Šilumos ūkio įstatymo pataisos galėtų sukelti “kainų spiralės” principą ir sudarytų galimybes kai kuriems šilumos gamintojams gauti nepagrįstą pelną vartotojų sąskaita, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Antikorupcinį vertinimą atlikusi įstaiga nurodė, kad tokias galimybes sudaro numatyta šilumos, pagamintos nepriklausomų gamintojų iš biokuro, atsinaujinančių energijos šaltinių, deginant atliekas, geoterminės energijos, supirkimo kainos metodika.

“Supirkimo kainos metodika sudaro galimybes gauti nepagrįstą pelną eilinių vartotojų sąskaita (…). Gali pradėti veikti “kainų spiralės” principas ir, priešingai projekto rengėjų tikslams, šilumos kainos galutiniams vartotojams ne mažės, o tik didės”, – sakoma išvadose.

STT Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistas Aivaras Raišys BNS sakė, kad “kainų suktuką” užprogramuoja galimybė vadinamajam nepriklausomam šilumos gamintojui pačiam nustatyti šilumos kainą.

“Numatyta, kad šilumos supirkimo kainas reguliuos ne Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, o pats gamintojas siūlys savo kainą, kuri negalės būti didesnė nei paties šilumos tiekėjo gamybos kaina. Abi kainos lygios, o, pavyzdžiui, sąnaudos iš bioenergetikos yra daug mažesnės, nei iš dujų. Todėl kainos praktiškai ne mažės, kaip tikėtasi, o gali didėti”, – BNS sakė pareigūnas.

STT specialistas teigė, kad tarnyba iš pat pradžių dalyvavo svarstant šias pataisas Seimo komitetuose ir pateikė savo pastabas, bet į jas niekas nereagavo.

STT išvadose rašo, kad įstatyme įtvirtintų nepriklausomų šilumos gamintojų pagamintos šilumos kaina bus nustatoma ne apskaičiavus realias sąnaudas, o ją nustatys pats šilumos gamintojas, ne didesnę negu bus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta kaina šilumai, pagamintai iš iškastinio kuro.

Neabejotina, kad nepriklausomi šilumos gamintojai siūlys didžiausią galimą šilumos kainą, o šilumos tiekėjas privalės pagal ją supirkti. Tokiu atveju gali išaugti savikaina ir dėl to būtų pagrindas kreiptis į Kainų komisiją su prašymu pakelti kainą. Iškart po to kainą galėtų pakelti ir nepriklausomi gamintojai.

Prezidentė penktadienį šias Seimo priimtas įstatymo pataisas vetavo. Šios iniciatyvos parlamente autorius – Seimo narys konservatorius Jonas Šimėnas. Jis yra dirbęs Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos LITBIOMA direktoriumi. Jo darbo pobūdis buvo įvardijamas kaip “biomasės ir biokuro gamybos ir naudojimo plėtra”.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritarė Seimo patvirtintoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio 10 straipsnio pakeitimo įstatymą.

„Seimo priimtos pataisos palieka akivaizdžias spragas šilumos gamybos monopolininkams pelnytis gyventojų sąskaita, nevaržomai didinant šilumos kainą, prisidengus biokuro ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimu šilumos energijai gaminti. Tokių pataisų inicijavimas ir priėmimas Seime atspindi ne daugumos Lietuvos žmonių , o siaurus šilumos verslo ir jo lobistų interesus”, – teigia valstybės vadovė.

Prezidentės nuomone, Šilumos ūkio įstatymas kaip tik ir turėtų užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, įdiegti konkurenciją šilumos gamybos rinkoje, įteisinti energijos šaltinių įvairovę, kas , kartu paėmus, turėtų atpiginti gyventojams kainas už šildymą. Tuo tarpu Seimo priimtos pataisos, pasak prezidentės, atvertų kelią šilumos monopolį turinčiam verslui iš biokuro gaminamą šilumą pardavinėti tokiomis pat kainomis, kaip ir iš gamtinių dujų pagamintą energiją, nors iš tikrųjų biokuro pagaminta šiluma yra pigesnė, nei dujų.

Valstybės vadovė siūlo savo pataisas, kurios sustiprins šilumos gamybos ir pardavimo kontrolės mechanizmą, o vartotojams garantuos mažesnes kainas. Prezidentė kartu siūlo apsvarstyti ir platesnės apimties šilumos ūkio reformą, kuri užtikrintų efektyvią konkurenciją ir pakeliamas kainas gyventojams, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.