"Veido" archyvas

Ko reikia stipriems kaulams, neskeldėjančioms gleivinėms, visoms be išimties ląstelėms? Ar kasdien su maistu gaunate pakankami silicio?

Lūžinėjantys nagai, nušiurę plaukai, pablyškusi veido oda ir apelsino žievelę primenantis šlaunų paviršius? Dažniausiai tai byloja ne apie paveldėtą jungiamojo audinio silpnumą, bet rodo, kad pablogėjo sveikatos būklė – pavyzdžiui, kai sutrikus medžiagų, iš kurių sudarytas mūsų organizmas, pusiausvyrai lieka per mažai svarbaus mikroelemento – silicio.

Šio mikroelemento yra ne viename kristale – agate, ametiste, kalnų krištole, kvarce. Tačiau jo turi ir augalai. Juk be silicio plonas stiebelis nesistiebtų į aukštį, kartu išlikdamas lankstus – nulinktų netgi be vėjo.

Stangrumas, lankstumas, atsparumas

Turbūt ne be reikalo gamta sutvarkė taip, kad žmogaus organizme silicio rūgšties (gamtoje gryno silicio niekada nesutiksi – visada junginiuose su deguonimi) būtų 7 g, o geležies, būtinos kvėpavimui ir kraujo gamybai, tėra 4–5 g. Tiesą sakant, tas “mikro” kalbant apie silicį tinka tik kalbant apie jo koncentraciją organizme – juk tai antras pagal dažnumą (po deguonies) cheminis elementas Žemėje. Jo rasime kiekvienoje žmogaus ląstelėje.

Žmogaus organizme silicio reikia visur – tai maisto ir statybinė medžiaga kremzlėms, jungiamajam audiniui, odai, plaukams ir nagams. Jo trūkstant susilpnėja raiščiai, gali nusileisti gimda. Šis mikroelementas padeda sulaikyti drėgmę ir padidina audinio tamprumą. Be to, jis skatina kolageno ir elastino susidarymą jungiamajame audinyje. Tai tikras grožio eliksyras. Beje, jis ypač svarbus vyresnio amžiaus žmonėms. Silicio rūgštis būtina medžiagų apykaitai, reikalinga ir stipriems, atspariems kaulams, nes pagreitina mineralizaciją, be silicio sutrinka kalcio absorbcija. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad osteoporoze sergantiems pacientams dažnai trūksta silicio. Visa bėda, kad organizmas nepasigamina silicio junginių, taigi jo reikia gauti, suprantama – su maistu.

Šiais mokslo pažangos laikais silicio stygių geriausiai parodo plauko analizė. Šis mikroelementas vis dar nuodugnių tyrimo objektas. Manoma, kad jo dienos norma 10–40 mg, ji patenkinama, jei žmogus maitinasi normaliai ir įvairiai – kai maiste netrūksta natūralių vitaminų ir mikroelementų. Mat augaliniuose produktuose – bulvėse, morkose, grūduose, silicio yra pakankamai, jo junginiai organizmo neblogai paimami ir iš gyvulinių produktų, jei gyvuliai mito tikra žole. Tačiau dažnai valgant pramoniniu būdu perdirbtus produktus ir pusfabrikačiu, gali atsirasti silicio stygiaus simptomų. Be to, jie (glebi oda, lūžinėjantys nagai, osteoporozė) dažnai išryškėja vyresniems žmonėms – kai menkas apetitas ar išsivirti trūksta noro ir energijos, suvalgytame maiste tikrai per mažai reikalingų medžiagų.

Grožio puoselėtojas

Silicis – nuo seno žinoma sveikatos ir grožio medžiaga – ypač svarbi moterims: juk jis stangrina odą ir jungiamąjį audinį, taigi veja šalin celiulitą, kurį neretai sunku įveikti net ir aktyviai sportuojančioms. O žmogaus plaukai ir nagai pirmiausia patraukia žvilgsnį, jie rodo gyvybingumą ir sveikatą. Tačiau kasdien tenkantys krūviai – šaltis, vėjas, užterštas oras, mechaninis poveikis ar intensyvi priežiūra – džiovinimas, dažymas, lakavimas, smarkiai atsiliepia struktūrai. Mityba, kurioje gausu vitaminų ir mikroelementų, gali nuo to apsaugoti.

Viršūnėlės ir šaknelės

Pirmiausia silicio ieškoti reikia augaliniuose produktuose – šaknyse, gumbuose ir subrandintuose grūduose bei sėklose. Niekada neapsiriksite pasirinkę svogūnus, kukurūzus, soras, javų grūdus, grikius, šakniavaisius. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad intensyvi augalininkystė dažniausiai reiškia, jog monokultūros nualina dirvą ir joje nelabai lieka mikroelementų. Taigi savam sklypelyje užaugintas burokėlis dar ir dėl to vertingesnis už kukurūzus iš pirktinio indelio.

• Daugiausia silicio yra svogūnuose (sudeginus svogūną pelenuose silicio rūgštis sudaro net 17 proc.) ir aluje.

• Toliau – burokėliai (11 proc.). Kiti gausūs silicio šaltiniai – miežiai, soros, grikiai, bulvės, kukurūzai, rugiai ir kviečiai, sezamo sėklos, ryžiai, bambuko ūgliai, žaliosios pupelės. Beje, vertingesni grūdai, esantys javainiuose, o ne gaminiai iš jų miltų.

• Silicio gauname ir su kokybišku mineraliniu vandeniu.

Soros – grūdeliai žvalumui ir linksmumui

Turbūt seniausiai žmonijai žinomas, nors pas mus ir nelabai populiarus grūdinis augalas šiandien tapo tikru išsigelbėjimu tiems, kuriems – vyresnio amžiaus arba dėl žalingo civilizacijos poveikio – reikia “pasiremontuoti”: pradedant nuo slenkančių plaukų ir lūžinėjančių nagų, nepakankamo odos aprūpinimo krauju ir suglebimo, baigiant chronišku nuovargiu, spengimu ausyse ir pan.

Tą sąrašą galima tęsti – nusilpęs jungiamasis audinys, kraujagyslės, skeletas, sąnariai, gleivinės, hemorojus ir užmaršumas – soros visur yra tinkama vadinamoji remonto medžiaga. Šie grūdai ne tik turtingi vertingų baltymų ir svarbių mikroelementų – iš kitų grūdinių soros išsiskiria silicio junginių gausa. O silicio rūgštis organizme paverčiama tikra atramine medžiaga. Gleivinės, ląstelių sienelės, visų mūsų organų apvalkalai, taip pat ir kraujagyslės, nervų audiniai dėl silicio rūgšties tampa elastingesni, lankstesni, atsparesni.

• Soros – lengvai virškinamos. Jos tinka vyresniems ir vaikams, sveikstantiems ir alergiškiems kitokiems grūdų produktams, mat jose nėra glitino. Labai rekomenduojama vartoti maitinančioms krūtimi ir po kaulų lūžių.

• Sorų kruopos saldokos, iš jų netgi galima išskirti gliukozę. Gal ir dėl to jos laikomos sangvinikų maistu – jis linksmai nuteikia, suteikia lengvumo, budrumo ir gudrumo. Afrikos tautelėse, kurių gyventojams soros yra pagrindinis maisto produktas, daug šokama.

• Soras, jei jos gerai paruoštos, mėgsta ne tik vaikai. Vertingiausi – lukštenti grūdai su gemalu, o ne dribsniai. Paruošti jas išties paprasta. Pirmiausia reikia nuplauti karštu vandeniu. Porcijai imama 50–70 g kruopų ir dvigubai tiek vandens. Iš lėto užviriname ir 20 min. paliekame brinkti ant pačios mažiausios liepsnos (arba labai sandariai uždengus ir nuėmus nuo viryklės). O dabar jau galite rodyti savo fantaziją – soros gardžios ir saldžios, ir pikantiškos. Tinka ne tik košėms, bet ir garnyrui ar apkepams. Pastaruosiuose labai dera porai, morkos arba pankoliai. Į saldžius sorų patiekalus tinka vyšnios, razinos, džiovintos slyvos, obuoliai ar abrikosai.

Arbata kaulams stiprinti

Lygiomis dalimis sumaišykite džiovintų dirvinių asiūklių, vaistinės taukės (dar vadinamos kaulažole) ir dilgėlių. 1–2 šaukštelius mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 7 min. pavirkite, palikite 15 min. pritraukti ir nukoškite. Gerkite tris skartus per dieną tarp valgymų.