Šilalės rajonas tampa vis patrauklesne aplinka investuotojams, kurie galės kurti darbo vietas, gerinti rajono ekonominius bei socialinius rodiklius.

Auksė Lankaitytė

Šilalės rajono savivaldybės atstovai įsitikinę, kad šiuo metu įgyvendinami investiciniai projektai sporto, laisvalaikio ir turizmo srityse yra lyg tramplinas, siekiant šių tikslų.

Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko teigimu, savivaldybė turi strateginį tikslą sukurti kuo palankesnę aplinką investuotojams. „Siekiame sukurti visomis prasmėmis patrauklią aplinką investuotojams iš Lietuvos ir užsienio. Įsitvirtinę mūsų rajone jie galėtų kurti naujas darbo vietas, o tai skatintų vietinių žmonių užimtumą, aktyvintų jų dalyvavimą ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Pranašumų turime nemažai: rajonas įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – šalia automagistralės Kaunas–Klaipėda, netoli yra uostas“, – vardija J.Gudauskas.

Be to, sparčiai modernizuojami pastatai, tvarkomos viešosios erdvės, rekreacinės zonos, investuojama į sporto ir turizmo infrastruktūros plėtrą.

„Taigi gerinant investicinę aplinką įgyvendinta nemažai infrastruktūros tobulinimo projektų: vandentvarkos, kelių, rekreacinių vietų atnaujinimo. Be to, šiais metais duris atvers sporto ir laisvalaikio kompleksas su baseinu, kuris taps traukos centru visoje apskrityje. Šiuo metu jis baigiamas statyti“, – pasakoja meras.

Miestiečiams – neįprasta dovana

Per Šilalės gimtadienį, rugpjūčio 15 dieną, planuojamas šio sporto ir laisvalaikio komplekso, kuris bus vienas geriausių ir moderniausių Žemaitijos regione, atidarymas. „Tai bus puiki dovana šilališkiams ir rajono gyventojams. Net neabejoju šio komplekso reikalingumu. Jo teikiamus malonumus, pramogas, o svarbiausia – naudą sveikatai pajus ne tik mūsų krašto, bet ir kitų rajonų gyventojai“, – įsitikinęs J.Gudauskas.

Jo teigimu, šis kompleksas prisidės ir prie rajono sveikatingumo didinimo, nes jame sportuoti, lankyti plaukimo pamokas ir užsiimti kitokia fizine veikla galės visi norintieji.

Tai modernus pastatas su 25 metrų ilgio keturių takelių baseinu, pirčių kompleksu, sūkurine vonia, atskiru masažiniu baseinu, baseinėliu vaikams, vandens atrakcionais su kriokliu, persirengimo kabinomis, kavine. Ateityje numatoma statyti ir sporto salę, kurioje tilptų apie 600 žiūrovų, ją būtų galima transformuoti į krepšinio, tinklinio ar kitokias sporto aikšteles.

ES lėšomis gerinama infrastruktūra

Šilalės rajono meras tvirtina, kad ir toliau bus siekiama pritraukti kuo daugiau Europos Sąjungos investicinių fondų lėšų. „Jos būtų naudojamos mokyklų, kultūros įstaigų, vaikų darželių, ambulatorijų modernizavimui, kelių, gatvių ir šaligatvių atnaujinimui, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimui, sporto aikštynų, kitų viešųjų erdvių gerinimui. Bus tęsiama ir vandentiekio, nuotekų tinklų renovacija bei plėtra rajone, taip pat daugiabučių namų modernizacija“, – teigia J.Gudauskas.

Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas Stasys Aužbikas tvirtina, kad jau įgyvendinta nemažai investicinių projektų sporto, laisvalaikio ir turizmo srityse: „Štai restauruotas analogų Europoje neturintis muziejus – Dionizo Poškos Baubliai, įkurtas 1812 m., jau seniai tapęs turistų traukos centru. Sėkmingai įgyvendinti ir kiti projektai – sutvarkyta Paršežerio ežero reakreacinė zona, atnaujintas Šilalės stadionas, o prie Jūros upės modernizuota poilsio zona, tapusi dar vienu traukos centru.“

Pasak S.Aužbiko, šie projektai padeda kurti pridėtinę vertę: „Sutvarkytos reakreacinės zonos jau duoda konkrečių rezultatų – plėtojamas paslaugų sektorius, kultūrinė ir sportinė veikla, atsirado daugiau galimybių organizuoti laisvalaikį, pasiūlyti paslaugų turistams.“

Išjudino socialinės paramos gavėjus

Įdomu tai, kad Šilalės rajono savivaldybė prieš keletą metų buvo viena iš penkių eksperimentinio projekto dalyvių, sutikusių perimti valstybės funkcijas skirstant piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams.

Socialinės paramos skyriaus vedėjos Danguolės Račkauskienės teigimu, pagrindinis jo tikslas buvo tobulinti piniginės socialinės paramos teikimo sistemą ir ją skirti tiems, kuriems jos tikrai reikia. „Mes išsiveržėme į lyderių gretas – išjudinome daugiausiai socialinės paramos gavėjų, paskatindami juos sugrįžti į darbo rinką ir užsidirbti, užuot gyvenus iš pašalpų. Iki šiol glaudžiai dirbame su bendruomenėmis, kurios geriausiai žino, ar socialinės paramos gavėjas tikrai ją turi gauti. Jei paaiškėja, kad neturi, pavyzdžiui, gauna atlyginimą vokelyje, jam parama nebeskiriama. Vien per 2014 metus sutaupyta apie 6,5 mln. Lt, kurie buvo skirti socialinei paramai“, – teigia D.Račkauskienė.

Šios lėšos panaudotos įvairioms reikmėms – ikimokyklinio ugdymo įstaigų kūrimui, vaikų žaidimo aikštelių įrengimui, investicinių projektų vykdymui, senelių globos namų išlaikymui ir kitoms.

Kaltinėnų klebonas Narsutis Petrikis prieš savivaldybių rinkimus per mišias parapijiečiams dėsto, kurios partijos Lietuvoje yra katalikiškos, ir agituoja atiduoti balsus už konservatorius.

“Gausite pasiūlymą ar rekomendaciją, kitiems ji galėtų ir privaloma būti, gausite pasiūlymą, kaip balsuoti, galite pakeisti tam tikrus numerius, bet nedaug, iš tikrųjų mes balsuosime už 94-ąjį numerį – Tėvynės sąjungą”, – per mišias kalba N.Petrikis.

Žurnalistams pasidomėjus, kodėl kunigas agituoja prieš rinkimus, šis išsigynė kvietęs žmones balsuoti už konservatorius, tačiau įraše girdisi, kaip dvasininkas ragina balsuoti už konkrečius žmones, pranešė TV3 Žinios.

“Aš tikrai norėčiau matyti, kad balsuosite už Joną Gudauską, na aš kitaip negaliu, nes mano kurso draugas”, – kalba dvasininkas.

Politologai tvirtina, kad kunigų agitacija prieš rinkimus – Lietuvoje ne naujiena, ypač už konservatorių partiją, kurią remia katalikų bažnyčia. Pasak politikos apžvalgininkų, dvasininkai negali kištis į politiką, mat pasaulietinė valdžia atskirta nuo bažnytinės. O jei kunigai to nevengia, jie esą veikia kaip dar viena interesų grupė.

“Kaip galinga interesų grupė, išsiskirianti tuo, kad yra privilegijuota, ji taip pat turi savo ideologiją ir galingą propagandos mašiną – tai, ko daugelis interesų grupių neturi. Krikščionybė yra tik tikėjimas, o Naujasis testamentas yra absoliučiai apolitiškas, todėl kai bažnyčia pradeda kištis į politiką, kunigai tai daro praktiškai savo nuožiūra sukurdami tam kartui tinkamas nuostatas, bet tai nėra Kristaus mokymas. Tai yra tai, ką tam kartui sumąsto ir pateikia ideologijos pavidalu”, – sako politologas Vladimiras Laučius.

Konservatoriai tvirtina neprašę bažnyčios, kad ši juos paremtų per rinkimus, ir tomis pačiomis nuodėmėmis kaltina kitas partijas. Esą partija “Tvarka ir Teisingumas” Vilniuje žmonėms dalina religinius paveikslėlius, kurių vienoje pusėje – Kristus su piemenėliais, o kitoje – kandidatų sąrašai.

“Tai nėra išimtinai mūsų partijos narių pastangos tai daryti, tikiu, kad, be abejo, politikai vietose nori ar nenori bendrauja su savo tikinčiųjų bendruomenių vadovais, su kunigais, ir tai vėlgi yra normali praktika”, – teigia konservatorių rinkimų štabo vadovas Valentinas Stundys.

Bažnyčios vadovai pripažįsta, kad kunigai negali viešai agituoti už konkrečią partiją, bet tvirtina, kad bažnyčia gali patarti rinkėjams, kokias vertybes propaguojančias partijas rinktis.

“Kad tikintieji, rinkdamiesi, už ką atiduoti savo balsą, atkreiptų dėmesį į moralines vertybes, į pozicijas esminiais klausimais viešojo gyvenimo, požiūrį į gyvybę, santuoką, į šeimą, požiūrį į socialinius dalykus”, – teigia Vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas Ričardas Doveika.

Vyskupų konferencijos atstovai tikina, kad nors kunigai negali viešai agituoti už konkrečius politikus, privačiai jie savo politines pažiūras jie gali reikšti nevaržomai.