Vilniuje pateikiamos sąskaitos už centralizuotą šilumą yra neteisėtos – tai konstatavo vasario 11 dieną vykusio Vyriausybės darbo grupės šilumos sąskaitų klausimams spręsti posėdžio dalyviai.

Naujiena, kad sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą yra niekinės, buvo paskelbta tik internetiniame Žvėryno bendruomenės puslapyje, tuo tarpu posėdyje dalyvavę valdžios institucijų atstovai šią informaciją komentuoja labai nenoriai, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas patvirtino, kad posėdyje iš tiesų buvo kalbama apie neteisėtas sąskaitas. Anot jo, jeigu sąskaitos formuojamos pagal metrologiškai nepatikrintas ir neįteisintas apskaitos priemones, jos yra neteisėtos, nes Metrologijos įstatymas draudžia apskaitai naudoti nepatikrintų priemonių duomenis.

F.Petrauskas negalėjo paaiškinti, kodėl ši informacija nepasiekė visuomenės, bet patvirtino, kad ji yra svarbi vartotojams, besibylinėjantiems teismuose su šilumininkais dėl skolų, apskaičiuotų pagal metrologiškai neįteisintų priemonių duomenis.

“Buvo kalbama, bet neužbėkim įvykiams už akių, kiekvienas atvejis yra individualus. Buvo kalbėta, kaip traktuoti sąskaitas, jeigu apskaitos prietaisai yra metrologiškai nepatikrinti. Bet nuomonės išsiskyrė ir nuspręsta, kad Metrologijos tarnyba turi skubiai priimti sprendimą dėl skaitiklių su nuotoliniu duomenų perdavimu – įteisinti juos arba ne”, – tvirtino posėdyje dalyvavęs ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis.

Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko Algirdo Skripėtos, metrologiškai neįteisinta šilumos punktų valdymo sistema “RubiSafe” įdiegta maždaug 70-80 proc. Vilniaus šilumos punktų. Anot jo, Vilniuje metrologiškai patikrinti yra vos 5 proc, o Lietuvoje – 65 proc. karšto vandens skaitiklių.

Šilumos ūkį demonopolizuoti pasiūliusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog tai galima būtų įgyvendinti ne tik konkurenciją skatinančiais įstatymais, bet ir ūkį vėl perimant valdyti valstybei.

“Iš pradžių bandysime demonopolizuoti įstatymais, jeigu tai nepadės, labai rimtai galima svarstyti ir apie tai, kad reikia, ko gero, susigrąžinti tokius strateginius dalykus atgal į valstybės rankas”, – Kaune žurnalistams antradienį sakė prezidentė.

Pasak D.Grybauskaitės, sudėtingiausia padėtis yra didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir kituose.

“Būtent todėl, kad savivaldybės, šilumos ūkį vienaip ar kitaip atidavusios į privačias rankas, jo nekontroliuoja ir atsakomybės jokios neprisiima, tai yra labai didelė bėda”, – kalbėjo šalies vadovė.

Prezidentė pirmadienį pateikė Seimui pasiūlymų paketą, kaip demonopolizuoti šilumos ūkį.

Vilniuje šilumos ūkis yra išnuomotas Prancūzijos koncernui “Dalkia”, kai kuriuose kituose miestuose jis išnuomotas su “Dalkia” susijusiai įmonei “Litesko”, taip pat bendrovei “E energija”, o Kaune šilumą gamina “Gazprom” valdoma Kauno termofikacijos elektrinė, nors

šilumos ūkį valdo savivaldybės įmonė “Kauno energija”.

Pirmadienį paskelbtus savo pasiūlymus prezidentė argumentavo tuo, jog su komunalinių paslaugų įmonėmis susiję namo administratoriai rūpinasi ne gyventojų interesais, ekonomiškesniu šildymu ar vandens tiekimu, o atvirkščiai – yra suinteresuoti kuo didesniu vartojimu ir kuo brangesne namo priežiūra.

Šalies vadovė pripažino, kad įstatymų pataisas paskatino koncerno “Icor” įmonių dominavimas šilumos ūkyje. “Icor” ir jo valdomos įmonės, pirmiausia pastatų ir šilumos ūkio priežiūros įmonė “City Service”, veikia kartu su “Dalkia” – pastarosios valdoma “Vilniaus energija” ir “City Service” yra susijusios per tuos pačius akcininkus.

Registrų centro duomenimis, “Icor” akcininkai dalyvauja “Vilniaus energijos” ir “Dalkia Lietuvos” valdyme – “Icor” akcininkas Linas Samuolis vadovauja “Vilniaus energijai” ir “Dalkia Lietuvai”, o Andrius Janukonis yra šių abiejų įmonių valdybos narys ir “Dalkia Lietuva” valdybos pirmininkas.

Ukmergės rajono savivaldybė ir jai priklausanti įmonė “Ukmergės šiluma” už skolas rengiasi išjungti elektrą, šildymą ir vandenį privačiai bendrovei “Miesto energija, iš kurios pernai buvo perimtas miesto šilumos ūkis.

“Miesto energija” komunalinių mokesčių piktybiškai nemoka nuo praėjusios vasaros, skola jau siekia apie 30 tūkst. litų. Su įmonės vadovais buvo susirašinėjamą, bet jie skolos nepripažįsta ir į siunčiamus raginimus nereaguoja. Čia ne daugiabutis namas, tad rimtai svarstome galimybę išjungti “Miesto energijai” elektrą, šildymą ir vandenį”, -”Lietuvos rytui” sakė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys.

Pasak jo, sprendimą dėl to turės priimti bendrovės “Ukmergės šiluma” valdyba.

Bendrovės “Ukmergės šiluma” ir “Miesto energija” yra įsikūrusios viename pastate prie pagrindinės miesto katilinės.

Bendrovės “Miesto energija” direktorius Artūras Stravinskas neneigė, kad jo vadovaujama įmonė jau beveik pusmetį nemoka komunalinių mokesčių.

“Ukmergėje paskelbta ekstremali situacija. Tokiu atveju ją paskelbusieji už viską prisiima atsakomybę ir numato išteklius, kaip ir iš kur padengs su tuo susijusias išlaidas. Jei nėra teisėto pagrindo ekstremaliai situacijai skelbti ar tęsti, manau, galima nemokėti už tas paslaugas, dėl kurių teikimo miesto valdžia ir paskelbė ekstremalią situaciją”, – sakė A.Stravinskas.

Pasak jo, “Miesto energija” su šilumą tiekiančia bendrove “Ukmergės šiluma” nėra sudariusi sutarties ir neturi jokių apskaitos prietaisų, kurie parodytų jos suvartotos šilumos kiekį.

Centralizuotai šilumos energiją tiekianti bendrovė “Kauno energija” nuo vasario vartotojams nedidins šilumos kainos.

Tokį sprendimą pirmadienį priėmė bendrovės valdyba, skelbiama spaudoje.

“Kauno energijos” pranešime sakoma, kad šilumos kaina nedidėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės, nepaisant to, kad perkamų dujų kaina nuo 2010 metų pradžios padidėjo 6,38 procento.

Šilumos kaina miesto gyventojams paskutinį kartą keitėsi lapkritį – tuomet ji sumažėjo 5 procentais.

Vienanarė šilumos kaina, kai ji tiekiama iš gyventojams priklausančių šilumos punktų, Kaune siekia 25,59 cento už kWh (su PVM), o iš tiekėjui priklausančių šilumos punktų – 26,52 cento už kWh.

Šilumos energijai taikomas 9 proc. PVM tarifas.

Termofikacinės elektrinės stengiasi parduoti daugiau energijos per Lietuvos elektros biržą “BaltPool”,

Tai ypač pastebima atšalus orams, tačiau gautas pajamas įmonės naudoja savo reikmėms. Tuo tarpu skandinavai dėl to pigina šilumą gyventojams, rašo “Lietuvos rytas”.

“Šį sezoną termofikacinės elektrinės pasiūlo daugiau ir pigesnės elektros. Pernai šilumos gamintojai nebuvo tokie aktyvūs kaip dabar”, – “Lietuvos rytui” tvirtino Lietuvos elektros biržos “BaltPool” aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Šilumą gaminančios elektrinės gali gaminti ir elektrą, tai ypač pastebima atšalus orams. Gautas pajamas įmonės naudoja savo reikmėms. Tuo tarpu skandinavai dėl to pigina šilumą gyventojams.

„Šį sezoną termofikacinės elektrinės pasiūlo daugiau ir pigesnės elektros. Pernai šilumos gamintojai nebuvo tokie aktyvūs kaip dabar”, – „Lietuvos rytui” tvirtino Lietuvos elektros biržos „BaltPool” aptarnavimo skyriaus vadovas Valdas Jurkevičius.

Tiksliai sunku nustatyti, kokią rinkos dalį sudaro šilumininkai. Tačiau jie neslepia planų šiais metais daugiau elektros patiekti į rinką. Tik šilumos vartotojams – jokios naudos.

„Ketiname parduoti daugiau elektros. Tačiau sunku pažadėti, kad dėl to šiluma gali pigti. Elektros kainos biržoje – neprognozuojamos, tad sunku pasakyti, ar visada atsiras pirkėjų”, – teigė laikinosios sostinės gyventojams šilumą gaminančios Kauno termofikacinės elektrinės vadovas Antanas Pranculis.

Pasak jo, sunku konkuruoti su rusiškos elektros tiekėjais, kurie naktį gali pasiūlyti daugiau pigesnės elektros. „Mes pigesnės elektros galime pagaminti esant labai žemai temperatūrai”, – pridūrė A.Pranculis.

Skandinavijos šalių šilumos gamintojai gyventojams mažina šilumos kainą, jei į rinką parduoda daugiau elektros. Taip gautomis pajamomis jie kompensuoja šilumos kainą. Ar įmanomas toks scenarijus Lietuvoje?

„Abejoju. Šilumos kaina mažėtų tuo atveju, jeigu gamintojai parduotų visą pagamintą elektrą. Tačiau dabar pardavimas nepastovus, nes rusiškos elektros tiekėjai pasiūlo geresnes kainas”, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas.

Be to, šilumos kainas ir įmonių pelningumą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Pasigenda viešumo

* Nepriklausomas šilumos ūkio ekspertas R.Zabarauskas mano, kad šilumos gamintojai turi galimybių sumažinti šilumos kainą.

* „Kiek jie uždirba iš elektros gamybos – nėra plačiai žinoma. Mano manymu, tai įslaptinta.

* Pajamomis už elektrą galima sumažinti sąnaudas, o vartotojai džiaugtų-si pigesne šiluma”, – pažymėjo ekspertas.

Pasaulio valiutų biržose krentantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu mažina gamtinių dujų kainas, tad jau nuo lapkričio 1 d. pigs Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) gaminama šiluma. Kaina mažinama beveik 6 proc. – iki 14,08 cento už kilovatvalandę.

“Gamtinių dujų kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis šilumos gamybos kainą. Kadangi dujų kainų skaičiavimo formulė susieta ir su JAV dolerio kurso pokyčiais, pingantis doleris įtakoja ir Kaune gaminamą šilumos kainą. Tai ypač aktualu vartotojams prasidėjus šildymo sezonui”, — sakė KTE generalinis direktorius Antanas Pranculis.

Šilumos gamybos kaina kogeneracinėse elektrinėse taip pat priklauso ir nuo elektros energijos supirkimo tvarkos. Jei valstybės institucijos nustatytų nepalankias elektros energijos supirkimo kainas, mažėtų galimybės atpiginti šilumą.

Galutinę šilumos kainą vartotojams nustato Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama “Kauno energija”. Ji tiekia šilumą Kauno vartotojams.

Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, šiuo metu Kauno vartotojai moka už šilumą mažiau negu šešiolikos Lietuvos miestų (Alytaus, Marijampolės, Telšių ir kt.) gyventojai.

Vilniaus savivaldybė, siekdama šilumos gamyboje gamtines dujas pakeisti biokuru, ketina skelbti apie 700 mln. litų vertės investicijų konkursą.

Savivaldybė artimiausiu metu ketina pasirašyti sutartį su konsultantu, kuris atliktų studiją ir įvertintų, kokiomis sąlygomis būtų galima pritraukti investuotoją.

Vilniaus šilumos tinklų direktorius Arūnas Keserauskas spaudos konferencijoje teigė, jog sutartis kitą savaitę tikriausiai bus pasirašyta su advokatų kontora “Bernotas & Dominas Glimstedt”, kuri studiją atliks už maždaug 100 tūkst. litų.

Anot mero Viliaus Navicko, perėjus prie biokuro šiluma vilniečiams kainuotų mažiau. Šiuo metu vilniečiai už šilumą moka 23 centus už kilovatvalandę (su PVM).

“Ta kaina, kuri yra Skandinavijoje, yra vienas mūsų pagrindinių tikslų. Šiandien Skandinavijoje yra 16-17 centų už kilovatvalandę”, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V.Navickas.

“Galėtume turėti tokią kainą, ir ta kaina būtų naudinga ne tik vilniečiams, bet ir skaidri”, – pridūrė jis.

“Su konsultantu išnagrinėsime visas galimybės dėl projekto finansavimo. Mes linkstame prie to, kad skelbsime konkursą investuotojui, konsultantas padės parengti konkurso sąlygas ir kitus dokumentus”, – teigė A.Keserauskas.

Anot jo, investicijos siektų apie 700 mln. litų.

Jis teigė manantis, kad investuotojo konkursas galėtų būtų paskelbtas jau per kelias savaites. Anot jo, pinigai turėtų būti investuoti iki 2017 metų.

“Mes į investicijas žiūrime vartotojo akimis – jeigu investicija padaryta, mažinant tarifą, mes už tokią investiciją. Investicija, kuri didina tarifą, yra nepriimtina. Šiuo atveju filtrai, kuriuos pasiūlė Kauno technologijos universitetas, didina tarifą”, – teigė A.Kaserauskas.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės taryba nepritarė siūlymui dar dvidešimčiai metų – nuo 2017 iki 2037 metų pratęsti Vilniaus šilumos tinklų nuomą Prancūzijos koncernui “Dalkia” . Tik su tokia sąlyga “Dalkia” sutiktų investuoti į perėjimą prie biokuro.

Remiantis Kauno technologijos universiteto galimybių studija, tam, kad Vilniaus miestas atitiktų būsimus taršos reikalavimus, į Vilniaus šilumos tinklus reikėtų investuoti nuo 450 mln. iki 1,2 mlrd. litų.

“Vilniaus energija” 2002 metais įsipareigojo iki 2017 metų į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 metų vasaros pradžios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas – 518,2 mln. litų.

Šią savaitę dažniausiai aptarinėsime, kiek virš 30 laipsnių pakilo oro temperatūra. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos budinti sinoptikė Ieva Nariūnaitė “Veidui” teigė, kad oras jau savaitės pradžioje gali įkaisti iki 34 lapsnių. Sinoptikė priminė, kad absoliutus temperatūros maksimumas Lietuvoje pasiektas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose, kai buvo užfiksuota 37,5 laipsnio karštis.

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė priduria, kad šiuo metu karšta ir kitose šalyse aplink Lietuvą – tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje. “Aukšto slėgio sritis, keliaujanti iš pietinių rajonų, atneša mūsų kraštui nebūdingus karščius. Jeigu jie truktų vieną dieną, būtų nieko nuostabaus, bet jie žada užsibūti savaitę. Ką gali žinoti, jeigu ciklonas užtruks ilgiau, gal ir 1994 m. rekordas bus viršytas. Tada karšti orai laikėsi devynias dienas ir Lietuvą ištiko sausra. Žmonėms siūlyčiau dažniau atkreipti dėmesį į karščio indekso prognozę Hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje. Lentelėje nurodome, kokiam drėgnumui esant žmogus jaučia dar didesnį karštį, negu rodo termometras”, – paaiškino specialistė.

O Vilniaus universiteto greitosios pagalbos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vedėjas Algimantas Pamerneckas pataria karštomis dienomis neužmiršti pagrindinių taisyklių: nešioti kepurę nuo saulės ir išgerti ne mažiau kaip tris litrus skysčių per dieną. Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. O poisiaujantiems ypač rekomenduojama nesideginti vidurdienį.

Seimas nutarė nesvarstyti siūlymo sudaryti laikinąją komisiją, kuri tirtų, ar teisėti ir skaidrūs Vilniaus miesto valdžios ketinimai šilumos ūkį dar 20 metų patikėti valdyti Prancūzijos bendrovei “Dalkia”.

Už balsavo 44 Seimo nariai, prieš – 11, o susilaikė 38 parlamentarai ir projektą dėl komisijos sukūrimo iniciatoriams atidavė tobulinti.

50 parlamentarų Seimui siūlė sudaryti parlamentinę komisiją, kuri per 45 dienas ištirtų, ar Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimas būtų neteisėtas ir neskaidrus, bet ir aiškintųsi aplinkybes, kuriomis buvo priimtos šalies vadovės vetuotos Šilumos ūkio statymo pataisos.

Konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis pasiūlė ne komisijomis spręsti problemą, o uždrausti savivaldybių tarybose esantiems partiečiams balsuoti už abejotino skaidrumo projektus.

“Ir meskime iš partijų, jeigu jie nevykdo pavedimų”, – sakė parlamentaras.

Naujos parlamentinės komisijos sukūrimo iniciatorių vardu kalbėjęs “tvarkietis” Valentinas Mazuronis tvirtino, kad siūlymas dirbti tokiai komisijai esąs “iš nevilties, matant, kaip savivaldybių tarybos tarnauja verslui”.

“Tokių savivaldybių lyderis – Vilniaus mieto savivaldybė. Premjere, pastatykite į vietą savo partijos narį – Vilniaus miesto merą, jeigu nedrįstate pasodinti”, – sakė parlamentaras.

Pasak jo, komisija ne tik turėtų pateikti išvadas dėl Vilniaus šilumos ūkio nuomos, bet ir pasiūlyti pataisas, kurios neleistų panašių atvejų kituose miestuose.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pasiūlė komisijai analizuoti, kaip “Vilnius buvo į tokią sutartį su “Dalkia” įtrauktas”.

“Jau tada, 2002-iaisiais, kai buvo sutartis su “Dalkia” pasirašoma, apie galimus pavojus buvo įspėjusi Valstybės kontrolė, kuri nurodė, kad sutartis gali sukelti neigiamų pasekmių ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai”, – pareiškė V.Mazuronis.

Pasak jo, verslininkams išnuomotose šilumos įmonėse kainos yra didesnės net kelis kartus negu tose, kurias valdo savivaldybės.

Konservatorių-krikdemų partijos Vilniaus skyrius yra uždraudęs sostinės tarybos valdančiojoje koalicijoje daugumą sudarantiems partiečiams balsuoti už sutarties su “Dalkia” pratęsimą.

“Dalkia” jos valdomoje bendrovėje “Vilniaus energija”, kuri nuomojasi Vilniaus šilumos tinklus, ketina įrengti biokuro katilus. Tačiau “Dalkia” investuotų tik su sąlyga, kad savivaldybė su įmone 2016-ųjų pabaigoje besibaigiančią sutartį pratęstų dar 20-čiai metų.

Gegužės viduryje sostinės savivaldybės taryba iš esmės pritarė, kad klausimas dėl šilumos ūkio nuomos koncernui “Dalkia” toliau būtų svarstomas. Miesto valdžioje esanti opozicija tvirtina, kad sutartis būtų naudinga koncernui “Icor” (buvusi “Rubicon Group”).

Teigiama, kad tuometinis “Rubicon” prancūzų “Dalkia” atvedė į Lietuvą ir iki šiol abi įmonės yra partnerės – didžiąją dalį šilumos tinklų remonto darbų užsakymų gauna “Icor” priklausančios bendrovės “City servise” ir ” Axis Industries”. Neabejojama, kad diegiant naujus biokurui naudoti reikalingus įrenginius “Icor” grupės įmonės nesiskųstų užsakymų gausa.