos karinių dalinių ir per 80 proc. jos turimos šaudomosios galios.

Jei Pchenjanas išvystys savo branduolinę ginkluotę, tai pažeis nusistovėjusį ir tam tikrą stabilumą užtikrinantį status quo. Apie kokią pusiausvyrą ar derybas galima kalbėti, jei ant tavo sostinės su 10 mln. gyventojų gali bet kada nukristi atominė bomba?

Nors Šiaurės Korėja savo pietinei kaimynei kartkartėmis vis pasiūlo santykius šiltinti, ji neslepia, kad pusiasalio suvienijimas – vienas jos prioritetų. Žinoma, Šiaurės Korėja tai įsivaizduoja ne kaip susijungimą, o kaip prijungimą.

Šiame kontekste svarstomas ir kitas aspektas: jei pavyktų sukurti branduolinę ginkluotę, siekiančią JAV teritoriją, ar tai netaptų svertu, atgrasančiu JAV ginti šią savo regiono sąjungininkę? Ne paslaptis, kad, kai reikia rinktis, vertybės ar saugumas, dažnai pasirenkamas pastarasis.

Nors įtampa didėja, reali branduolinio ginklo panaudojimo galimybė vis dėlto laikoma minimalia.

Aišku, Šiaurės Korėja yra pareiškusi, kad branduolinę ginkluotę naudos tik gynybos tikslais… Tad gal dėl to ne tik Pietų Korėja, bet ir kitos šalys, pavyzdžiui, Japonija, susiduria su padažnėjusiomis provokacijomis? Nors Japonija nėra tokia „nusikaltusi“ kaip Pietų Korėja ar JAV, prisiminkime, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV ir Japonija sudarė saugumo aljansą. Kitaip tariant, už Japonijos pasižadėjimą niekada nekurti sausumos pajėgų, karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų JAV įsipareigojo pasirūpinti šios sąjungininkės saugumu. Teoriškai žiūrint, veiksmais prieš Japoniją galėtų būti siekiama išprovokuoti JAV atsaką.

Dar viena detalė: kartais Šiaurės Korėja mėgsta karingai sureaguoti ne tik į provokacijas, bet ir į „provokacijas“. Kitaip tariant, pastangos neeskaluoti įtampos gali būti beprasmės, o Park Geun-hye griežtesnio atsako politika netgi tapti dėkinga proga. Kita vertus, nors įtampa didėja, reali branduolinio ginklo panaudojimo galimybė vis dėlto laikoma minimalia – žvelk, kaip nori, bet koks tolesnis scenarijus vestų prie Šiaurės Korėjos režimo pabaigos.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas svetainėje geopolitika.lt 2016 m. birželio 29 d.

"Scanpix" nuotr.

Šiaurės Korėja vėl drumsčia tarptautinius vandenis. Pchenjano pranešimas apie planuojamą palydovo paleidimą sulaukė kaimyninių valstybių pasmerkimo, nes įtariama, kad tai balistinių raketų programos dalis ir tai yra tarptautinių susitarimų pažeidimas.

Tai ne pirmas stalinistinio Kim Jong Uno režimo išsišokimas. Sausio pradžioje Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi vandenilinę bombą. Ekspertai įtaria, kad taip Pchenjanas bando priversti tarptautinę bendriją sėstis su juo prie derybų stalo ir išsireikalauti paramos. Pasak “Foreign Policy” eksperto Michaelo Auslino, JAV turėtų išvengti šių pinklų.

Tai tapo pavyzdžių, kaip valstybės išsišokėlės gali “nusiderėti” sau kelią iki branduolinės valstybės statuso: vilkinti derybas, išsireikalauti nuolaidų ir sulaužyti pažadus.

Šešiašalės derybos (JAV, Pietų Korėja, Japonija, Kinija, Rusija ir Šiaurės Korėja) dėl Pchenjano branduolinio nusiginklavimo vyko 2003-2007 m., o 2009 m. stalinistinis režimas paliko derybų stalą. Tai tapo pavyzdžių, kaip valstybės išsišokėlės gali “nusiderėti” sau kelią iki branduolinės valstybės statuso: vilkinti derybas, išsireikalauti nuolaidų ir sulaužyti pažadus, slapčia plėtojant branduolinę programą.

Nuo pat 1993 m. derybos su Šiaurės Korėja rėmėsi prielaida, kad JAV gali priversti Pchenjaną atsisakyti planų sukurti branduolinį ginklą ir balistines raketas. Po visų derybų buvo teigiama apie Šiaurės Korėjos branduolinės grėsmės sustabdymą, tačiau nei vienas susitarimas net nesulėtino Pchenjano progreso ta linkme. Jei ir šį kartą kadenciją baigiančio Baracko Obamos administracija veiks taip pat, kaip ir jo pirmtakai, rezultatas bus toks pat, teigia M.Auslinas.

Būtina pradėti nuo prielaidos, kad nieko neįmanoma padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad būtų sustabdyta Šiaurės Korėjos branduolinė programa, nes ši nuolat imasi apgaulės.

Vis dėlto, jei B.Obama nuspręs sėstis prie derybų stalo, jis turėtų išvengti klaidų, kurias padarė Billas Clintonas ir George’as W. Bushas jaunesnysis. Negalima suteikti Pchenjanui paramos, o būtina pradėti nuo prielaidos, kad nieko neįmanoma padaryti diplomatinėmis priemonėmis, kad būtų sustabdyta Šiaurės Korėjos branduolinė programa, nes ši nuolat imasi apgaulės. Pasak M.Auslino, toks požiūris JAV derybininkams suteiks realistinį atspirties tašką ir realias įžvalgas, ką galima pasiekti.

Susitarimai leido Pchenjanui toliau plėtoti savo ginkluotės programas ir Vašingtonas prarado savo pranašumą.

Be tokio požiūrio deryboms gresia būti užvilkintoms. Taip pat svarbu, kad Vašingtonas nustotų tikėti, kad bet koks susitarimas, net ir blogas, yra geriau nei jokio. Iki šiol JAV derybininkai tikėjo, kad bet koks susitarimas suteiks svertus kontroliuoti Šiaurės Korėją. Tuo metu, blogi susitarimai leido Pchenjanui toliau plėtoti savo ginkluotės programas ir Vašingtonas prarado savo pranašumą – Šiaurės Korėja įgijo ginklą prieš galimus karinius veiksmus.

Jei B.Obamos administracija nenori derėtis iš jėgos pozicijų, tuomet geriau tegu visai nesideri, rašo M.Auslinas. Bet kokiu atveju, ji turi ant stalo nuolat laikyti jėgos panaudojimo galimybę, ko nedarė nei B.Clintonas, nei G.W.Bushas.

JAV privalo įgyvendinti sankcijas ir jų nepanaikinti net jei derybos eitų sklandžiai.

Jėga – tai ne tik karinių pajėgų panaudojimas. Naujos sankcijos gali susilpninti Kim Jong Uno režimo finansinę padėtį. Kinija ir Rusija nuolat atmeta sankcijų prieš Šiaurės Korėją JT Saugumo Taryboje galimybę, todėl vienašališki veiksmai būtų efektyvesni. G.W.Busho administracija 2005 m. užšaldė maždaug 25 mln. dolerių asmeninėse Šaiurės Korėjos lyderių užsienio sąskaitose ir taip privertė Kimo tėvą Kim Jong Ilą sugrįžti prie derybų stalo. Tačiau jau po dviejų metų G.W.Bushas panaikino sąskaitų užšaldymą ir Šiaurės Korėjos režimas vėl “pamiršo” savo pažadus. 2009 m. derybos žlugo, nes Pchenjanas išbandė balistinę raketą. JAV privalo įgyvendinti sankcijas ir jų nepanaikinti net jei derybos eitų sklandžiai.

Jei Pchenjanas paleis balistinę raketą su branduoliniu užtaisu, JAV atsakys visa savo karine jėga.

JAV turi atsisakyti minties, kad suvilios Pchenjaną atsisakyti branduolinių ginklų. Vietoj to Vašingtonas turėtų įgyvendinti tradicinę sulaikymo doktriną. Vašingtonas turėtų aiškiai pasakyti, kad jei Pchenjanas paleis balistinę raketą su branduoliniu užtaisu, JAV atsakys visa savo karine jėga. Be to, jei bus nustatyta, kad branduolinę galvutę ruošiamasi uždėti ant balistinės raketos, JAV turėtų sunaikinti paleidimo vietą. Negali likti vietos dviprasmybėms ir Pchenjano interpretacijoms dėl JAV nusistatymo.

Vienintelis būdas užkirsti kelią Šiaurės Korėjos branduolinei grėsmei – Pchenjano režimo pakeitimas. Kim Jong Uno režimo nušalinimas turėtų būti ilgalaikis JAV ir jų partnerių tikslas. Branduolinio nusiginklavimo nebus, kol Kimas ir jo chunta bus valdžioje ir jokios derybos nesustabdys jų nuo branduolinės programos, kuri leidžia išgyventi jų režimui. Silpninti ir toliau izoliuoti Pchenjaną  - tik tai užtikrins, kad Šiaurės Korėja savo branduolinių pajėgumų nepavers imunitetu nuo tarptautinio spaudimo.

Griežtesnė ir realistiškesnė pozicija – tai ne karo siekis. Atvirkščiai, ji parodo apsisprendimą užkirsti kelią Pchenjano bandymams imtis šatažo ir reikalauti paramos. Spaudimas režimui, kad derybos įvyks tik po to, kai Pchenjanas įgyvendins tarptautinius susitarimus, Šiaurės Aziją apsaugos, o ne priartins prie karo, tvirtina M.Auslinas.

Visą originalų tekstą skaitykite čia

"Scanpix" nuotr.

2002 m. spalį Šiaurės Korėja pirmą kartą pripažino, kad vykdo slaptą branduolinę programą.

2006 m. spalį pranešta apie pirmuosius tris požeminius branduolinius sprogimus.

2009 m. gegužę, pasitraukusi iš tarptautinių derybų dėl jos branduolinės programos sustabdymo, Šiaurės Korėja antrąjį kartą atliko požeminį atominės bombos bandymą.

2013 m. vasarį įvykdytas trečiasis bandymas. Šiaurės Korėjos žiniasklaida pranešė, kad susprogdintas technologiškai tobulesnis, t.y. mažesnis ir lengvesnis, branduolinis užtaisas.

2015 m. gegužę Pchenjanas pranešė, kad iš povandeninio laivo paleido raketą. Tokį ginklą žymiai sunkiau aptikti ir užkirsti kelią atakai.

2016 m. sausį Šiaurės Korėja pranešė, kad sėkmingai išbandė vandenilinę bombą, kuri yra ženkliai galingesnė už atominę bombą.

"Scanpix" nuotr.

Iš pradžių pasaulis sustingo po pranešimo, kad Šiaurės Korėja išbandė vandeninlinę bombą. Tada suskubo pasmerkti Pchenjaną, bet dabar įtaria, kad tai gali būti eilinis totalitarinio režimo bandymas atkreipti dėmesį. Ką žinome apie tai:

1. Ką pranešė Šiaurės Korėja?

Trečiadienį ryte Šiaurės Korėjos vyriausybė pranešė, kad sėkmingai išbandė vandenilinę bombą.

Dalis ekspertų mano, kad pranešimas apie vandenilinę bombą gali būti blefas.

“Tai priemonė, kurią Demokratinė Korėjos Liaudies Respublika sukūrė savigynai ir siekiant apginti šalies suverenumą bei įgyvendinti gyvybiškai svarbią tautos teisę apsiginti nuo didėjančios grėsmės ir šantažo, kurią kelia JAV vadovaujamos priešiškos jėgos, bei užtikrinti taiką Korėjos pusiasalyje bei regione”, – sakoma pranešime.

2. Kuo skiriasi vandenilinė bomba nuo atominės bombos?

Vandenilinė bomba, kuri dar vadinama termobranduoline, yra ženkliai galingesnė ir technologiškai tobulesnė nei atominė bomba. Amerikiečiai pirmą kartą vandenilinę bombą išbandė 1952 m.

3. Ką užfiksavo kitos šalys?

JAV geologiniai tyrimai rodo, kad sprogimo galingumas tariamoje bandymo vietoje prilygo 5,1 balo žemės drebėjimui, kitų duomenys rodo, kad sprogimas buvo mažesnis – 4,9 balo ir mažiau.

Teigiama, kad tai yra labai panašaus galingumo sprogimas, kaip ir 2013 m, kai Šiaurės Korėja pranešė išbandžiusi atominę bombą. Todėl dalis ekspertų mano, kad pranešimas apie vandenilinę bombą gali būti blefas.

4. Kada sužinosime daugiau?

Sužinoti tiksliau, kas buvo susprogdinta, bus galima surinkus radioaktyvių dulkių pavyzdžius atmosferoje.

Šiaurės Korėja tęsia savo branduolinę programą ir yra pasiruošusi drumsti tarptautinių santykių dienotvarkę.

JAV ir kitos šalys atliks savo tyrimus, tačiau neaišku, ar jų rezultatai bus paviešinti. Tiesa, tyrimus atlieka ir tarptautinės organizacijos. Jų išvados gali būti paviešintos dienų ar savaičių bėgyje. Tačiau turint omeny Šiaurės Korėjos uždarumą, sunku tikėtis, kad greitai pavyks susidaryti ypač tikslų vaizdą.

5. Kodėl pranešimas apie galimą Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymą toks svarbus?

Net jei ir išaiškės, kad tai tėra Pchenjano blefas, tai rodo, kad Šiaurės Korėja tęsia savo branduolinę programą ir yra pasiruošusi drumsti tarptautinių santykių dienotvarkę.

Dabar daugelis ekspertų irgi linkę manyti, kad tokiu būdu Pchenjanas bando atkreipti į save dėmesį ir išsireikalauti paramos, sankcijų sušvelninimo.

Jei paaiškės, kad vis dėlto bandymas buvo tikras, tuomet tai bus rimtas proveržis Šiaurės Korėjos branduolinėje programoje.

6. Ko siekia Šiaurės Korėja?

Praeityje JAV ir Pietų Korėja mainais į Šiaurės Korėjos pažadus sustabdyti branduolinę programą siūlydavo humanitarinę ir kitokią pagalbą, kurios šiai labai reikia. Dabar daugelis ekspertų irgi linkę manyti, kad tokiu būdu Pchenjanas bando atkreipti į save dėmesį ir išsireikalauti paramos, sankcijų sušvelninimo.

Kiti analitikai aiškina, kad Šiaurės Korėja nori įgyti oficialų branduolinės valstybės statusą. Treti įsisitikinę, kad Pchenjanas išties paranojiškai bijo JAV arba Pietų Korėjos puolimo ir savo branduoline programa bando atbaidyti priešininkus.

7.  Ar Šiaurės Korėja gali atakuoti, tarkim, JAV?

2012-aisiais Šiaurės Korėja paleido raketą, kuri į kosmosą iškėlė jos pirmąjį palydovą. Todėl įmanoma, kad tokios pat raketos gali būti panaudotos branduolinio ginklo gabenimui.

Parengta pagal BBC ir “The New York Times”

Šiaurės Korėjos televizija parodė dešimtis tūkstančių gedėtojų, susirinkusių sniegu užklotame Pchenjane į velionio šalies lyderio Kim Jong Ilo laidotuves. Apie tai pranešė visos pasaulio naujienų agentūros.

Kaip skelbia BNS, trečiadienį Šiaurės Korėjos valstybinės televizijos transliuotuose vaizduose buvo matoma laidotuvių procesija, kurios priekyje lėtai važiavo sedanas su didžiuliu Kim Jong Ilo portretu. Išrikiuoti kariai stovėjo nulenkę galvas. Kim Jong Ilas mirė nuo širdies smūgio gruodžio 17 dieną.

Šiaurės Korėjos televisija taip pat rodė virtines raudančių žmonių, plūstančių pagerbti velionio lyderio.

Tuo tarpu valdžią perėmęs Kim Jong Ilo jauniausiasis sūnus Kim Jong Unas po savo tėvo mirties greitai atsidūrė dėmesio centre.

Šiaurės Korėjos naujasis lyderis Kim Jong Unas vadovauja savo tėvo Kim Jong Ilo laidotuvių procesijai, judančiai apsnigtomis Pchenjano gatvėmis.

Šiaurės Korėjos valstybinės televizijos trečiadienį transliuotuose vaizduose Kim Jong Unas buvo matomas einantis šalis sedano, prie kurio buvo pritvirtintas didelis Kim Jong Ilo portretas, o ant stogo pritvirtintas velionio lyderio karstas.

Dešimtys tūkstančių gedėtojų stovėjo ant sniego, pro šalį lėtai traukiant laidotuvių procesijai, kuri pajudėjo iš Kumsusano memorialinių rūmų Pchenjane.

Išrikiuoti kariai stovėjo nulenkę galvas.

Kim Jong Unas, kurį lydėjo aukšto rango kariškiai ir civiliai pareigūnai, vilkėjo juodus drabužius, be kepurės ir pirštinių, nepaisant žvarbaus oro.

Tarp pareigūnų buvo naujojo lyderio dėdė Jang Sung Thaekas.

REUTERS

K. Jong Ilas mirė būdamas 69 metų amžiaus, žinių pranešėja teigė, kad ilgametis šalies vadovas mirė ištiktas širdies smūgio, o ligos priežastis buvo „persidirbimas ir pasišventimas šalies žmonėms“.

Oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pranešė, kad lyderis „nuo didelės protinės ir fizinės įtampos mirė šeštadienį 8 val. 30 min. vietos (1 val. 30 min. Lietuvos) laiku traukinyje per vieną savo „lauko vadovavimo“ kelionių.

Taip pat pranešta, kad šalies vadovas sirgo ilgą laiką ir jo gydymui buvo panaudotos visos įmanomos priemonės.

K. J. Ilas buvo vienas mįslingiausių lyderių, vadovavęs izoliuotai ir nuo tarptautinės visuomenės besislepiančiai šaliai.
Pasaulio komunistinis lyderis buvo kritikuojamas dėl skandalingų žmogaus teisių pažeidimų ir dėl keliamos grėsmės regiono stabilumui, nes išbandinėjo ilgo nuotolio raketas ir siekė vykdyti branduolinio ginklo programą.

2008 metais jį ištiko širdies smūgis ir viešumoje jis nesirodė kelis mėnesius. Jo įpėdiniu, manoma, bus jo trečiasis sūnus Kim Jong-Unas, kuris baigia trečią dešimtį metų ir iki pernai neturėjo jokio viešo vaidmens. Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA skatina žmones susivienyti ir palaikyti jaunąjį Kimą.

„Visi partijos nariai, kariai ir visuomenė turėtų paklusti Kim Jong Uno vadovavimui, saugoti ir dar labiau suvienyti partiją, kariuomenę ir visuomenę.“

Kimo mirtis sukels didelius rinkos svyravimus Šiaurės Korėjoje. Azijos vertybinių popierių rinkos krito, kai žinia buvo paskelbta.
Lyderio laidotuvės bus surengtos gruodžio 28 dieną Pchenjane, bet jokios užsienio delegacijos nebus pakviestos, nurodė KCNA. Nacionalinis gedulas paskelbtas nuo gruodžio 17 iki 29 dienos

“Bendri JAV ir Pietų Korėjos manevrai gali sukelti karą Korėjos pusiasalyje. Amerikos imperialistų ir jų marionečių Pietų Korėjoje karinės pratybos yra nukreiptos prieš mus, tad į jas būsime priversti atsakyti tuo pačiu”, – skelbia komunistinis Pchenjano režimas, reaguodamas į karines JAV ir Pietų Korėjos pratybas, prasidėjusias po praėjusios savaitės Šiaurės Korėjos išpuolių.

Priminsime, kad praėjusį antradienį Šiaurės Korėja apšaudė Jonpjongo salą, esančią netoli Šiaurės ir Pietų Korėjų ginčijamos jūrinės sienos. Šis išpuolis nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar aštuoniolika buvo sužeisti, taip pat užsiliepsnojo kai kurie pastatai ir miškai.

Nors išpuolis buvo įvertintas kaip agresyviausias nuo Korėjos karo pabaigos 1953 metais, daugelis analitikų prognozavo, kad naujas karas tarp Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos vis dėlto nekils.

Tiesa, Jungtinės Tautos po šio išpuolio antradienį skubiai sušaukė neeilinį posėdį. Didžiausios pasaulio valstybės, tarp jų JAV, Rusija, Japonija ir Vakarų Europos šalys, pasmerkė išpuolį, o Šiaurės Korėjos sąjungininkė Kinija dėl to pareiškė susirūpinimą.

Vis dėlto tas susirūpinimas nebuvo labai rimtas. Praėjusios savaitės viduryje vis dar manyta, kad Šiaurės Korėja tik gąsdina siekdama išspausti nuolaidų, bet tikro karo ji nenorinti. Juk iš tiesų pastaruosius dešimtmečius Šiaurės Korėjos strategija buvo pagrįsta bandymais įvairiomis provokacijomis ir įtampos didinimu “išsimušti” naudos iš užsienio valstybių.

Iš esmės praėjusios savaitės įvykiai buvo priskirti prie provokacijų, kurių per šiuos metus būta nemažai. Tarkime, šiemet Šiaurės Korėjos sąskaitoje – du branduolinio ginklo bandymai, kelis kartus išbandytos raketos ir kovo mėnesį paskandintas Pietų Korėjos karo laivas su 46 jūreiviais. Ir jokio karo, tad kodėl jis turėtų kilti dabar?

“Per artimiausias dienas Šiaurės Korėja greičiausiai aprims ir nebekurstys aistrų, didinančių geopolitinę temperatūrą. Gali būti, kad po išpuolio prasidės ramybės laikotarpis ar net mėginimai atnaujinti taikias derybas. Pchenjanas neturi apetito veltis į didelį konfliktą. Pietų Korėjos ir JAV kariuomenės yra geriau pasirengusios ir aprūpintos technika, negu aptriušusi, nors ir gausi Šiaurės Korėjos kariauna, kurios naikintuvai vargu ar turi pakankamai degalų skrydžiams”, – skelbia “Reuters” analitikai.

Tačiau jų prognozės nepasitvirtino. Penktadienį Geltonojoje jūroje vėl buvo girdimi sprogimai, o Šiaurės Korėjos naujienų agentūros paskelbė, kad artimiausiomis dienomis, atsakant į sekmadienį prasidėjusius naujus karinius Pietų Korėjos mokymus, gali kilti tikro karo pavojus.

Priminsime, kad Pietų Korėjos kariniai mokymai vyksta reguliariai ir nuolat erzina Šiaurės Korėją. Šį sykį įsiūčio dar daugiau, nes prie Pietų Korėjos prisidėjo ir JAV. Mokymuose dalyvauja ne tik Pietų Korėjos karinės pajėgos su savo artilerija, bet ir Amerikos lėktuvnešis “George Washington”, kuris išplaukė iš savo bazės Japonijoje trečiadienį, kitą dieną po to, kai Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Pietų Korėjai priklausančią salą. Ant šio lėktuvnešio denio yra 75 kariniai lėktuvai, o laivo įgulą sudaro daugiau kaip 6 tūkst. žmonių.

Tikro karo grėsmė

Dabar analitikai jau nebe tokie ramūs. Nors vis dar manoma, kad Šiaurės Korėjos veiksmai gali būti, tarkime, dar ir bandymas įtvirtinti būsimo šalies vadovo, dabartinio prezidento Kim Jong Ilo sūnaus, autoritetą šalies viduje, tačiau jau imta baimintis, kad tikrasis tikslas iš tiesų gali būti karas.

Manoma, jog Šiaurės Korėja puikiai suvokia, kad tokį karą pralaimėtų. Tačiau ji suvokia ir tai, kad kariniais veiksmais vis dėlto pridarytų itin daug žalos.

“JAV ir sąjungininkų analitikai ilgai tikėjo, jog Šiaurės Korėja neįsivels į tikrą karą, tačiau dabar kyla grėsmė, kad jie buvo neteisūs. Tikro karo žala būtų nepamatuojama. Juk pabūklų griebtųsi ne tik Šiaurės, bet ir Pietų Korėja. O juk žinome, kad Seulas turi ir cheminį, ir biologinį ginklą, nemažai atominių bombų”, – grėsmes vardija vyriausiasis “Rand” korporacijos gynybos analitikas Bruce’as Bennettas.

Rusijos specialiosios tarnybos pripažino, jog branduolinio išpuolio grėsmė iš Irano ir Šiaurės Korėjos yra tikėtina, bet artimiausiu laiko to nebus, atskleidžiama slaptuose JAV valstybės departamento dokumentuose, paskelbtuose tinklalapyje “WikiLeaks”, praneša lenta.ru.

Ataskaita apie šių šalių keliamą grėsmę buvo parengta pagal bendrą Rusijos ir JAV susitarimą įvertinti XXI amžiaus balistinių raketų iššūkius. Dokumente, kuris buvo sudarytas 2010 metų vasarį, apibendrintas JAV ir Rusijos susitikimas, kuriame 2009 gruodį buvo aptartos branduolinės Irano ir Šiaurės Korėjos programos.

Ataskaitoje nurodoma, kad atlikusi kompleksinį įvertinimą Rusija pripažįsta teorinį Teherano ir Pchenjano gebėjimą pasigaminti branduolinį ginklą.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, mano Rusija, jog yra branduolinio išpuolio grėsmė iš tų šalių, nes jos neturi priemonių tokiam ginklui panaudoti ir neturės artimiausiu metu.

Rusijos žvalgybos duomenimis, Irane dar tik pradėta bandyti raketas, galinčias nuskrieti iki 2 tūkst, kilometrų; šias raketas Teheranas galėtų pradėti gaminti tik po 5-6 metų.

Dabar Irano turimos technologijos leidžia pasiekti objektus, esančius arčiau negu 1700 kilometrų. Tarpžemyninės balistinės raketos Iranas prognozuojamoje ateityje dar negalės turėti.

Šiaurės Korėjos pasiekimai branduolinio ginklo kūrimo srityje dar kuklesni. Ataskaitoje nurodoma, jog Pchenjanas turi pasenusių raketų, kurios siekia taikinius iki 1300 kilometrų, o galimybės pasigaminti raketą, skriejančią iki 4 tūkst. kilometrų, yra aiškiai perdėtos.

Taip pat abejojama, jog Šiaurės Korėja būtų toli pažengusi kurdama kovinę galvutę, kurią galima būtų įmontuoti į turimas raketas.

Šiaurės Korėja, kuri intensyviai ruošiasi svarbiam kitos savaitės politiniam susitikimui, rengia “didžiausią visų laikų” karinį paradą, kuriame dalyvaus tūkstančiai karių, tankų ir raketų paleidimo įrenginių, pranešama sekmadienį.

Mirimo oro pajėgų bazėje netoli Pchenjano nuo liepos buvo dislokuota maždaug 10 tūkst. karių, kurie repetuoja “didelio masto nacionalinę ceremoniją”, remdamasi keliais šaltiniais komunistinėje Šiaurės Korėjoje praneša Pietų Korėjos naujienų agentūra “Yonhap”.

Kol kas neaišku, kada įvyks šis paradas. Labiausiai tikėtina, kad jis įvyks Pchenjane.

“Tarp ginklų, dislokuotų (pademonstruoti) per paradą, yra marinės mašinos su mobiliais artimojo ir vidutinio nuotolio raketų paleidimo įrenginiais, taip pat tankai”, – sakė vienas šaltinis, kurį cituoja “Yonhap”.

Atsižvelgiant į pasirengimo mastą galima manyti, kad šis renginys bus Šiaurės Korėjos “didžiausia visų laikų” karinė ceremonija, sakė kitas “Yonhap” šaltinis.

Pietų Korėjos gynybos ministerija praėjusį mėnesį pranešė pastebėjusi didelį Šiaurės Korėjos karių, šarvuočių ir artilerijos dislokavimą netoli sostinės.

Šiaurės Korėja, kuri turi 1,2 mln. karių armiją, svarbias politines sukaktis dažnai mini dideliais kariniais paradais, kuriuose žygiuoja tūkstančiai karių ir dešimtys ginkluotės pavyzdžių.

Kitą savaitę Pchenjane prasideda didžiausia per 30 metų Šiaurės Korėjos politinė konferencija, kurioje tikriausiai bus sudarytos sąlygos perduoti Kim Jong-Ilo (Kim Čen Iro) valdžią jo jauniausiam sūnui Jong-Unui (Čen Unui).

Tas valdančiosios Korėjos darbininkų partijos politinio biuro posėdis, kuris turi prasidėti antradienį, iš pradžių turėjo vykti rugsėjo pradžioje, bet buvo atidėtas dėl priežasčių, kurios, kaip ir daug kitų dalykų Šiaurės Korėjoje, išoriniam pasauliui lieka paslaptis.

Šiaurės Korėjos kariškiai ketvirtadienį pranešė, kad jų šalis atšaukia paktą, turėjusį padėti išvengti atsitiktinių ginkluotų susirėmimų su Šiaurės Korėjos pajėgomis.

Apie šį sprendimą buvo paskelbta smarkiai padidėjus įtampai tarp Seulo ir Pchenjano dėl Pietų Korėjo karo laivo nuskandinimo.

Šiaurės Korėjos generalinis štabas Pietų Korėjos ginkluotosioms pajėgoms adresuotame pranešime taip pat perspėjo, kad Seulo laivai bus atakuojami, jeigu pažeis ginčijamą abiejų šalių sieną Geltonojoje jūroje, nurodė Pchenjano valstybinė naujienų agentūra.