Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje ir Vilniaus paveikslų galerijoje, veikia dvi įdomios parodos – „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ bei „Nikolajus Rerichas ir Latvija“. Parodos nukelia į labai tolimas šalis, panardina į nematytas formas, raštus, potėpius.
Birutė GRAŠYTĖ
Senosios Kinijos meno parodoje „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ galima išvysti beveik šimtą autentiškų eksponatų, aprėpiančių daugiau nei tūkstantį metų – nuo Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) iki Mingų (1368–1644) dinastijų.

Šilko kelias – tai labai svarbi, kadaise didelę įtaką tiek materialiniam, tiek kultūriniam žmonių gyvenimui dariusi mainų sistemos dalis, kuri jungė tolimus Eurazijos pakraščius. Į Europą plūstelėjo naujas vėjas – iš Rytų, atsirado galimybė susipažinti su dar nepažintomis amatų technologijomis, medžiagomis, savitais raštais, formomis, potėpiais, išreiškiančiais to meto Kinijos kultūrą bei religiją. Tačiau vėjas plūdo ir iš Vakarų į Rytus: parodoje eksponuojamuose dirbiniuose galima atpažinti graikų ir romėnų kultūrų veikmę.

Yra eksponatų, atkeliavusių iš Sindziango uigūrų autonominio regiono, kuris, pasak istorikų, yra neatsiejama Šilko kelio dalis. Eksponatai išdėstyti tamsiose erdvėse, žaidžiama su raudonos spalvos apšvietimu ir atspindžiais, kurie padeda atsiriboti nuo šurmuliuojančio Vilniaus, esančio čia pat už galerijos sienos, ir mintimis nusikelti į senuosius šilko tėvynės laikus.

Simboliška tai, kad paroda į Lietuvą atkeliavo dvidešimt penktųjų Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metinių proga, į Vilnių ji perkelta iš Latvijos meno muziejaus „Rīgas Birža“. Vakarų Džou dinastijos laikotarpį siekiantys eksponatai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje pristatomi pirmą kartą.

Ši paroda – anaiptol ne paskutinė Rytų tematika, parodų ciklas tęsis beveik visus metus: kovo mėnesį išvysime Radvilų rūmų muziejuje pristatomos Ksenijos Nikolskajos Egipto architektūros fotografijų parodą, o liepą Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus atidaryta unikali Japonų kaligrafijos paroda.

Nikolajus Rerichas, Lietuva, Latvija

Nikolajus Rerichas – rusų dailininkas, galiausiai apsigyvenęs Indijoje, kurio visuomeninė veikla neliko nepastebėta: jis kelis kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. Dailininkas gerai pažįstamas ir mums, lietuviams: tai jau penktoji jo paroda Lietuvoje. Šiais metais ekspozicijoje pirmą kartą atskleidžiamas latviškasis kontekstas – tuo ši paroda unikali ir mums dar nematyta.

Parodos lankytojai greta N.Rericho gali išvysti ir jo sūnaus Sviatoslavo Rericho darbus, kurie puikiai vieni kitus papildo. N.Rerichas neabejotinai darė įtaką nemažai daliai viso pasaulio dailininkų, tačiau sūnus Sviatoslavas turbūt buvo vienas stropiausių jo mokinių, perėmusių ir savitai atskleidusių savo tėvo technikos bei žvilgsnio subtilybes.

Paklaustas, kuo ši N.Rericho ir jo sūnaus darbų paroda galėtų būti artima, įdomi mums, lietuviams, N.Rericho parodos koordinatorius, Lietuvos dailės muziejaus tarptautinių ryšių skyriaus vyr. muziejininkas Skaistis Mikulionis pasakojo, kad N.Rerichas bendravo su Mstislavu Dobužinskiu, Mikalojumi Konstantinu Čiurlio-niu ir kitais grupuotės „Meno pasaulis“ nariais, apie jį rašė Jurgis Baltrušaitis. Pasak muziejininko, dailininkas keliavo po Lietuvą, yra žinoma jo kūrinių lietuviška tematika. Lietuvoje tarpukariu veikė N.Rericho draugija, kurios nariai sovietų okupacijos metais buvo represuoti. „Tarp jų ir mūsų kolegos tuometinio Lietuvos dailės muziejaus darbuotojai“, – sakė S.Mikulionis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2017-m

Ko reikia įspūdžių pilnai kelionei? Ne taip jau ir daug – nuotykių troškulio, mėnesio atostogų, patikimų bendrakeleivių ir apysenio automobilio. Ir štai pro langus jau veržiasi karštos dykumos dulkės, gaivinančiu pavėsiu vilioja oazės, prieš akis tviska Šilko kelio minaretai, o sutikti pakeleiviai porina sunkiai įtikimus pasakojimus.

Daiva Urbienė

Galima pasaulį tyrinėti išmaniojo ekrane ar knygos puslapiuose, galima gražiausiuose pasaulio miestuose klaidžioti pagal gido komandą, o galima su bendraminčiais sėdus į apysenį automobilį patraukti iš Vilniaus į Dušanbę, pakeliui aplankant praėjusių amžių prabanga vis dar tviskančius Šilko kelio miestus, dykumų oazes, jose gyvuojančius šiuolaikinius karavansarajus ir vienus gražiausių pasaulyje Pamyro kalnus.

„Pamir rally“ – taip savo ekspediciją automobiliu Vilnius–Dušanbė pavadino broliai Vadimas ir Andrejus Kosiakovai. Šiais metais keliautojai leidosi jau į antrą tokio pobūdžio kelionę, tik pernai jų maršrutas driekėsi šiauriau – per Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną, Uzbekiją, Kirgiziją ir Tadžikiją, o šiemet buvo pasirinktas pietinis maršrutas – Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Turkija, Iranas, Turkmėnija, Uzbekija, Tadžikija.

Per mėnesį keliautojai apie 10 tūkst. km nuriedėjo senu, 17 metų „Opel“ automobiliu, kuris pasiekus galutinį kelionės tašką buvo paaukotas labdaros organizacijai Dušanbėje.

O kiek tokia įspūdžių pilna kelionė kainuoja? Pasak Vadimo, asmeninių išlaidų sumą kiekvienas numato pats, o būtinosios išlaidos, tokios kaip automobilis, investicijos į jį, degalai, vizos, mokesčiai, yra maždaug 5–6 tūkst. Lt. Verta paminėti, kad keliauti šiauriniu maršrutu pigiau nei pietiniu.

Mečetės, fėjų namai ir Irano viza

Keliautojai, pasirinkę į Dušanbę keliauti pietiniu maršrutu, Europoje per daug nestabčiojo ir per penkias dienas perlėkė penkias šalis: Lenkijoje aplankė praeitų metų kelionėje sutiktą ir pavėžėtą lenkų keliautoją, Slovakijoje ir Vengrijoje beveik nestabtelėjo, Rumunijoje žvilgtelėjo į Bramo Stokerio romano „Drakula“ išgarsintą Brano pilį, apsuko kelių šimtų kilometrų ratą vaizdingu maršrutu Transilvanijoje, pernakvojo Bulgarijoje ant Juodosios jūros kranto, ir štai jau Turkija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Penktadienį įvyko priešpaskutinis – septintasis – Dakaro serijos ralio “Šilko kelio 2010″ (“Silk Way 2010″) maratono greičio ruožas. Jame Benedikto Vanago ir Sauliaus Jurgelėno ekipažas finišavo septintoje vietoje, o bendrojoje įskaitoje palypėjo dviem laipteliais aukštyn – į aštuntąją poziciją.

“City Service Spb” komandai atstovaujantiems lietuviams dvi pozicijas ne savo noru padovanojo rusas Ilja Kuznecovas (“Mitsubishi”) ir ukrainietis Bogdanas Novickis (“Nissan”). Po šeštojo greičio ruožo I. Kuznecovas važiavo šeštoje vietoje, o B.Novickis buvo devintas. Tačiau penktadienį abiem lenktynininkams finišo pasiekti taip ir nepavyko.

“Šios dienos greičio ruožas pasižymėjo didele įvairove: greitas sekcijas vis keisdavo atkarpos, kuriose netrūko provėžų ir bekelės elementų, – sakė B.Vanagas. – Rimtesnių problemų neturėjome, tik kartą teko sustoti keisti automobilio ratą. Prakiurus padangai svylančios gumos kvapas buvo juntamas net automobilio salone. Šiandien (penktadienį – BNS) dalyviai turėjo progą pagerinti pozicijas bendrojoje įskaitoje, todėl stengėsi kovoti. Greičiausiai tai ir lėmė kai kurių mūsų varžovų nesėkmes. Nors prieš mus startavo mažesnė dalis visų lenktynininkų, važiuodami matėme tiek sugedusių, tiek avarijas patyrusių ekipažų. Patys dar išvakarėse nusprendėme naudoti gynybinę taktiką: važiuoti nerizikuojant, tačiau užtikrintai, neleidžiant mūsų aplenkti kitiems varžovams. Toks sprendimas pasiteisino – absoliučioje įskaitoje esame aštunti, o T1.1 klasėje užimame trečiąją vietą”, – minėjo lenktynininkas.

Penktadienis buvo ypatinga diena tiek automobilių, tiek sunkvežimių įskaitoje. Abiejose jų jau galima kalbėti apie potencialius nugalėtojus – žinoma, jei trumpame šeštadienio greičio ruože nenutiks nieko nenumatyto.

Antrą kartą iš eilės tarp automobilių greičiausias buvo Nasseras Al-Attiyah, kurį kartu su B.Vanagu maratone dirbantys žurnalistai išrinko kaip linksmiausius “Šilko kelio” lenktynininkus. Atsilikęs minutę ir 32 sekundes antras finišavo lyderis absoliučioje įskaitoje – ispanas Carlosas Sainzas. Trečias buvo JAV lenktynininkas Markas Milleris (+4 min. 11 sek.). Ketvirtąją ir penktąją vietas užėmė Rusijos atstovai. Aleksandras Mironenko (“Nissan”) lyderiui pralaimėjo 34 minutes ir 39 sekundes, o Aleksejus Berkutas – 40 minučių ir 7 sekundes.

Problemų dėl transmisijos turėjo vienas lyderių – Matthiasas Kahle, vairuojantis “SMG” bagį. Sugedus automobiliui savo tautietį į finišą partempė kitas dalyvis – vokietis Matthiasas Behringeris, maratone dalyvaujantis už “MAN” sunkvežimio vairo.

Tarp sunkvežimių septintajame greičio ruože dominavo patyręs lenktynininkas – Vladimiras Čaginas, vairuojantis “KAMAZ”. Labai sėkminga diena buvo ir čekui Alesui Lopraisui (“Tatra”), kuris liko antras, tačiau V.Čaginui pralaimėjo 16 minučių ir 45 sekundes.

Vos penkiomis sekundėmis už Čekijos atstovą lėtesnis buvo kitas “KAMAZ” lenktynininkas – Firdausas Kabirovas. Po lyderių trejetuko finišavo dar du rusų gamintojo atstovai. Ketvirtas buvo tvirtai maratone tebepirmaujantis Eduardas Nikolajevas (+20 min. 29 sek.), o penktas – Andrejus Karginovas (+20 min. 50 sek.).

Ralio maratono “Šilko kelias 2010″ finišas ir paskutinis greičio ruožas įvyks šeštadienį. Nors prieš akis tik 16 įskaitinių kilometrų, organizatoriai žada, kad jie bus toli gražu ne patys lengviausi.

Pirmasis automobilių įskaitos penketukas po septynių greičio ruožų:

1. Carlos Sainz (Ispanija), “Volkswagen” 19 val. 22 min. 39 sek.
2. Nasser Al-Attiyah (Kataras), “Volkswagen” atsilieka 11 min. 16 sek.
3. Mark Miller (JAV), “Volkswagen” 42 min. 01 sek.
4. Aleksandr Mironenko (Rusija), “Nissan” 4 val. 48 min. 09 sek.
5. Matthias Kahle (Vokietija), “SMG Buggy” 6 val. 46 min. 59 sek.
…
8. Benediktas Vanagas (Lietuva), “OSCar 03″ 9 val. 00 min. 41 sek.

Pirmasis sunkvežimių įskaitos penketukas po septynių greičio ruožų:

1. Eduard Nikolajev (Rusija), “KAMAZ” 22 val. 38 min. 33 sek.
2. Vladimir Čagin (Rusija), “KAMAZ” atsilieka 23 min. 07 sek.
3. Firdaus Kabirov (Rusija), “KAMAZ” 29 min. 24 sek.
4. Ales Loprais (Čekija), “Tatra” 1 val. 26 min. 35 sek.
5. Franc Echter (Vokietija), “MAN” 1 val. 32 min. 37 sek.

Antrasis tarptautinio ralio maratono “Šilko kelias 2010″ (“Silk Way 2010″) greičio ruožas buvo sudarytas iš dviejų sekcijų, kurių bendras ilgis siekė 336 kilometrus.

Nuvažiuotas dienos atstumas – net 755 kilometrai, kurie priminė nebe apšilimą, o tikrą maratoną. Lietuviams Benediktui Vanagui su Sauliumi Jurgelėnu iš “City Service Spb” ekipos fortūna ir vėl nenusišypsojo. Tačiau nors ir praradę laiko lenktynininkai sėkmingai pasiekė finišą.

Pasak B.Vanago, dienos pradžioje organizatoriai dėl tvyrančio rūko dviem valandomis nukėlė startą. Esant rūkui tapo pavojinga skristi sraigtasparniams, kurie lenktynių metu užtikrina sklandžią ir svarbiausia – saugią maratono eigą. Sulaukus starto pradžia nuteikė optimistiškai, tačiau lietuvius pristabdė rūpesčiai dėl technikos.

“Pirmosios greičio ruožo sekcijos pradžioje pavyko išvystyti labai gerą tempą” – minėjo B.Vanagas. “Pasivijome ir aplenkėme keletą prieš mus startavusių varžovų. Tačiau įpusėjus ruožą teko važiuoti per molingą paviršių, kuriame buvo daug balų. Netrukus paaiškėjo, kad kai kurie automobilio variklio elementai neapsaugoti nuo molio ir juo netrukus pasidengė visas radiatorius. Iškilo grėsmė perkaitinti variklį. Norėdami to išvengti turėjome kelis kartus sustoti ir pamėginti nuvalyti radiatorių. Sustojimai užėmė labai daug laiko, todėl praradome apie 30-40 minučių”.

“Važiuodami į antrąją greičio ruožo sekciją radome plovyklą, kur galėjome pasinaudoti aukšto slėgio plovimo įrenginiu. Antroji sekcija buvo viena greičiausių mano ralio maratonų istorijoje. Joje stengėmės palaikyti saugiai greitą tempą. Įvertinę dviejų dienų rezultatus, ketiname peržvelgti savo lenktynių strategiją” – teigė lenktynininkas iš Lietuvos.

Kalbant apie lyderius, sekmadienio greičio ruože pirmąsias keturias vietas užėmė “Volkswagen” ekipažai. Pirmasis finišavo ir naujuoju “Šilko kelio” lyderiu tapo ispanas Carlosas Sainzas. Pusantros minutės atsiliko Nasseras Al-Attiyah, už kurio išsirikiavo kiti komandos draugai: Markas Milleris bei Ginielis De Villiersas. Penketuką užbaigė rusas Borisas Gadasinas su “Proto G Force” automobiliu.

Tarp sunkvežimių pirmas šį kartą buvo Eduardas Nikolajevas su “KAMAZ”. Šio gamintojo atstovai užėmė tris pirmąsias vietas. Lygiai pusę minutės nuo E.Nikolajevo atsiliko Firdausas Kabirovas, savo ruožtu 40 sekundžių aplenkęs Vladimirą Čaginą. 3 minutes ir 22 sekundes lyderiui pralaimėjo vokietis Francas Echteris su “MAN”, tik šešiomis sekundėmis aplenkęs čeką Alesą Lopraisą, vairuojantį “Tatra”.

Pirmadienį dalyvių karavanas pajudės piečiau, kur laukia 218 kilometrų greičio ruožas, finišuosiantis netoli Lipecko miesto. Stepės turėtų būti dėkingesnės lietuvių ekipažo “OSCar” automobiliui, todėl problemų, kurios pastarąsias dvi dienas vis pakišdavo koją, neturėtų iškilti. Iki “Šilko kelio” finišo liko dar šeši greičio ruožai.

Pirmasis penketukas po antrojo greičio ruožo (automobiliai):
1. Carlosas Sainzas (Ispanija) – “Volkswagen Race Touareg 3″ 2 val. 19 min. 30 sek.
2. Nasseras Al-Attiyah (Kataras) – “Volkswagen Race Touareg 2″ +1 min. 7 sek.
3. Ginielis De Villiersas (PAR) – “Volkswagen Race Touareg 2″ +2 min. 26 sek.
4. Borisas Gadasinas (Rusija) – “Proto G Force” +5 min. 17 sek.
5. Bogdanas Novickis (Ukraina) – “Nissan Pickup” +20 min. 52 sek.
…
27. Benediktas Vanagas (Lietuva) – “OSCar 03″ +1 val. 5 min. 48 sek.

Pirmasis penketukas po antrojo greičio ruožo (sunkvežimiai):
1. Vladimiras Čaginas (Rusija) – “KAMAZ” 2 val. 47 min. 3 sek.
2. Firdausas Kabirovas (Rusija) – “KAMAZ” +1 min. 34 sek.
3. Eduardas Nikolajevas (Rusija) – “KAMAZ” +3 min. 10 sek.
4. Francas Echteris (Vokietija) – “MAN” +9 min. 1 sek.
5. Alesas Lopraisas (Čekija) – “Tatra” +9 min. 6 sek.