Minint Berlyno sienos griuvimo 25 metų sukaktį, per visą jos ilgį į dangų kyla tūkstančiai šviečiančių oro balionėlių. Tačiau sieną vokiečiams primena ne vien šventinė atributika.

Rima Janužytė

1989 m. rudenį kapituliavo Rytų Vokietijos komunistinis režimas: jis nebenulaikė gyventojų, jau kurį laiką masiškai bėgusių iš Rytų Vokietijos per laisviau kvėpuojančias kaimynines komunistines šalis. Tad fizinė Berlyno siena nebeturėjo jokios prasmės – žmonės lyg jūra veržėsi pro gremėzdišką užtvarą ir galiausiai ją pralaužė tikrąja to žodžio prasme. Lapkričio 9-osios vakarą žmonės iš Rytų be baimės būti nušauti ėmė šokinėti per Berlyno sieną ir glėbesčiuotis su vokiečiais iš Vakarų.

Tačiau Berlyno sienos griuvimas tuokart tebuvo simbolinis – oficialiai Berlynas buvo suvienytas tik kitų metų spalio 3 d.

Maklinėjimas patamsyje

Tuos vienus metus dvi Berlyno pusės vis dar pulsavo skirtingu ritmu, o gyventojams, kurie jau galėjo netrukdomi judėti po visą miestą, kelionė iš rytinės Berlyno dalies į vakarinę vis tiek priminė pasivaikščiojimą tamsiu labirintu. Juk tris dešimtmečius buvo „nukirptos“ visos dvi miesto dalis jungusios miesto arterijos – gatvės, šaligatviai, arkos, traukinių bėgiai, metro linijos. Jos nefunkcionavo daugybę metų, tad prikelti jas naujam gyvenimui buvo ilgas ir sudėtingas darbas.

Pavyzdžiui, dvi metro („U-Bahn“) linijos, einančios po Berlyno siena, jungė skirtingas Vakarų Berlyno dalis, kirsdamos Rytų Berlyne esančią centrinę stotį („Mitte“), bet joje niekas neįlipdavo ir neišlipdavo. Tris dešimtmečius Vakarų Berlyno metro traukiniai tik sumažindavo greitį, bet nestodavo nė vienoje iš dar 11 rytinės miesto dalies stočių. Vokiečiai jas praminė „Geisterbahnhöfe“ – stotimis vaiduokliais. Jose tarsi sustingo laikas: tamsiose nebeveikiančiose stotyse ant sienų daugybę metų kabojo tos pačios senos pokario reklamos, stovėjo tuščios rytiniam pikui paruoštos šiukšliadėžės, tačiau per tris dešimtmečius kojos čia nebuvo įkėlęs joks civilis, o Vakarų Berlyno gyventojai į tai galėjo tik paspoksoti pro langus.

Griuvus Berlyno sienai šios stotys dar gerus metus nebuvo naudojamos – vyko rekonstrukcijos darbai, o senas reklamas keitė naujos. Užtat berlyniečiams iš Rytų dar ilgokai teko ieškoti kitų būdų nusigauti į vakarinę miesto dalį.

Traukinių eismas irgi vyko panašiai. Iš pradžių pastačius Berlyno sieną „Friedrichstrasse“ buvo vienintelė Rytų Berlyne veikianti stotis, kurioje stodavo traukiniai iš vakarinės dalies. Tačiau jau 1962 m. Rytų Berlyno valdžia čia pastatė muitinės postą ir uždarė visus išėjimus, kad rytiečiai ir vakariečiai nesumanytų šioje stotyje susitikinėti. Netrukus „Friedrichstrasse“ irgi gavo pravardę – ją gyventojai ėmė vadinti „Tränenpalast“, arba „Ašarų rūmais“, kurie dabar veikia kaip memorialinis muziejus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Scanpix

Šia proga šalyje vyks iškilmingi minėjimai. Vokietijos prezidentas Kristianas Vulfas ir kanclerė Angela, abu užaugę Rytuose, taip pat Berlyno meras Klausas Voveraitis, kiti garsūs šalies politikai, taip pat užsienio svečiai šeštadienio rytą dalyvavo pamaldose koplyčioje, iškilusioje toje vietoje, kur 28 metus stūksojo siena. Mėgindami neteisėtai kirsti sieną mažiausiai 136 žmonės arba žuvo nuo Rytų Vokietijos pasieniečių, arba užsimušė šokdami iš namų langų. Tuomet apie 200 žmonių buvo sužeista, per tris tūkstančius – areštuota.

Berlyno siela iškilo 1961 metų rugpjūčio 13-ąją. Siena driekėsi 45,1 km pačiame mieste ir 120 km aplink Vakarų Berlyną. Istorinę 1989 metų lapkričio 9 dieną siena griuvo. Vėliau dar kurį laiką ji stovėjo kaip netolimos praeities simbolis, bet netrukus buvo pradėta ardyti suvenyrams. Sienos fragmentai buvo dovanojami Vakarų politikams, ir dabar jų galima išvysti daugelyje Vakarų šalių sostinių. Jubiliejaus proga 2,7 tonos svorio ir 3,6 m aukščio Berlyno sienos fragmentas padovanotas buvusiam Vokietijos kancleriui Helmutui Koliui (Helmut Kohl) – jis papuoš buvusio kanclerio namo sodą. “Vienybės kancleriu” vadinamas H. Kolis vadovavo Vokietijai nuo 1982 iki 1998 metų.

Prancūzija sekmadienį laikinai uždarė savo sieną traukiniams, vežantiems iš Italijos imigrantus afrikiečius. Roma pareiškė oficialų protestą, kaltindama Paryžių Europos Sąjungos (ES) principų pažeidimu.

Italijos geležinkelininkai ir pasienio policija pranešė, kad Prancūzija sustabdė visų traukinių važiavimą per sieną Ventimiljos – Mentono ruože.

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pavedė Italijos ambasadoriui Paryžiuje pareikšti “ryžtingą Italijos vyriausybės protestą Prancūzijos valdžiai”, sakoma Italijos URM pareiškime.

Prancūzijos veiksmai atrodo “neteisėti ir akivaizdžiai pažeidžia bendruosius Europos principus”, – mano ministerija.

Italija skundžiasi, kad partneriai Europoje paliko ją “vienui vieną” su imigrantų, daugiausia iš Tuniso, antplūdžiu per pastarąsias kelias savaites į Lampedūzos salą dėl politinio nestabilumo Šiaurės Afrikoje.

Roma pradėjo išduoti atvykėliams laikinus dokumentus, leidžiančius jiems palikti Italijos teritoriją ir laisvai važinėti po ES. Tai nepatiko kai kurioms Europos šalims, tarp jų Prancūzijai ir Vokietijai.

Kai kurios Europos valstybės nuogąstauja, kad jeigu jos suteiks prieglobstį pernelyg dideliam migrantų skaičiui, tai paskatins nelegalios imigracijos augimą.

Geležinkelio susisiekimas per sieną atsinaujino sekmadienio vakarą, pranešė Prancūzijos VRM.

Ministerijos atstovas pavadino šią priemonę laikina. Jis motyvavo ją demonstracija, “kurios nebuvo sankcionavusi” valdžia.

Šimtai italų susirinko prie Ventimiljos geležinkelio stoties, protestuodami prieš Prancūzijos veiksmus. Jie skandavo prieš Prancūziją nukreiptus šūkius ir mėgino įtikinti policininkus leisti surengti jiems akciją prie Prancūzijos konsulato Mentone.

Italijos vidaus reikalų ministras Roberto Maroni (Robertas Maronis) pavadino Prancūzijos poziciją “nesuprantama” , taip pat “griežta ir nepateisinama Italijos atžvilgiu”.

Jis vylėsi, kad “draugiški santykiai” su Prancūzija gali būti atkurti per susitikimą balandžio 26 dieną, kurio darbotvarkėje imigracijos tema bus viena svarbiausių.

Nutarimas ratifikuoti Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto judėjimo per sieną gyvenantiems pasienyje asmenims prezidentei Daliai Grybauskaitei bus teikiamas kitą savaitę, pirmadienį pranešė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Šalies vadovė jį dar turės teikti Seimui. D.Matulionio teigimu, ratifikavimo procesas turėtų būti baigtas šiemet.

“Aš manau, kad šiais metais ratifikuos, nuo kitų metų pradžios turėtų įsigalioti”, – žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė D.Matulionis.

Jo teigimu, iki ratifikuojant susitarimą dar būtina atlikti tam tikrų pertvarkų pasienyje.

“Turime sutvarkyti vietinio eismo punktus, ten infrastruktūrą šiek tiek reikėtų patvarkyti, reikėtų darbo vietas sutvarkyti, kad būtų tinkama muitinės sienos kontrolė per visą Lietuvos ir Baltarusijos sienos perimetrą. Taip pat turime numatyti kai kuriuos teisės aktų pakeitimus, kurie griežtai numatytų atsakomybę, jei būtų konstatuojami tam tikri pažeidimai. Tokiu atveju leidimai neturėtų būti pratęsiami, jie turėtų būti nedelsiant atimami”, – dėstė D.Matulionis.

Lietuva ir Baltarusija pernai spalį pasirašė susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, tačiau nė viena pusė jo dar neratifikavo.

Susitarimas leis tam tikroms pasienio gyventojų grupėms kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 kilometrų pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Iki penkerių metų galiosiantys vietinio eismo leidimai būtų išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planuoja lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje.

Numatomas jų išdavimo mokestis – 20 eurų (apie 70 litų). Šie leidimai nesuteiks teisės dirbti.

Etapais atliekamas konflikto dėl Kalnų Karabacho sureguliavimas nustatant šios srities statusą baigiamajame etape yra vienintelis būdas išspręsti problemą, pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arazas Azimovas.

“Tai vienintelis būdas, jeigu kas nors iš tikrųjų nori išspręsti Kalnų Karabacho problemą”, – sakė diplomatas interviu Turkijos leidiniui “Hurriyet Daily News Economic Review” per savo vizitą į Turkiją praėjusią savaitę.

Pasak A.Azimovo, pirmasis sureguliavimo etapas drauge su Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš penkių iš septynių okupuotų Azerbaidžano rajonų aplink Kalnų Karabachą teritorijos taip pat numato Armėnijos sienos su Azerbaidžanu ir Turkija atidarymą.

Po to, pranešė ministro pavaduotojas, Armėnija išveda savo kariuomenę iš likusios okupuotos Azerbaidžano teritorijos, Kalnų Karabacho gyventojams armėnams suteikiamos saugumo garantijos, pradedamas darbas, kad azerbaidžaniečiai galėtų sugrįžti į šį regioną, po to abi šio regiono bendruomenės turi nustatyti savo buvimo Azerbaidžane formą.

“Tai turi vykti etapais, kiekvienas etapas remiasi ankstesniu etapu. Mes negalime pradėti bendradarbiavimo be teritorijų atkūrimo, mes negalime atstatyti ten būstų, kol Armėnijos kariuomenė neišvesta iš šių teritorijoje”, – pabrėžė A.Azimovas.

Ministro pavaduotojas pareiškė, kad Armėnijai bus tik naudingas toks konflikto sureguliavimo modelis.

“Tik kelios šalys iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti problemą, ir Azerbaidžanas ir Turkija yra tarp jų”, – sakė diplomatas Turkijos leidiniui.

Derybų dėl Kalnų Karabacho kliuvinys yra šio regiono statusas. Spręsdami problemą tarpininkai mėgina suderinti du tarptautinės teisės principus: teritorijos vientisumo (kuriuo remiasi Baku) ir tautų teisės į apsisprendimą (Jerevano požiūris).

Turkija uždarė savo sieną su Armėnija dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Praėjusiais metais nelegaliai patekti į Lietuvą mėgino Rusijos ir Gruzijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai 2010 metais sulaikė neteisėtai sieną bandžiusius pereiti 53 Rusijos, 51 Gruzijos ir 20 Baltarusijos piliečių.

Taip pat Lietuvos sieną neteisėtai kirto ir VSAT pareigūnams įkliuvo 19 armėnų, 8 vietnamiečiai, 6 vokiečiai, 7 afganistaniečiai, 5 moldavai ir kitų šalių piliečiai, pranešė VSAT.

Tačiau valstybės sieną pernai dažniausiai pažeidė Lietuvos piliečiai – iš 301 visų sulaikytųjų tokių buvo 115.

Daugiausiai pažeidėjų sulaikyta prie sienos su Baltarusija (145) ir su Rusija (119).

Užpernai Lietuvos pasieniečiai buvo sulaikę 299 sienos pažeidėjus.

Iš viso pernai Lietuvos pasieniečiams įkliuvo sienos pažeidėjai iš 16 valstybių, taip pat sulaikytas vienas asmuo, kurio pilietybė nežinoma.

Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

„Jūs atvažiuokite į Baltarusiją šiaip sau, net jei neturite giminių arba konkrečių tikslų”, – užvakar lietuvius kvietė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.

Kaimyninės šalies vadovas svetingumą rodė Minske viešint Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei.

Per šį vizitą buvo pasirašytas ir dvišalis susitarimas dėl pasienio gyventojų kelionių tvarkos. Ko ateityje gali tikėtis šimtai tūkstančių lietuvių ir baltarusių?

„Lietuvos rytas“ rašo:

Apie tai vakar papasakojo šį susitarimą rengęs Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento vadovas Vytautas Pinkus.

– Ar lietuviams, turintiems teisę gauti leidimus lankytis pasienyje, Minskas suteiks kokių nors teisinių buvimo jos teritorijoje lengvatų?

– Baltarusija sutiko Lietuvos piliečiams, atvykusiems ne daugiau kaip 30 dienų, leisti nesiregistruoti vietiniuose pasų poskyriuose. Tuo tarpu gavus Baltarusijos vizą tai būtina daryti.

– Kada susitarimas pradės veikti?

– Tiek Baltarusija, tiek Lietuva privalės jį ratifikuoti. Baigus teisines procedūras, turės praeiti dar 30 dienų ir tik tada susitarimas įsigalios.

Šiemet visoms procedūroms laiko jau nepakaks. Ar jis įsiteisės kitais metais, ar vėliau, nesiimčiau spėlioti.

Su Latvija tokį pat susitarimą Baltarusija pasirašė šių metų vasarį, o su Lenkija – rugpjūtį, tačiau dokumentai dar neratifikuoti.

– Ar žmonės, turintys leidimus, pasienyje bus tikrinami lygiai taip pat kaip ir turintys vizas?

– Susitarimas palengvins asmenų, o ne prekių judėjimą per sieną, todėl pasienio punktuose išliks visa privaloma kontrolė.

– Ar visi pasienio gyventojai galės gauti leidimus?

– Ne, tik tie, kurie nustatytoje teritorijoje gyveno ne mažiau kaip metus.

Tačiau net turintiems šį sėslumo cenzą baltarusiams Lietuva privalės taikyti visus patikros reikalavimus, kurie būtini Šengeno erdvėje.

Be to, Baltarusija turės teisę spręsti, ar leidimus galintys gauti lietuviai pageidautini jos teritorijoje.

– O jei lietuviai norės nuvykti į Baltarusiją tik pagrybauti?

– Ko gero, tektų įrodyti, kad Lietuvoje baltarusiškų grybų nėra. (Juokiasi.)

– Kas grės keliauninkams, peržengusiems 50 kilometrų ribą nuo pasienio?

– Dabar tiek Lietuvos pasieniečiai, tiek policija tikrina ne tik kertančius mūsų šalies, bet kartu ir Šengeno erdvės sieną. Ši tvarka neabejotinai išliks. Vidaus reikalų ministerija rengia ir papildomų priemonių planą.

Jei, pavyzdžiui, Baltarusijos pasienio gyventojas, gavęs leidimą atvykti į Lietuvą, susigundys nuvykti iki Vokietijos, tokia jo kelionė į mūsų šalį bus paskutinė.

– Per kiek pasienio postų abiejų šalių piliečiai, turintys specialius leidimus, galės kirsti sieną?

– Šiuo metu tarp Baltarusijos ir Lietuvos yra keturi tarptautiniai bei vienuolika supaprastintos patikros postų. Pasienio gyventojai, gavę leidimus, turės teisę vykti per juos visus.

Dirbti nebus galima

* Numatyta, kad leidimai lankytis 50 km atstumu nuo Lietuvos ir Baltarusijos pasienio bus išduodami nuo 1 iki 5 metų, bet nesuteiks teisės dirbti.

* Leidimai kainuos 20 eurų ir bus išduodami per 20 darbo dienų; nemokamai leidimus gaus vaikai iki 6 metų, moksleiviai, dieninio skyriaus studentai ir riboto darbingumo bei vyresni nei 60 metų asmenys.

* Leidimai suteiks teisę būti pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

* Kad žmonės nepaklystų ar savo noru neperžengtų palengvinto judėjimo zonos ribų, kartu su leidimu jiems bus pateikta tiksli informacija, iki kur jie gali judėti.

* Į pasienio teritoriją įtraukti administraciniai ir teritoriniai vienetai, nutolę nuo sienos ne daugiau kaip 30 km bei prasidedantys zonoje, esančioje iki 30 km, bet nenutolę daugiau nei 50 km.

* Lietuvos pasienyje su Baltarusija gyvena apie 800 tūkstančių gyventojų, Baltarusijos pasienyje su Lietuva – apie 600 tūkstančių gyventojų.

* Į Lietuvos pasienį patenka visas Vilnius, taip pat Druskininkai, Ignalina, Lazdijai, Šalčininkai, Švenčionys, Visaginas, Zarasai.

* Tuo tarpu, pavyzdžiui, šalia Vilniaus esanti Zujūnų gyvenvietė atsidūrė jau už pasienio linijos.

* Baltarusijos pasienyje atsidūrė šie miestai: Gardinas, Lyda, Astravas, Ašmena, Breslauja.

Iš pirmų lūpų

Raimondas Kuodis

Ekonomistas

„Įsigaliojus Baltarusijos ir Lietuvos susitarimui, Lietuvos biudžetas gali surinkti mažiau degalų, tabako ir alkoholio akcizų.

Todėl valstybė turės didinti kitus mokesčius, kad galėtų išmokėti pensijas arba kitas išmokas.”

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo koreguoti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą. Parengtu įstatymo pataisų projektu siūloma nustatyti asmenims iš Lietuvos į Europos Sąjungos šalis vykstantiems ar grįžtantiems iš jų deklaruoti grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 tūkst. eurų ar atitinkamas sumas kita užsienio valiuta.

“Atsivėrus vidinėms Europos Sąjungos sienoms, nusikalstamu būdu įgytų lėšų išvežimas iš Lietuvos ar įvežimas į ją tapo itin paprastas bei nekontroliuojamas. Tarptautinė praktika rodo, kad grynųjų pinigų gabenimas per sieną plačiai naudojamas teroristų finansavimo ir pinigų plovimo schemose, o priimtas įstatymas leistų efektyviau taikyti šių nusikalstamų veikų prevencijos priemones”, – sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Pasak ministro, deklaravimo mechanizmą nustatys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. “Visuotinio vežamų grynųjų pinigų deklaravimo nenumatoma. Kol kas priimtiniausias atrodo Vokietijos modelis – vežamą grynųjų pinigų sumą privaloma deklaruoti žodžiu, jei apie ją teiraujasi muitinės pareigūnai. Tačiau kilus įtarimams, kad deklaracija neteisinga, asmuo ir jo automobilis gali būti patikrinti”, – teigia ministras R. Palaitis. Informaciją apie nustatytas per sieną vežamas dideles pinigų sumas muitinės pareigūnai praneš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM.

Koreguoti teisinę bazę rekomendavo ir Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, ekspertai. Šio komiteto uždaviniai yra plėsti ir stiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu bei kontroliuoti, kaip valstybėse narėse įgyvendinamos vertinimo ataskaitose nurodytos rekomendacijos.