V.Skaraičio nuotr.

Sostinės šilumos ūkio apžiūra prieš pavasarį suplanuotą jo grąžinimą Vilniaus savivaldybei pamažu stumiasi į priekį, nors dėl bendro techninio eksperto atrankos principų Vilniaus šilumos tinklams ir „Vilniaus energijai“ nepavyksta susitarti iki šiol.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Prasidėjęs šildymo sezonas vilniečiams primena, kad už šilumos kilovatvalandę jie (rugsėjo mėn. duomenimis) moka 5,36 ct, arba bran­­­­giau už kauniečius (4,17 ct), klaipėdiečius (4,09 ct) ir šiauliečius (4,63 ct). Kol patikrinimą bai­gu­si Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko­mi­sija (VKEKK) kartu su „Vilniaus energija“ aiš­ki­nasi, kurios šios bendrovės į šilumos tarifą įt­rauktos išlaidų eilutės teisėtos, o kurios ne (neteisėtomis sąnaudomis įvardijama 24,3 mln. eurų), vilniečiai už pradėjusius kaisti radiatorius ir toliau moka brangiai.

VKEKK pabrėžia, kad „Vilniaus energija“ ne­tei­kė visų patikrinimui reikalingų duomenų, neleido susipažinti su dokumentais, nebendradarbiavo ir visais įmanomais būdais vilkino patikrinimą. Ar­ti­miausias VKEKK posėdis, kuriame bus svarstomas „Vilniaus energijos“ šilumos bazinės kainos de­­damųjų pagrįstumas, numatytas šį penktadienį. Pla­nuojama, kad jo metu bus sumažinta šildymo kaina.

Tačiau aikštėn išlindo dar viena nuomotojo (AB „Vilniaus šilumos tinklai“) ir nuomininko (UAB „Vilniaus energija“) 2002 m. sudarytos sutarties detalė: pagal vieną iš jos punktų atsiranda pareiga naujoms abiejų šalių deryboms, jei kainų reguliuotojas sumažina šilumos kainą daugiau kaip 10 proc. O jei derybos nepavyksta, nuomininkas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Specialistai ramina, jog „Vilniaus energijos“ akcininkė „Veolia“ greičiausiai nerizikuos savo tarp­­tautine reputacija puikiai suprasdama, kad toks „pabėgimas iš Vilniaus“ kartu su visomis smulkmenomis apie išlaidas golfo aikštynams ir teniso kortams bei abejotino pagrįstumo išmokas bendrovės užsieniečiams vadovams būtų plačiai paviešintas ir Europos žiniasklaidoje. Vis dėlto niekas negali pa­neigti fakto, kad 2002 m. pasirašyta nuomos sutartis stebėtinai prastai atstovavo vilniečių interesams.

Nepriklausomo eksperto paieškos

Tai, kad šioje sutartyje sunkoka rasti turto savinin­ko interesus išreiškiančių teisių, pabrėžia ir 2015 m. pabaigoje Vilniaus šilumos tinklams pradė­jęs vadovauti teisininkas Mantas Burokas. Ir vadina šią aplinkybę svarbiausia priežastimi, kodėl vangiau, nei galėtų, vyksta miestui grąžinti rengiamų šilumos ūkio įrenginių apžiūros ir būklės įvertinimo procesas.

Jei atmestume „pabėgimo iš Vilniaus“ scenarijų, paskutinė galiojančios nuomos sutarties su „Vil­niaus energija“ diena yra 2017 m. kovo 29-oji, o ko­vo 30 d. Vilniaus šilumos tinklai turėtų perimti turtą į savo rankas. Sutartyje buvo numatytas ir trijų mė­ne­sių pereinamasis terminas, trunkantis iki birželio pabaigos, tačiau M.Burokas teigia, kad abu sutarties partneriai yra apsisprendę apsieiti be sutarties pratęsimo ir taip išvengti papildomų teisinių kolizijų. Šiuo klausimu jokių prieštaravimų su „Vilniaus energija“ nėra.

„Tai reiškia, kad iki kitų metų kovo pabaigos tu­rime pasirengti turto perėmimui. Nors iš pradžių „Vilniaus energija“ kaip įmanydama trukdė mūsų nuo­mojamo turto apžiūrai ir nesutiko įsileisti mū­sų specialistų, šiuo metu esame pasiekę šiokios tokios pa­žangos: apžiūrėti objektus galime, bet tik išoriškai, kaip smalsių ekskursantų grupė. Tačiau net ir tokiose apžiūrose patyrę ekspertai surenka informacijos, kuri optimizmo neteikia. Turime pripažinti, kad ūkis gerokai nugyventas. Jau įvertinome būklę maždaug šimto technologinių objektų iš 3 tūkst., kuriuos turėsime perimti. „Vilniaus energija“ sutiko su mūsų pateiktu įrenginių apžiūros grafiku, tad iki gruodžio ketiname šį etapą užbaigti“, – tikisi AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius M.Burokas.

Perėmimui numatytus įrenginius apžiūri Vil­niaus šilumos tinklų specialistai kartu su specialiai pasamdytais rangovais, turinčiais tinkamą kvalifikaciją. Tačiau kol kas nepasistūmėjo reikalai dėl su­tartyje numatyto bendro nepriklausomo techninio eksperto pa­slaugų pirkimo principų. Rugsėjį Vilniaus šilumos tinklai pateikė dar vieno tarptautinės patirties turinčio užsienio eksperto kandidatūrą, tačiau atrodo, kad „Vilniaus energijos“ ji netenkina, o savų kan­didatų partneriai nebesiūlo. Su­prantama, kad eksperto pasirinkimo kriterijai turi būti objektyvūs, o jis pats nebūti susijęs nė su viena iš sutarties šalių.

„Veidas“ domėjosi, ar paskyrus tokį ekspertą įvy­kusios turto apžiūros procedūros turėtų būti kartojamos iš naujo. „Be abejo, pasirinktas ekspertas savo ruožtu irgi turėtų apžiūrėti visus 3 tūkst. ob­jektų. Tačiau atsižvelgdami į savo ligšiolinę pa­tirtį nesame tikri, kad toks ekspertas iki 2017 m. kovo 29 d. apskritai bus paskirtas, nes nuo vasario mė­nesio šiuo klausimu vykstančiose derybose ne­pasiekta jokios pažangos. Taigi nenorėtume pavasa­rį pasirašinėti priėmimo-perdavimo aktų, ku­riuo­se nurodyta ūkio būklė neatitiktų tikrovės. Bet ku­riuo atveju nenorime perimti katės maiše“, – aiš­kina M.Burokas.

Pasak jo, sunku numatyti, ar nepriklausomo eks­perto nebuvimas netaps teisine kliūtimi numaty­tam turto perėmimui, nes turėdamas tokią nuomos sutartį kiekviename žingsnyje gali laukti problemų. Bet apie jas Vilniaus šilumos tinklai prabils tuo­met, kai turės savo atliktą turto vertinimą ir pajus, kad abiem šalims be nepriklausomo eksperto nepavyksta susitarti.

Taiko į rezervininkės vietą

Kaip žinoma, nuo šių metų pradžios „Vilniaus energijos“ vienašališku sprendimu buvo sustabdyta Vil­­niaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3). Pa­­sak Vilniaus šilumos tinklų vadovo, TE-3 ateities klausimas dabar tarsi įstrigęs pusiaukelėje ir laukia atsakingų institucijų sprendimų. Vilčių teikia Energetikos ministerijos pažadai organizuoti elektros galios rezervų aukcionus – dėl to su rinkos dalyviais netrukus turėtų būti pradėtos konsultacijos.

„Jeigu ministerija po rinkimų šios pozicijos laikysis, manome, kad TE-3 galėtų būti atgaivinta kaip rezervinės galios jėgainė, užtikrinanti energijos gamybą kritiniu atveju. Priešingai nei dabar tokias paslaugas rinkai teikianti Lietuvos elektrinė, TE-3 yra kogeneracinė jėgainė, tiekianti tiek elektrą, tiek šilumos energiją. Todėl jos naudojimas galios rezervui būtų efektyvesnis. Didžiausio ekonominio efekto pavyktų pasiekti, jei būtų rezervuojama visa abiejų TE-3 blokų galia – apie 300 MW elektros gamybos. Tai reikštų, kad abu įrenginiai budėtų pasiruošimo režimu, kol atsirastų realus rezervinės galios poreikis“, – aiškina M.Bu­rokas.

Tačiau jis pripažįsta, jog dabartinėmis sąlygomis, kai kiekvienas „LitPol Link“ ar „NordBalt“ atsijungimas sukelia kainų šuolius „Nord Pool Spot“ elektros biržos Lietuvos zonoje, reikšminga tampa ir tai, kad Lietuvos elektrinė turi atliekamos nerezervuotos galios, kurios kritiniais laikotarpiais už­tenka ne tik rezervui padengti, bet ir pasiūlyti ga­minamos elektros energijos rinkai. „TE-3 atveju tai vargiai būtų įmanoma, be to, ji nėra toks manevringa, kad spėtų reaguoti į rinkos kainų pokyčius. Ji la­biau skirta nuolatiniam sistemos poreikiui aptarnauti. Bet kaip rezervinė jėgainė – puikiai tiktų, nes atitinka sistemos operatoriaus keliamus reikalavimus dėl paleidimo greičio ir maksimalios galios iš­vys­tymo spartos“, – pabrėžia pašnekovas.

Ar būtų įmanoma sugrąžinti atleistus šios elektrinės darbuotojus? Pasirodo, ne visi jie buvo atleisti: 80 žmonių elektrinėje tebedirba, o dalis darbuotojų buvo perkelta į kitus gamybos padalinius. Taigi juos sugrąžinti nebūtų sudėtinga.

Tiesa, TE-3 jau nebegalėtų veikti maksimalia projektine 360 MW elektros gamybos galia: 300 MW – tai riba, leidžianti be papildomų investicijų elektrinei veikti neviršijant šiuo metu galiojančių tar­šos ribojimo reikalavimų. 2020 m. reikalavimai dar sugriežtės, tačiau M.Burokas neatmeta galimybės, kad iki to laiko TE-3 galėtų būti modernizuota.

Jėgainę sustabdė nesugebėjimas susitarti

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius TE-3 gaivinimo šansus vertina atsargiau ir pastebi, kad kiekvienas kitų potencialių energijos gamintojų žingsnis pirmyn mažina senosios jėgainės pakilimo galimybes: „Galiu neabejodamas pakartoti, kad TE-3 galėjo būti efektyviai eksploatuojama, pritaikius ją biokurui deginti, bent jau pereinamuoju laikotarpiu iki 2020 m. Taip būtų buvę su­taupyta nemažai ES lėšų, kurias dabar numatoma skirti visiškai naujai „Lietuvos energijos“ statomai kogeneracinei biokuro elektrinei. Tačiau dabar taip vienareikšmiškai teigti, kad reikėtų šią elektrinę išsaugoti, jau negalėčiau. Reikėtų iš naujo atlikti įvairių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizę“, – teigia ekspertas.

M.Nagevičiaus nuomone, į keblią situaciją TE-3 atvedė skirtingų pusių negebėjimas ir nenoras su­si­t­arti. Ir dabar Vyriausybės, „Lietuvos energijos“, „Vilniaus energijos“, Vilniaus šilumos tinklų ir Vil­niaus savivaldybės tarpusavio santykiai tebėra kom­plikuoti.

„Nevertinsiu, kas dėl to labiau kaltas, o kas ma­žiau. Vis dėlto didžiausią atsakomybę skirčiau Vy­riau­sybei, nes jos galimybės paveikti situaciją kitokia linkme, nei ji realiai susiklostė, buvo didžiausios. Sprendimas be konkurso atiduoti galimybę sta­tyti naują elektrinę „Lietuvos energijai“ buvo blo­gas. O atsakymas į šį priekaištą, kad paskelbus kon­kursą jį galėjo laimėti mažiausios ES paramos paprašiusi nepopuliari įmonė, manęs neįtikina“, – teigia M.Nagevičius.

Šilumos energijos rinka traukiasi

Pagal nuo 2010 m. nusistovėjusią tendenciją ši­lu­mos suvartojimas sostinėje kasmet mažėja vidutiniškai po 3,2 proc. Didžiausios įtakos tam turi būsto renovacija ir padidinti energinio efektyvumo reikalavimai naujoms statyboms, taip pat vartotojų pasirenkamos alternatyvos centrinio šildymo sistemai. Visa tai, pasak M.Buroko, yra geras postūmis peržiūrėti pačios sistemos efektyvumo galimybes.

Ar toks paklausos susitraukimas reiškia, kad da­lies iš minėtų 3 tūkst. objektų Vilniaus šilumos tin­klams neišvengiamai reikės atsisakyti? Kiek tokių įrenginių galėtų būti? „Priklausys nuo to, ar iki 2020 m. modernizuosime šilumos trasas, dėl ko su­mažėtų vamzdynuose patiriami nuostoliai, o sutaupytą energiją galėtume nukreipti pastatų šildymui. Taip pat nuo to, ar pavyks įdiegti daugiau konkurencingų biokuro įrenginių, lemsiančių centralizuotai tiekiamos šilumos savikainos sumažėjimą. Iš esmės ir dabar nemaža dalis įrenginių stovi kaip rezerviniai, nes yra nekonkurencingi. Šiuo metu sprendžiame, kuriuos iš jų verta modernizuoti, o kurie ir toliau stovės kaip rezerviniai arba apskritai nebus naudojami. Tai priklausys ir nuo rinkos re­guliuotojų sprendimų“, – teigia M.Burokas.

Vilniaus šilumos tinklai jau senokai kalba apie tam tikrų TE-3 komponentų (vandens paruošimo, cheminių medžiagų linijų, šilumos trasų, būtinų norint šilumą tiekti miestui) tolesnio eksploatavimo prasmingumą, nes tai leistų sutaupyti dalį Vil­niaus kogeneracinės jėgainės statybai reikalingų lė­šų. Kaip didžiausią pradėtos statyti jėgainės priva­lumą M.Burokas nurodo šiukšlių deginimo klausimo sostinės regione sprendimą. Bet nederėtų pamiršti ES intensyviai propaguojamų žiedinės ekonomikos nuostatų, reikalaujančių vis kruopštes­nio atliekų rūšiavimo.

Ar Vilniaus kogeneracinė jėgainė galės dirbti be sąveikos su atskirais kaimyninėje TE-3 esančiais technologiniais mazgais? „Technologiškai išspręsti galima visas problemas, čia tik kainos klausimas“, – įsitikinęs M.Nagevičius.

Sąskaitose keisis tiktai gavėjas

Pasak M.Nagevičiaus, Vilniaus kogeneracinė jėgainė tikrai gebės pastebimai sumažinti šilumos kainas Vilniaus šilumos vartotojams. „Lietuvos ener­gijos“ pateikiamas 20 proc. prognozes nuo da­bartinės kainos jis pavadintų pernelyg optimistinėmis, bet neabejoja, kad šildymas vilniečiams ateityje atpigs.

Tačiau ekspertas primena, kad europinį lygį, kai išlaidos šildymui gyventojams atsieina ne daugiau kaip 5 proc. vidutinių pajamų, pavyks pasiekti tik tuomet, kai visi pastatai Vilniuje bus efektyvūs ir mažai šilumos vartojantys, o kiekvienas atskiras vartotojas turės galimybę pats reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį.

Savo ruožtu Vilniaus šilumos tinklų vadovas M.Burokas abejoja, ar Vilniaus kogeneracinė jė­gainė tikrai bus pasirengusi veikti jau 2018 m., kaip žadama. O kitų metų pavasarį, kai sąskaitas vilniečiams pradės siuntinėti nebe „Vilniaus energija“, bet jo vadovaujama bendrovė, jose, išskyrus gavėjo pavadinimą, greičiausiai niekas nepasikeis. „Po­kyčiai reikalauja laiko, – pripažįsta M.Burokas. – Būtiniems pertvarkymams naudotume skolintas lėšas, nes paskolų rinka šiandien labai patraukli. Be to, būtinai pretenduosime į ES paramą. Tačiau  tai nieko nepakeis, nes ir nuomojant ūkį paskolų išlaidos atguldavo į vartotojų sąskaitas. Taigi prielaidų šilumos kainų didėjimui nematome – ilgainiui kaina turėtų mažėti. Antraip stebėsime dar intensyvesnį rinkos susitraukimą, nes šiandien visi moka skaičiuoti.“

V.Skaraičio nuotr.

M.Nagevičius irgi atkreipia dėmesį į tai, kad VKEKK atliekamas šilumos kainos reguliavimas nepriklauso nuo to, ar bendrovė yra valdoma savivaldybės, ar privati. Galbūt kainos galėtų sumažėti tuo atveju, jei Vyriausybė, atsižvelgusi į operatoriaus pasikeitimą, pakeistų savo požiūrį į elektros gamybos galių rezervo išlaikymą ir dalį iš elektros vartotojų surinktų pinigų, kol kas nukreipiamų išimtinai Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, perskirstytų termofikacinėms elektrinėms, taip kartu sumažindama elektros kainą vartotojams.

„Kol kas neaišku ir tai, kaip baigsis VKEKK išreikštos pretenzijos „Vilniaus energijai“ už permokas 2012–2014 m. Čia gal reikėtų palaukti bent jau „Vilniaus energijos“ atsakymo į jas, kurį ši bendrovė žadėjo pateikti po rinkimų. Vis dėlto drįsčiau spėti, kad šilumos kainos ateinančiais metais labiau priklausys nuo dujų ir biokuro kainų, o ne nuo operatoriaus pasikeitimo“, – prognozuoja ekspertas.

Nepriklausomieji taps labiau pastebimi

Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurios įrenginių suminė šiluminė galia 240 MW, žada reikšmingai pakoreguoti nepriklausomų šilumos gamintojų užimamą sostinės rinkos dalį. Visgi Vilniuje neturėsime tokio galingo nepriklausomų gamintojų proveržio, kokį šiandien stebime Kaune. Kol kas bendra tokių gamintojų eksploatuojamų įrenginių galia Vilniuje siekia 122 MW, kai žiemos metu nuolatinis šilumos tiekimo poreikis sostinėje yra apie 700 MW, o piko metu šiek tiek perkopia 1000 MW ribą.

Taigi žiemą nepriklausomi šilumos gamintojai reikšmingos rinkos dalies sostinėje iki šiol neužėmė. Tačiau išties pastebimi jie tapdavo šiltuoju metų laiku, nes vasaromis „Vilniaus energija“ eksploatuodavo tik TE-2 Žemuosiuose Paneriuose esančią 48 MW galios kogeneracinę biokuro elektrinę.

Šiuo metu nepriklausomi šilumos gamintojai neprisideda prie Vilniaus šilumos tinklų patiriamų re­zervinių paslaugų sąnaudų, todėl naujoje Lie­tu­vos energetikos strategijoje bei ją lydinčiuose do­ku­mentuose ketinama peržiūrėti tokių paslaugų tei­kimo nuostatas ir sulyginti konkurencines veiklos sąlygas visiems šilumos gamintojams.

Visą savaitraščio „Veidas“ numerį skaitykite ČIA

Vilniaus miesto savivaldybė priversta koreguoti planus ir šildymo sezono pabaigą nukelti į kitą savaitę.

Dienraštis “Vilniaus diena” rašo, kad šildymo sezonas sostinėje gali būti pratęstas, nes sinoptikai prognozuoja, kad į Lietuvą netrukus vėl sugrįš šalčiai. Kaunas, priešingai nei sostinė, orų prognozių neišsigando ir šildymo sezoną nutraukti ketina jau artimiausiu metu.

“Kitą savaitę naktimis vėl pranešama neigiama temperatūra, net iki 8 laipsnių šalčio. Jei mes dabar išjungtume šildymą, jaučiu, kad lygiai po valandos visi pradėtų šaukti: ką padarėte, įjunkite”, – teigė sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gerardas Aidigintas Jurkonis.

Pasak jo, sprendimas dar negalutinis – esą orų prognozės gali ir nepasitvirtinti.

Šildymo sezoną galima baigti, kai tris paras iš eilės vidutinė temperatūra lauke yra aukštesnė nei dešimt laipsnių šilumos.

Kauno tarybos kolegija pirmadienį nutarė rekomenduoti savivaldybės administracijai šildymą išjungti nuo balandžio 6 dienos.

Pasaulio valiutų biržose krentantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu mažina gamtinių dujų kainas, tad jau nuo lapkričio 1 d. pigs Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) gaminama šiluma. Kaina mažinama beveik 6 proc. – iki 14,08 cento už kilovatvalandę.

“Gamtinių dujų kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis šilumos gamybos kainą. Kadangi dujų kainų skaičiavimo formulė susieta ir su JAV dolerio kurso pokyčiais, pingantis doleris įtakoja ir Kaune gaminamą šilumos kainą. Tai ypač aktualu vartotojams prasidėjus šildymo sezonui”, — sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Šilumos gamybos kaina kogeneracinėse elektrinėse taip pat priklauso ir nuo elektros energijos supirkimo tvarkos. Jei valstybės institucijos nustatytų nepalankias elektros energijos supirkimo kainas, mažėtų galimybės atpiginti šilumą.

Galutinę šilumos kainą vartotojams nustato Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama “Kauno energija”. Ji tiekia šilumą Kauno vartotojams.

Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiuo metu Kauno vartotojai moka už šilumą mažiau negu šešiolikos Lietuvos miestų (Alytaus, Marijampolės, Telšių ir kt.) gyventojai.

“Veidas”: Kodėl šildymo kainos skirtinguose Lietuvos rajonuose skiriasi net ne procentais, o kartais?

D.K.: Taip, kaina skiriasi iki dviejų kartų. Ji susideda iš kelių dalių. Pirmoji yra naudojamo kuro kaina – ji lemia iki 70 proc. vartotojus pasiekiančios šilumos kainos. Aišku, kad ji mažesnė tuose rajonuose, kurie degina atsinaujinančius ar kitiems ūkio subjektams atliekančius išteklius. Be to, kaina priklauso nuo šilumos tiekėjo dydžio – kuo daugiau jis tiekia kilovatvalandžių, tuo kiekviena jų vartotojui kainuoja mažiau. Šiuo požiūriu labiausiai pasisekė tiems rajonams, kuriuose yra daug stambių pramonės objektų.

Trečioji kainos dedamoji – investicijų pobūdis. Pavyzdžiui, šilumos nuostolių trasose dalis svyruoja tarp 11 ir 27 proc., o juk už juos irgi moka vartotojai. Be to, kainoje atsispindi ir tai, iš kur buvo imami pinigai investicijoms – aišku, kad geriausia ten, kur naudojamos Europos struktūrinės paramos lėšos. Įtakos turi ir investicijų laikas – mažiau tenka mokėti tiems gyventojams, kurių rajonuose į šilumos ūkio modernizavimą investuota prieš daugiau metų.

“Veidas”: Akivaizdu, kad klaidingi savivaldos politikų sprendimai iš esmės nulemia šilumos kainą. Kas turėtų atsakyti už tai, kad kai kuriuose rajonuose žmonės priversti mokėti tokias dideles sąskaitas?

D.K.: Iš tiesų lemiamus su šilumos ūkiu susijusius sprendimus visada priima savivaldybių tarybos. Net jei šilumos ūkis koncesijos pagrindu išnuomotas privačioms bendrovėms, visi svarbiausi sprendimai tvirtinami tarybos posėdžiuose. Tik gavę tarybos pritarimą šilumos ūkio administratoriai ateina pas mus, ir mes pagal patvirtintus žinynus ir katalogus vertiname, ar pasirinktų investicijų kaina atitinka rinkos situaciją. Investicijų suma suderinama ir po to ji negali būti viršijama – gali keistis tik į mažąją pusę.
Nesunku įvertinti, kas, kada ir kokius sprendimus priėmė šilumos ūkių istorijoje. Bet tai jau politinis klausimas.

“Veidas”: Ar buvo Jūsų komisijos sprendimų, kurie prisidėtų prie energetikos paslaugų kainų mažėjimo?

D.K.: Šiemet parengėme teisės aktus, kurie palengvins nepriklausomų, alternatyvių energijos išteklių tiekėjų dalyvavimą šilumos tiekimo sistemoje. Tai skatins atsinaujinančių ir pigesnių išteklių įsiliejimą į rinką. Taip pat patvirtinome elektros biržos priežiūros taisykles, kurios padės išvengti tiekėjų manipuliacijų kainomis. Praėjusią savaitę bendrovę “Lietuvos energija” ir Elektrėnų elektrinę pripažinome reguliuojamais ūkio subjektais – tai leis jas efektyviau kontroliuoti. Tai strateginiai sprendimai, neleisiantys ateityje kilti kainoms.

Šiandien Andrius Kubilius priėmė Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje Jurgį Jurkevičių ir aptarė šilumos ir karšto vandens tiekimo situaciją Ukmergėje.

Ministras pirmininkas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų Ukmergės atvejį, išsiaiškintų priežastis, dėl kurių kilo ši konfliktinė situacija, ir pateiktų savo siūlymus dėl sisteminių sprendimų, kad nesikartotų panašios situacijos. Darbo grupėje dirbs Ministro pirmininko tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos, Energetikos ir Teisingumo ministerijų atstovai.

Iki šios dienos dalis gyvenamųjų namų ir keletas miesto mokyklų bei darželis nėra šildomi, todėl šildymas turi būti pradėtas tiekti nedelsiant. Vyriausybės atstovas patikino, kad nuo šiandien bus pradėta tiekti šiluma ir karštas vanduo be šilumos vis dar likusioms mokykloms ir darželiui.

Šiandien Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis taip pat raštu kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės merą Algirdą Kopūstą. Kancleris išreiškė susirūpinimą dėl padėties Ukmergės šilumos ūkyje, o ypač dėl gyventojų interesų. Laiške pabrėžiama, kad aprūpinti gyventojus šiluma ir karštu vandeniu yra išimtinė savivaldybės funkcija, kurią ji privalo vykdyti besąlygiškai ir sklandžiai.

80 proc. Lietuvos gyventojų šiemet nesiėmė jokių veiksmų, kad išlaidos šildymui būtų mažesnės, rodo ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Portale delfi.lt skelbiamo tyrimo duomenimis, šalies gyventojai neturi bendros nuomonės apie būsto renovavimą programą, bet beveik pusė ją vertina nepalankiai ar “greičiau nepalankiai”.

Paklausti, ar šiais metais ėmėsi veiksmų, kad išlaidos šildymui būtų mažesnės, 80,5 proc. atsakė neigiamai. Beveik kas dešimtas gyventojas (9,4 proc.) visiškai arba dalinai apšiltino būstą, dar 6,9 proc. pradėjo diskusijas dėl būsto renovavimo, o 0,4 proc. sakė pakeitę būstą į taupesnį.

Vertindami Vyriausybės parengtą būsto renovavimo programą, 27 proc. sakė ją vertinantys palankiai ar “greičiau palankiai”, 45 proc. – nepalankiai arba greičiau nepalankiai, o dauguma likusiųjų nurodė, kad apie programą girdėjo mažai arba nieko nežino.

Bendrovė “Spinter tyrimai” rugsėjo 22- 29 dienomis apklausė 1005 šalies gyventojus.

Nors Ukmergės savivaldybė pirmoji šalyje – dar rugsėjo 28-ąją – paskelbė šildymo sezoną, keturių miesto mokyklų ir vieno vaikų darželio šiluma dar nepasiekė.

Nešildomose mokyklų klasėse termometro stulpelis nepakyla aukščiau 14 laipsnių, o koridoriuose – dar vėsiau. Mokiniai ir mokytojai beveik per visas pamokas nenusivelka striukių, paltų, kai kurie mūvi ir pirštines, rašo “Lietuvos rytas”.

Bene sunkiausia padėtis yra Ukmergės specialiojoje mokykloje. Čia nešildomose patalpose vaikai būna visą darbo savaitę ir tik savaitgaliui išvyksta namo.

50 psichikos negalią turinčių vaikų nakvoja šaltuose mokyklos bendrabučio kambariuose ir jau pusantro mėnesio negali nusiprausti, nes nėra karšto vandens.

Jis buvo išjungtas, kai Ukmergės savivaldybė pavasarį dėl esą per didelių šilumos kainų vienašališkai nutraukė šilumos ūkio nuomos sutartį su privačia bendrove “Miesto energija”.

Dėl šios priežasties šąla ir mokyklos bei darželis “Žiogelis”, nes nebuvo baigti šiluminės trasos rekonstrukcijos darbai.

Ukmergės valdžia žada, jog geriausiu atveju prie Maironio gatvės šiluminės trasos prijungtos mokymo ir ugdymo įstaigos šilumą turės jau šį mėnesį, o blogiausiu – nuo gruodžio 1-osios.

Lietuvoje pradedamas šildymo sezonas ir vėl apipintas gyventojų nepasitenkinimo dėl didelių šildymo sąskaitų bei įtarimų dėl nesąžiningos kai kurių rajonų šilumos ūkių veiklos.

“Veidas” nutarė išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai jaučia ir mato savo valdžios pastangas bent šiek tiek palengvinti jų pečius slegiančią šildymo išlaidų naštą. Iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos apklausos sužinojome, kad absoliuti dauguma respondentų prieš šildymo sezoną jaučiasi palikti likimo valiai – net 85 proc. apklaustųjų nepastebėjo jokių ryžtingų valdžios pastangų sumažinti šildymo kainas.

Dar liūdnesni gyventojų išlaidų šildymo sąskaitoms apmokėti rezultatai – beveik pusė jų šildymui išleidžia 21–30 proc. visų savo pajamų. Įdomu, kad pagal oficialiąją statistiką daugumos Lietuvos gyventojų išlaidos šildymui nesiekia nė 20 proc.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Ar per sunkmetį buvo imtasi reikalingų sprendimų, kurie padėtų sumažinti šildymo kainas?

Ne, nieko ryžtingo nebuvo padaryta    85 proc.
Taip, kai kuriais sprendimais valdžiai pavyko pristabdyti kylančias šildymo kainas    11,8 proc.
Nežinau    3,2 proc.

Kurią dalį savo pajamų išleidžiate būsto šildymo sąskaitoms apmokėti?
21–30 proc.    49 proc.
31 proc. ir daugiau    35,2 proc.
11–20 proc.    12,4 proc.
0–10 proc.    3,4 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. spalio 4–6 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė pasirašė įsakymą, kuriuo nuo spalio 12 dienos pradedamas šildymo sezonas Kauno miesto daugiabučiuose namuose.

Paskutinėmis dienomis oro temperatūra nepasikeitė, todėl buvo nuspręsta visame mieste pradėti šildymo sezoną. Nors ir dienos metu saulė dar šildo, tačiau naktį temperatūrą krenta iki minuso – vidutinė paros temperatūra nepasiekia net 10 laipsnių šilumos.

Nuo spalio 5 dienos Kaune jau pradėti šildyti vaikų lopšeliai – darželiai ir ligoninės, o nuo spalio 8 dienos šildymo sezonas pradėtas ir Kauno mokyklose.

Primename, kad nesvarbu, ar yra paskelbta šildymo sezono pradžia, daugiabučių namų gyventojai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios. Apie tai jie turi pranešti šilumos tiekėjui. Daugiabučių gyvenamųjų namų patalpos gali būti pradėtos šildyti ir vėliau, jei tam pritaria dauguma gyvenamojo namo bendrasavininkių.

Šilumos ūkio įstatymas įpareigoja šildymo sezoną pradėti tuomet, kai pastarąsias tris dienas vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

Naująjį šildymo sezoną dauguma šalies miestų pasitinka didesnėmis kainomis negu prieš metus. Tiesa, kai kuriuose miestuose šildymas atpigo.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Šiluma brangsta dėl per metus ūgtelėjusių dujų kainų. Tačiau tikėtina, kad tarifai šį sezoną daugiau nebedidės, nes dujos nebebrangsta.

Be to, kainas gali savaip pakoreguoti ir artėjantys savivaldybių rinkimai.

„Šilumos energija brango tuose miestuose ir rajonuose, kurie yra priklausomi tik nuo dujų, o biokuras sudaro nežymią dalį”, – paaiškino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

Importuojamų dujų kaina Lietuvai per metus padidėjo apie 300 litų už 1000 kubinių metrų. Prieš praėjusį šildymo sezoną dujos kainavo 689 litus, o dabar – 977 litus.

„Pasaulinės tendencijos rodo, kad šiuo metu yra kainos pikas. Žymesnio dujų brangimo neprognozuojame. Todėl sąskaitos gyventojams turėtų arba likti panašios kaip pernai, arba sumažėti”, – tvirtino D.Janulioni

Per metus labiausiai šilumos kaina išaugo Kauno mieste ir rajone. Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos iki dabar viena šilumos kilovatvalandė (kWh) miesto gyventojams pabrango 6,45 cento (31 proc.) – iki 26,99 cento. Antrasis šalies miestas daugelį metų buvo šilumos kainų vidutiniokas.

Tačiau per metus jis greičiausiai artėjo prie brangiausiai besišildančių miestų dešimtuko. „Kilo perkamos šilumos kaina. Dėl „Kauno energijos” sąnaudų šiluma vartotojams tikrai nebrango”, – sakė „Kauno energijos” atstovas spaudai Ūdrys Staselka.

Miestui šilumą gamina Kauno termofikacinė elektrinė, valdoma koncerno „Gazprom”. Elektrinės atstovai tikino, kad per metus elektrinei tiesiogiai tiekiamos dujos brango 20 proc., todėl teko didinti ir gaminamos šilumos kainą. Šiluma vartotojams brango ir kituose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje – 3,75 cento, Klaipėdoje – 4,13 cento už kWh. Tik Šiauliuose ji, palyginti su praėjusių metų spaliu, šiek tiek smuktelėjo.

Brangiausiai už šilumą mokančių miestų dešimtukas beveik nesikeitė. Nors Prienuose šilumos kaina smuko daugiausia – 3,7 cento, šio miesto gyventojai Lietuvoje vis dar moka daugiausia – 32,44 cento už kWh. „Nors šilumos kainą pavyko šiek tiek sumažinti, ji vis tiek dar mūsų netenkina”, – tvirtino Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Meras užsiminė, kad vietos gyventojai ragina valdžią eiti ukmergiškių keliu – sukilti prieš šilumos ūkio nuomotojus. Prienų ir Ukmergės šilumos ūkį valdo tie patys nuomininkai – bendrovė „E energija”.

„Tačiau pasekmės, mūsų manymu, būtų liūdnos. Todėl nusprendėme patys statyti biokatilą ir patikėti jį valdyti savivaldybės įmonei, o ne privatininkams”, – sakė A.Vaicekauskas.

Kai kurios savivaldybės rinkėjams gali girtis, kad net brangstant dujoms per metus pavyko sumažinti šilumos kainą. Tiesa, kainos kritimas – nežymus. Taip atsitiko ne tik Prienuose, bet ir Šakiuose, Skuode.

Į brangiausiai už šilumą mokančių miestų trejetuką įsiropštęs Joniškis taip pat susimažino kainą. Tačiau joniškiečiai vis tiek moka beveik dvigubai brangiau nei tauragiškiai.

Pradėjo sezoną

* Kai kurie miestai jau šią savaitę paskelbė pradedantys šildymo sezoną. Vakar Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje jau pradėtos šildyti švietimo įstaigos, poliklinikos ir ligoninės.

* Šildymo sezoną pirmadienį pradėjo Klaipėda ir Šiauliai. Marijampolė šildymą ketina įjungti rytoj.

* Gyvenamiesiems namams šildymas gali būti įjungtas pagal poreikius. Šildymo sezoną teisės aktai rekomenduoja pradėti, kai vidutinė paros temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių.

„Vilniaus diena“ rašo:

Valdžia nesiruošia laidoti žlungančios daugiabučių renovacijos ir imasi sovietmečiu patikrintų prievartinių metodų: nenorite apsišildyti namo, apmokėkite ne tik šildymo sąskaitas, bet ir mokėkite papildomą mokestį.

Aplinkos ir Energetikos ministerijoms Ministrų kabinetas pavedė parengti Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios numatytų, kad būsto neapšiltinantys gyventojai prisiimtų atsakomybę už neekonomiškai vartojamą šilumą.

Šiuo metu, jei daugiabutis namas sunaudoja daugiau šilumos nei numatyta maksimali norma, gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti šilumos kainą skaičiuoti pagal nustatytą normatyvą, kol pastatas bus suremontuotas.

Ateityje tokios galimybės turėtų nelikti. Be to, planuojama nebeskirti kompensacijų už šildymo išlaidas gyventojams, kurie neprižiūri savo namų. Kompensacijas už šildymo išlaidas gali gauti visi gyventojai, kuriems už būsto šildymą tenka pakloti ketvirtį ar daugiau visų savo pajamų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas neslepia, kad naujoji tvarka turėtų padėti įsivažiuoti iš mirties taško niekaip nepajudančiai daugiabučių namų renovacijos programai. Tačiau specialistai abejoja, ar ministro viltims lemta išsipildyti, o daugiabučių, pro kurių sienas švilpia vėjas, gyventojai baiminasi dar labiau išaugsiančių sąskaitų už šildymą.

Tiesa, kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti, neaišku. Po to, kai Šilumos ūkio įstatymo pataisas parengs ministerijos ir patvirtins Vyriausybė, savo žodį dėl jų priėmimo dar turės tarti Seimas.

Šilo g. 12, T.Vrublevskio g. 6, Krivių g. 53, Agrastų g. 8, Polocko g. 6 – tai tik keli sostinės daugiabučiai, kurie per šildymo sezoną sunaudoja net keliolika kartų daugiau energijos nei miesto vidurkis. Šių daugiabučių gyventojai už šildymą gauna ir didžiausias sąskaitas. Jos praėjusį šildymo sezoną kai kuriais mėnesiais siekė ir po 800 litų.

Jeigu būtų įgyvendintas Vyriausybės sumanymas, mokesčių našta šiems gyventojams taptų dar didesnė. Tai būtų savotiška bausmė už tai, kad daugiabučiai nerenovuojami, o į juos tiekiama šiluma pro kiauras sienas ir stogus išeina į orą.

“Už neekonomiškai vartojamą šilumą atsakomybė neturėtų tekti tik šilumos tiekėjams. Gyventojai už tai turėtų prisiimti atsakomybę ir mokėti visą kainą. Jeigu nesiimama veiksmų sutvarkyti šilumos ūkį, turi būti pateiktos visos sąskaitos”, – kalbėjo aplinkos ministras G.Kazlauskas.

Gyventojai planuojamas įstatymo pataisas vadina absurdu. Milžiniškas sąskaitas už šildymą gaunantys vilniečiai įsitikinę, kad naujoji tvarka prie daugiabučių renovacijos neprisidės.

“Ar ministras kvailas? Gal jis įsivaizduoja, kad mums tiesiog patinka už šildymą mokėti didžiausias sumas? Jeigu mūsų namo gyventojai turėtų pinigų, seniai būtų ėmęsi priemonių, kad sąskaitos už šildymą sumažėtų. Jeigu tos sąskaitos dar padidės, tai iš kur mes trauksime pinigus, kuriuos galėtume investuoti į namo būklės gerinimą”, – stebėjosi T.Vrublevskio g. 6-ojo namo kieme sutikta moteris

Sostinę šildančios bendrovės “Vilniaus energija” komercijos direktorius Rimantas Germanas taip pat abejoja, ar naujoji tvarka paskatintų daugiausia energijos sunaudojančių daugiabučių renovaciją.

“Nežinau, kokia ten sugalvota finansinė schema, bet kiekviena iniciatyva privalo turėti ir pradžią, ir pabaigą. Na, gerai, gyventojai bus priversti mokėti daugiau. Ir kas tada? Jei aš įmonėje noriu pasiekti kokį nors rezultatą, visada pasitikrinu, kokia yra tikimybė, kad tą norimą rezultatą pasieksiu. Ar Vyriausybė žino, kad kiaurus daugiabučius apmokestinus daugiau, pajudės jų tvarkymas, ar buvo atlikti kokie nors tyrimai, gyventojų apklausos? Aš negirdėjau”, – kalbėjo R.Germanas.

Jis sako matantis, kaip renovacijos projektai sunkiai skinasi kelią, ir nemano, kad tokios priemonės, kaip mokesčių didinimas, problemą išspręstų. “Pastaruoju metu dažnai dalyvauju gyventojų susirinkimuose. Ir vakar viename buvau. Susirinkę gyventojai kalbėjosi apie renovaciją, aš pabuvau valandą ir išėjau – joks konkretesnis susitarimas nebuvo pasiektas. Visada yra tas pats – namas kiauras pro visus galus, o žmonės pasidalija į dvi grupes: vieni renovacijos nori, o kiti aiškina, kad jiems nieko nereikia, jie tuoj mirs, butas išnuomotas ir panašiai”, – pasakojo “Vilniaus energijos” atstovas.

Daugiabučių namų bendrijas vienijančios asociacijos “Būsto rūmai” prezidentas Juozas Antanaitis dienraščiui teigė, jog Vyriausybės iniciatyva gal ir nebloga, tačiau labai pavėluota.

“Valstybė penkiolika metų nevykdė pastatų kokybės kontrolės ir nevertė būti gerais savo turto šeimininkais. Taip ir atsitiko, kad vieni daugiabučiai, kurių gyventojai buvo sąmoningesni, dabar yra sutvarkyti ir net nereikia jokios renovacijos, nes žmonės savo namą prižiūrėjo nuolat, o kituose niekas nepadaryta. Savaime suprantama, kad tvarkingi gyventojai neturi mokėti už netvarkingus, todėl galvojama apie tokias represines priemones. Tačiau atsakomybę už tai, kad daugiabučių kokybė nebuvo kontroliuojama, turėtų prisiimti ir valstybė. O apie tą tvarką, kuri dabar bus rengiama, kalbama jau porą metų”, – sakė J.Antanaitis.

Jo nuomone, daugiabučių renovacijos projektai pajudėtų, jei Vyriausybė suteiktų daugiau saugumo pastatų administratoriams. Dabar, J.Antanaičio nuomone, daug administratorių tiesiog nesivelia į renovaciją, nes gaili laiko, jėgų ir pinigų.

“Reikia sureguliuoti teisės aktus, kad namo administratorius galėtų lengvai gauti kreditą renovacijai. Administratoriai taip pat turėtų gauti kompensacijas už investicinių projektų rengimą. Kas norės už savo pinigus rengi investicinį projektą, jei net neaišku, ar paskui jis bus įgyvendintas”, – aiškino “Būsto rūmų” prezidentas.

Senų ir kiaurų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka kur kas daugiau nei naujuose ar renovuotuose namuose įsikūrę vilniečiai. Pavyzdžiui, T.Vrublevskio gatvės 6-ojo namo gyventojams vieno kvadratinio metro šildymas šių metų vasarį kainavo 11,04 lito, Krivių gatvės 53-iojo namo – net 14,71 lito už kvadratinį metrą.

O pirmajame sostinės renovuotame daugiabutyje Žirmūnų g. 3 vieno kvadratinio metro šildymas tą patį mėnesį kainavo tik 0,93 lito, panašiai teko mokėti ir kai kurių naujų daugiabučių Perkūnkiemyje gyventojams.

Skaičiuojama, kad šalyje yra maždaug 20 proc. daugiabučių, kurie sunaudoja daugiau kaip pusę visoje Lietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos.