Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis 2010 metų pabaigoje toliau mažėjo, rašo “Verslo žinios”.

“Atskirais ketvirčiais, palyginti su 2009 metais, pernai jau buvo matyti augimas, bet metiniai duomenys to nerodo – vadinasi, nepasiekėme jokio statistinio dugno”, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Anot jo, veikiausiai statybų sektorius dugną palies trečiąjį šių metų ketvirtį.

“Žiema buvo šalta, tęstinės ar naujos sutartys dėl inžinerinių komunikacijų, valomųjų įrenginių vykdomos nebuvo. Tad pirmą pusmetį labai gerų rezultatų nesitikėčiau. Nuo antros metų pusės jau po truputį lipsime į kalną”, – teigė A.Šeštakauskas.

Pašnekovų teigimu, labiausiai statybų sektorių šiemet, kaip ir pernai, maitins viešųjų pastatų renovacija – mokyklų, darželių, ligoninių, universitetų atnaujinimo darbai.

Dugną pirmąjį šių metų pusmetį statybos sektoriui prognozuoja SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

“Statybos sektorius dar neklestės, bus vis dar sunkūs, tačiau jau pozityvesni metai”, – sakė ji.

Paskutiniais 2010 metų ketvirčiais, palyginti su analogiškais 2009 metų laikotarpiais, statybos įmonės atliko daugiau darbų, tačiau šį augimą lėmė investicijos į kelių infrastruktūrą. Specialistai prognozuoja, kad ketvirtinį augimą statybos darbų apimtys fiksuos ir pirmaisiais šių metų ketvirčiais, tačiau pabrėžia, kad reikėtų nepamiršti fakto, jog šis kilimas vyksta po itin didelio nuosmukio. 2009 metais ši ūkio šaka krito 48 procentais.

“Reikia įvertinti tai, kad kai kyli iš didžiulės duobės, net ir santykinai nedidelis augimas duoda pakankamai gražų metinį augimo tempą. Reikia įvertinti žemos bazės efektą, nes statybų sektorius buvo tas, kuris labiausiai nukentėjo sunkmečiu”, – pažymėjo “Danske” banko vyresnioji analitike Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Šiemet iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų numatomos rekordinės investicijos į informacijų technologijas (IT) – 22 proc. didesnės nei 2010 metais, rašo “Verslo žinios”.

IT įmonės sako, jog planuojama investicijų prieaugį lemia tik ES paramos lėšos, tad poveikis sektoriui priklausys nuo to, kada šie pinigai realiai pasieks rinką.

Asociacijos “Infobalt” inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis sako, jog planuojamas investicijų šuolis susijęs su tuo, kad 2007-2013 metų struktūrinės paramos projektai pradėjo įsibėgėti tik pernai, o šiemet jau pajudėjo visu tempu.

“IT įmonės, be abejo, tai pajus – šiemet jos jau dirbs visu pajėgumu. Kita vertus, ES paramos cikliškumas sukuria tam tikrą riziką, taigi įmonės turėtų investuoti ir į kitas veiklas, kurios nėra susijusios su ES paramos panaudojimu bei viešuoju sektoriumi, tam kad subalansuotų tą cikliškumą”, – teigė jis.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) duomenimis, šiemet valstybės investicijos į IT turėtų sudaryti 253,9 mln. litų, iš jų 178,1 mln. litų yra ES parama.

IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas sako, jog tai didžiausios valstybės investicijos į IT per pastaruosius keletą metų. Pavyzdžiui, 2010 metais valstybės investicijos į IT siekė 208 mln. litų, iš kurių 135 mln. litų sudarė ES lėšos.

dividendai24

Tikimasi, kad solidžiu dividendiniu pajamingumu išsiskirs pienininkų, bendrovių “Lietuvos dujų”, “Teo LT”, “Aprangosa” akcijos, ketvirtadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Finastos” analitikas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad šių metų dividendų derlius, palyginti su praėjusiais metais, turėtų būti gausesnis. Tiesa, tų bendrovių, kurios kasmet dalį pelno atriekia dividendams, skaičius nepadidės. “Tos bendrovės, kurios periodiškai moka dividendus, šiemet turėtų truputį pakelti dividendų, tenkančių vienai akcijai, dydį. Mat mokančioms dividendus įmonėms praeiti metai buvo sėkmingesni nei 2009 metais,” – aiškina jis.

Tuo tarpu finansų patarėjo įmonės “AJD Capital” direktorius Aurimas Launikonis pažymi, kad atsigaunant ekonomikai bendrovės plės savo veiklos apimtį, joms prireiks papildomų apyvartinių lėšų, “todėl tikėtis itin didelių dividendų nevertėtų”.

Analitikai skaičiuoja, kad “Teo LT”, “Lietuvos dujų”, pieno sektoriaus įmonių dividendų iš 2010 metais uždirbto pelno pajamingumas bus vienas solidžiausių – apie 5-8 proc.

Analitikų požiūris į Vilkyškių pieninės galimybes mokėti dividendus išsiskyrė. Vienų nuomone, praeiti metai bendrovei buvo stipraus augimo laikas, tad balansas sustiprintas, skolų našta nėra slegianti ir įmonė jau gali išmokėti solidesnius dividendus nei pernai. Kiti analitikai laikosi pozicijos, kad įmonė turi nemažai skolų ir jas šiuo metu grąžina, tad dividendus mokėti bus sudėtinga.

Mažmeninės prekybos drabužių bendrovė “Apranga” pernai akcininkams dividendų neskyrė, tačiau šiemet, kaip patvirtino bendrovės vadovas Rimantas Perveneckas, mokės.

Analitikai skaičiuoja, kad “Aprangos” dividendai būtų labiau simboliniai, anot A. Launikonio, “jie galėtų siekti apie 0,03 euro už akciją ir tai yra apie 1,5 proc. dividendinis pajamingumas nuo dabartinės akcijos kainos rinkoje”.

Analitikai prognozuoja, kad šiemet solidaus, iki 8 proc., dividendinio pajamingumo gali tikėtis “Lietuvos dujų” akcininkai.

Lūkesčiai dėl valstybinės bendrovės “Klaipėdos nafta” mokamų dividendų prastėja. Rinkos dalyviai tikisi, kad įmonė tikriausiai aktyviai prisidės prie Klaipėdos gamtinių dujų terminalo statybos, todėl nemenka bendrovės lėšų dalis bus nukreipiama į šį projektą.

“Klaipėdos nafta” turi daug grynųjų pinigų ir jie gali būti skirti dividendams. Tačiau manome, kad nemažai lėšų bus palikta Klaipėdos gamtinių dujų terminalo statybai. Dėl to tikėtina, kad dividendai bus menkesni nei praėjusių metų”, – aiškina T. Povilauskas.

Finansų specialistai sutaria, jog šiemet bankų sektorius dividendų tikrai nemokės. Mat jau pernai Lietuvos komerciniai bankai gavo iš Lietuvos banko rekomendacijas ne mokėti dividendus, o, priešingai, stiprinti bankų kapitalą.

+370 5 2396414

Lietuvos reklamos rinka pernai sumažėjo 1,5 proc. iki 324,6 mln. litų, rodo tyrimų bendrovės “TNS LT” metinis reklamos pajamų tyrimas.

Prognozuojama, kad šiais metais reklamos pajamos augs 11 proc. Toliau daugėja reklamos internete, po kritimo ėmė stiebtis jos apimtis televizijose, rašo “Verslo žinios”.

“2010-ieji reklamos rinkai – stabilizacijos metai, sulaukėme geresnių rezultatų nei tikėjomės”, – teigė tyrimų bendrovės “TNS LT” direktorius Gytis Juodpusis.

2010 metais vienam gyventojui teko 97,5 lito reklamos pinigų, 2009 metais – 98,39 lito.

Teigiamus pokyčius visoje rinkoje lėmė geresni televizijos rezultatai.

“Pradėjusi uždirbti daugiau televizija pakėlė įkainius. Šis sprendimas palengvino gyvenimą kitoms žiniasklaidos priemonėms”, – teigė G.Juodpusis.

“TNS LT” apklausti žiniasklaidos specialistai prognozuoja, kad 2011 metais televizijos reklamos apimtis augs 10 proc., o radijuje nebekris.

“Sudėtingiau bus laikraščiams – reklamos pajamų augimas juose priklausys nuo gebėjimo išnaudoti internetinę laikraščio versiją”, – komentavo “TNS LT” vadovas.