Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė Lietuvos Vyriausybei ir Energetikos ministerijai rezoliuciją, ragindama priimti skubius ir būtinus sprendimus, kurie leistų efektyviau panaudoti kogeneracinių jėgainių pajėgumus ir sumažintų šilumos kainas Vilniaus ir Lietuvos vartotojams dar šį šildymo sezoną.

Vilniaus savivaldybė ragina Vyriausybę, Energetikos ministrą padidinti kogeneracinėms jėgainėms elektros supirkimo kvotą iki optimalių šių jėgainių pajėgumų, taip pat Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti (VKEKK) elektros supirkimo kainą, atitinkančią alternatyvaus gamintojo savikainą, kad gautos pajamos už parduotą elektros energiją būtų panaudotos šilumos tarifo mažinimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Šie sprendimai leistų šilumos kainą Vilniaus mieste sumažinti 6 centais, tai yra – 23 proc. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė VKEKK Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.

Vilniaus savivaldybė atkreipia dėmesį, kad šis siūlymas yra lengvai įgyvendinamas, nes priklauso tik nuo Energetikos ministerijos sprendimo.

„Pati didžiausia problema, dėl ko vilniečiams tenka tiek daug mokėti už šildymą – tai dujų kainos augimas, kuris įtakoja šilumos kainą, nes 70 procentų šilumos gamybai naudojamo kuro sudaro dujos. Bet šiuo atveju Vilniaus savivaldybė nieko pakeisti negali, kadangi ne ji, o Vyriausybė derasi dėl dujų kainos su kompanija „Gazprom”. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip šilumos kainą galima sumažinti. Šis mūsų pasiūlymas galiotų ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vilniaus savivaldybė siūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą vartotojams, yra pateikusi Energetikos ministerijai ir VKEKK dar šių metų rugpjūčio 23 dieną. VKEKK atsakyme Vilniaus savivaldybei rašoma, kad komisija, Energetikos ministerijai nustačius remtinos elektros energijos apimtis bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams bei šių gamintojų sąrašą, nustatys elektros supirkimo kainas kiekvienam šilumos ir elektros gamintojui ir apskaičiuos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą, kuri turi įtakos galutiniam elektros energijos tarifui.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose šilumos ir karšto vandens kaina nuo vasario nesikeis. Bendrovės “Vilniaus energijos” atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS patvirtino, kad Vilniuje šilumos ir karšto vandens kaina nuo vasario nesikeis. Palikti sausį galiojusias kainas anksčiau nusprendė ir bendrovės “Kauno energija” valdyba.

Įmonės “Panevėžio energija” tinklalapyje skelbiama, kad Panevėžyje šilumos ir karšto vandens kainos išliks nepakitusios. Tokios pat kainos lieka ir Klaipėdoje bei Šiauliuose.

Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje šilumos kaina nuo vasario 1 dienos sieks atitinkamai 23 centus, 24,2 cento ir 22,56 cento už kilovatvalandę (su PVM), Kaune, priklausomai nuo šilumos punktų priklausomybės, – 25,59 – 26,52 cento už kWh, Klaipėdoje – 20,83-22,89 cento.

Vilniuje kubinis metras karšto vandens ir toliau kainuos 17,36 lito, Šiauliuose – 20,17 lito. Kaune, priklausomai nuo nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos buvimo ir šilumos punktų priklausomybės – 19,49-19,58 lito, 17,68-18,89 lito ir 17,28-18,6 lito, Panevėžyje – 18,04 -20,1 lito, Klaipėdoje – 18,07-18,36 lito už kubinį metrą (su PVM).

Šilumos energijai ir karštam vandeniui taikomas 9 proc. PVM tarifas.