Išmaniuoju telefonu valdomas automobilis, namas, perspėjantis apie pratrūkusį vamzdį ar dingusią elektrą, be žmogaus įsikišimo vykdoma šilumos tinklų apskaita – tai ne fantastika, o tikrovė. Visi šie sprendimai buvo sukurti panaudojus naujausias ITT technologijas. „Veidas“ pasidomėjo, kokia yra šiandieninė M2M verslo Lietuvoje padėtis ir raidos tendencijos.

„Machine-to-machine“ (M2M), arba „įrenginio įrenginiui“, terminu vadinamos technologijos, leidžiančios įrenginiams keistis informacija. Duomenys perduodami laidais arba belaidžiu ryšiu.
M2M sprendimai patenka į vadinamąją daiktų interneto kategoriją, apie kurią jau ne pirmus metus kalbama kaip apie vieną pagrindinių telekomunikacijų augimo krypčių. M2M paslaugų spektras yra be galo platus. Viena populiariausių – įvairių skaitiklių (elektros, vandens, dujų) duomenų rinkimas ir perdavimas į komunalines paslaugas teikiančių bendrovių centrus. Į M2M kategoriją patenka ir įvairios transporto kontrolės sistemos, leidžiančios realiuoju laiku kompiuteryje matyti transporto priemonių buvimo vietą, nuvažiuotą kelią ar degalų sąnaudas.
Pats daiktų internetas (angl. „Internet of Things“), kurio atskiras atvejis yra M2M, dažnai vadinamas viena perspektyviausių verslo plėtros sričių ir netgi savotiška trečia didžiąja mobiliojo ryšio inovacija (po pokalbių mobiliuoju telefonu ir mobiliojo interneto).

Milijardai išmaniųjų įrenginių

Internetas neišvengiamai plinta ne tik tarp planetos gyventojų, bet ir įvairiuose prietaisuose: mašinose, buitinėje technikoje, fotoaparatuose. Šiam plitimui labai didelį pagreitį davė mobiliojo interneto atsiradimas. Mobiliosios technologijos leidžia „įsiūti“ duomenų siųstuvus ir imtuvus į įrenginius, kurie anksčiau buvo sunkiai pasiekiami arba iš viso nepasiekiami, pavyzdžiui, į visuomeninį ir asmeninį transportą, atokiau nuo komunikacijos linijų esančius objektus.
Rinkos tyrimų bendrovės „Harbor Research“ skaičiavimais, 2010 m. pasaulyje buvo per 5 mlrd. išmaniųjų įrenginių, tokių kaip bankomatai ar pardavimo automatai, ir apie 20 mlrd. įvairiausių jutiklių, valdiklių, procesorių bei kitos į techniką integruotos elektronikos, leidžiančioms mašinoms bendrauti tarpusavyje. Dalis šios milžiniškos armijos sukauptų duomenų yra perduodami mobiliaisiais tinklais. Analitikų teigimu, 2010 m. mobiliųjų prisijungimų buvo jau 160 milijonų. Šis skaičius sparčiai didės ir 2014 m. turėtų pasiekti per 490 mln.
Mobilieji M2M tinklai labiausiai paplitę Europoje: „Harbor Researh“ duomenimis, per 40 proc. visų prisijungimų tenka Senajam žemynui. To priežastis labai paprasta – Europa kol kas turi labiausiai išplėtotą mobiliojo ryšio ir mobiliojo interneto infrastruktūrą bei rinką.

Perspektyvos Lietuvoje

Tikslių duomenų apie M2M tinklų skverbtį Lietuvoje nėra, tačiau šioms technologijoms skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Kaip teigia bendrovės „Omnitel“ viceprezidentas Rytis Ambrazevičius, „įrenginys įrenginiui“ tipo paslaugomis Lietuvoje naudojasi verslas, ieškantis naujų būdų augti ir savo veiklai pritaikytus telemetrijos sprendimus matantis kaip inovacinį, efektyvumą didinantį bei sąnaudas optimizuojantį kelią.
„Omnitel“ dideles telemetrijos sprendimų plėtros perspektyvas mato pritaikant platų išmanųjį 3G interneto tinklą. „Pastaruoju metu tobulėjant telemetrijos sprendimams atsiranda sąlyčio taškų su mobiliųjų aplikacijų rinka, o tokiems sprendimams įgyvendinti reikia didelių paketinių duomenų. Todėl didelė reikšmė teikiama išvystytam 3G ryšiui ir mūsų, kaip mobiliojo ryšio operatoriaus, tikslas yra ne tik bendradarbiauti su partneriais kuriant sprendimus, bet ir plėtoti bei modernizuoti spartaus mobiliojo interneto tinklą, kuris yra neatsiejama visų ateities telemetrijos sprendimų dalis“, – teigia R.Ambrazevičius.
Kitas „Veido“ kalbintas pašnekovas, bendrovės „App Camp“ generalinis direktorius Tomas Martūnas, M2M technologijų plėtrą taip pat sieja su išmaniaisiais telefonais ir jiems skirtomis mobiliosiomis programėlėmis. „Visi mūsų produktai paremti mobiliuoju internetu“, – pabrėžia mobiliąsias programėles kuriančios įmonės vadovas ir priduria, kad kartais mobilusis internetas yra vienintelis būdas vartotojams ir sistemoms keistis informacija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-39) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Savivaldybėms nesugebant tinkamai atlikti šilumos ūkio savo miestuose priežiūros – savo konstitucinės pareigos, Vyriausybė ir Seimas gali kelti klausimą apie tiesioginio valdymo įvedimą, sako premjeras Andrius Kubilius.

„Jeigu savivaldybės nesugeba vykdyti joms pagal Konstituciją tenkančių pareigų ir atsakomybės, Konstitucijoje numatyta labai aiški veiksmų logika. (…) Jeigu visiškai yra nesitvarkoma, noriu priminti, kad tokiu atveju Vyriausybė ir Seimas gali kelti klausimą, kaip numatyta Konstitucijoje, ar iš tiesų gali toliau savivaldybė bendrai tvarkytis, ar nereikia kelti klausimo apie tiesioginius valdymus ir panašius dalykus“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ teigė Premjeras.

ELTOS pranešimu, A. Kubilius pabrėžė, jog Vyriausybė daro viską, kad už dujas būtų mokama mažiau – siekiama pastatyti suskystintų dujų terminalą, pertvarkant dujų ūkį, tačiau šilumos vartojimo išaugimas Vilniuje su dujų kaina nesusijęs.

Pasak Vyriausybės vadovo, už šilumos ūkio priežiūrą atsakingos savivaldybės ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei jo koalicijos partneriai tai turi suvokti, o tai, ką jie daro dabar, kaltindami Vyriausybę – “grynas politikavimas”, dengiant savo klaidas. Šilumos ūkio tvarkymą būtent išskirtinai Vilniuje Premjeras apibūdino kaip neskaidrų ir sakė, kad nei A. Zuoko, nei „Vilniaus energijos“ vadovų paaiškinimai dėl situacijos nėra įtikinami.

“Vilniaus mieste savivaldybės ir šilumos ūkio vadovai kol kas nesugeba pripažinti, kad jiems reikia ištaisyti klaidas ir grąžinti tai, kas galbūt buvo nesąžiningai paimta iš vartotojų. Galų gale, aš tikiu, kad į visus klausimus atsakymus rasti padės ir teisėsaugos institucijos”, – teigė A. Kubilius.