BFL

Antradienį po pietų Klaipėdos centre užterštumas kietosiomis dalelėmis normą viršijo 3 kartus, pranešė Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Biuras padidėjusią taršą uostamiestyje sieja su gaisru Šilutės rajone esančiame Traksėdžių durpyne.

“Vakar kilęs gaisras durpyne, Šilutės rajone, gerokai pablogino oro kokybę Klaipėdos mieste. Vakar centrinėje miesto dalyje užterštumas kietosiomis dalelėmis normas viršijo 2,5 karto. Situacija šiandien ryte pagerėjo, tačiau po pietų, pasikeitus vėjo krypčiai, užterštumas vėl suintensyvėjo. 15 val. duomenimis, Klaipėdos centre užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija net 3 kartus”, – teigiama pranešime.

Specialistai įspėja gyventojus saugoti sveikatą.

“Norime įspėti kad nėščiosios, vaikai ir asmenys, kurie serga kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, vengtų ar ribotų buvimo lauke laiką. Lopšelių-darželių darbuotojus raginame nevesti vaikų žaisti į lauką. Reikėtų atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke, neatidarinėti langų bei orlaidžių. Važiuojantiems autotransporto priemonėmis rekomenduojama sandariai užsidaryti langus”, – pranešime cituojama Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Dainora Bielskytė.

Gaisras Traksėdžių durpyne kilo pirmadienį po pietų. Antradienį nepavykstant numalšinti ugnies Kintų seniūnijoje pirmadienį užsidegusiame Traksėdžių durpyne, vietos ugniagesiams padėti atvyko Klaipėdos, Gargždų, Šiaulių, Kauno ugniagesiai ir kariai.

Ugniagesių teigimu, gaisro gesinimą apsunkina aukšta temperatūra ir stiprūs vėjo gūsiai, jie ugnį išnešioja po visą durpyno teritoriją.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė pirmadienį dėl gaisro paskelbė ekstremalią situaciją Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijose.

Ugniagesiai rekomenduoja Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijų gyventojams, esantiems dūmais užterštoje zonoje, uždaryti namų, tvartų duris, langus, stoglangius ar kitas angas, nepalikti atvirose teritorijose esančių naminių gyvulių ir paukščių.

BFL

Antradienį nepavykstant numalšinti ugnies Šilutės rajono Kintų seniūnijoje pirmadienį užsidegusiame Traksėdžių durpyne, vietos ugniagesiams padėti atvyko Klaipėdos, Gargždų, Šiaulių, Kauno ugniagesiai ir kariai. Gaisrui gesinti naudojama 11 gaisrinių autocisternų, dvi vandens siurblinės stotys, du gaisrinių žarnų automobiliai, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Šį didžiulį gaisrą ugniagesiams padeda gesinti 60 karių iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionų. Paprašyta antrojo sraigtasparnio sraigtasparnio pagalbos. Ugnį malšina ir durpyno darbininkai su sunkiąja technika. Anot PAGD, šiuo metu durpės bendrovės “Klasmann-Deilmann Šilutė” durpyne atvira liepsna atskirais židiniais dega apie 100 hektarų plote.

Visas durpyno plotas – 1500 hektarų. Ugniagesių teigimu, gaisro gesinimą apsunkina aukšta temperatūra ir stiprūs vėjo gūsiai, jie ugnį išnešioja po visą durpyno teritoriją. Dėl didelio vėjo gaisras buvo persimetęs į šalia esantį mišką, tačiau jis buvo lokalizuotas. Šiuo metu gesinami atskiri jo židiniai.

Antradienį ryte į gaisravietę atvyko ir gaisro gesinimo vadovavimą iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos perėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų sudarytas štabas, kuriam vadovauja PAGD direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė pirmadienį dėl gaisro paskelbė ekstremalią situaciją Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijose. Atskirų sodybų gyventojams buvo pasiūlyta evakuotis, tačiau jie atsisakė. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pirmadienį atliko oro taršos matavimus ir nustatė, kad uostamiesčio centrinėje ir pietinėje dalyse oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršijo leistiną kiekį net 2,33 karto. Antradienį atlikus naujus oro taršos matavimus, paaiškėjo, kad užteršimas neviršija nustatytos normos.

PAGD rekomenduoja Šilutės, Saugų ir Kintų seniūnijų gyventojams, esantiems dūmais užterštoje zonoje, uždaryti namų, tvartų duris, langus, stoglangius ar kitas angas, nepalikti atvirose teritorijose esančių naminių gyvulių ir paukščių. Gaisras Traksėdžių durpyne kilo pirmadienį po pietų.

BFL

"Veido" archyvas

Bene didžiausią nuostabą kelia Kauno ir Šalčininkų santykis su savo praeitimi

Kaunui šiemet sukanka 650 metų, Šalčininkams – 700, Šilutei – 500, o dar visai jaunas Neringos miestas minės pirmąjį savo 50-metį. Tačiau vieniems miestams tai svarbu, o kitiems – buvę nebuvę.

Bene didžiausią nuostabą kelia antrojo Lietuvos miesto – Kauno santykis su savo praeitimi. Pastaraisiais metais įvykdytas precedento neturintis viduramžių pilies pavertimas viduramžių ir modernios architektūros hibridu, regis, tėra simptomas, atskleidžiantis šio miesto valdančiojo elito požiūrio į savo istoriją problemas.

Priminsime, kad pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Kaunas paminėtas 1361 m. vasarą, kada, kaip rašo Vokiečių ordino kronikininkas Vygandas Marburgietis, maršalas Heningas Šindekopfas “paskyrė žygį iš Įsruties į Kauną ir atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių”. Žygis buvo surengtas kunigaikščiui Kęstučiui esant kryžiuočių nelaisvėje ir turėjo padėti pasiruošti kitais metais planuojamam Kauno pilies puolimui: Ragainės komtūrui Henrikui Šioningenui buvo pavesta “su prisiųstais jam meistrais išžvalgyti ir nustatyti Kauno pilies ir mūrų storumo, gilumo ir aukštumo, ir pastatyti mašinų, sienodaužių ir t.t. bei pranešti tų duomenų magistrui”. Kitais metais po atkaklios kovos Kauno pilis iš tiesų buvo sugriauta, o ją gynęs Kęstučio sūnus Vaidotas pateko į kryžiuočių nelaisvę.

Tad Kauno istorijos pradžia – lietuvių kovų su kryžiuočiais sūkuriuose. Negalima sakyti, kad ši istorija niekam neįdomi. Dar 1995 m. išleistoje Jurgio Okso knygelėje “Kaunas karo su kryžiuočiais epochoje” bei pernai pasirodžiusioje prof. Zigmanto Kiaupos “Kauno istorijoje” šiems įvykiams skirtas deramas dėmesys. Trūksta iš esmės tik Kauno politikų ir valdininkų dėmesio.

Šiemet solidų jubiliejų galintis švęsti Kaunas pritraukė nemažą užsienio svečių būrį – nuo 1998 m. švenčiama Miesto diena buvo sutapatinta su gegužės 19–22 dienomis Kaune vykusių 31-ųjų Tarptautinių Hanzos dienų renginiais. Rotušės aikštė mirgėjo nuo dešimčių įvairiausių Hanzos miestų atstovų palapinių, kuriose šie miestai buvo pristatomi, dalijama informacinė literatūra.

Tačiau, skersai išilgai išvaikščioję visą šventiniais renginiais šurmuliuojantį Kauno senamiestį, neradome nė menkiausios užuominos apie šiemet švenčiamą 650 metų Kauno jubiliejų. Tik virš savivaldybės pastato buvo iškeltas įrašas, kad Kauno savivaldybei sukanka 603 metai… Nieko apie jubiliejų neužsiminta ir šventine proga keliomis užsienio kalbomis (bet ne lietuviškai!) išleistame “Kauno gide”. Jo tekste, tiesa, 1361-ųjų data bent paminėta, nors ir neminint jubiliejaus, o Hanzos dienų programoje neatsirado nė tokių užuominų.

Šventės proga atidaryta suniokota Kauno pilis lyg pasityčiojimui kvietė lankytojus išilgai sienos įrengtais moderniais laiptais kopti tik į moderniąją dalį, išvengiant bet kokio kontakto su senąja Kauno pilimi. Atkakliausi lankytojai, tiesa, galėjo nusileisti ir į istorinius pilies bokšto aukštus, bet apačioje rasdavo uždarytas pilies dalis ir būdavo priversti lipti atgal į “mikšiapilį”, kaip modernų antstatą jį sukūrusio architekto vardu praminė kai kurie kauniečiai. Čia, moderniame “stiklainyje”, įsikūręs turizmo informacijos centras net turėjo savotiškos informacijos apie pačią pilį, išspausdintos spausdintuvu ant A4 popieriaus lapo.

Besižvalgydami pilies apylinkėse, Santakoje pastebėjome savotiškų modernaus meno pavyzdžių – iš suniokotų knygų sulipdytų “meno kūrinių” (vienas buvo iš knygų sustatyti stulpai, mirkstantys nuo pavasarinio lietaus šuorų, kitas iš tolo atrodė kaip šiukšlina pieva, iš tikrųjų prismaigstyta dažais išterliotų knygų). Išniekintos knygos šalia išniekintos pilies – ar gali būti geresnis barbarybės simbolis?

Žinoma, tuo nenorime pasakyti, kad visoje šventėje nebuvo nieko, verto dėmesio. Šiuo atveju kalbu tik apie oficialiojo miesto istorinę amneziją. Kauniečiai galėjo raudonuoti žvelgdami net ir į svečių iš Smolensko paviljoną. Šis miestas tik 2013-aisiais rengiasi minėti savo pirmojo paminėjimo 1150 metų jubiliejų, tačiau jau dabar į Kauną atvežtoje medžiagoje šis jubiliejus akcentuojamas ir populiarinamas. Tuo tarpu Kaunas gausiems užsienio svečiams pasirodė kaip miestas be istorinės atminties.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Kauno savivaldybei nepriklausanti įstaiga – Vytauto Didžiojo karo muziejus parengė parodą “Kauno pilis amžių tėkmėje”, skirtą Kauno paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 650-osioms metinėms, Vytauto Didžiojo universitetas surengė miesto jubiliejui skirtą mokslinę konferenciją, o Lietuvos paštas išleido šiai sukakčiai skirtą trijų pašto ženklų bloką. Kol kas bent tiek…

Šalčininkams sava istorija per sena?

Nuo Kauno istorine užmarštimi neatsilieka ir 700 metų jubiliejų pasitinkančių Šalčininkų savivaldybė. Šiuo atveju, regis, viskas suprantamiau. Lenkų rinkimų akcijos valdoma savivaldybė istorinės atminties požiūriu yra įstrigusi dvidešimtmetyje tarp 1919 ir 1939 m., kai šiame krašte šeimininkavo Lenkijos kariuomenė ir administracija. Šios savivaldybės kiekvienoje seniūnijoje nepamirštama paminėti Lenkijos nepriklausomybės dienos, o tolimieji viduramžiai, kada krašte dar niekas nekalbėjo lenkiškai, šios savivaldybės politikams tiesiog neįdomūs.

Kaip ir Kaunas, Šalčininkai iškyla kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. 1311 m. liepos 2 d. į Šalčininkų valsčių įsiveržę kryžiuočiai sudegino čia tris pilis. Tai buvo pirmas Prūsijos kryžiuočių įsiveržimas į patį Lietuvos valstybės centrą.

Šalčininkų jubiliejumi, jei kažkiek ir rūpinamasi, tai ne savivaldybės pastangomis. Kol kas, regis, tik Poškonių bendruomenės centras paskelbė Šalčininkų miesto vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700-osioms metinėms skirtą piešinių ir rašinių konkursą “Upytėlė teka, upytėlė plaukia… – Valstybingumo gyvasties šaltiniai”.

Šilutė rodo pavyzdį

Ne visur padėtis tokia liūdna. Kaip jubiliejų turi švęsti save gerbiantis miestas, ryžosi parodyti Šilutė. Nors Šilutės (Šilokarčemos) istorijos pradžia nesusijusi su jokiais dramatiškais istorijos įvykiais, šilutiškiai savo miesto 500 metų jubiliejų nusprendė paminėti ne menkiau nei Lietuvos tūkstantmetį.

Žinoma, Šilutė galbūt išsiskiria tuo, kad priklauso tai nedidelei Lietuvos miestų grupei, kuri žino ne šiaip savo pirmojo paminėjimo, o tikrąją įkūrimo datą. Mat būtent taip galima suprasti 1511 m. vasario 22 d. privilegiją, kuria Klaipėdos komtūras Michaelis Švabas suteikė Jurgiui Talaičiui privilegiją “laikyti šile karčemą”, aplink kurią ir išaugo Šilokarčemos – Šilutės miestelis.

Savo jubiliejaus proga Šilutė išsirūpino Lietuvos kultūros sostinės titulą ir parengė išties įspūdingą kultūrinių renginių programą, apie kurią informuojama specialioje interneto svetainėje www.silute500.lt. Čia rado vietos ir modernios, ir etninės kultūros renginiai, ir iškilmės, ir mokslinės konferencijos. Išties yra ko pasimokyti istorinės užmaršties kamuojamoms savivaldybėms!

Įvairialypės istorinės atminties zona

750 metų jubiliejų besiruošianti švęsti Utena remiasi 1261 m. rugpjūčio 7 d. Mindaugo aktu, kuriame Vokiečių ordinui užrašoma Sėlių žemė. Čia paminėta ir Utena. Deja, vertinant šį šaltinį moksliniu požiūriu, nekyla abejonių, kad tai XIV a. pabaigoje kryžiuočių pasidarytas falsifikatas. Seniausias patikimas Utenos paminėjimas tėra 1373 m. žinutė Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje. Tačiau uteniškių istorinėje savimonėje šiuo metu tvirtai įsišaknijusi 1261-ųjų data.

Paties Utenos savivaldybės mero vadovaujamas jubiliejaus organizacinis komitetas pagrindinius šventinius renginius planuoja rugsėjo mėnesį. Ketinama išleisti senosios ir dabartinės Utenos nuotraukų albumą, sukurti filmą apie Uteną. Gerai ar blogai, kad taip švenčiama moksliškai nepagrįsta sukaktis? Bet kuriuo atveju galbūt tokia istorinė atmintis geriau negu jokios…

Priešingą pavyzdį rodo Palanga, kuri šiemet galėtų švęsti net 850 metų jubiliejų, nes, pasak XV a. Kuršo vyskupų kronikos, danai 1161 m. birželio 15 d. puolė Palangą. Šia žinia dalis istorikų abejoja, nors tos abejonės ir ne taip akivaizdžiai pagrįstos, kaip dėl Utenos. Vis dėlto 1999 m. išleidę solidžią mokslinę “Palangos istoriją”, palangiškiai nusprendė pasikliauti ten išdėstyta šios datos kritika ir 2003 m. jau atšventė savo miesto 750 metų jubiliejų, skaičiuojamą nuo beveik šimtmečiu vėlesnio antrojo Palangos paminėjimo (1253 m.).

Tuo tarpu vienas jauniausių Lietuvos miestų Neringa, iš penkių Kuršių nerijos gyvenviečių sudarytas 1961 m., šiemet rengiasi švęsti savo 50-metį ir dėl istorinių šaltinių problemų neturi. Juk miesto įkūrimą dar prisimena ne vienas vyresnis neringiškis. Nors tai dar nesena istorija, Neringos savivaldybė neketina prisidėti prie savo istoriją užmirštančių savivaldybių.

Nedidelė Lietuva, o istorinės atminties kultūra taip skirtingai suprantama ir vertinama atskiruose jos miestuose! Yra ko savivaldybėms pasimokyti vienai iš kitos, yra galbūt ir valstybei ką veikti. Galbūt jau metas pagalvoti apie valstybės koordinuojamą regionų istorinės atminties politiką?

BFL

2011 metų Lietuvos kultūros sostinė Šilutė savaitgalį minės 500-ąsias miesto įkūrimo metines.

Jubiliejaus iškilmių svečių, kaip praneša rengėjai, laukia simfoninis rokas, lazerių šou ant bažnyčios, penkių šalies orkestrų maršas, gatvės spektakliai, olimpiečių pėdų alėja, vandens gladiatorių kovos.

Kraštiečių ambasadoje – Frydricho Bajoraičio bibliotekoje – penktadienį bus organizuojamas žaidimas “Taip ir Ne”.

Jubiliejaus šventės išvakarėse, penktadienio vakarą, prie Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčioje koncertą surengs Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Jubiliejinę dieną – šeštadienį – vyks orkestrų eisena centrine Lietuvininkų gatve, bus surengta penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinio paveldo produktų kūrėjų sueiga “Turgus kitaip”.

Taip pat įvyks chorų šventė, kurioje per 300 Šilutės moksleivių atliks dešimt populiariausių chorinių dainų. Renginio metu į dangų bus paleisti 500 balandžių.

Pirmą kartą Šilutės miesto švenčių istorijoje baigiamieji koncertai vyks dviejose vietose – Jaunimo gatvėje ir uoste. Vidurnaktį miestą nušvies fejerverkai.

Kultūros ministerija Šilutę yra paskelbusi 2011 metų Lietuvos kultūros sostine. Miesto gimtadienio renginiai yra kultūros sostinės programos dalis.

Rašytiniuose šaltiniuose Šilutė pirmą kartą paminėta 1511 metų vasario 22 dieną, kai Klaipėdos miesto komtūras Michaelis von Schwabe (Michaelis von Švabas) suteikė Georg Talat (Jurgiui Talaičiui) privilegiją “laikyti šile karčemą” su laukais, miškais, įdirbtomis dirvomis ir su teise laisvai žvejoti Kuršių mariose.

Dėl susikaupusių ledų Atmatos upėje toliau sparčiai kyla vanduo krašto kelio Šilutė-Rusnė septintame kilometre, informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Vandens gylis apsemtame kelio ruože 16 valandą siekė 65 centimetrus. Vien nuo šeštadienio 6 valandos ryto jis padidėjo 25 centimetrų.

Lengvieji automobiliai per apsemtą ruožą dar keliami specialia technika.

Šilutės rajone apsemti ir yra sunkiai išvažiuojami arba neišvažiuojami 12 rajoninių kelių ruožai, iš viso – apie 38 kilometrai. Vandens gylis juose siekia nuo 15 centimetrų iki 1,50 metro.

Pagėgių savivaldybėje taip pat apsemti ir yra neišvažiuojami septynių rajoninių kelių ruožai, iš viso – apie 46 kilometrai. Vandens gylis čia siekia nuo 20 centimetrų iki 1,30 metro.

Kelininkų duomenimis, šeštadienį pavakare magistralinių ir krašto kelių dangos daugiausia sausos. Eismo sąlygos geros.

Rajoninių kelių dangos taip pat daugiausia sausos arba apysausės, tačiau miškingose vietovėse vietomis dar yra apledėjusios ar padengtos patižusiu sniegu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kelio Šilutė-Rusnė apsemtame 397 metrų ilgio ruože vandens gylis 9 val. siekė 12 centimetrų.

Apsemtame ruože specialia technika stumdomos ledų sangrūdos. Lengvųjų transporto priemonių eismas iki pietų bus draudžiamas, tačiau po pietų tikimasi jį atnaujinti, BNS sakė Kelių direkcijoje.

Šiame rajone taip pat apsemti ir sunkiai išvažiuojami arba neišvažiuojami 12 rajoninių kelių ruožai, iš viso – apie 43 kilometrai. Vandens gylis – nuo 15 centimetrų iki 1,50 metro.

Pagėgių savivaldybėje apsemti ir neišvažiuojami septynių rajoninių kelių ruožai. Iš viso – apie 46 kilometrų. Vandens gylis – nuo 20 centimetrų iki 1,30 metro.

Eismo sąlygos magistraliniuose ir krašto keliuose neblogos. Šių kelių dangos daugiausia sausos arba drėgnos, tik vietomis dar yra likę provėžų.

Rajoninių kelių dangos padengtos prispaustu sniegu, vietomis apledėjusios. Apledėję žvyrkeliai šiurkštinami specialia technika.

+370 5 2058512

Šeštadienį Šilutėje posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) konstatavo, kad situacija pamaryje yra stabili ir pavasario potvyniui atsakingai pasirengta. Vietos specialistai savo ruožtu teigia, kad pavasarinė šiemetinio posėdžio banga bus didesnė už pirmąją.

“Turėjau galimybę ne tik išklausyti įvairių institucijų atstovų apie pasiruošimą pavasario potvyniui pamario krašte, tačiau ir praktiškai įsitikinti, kokia yra situacija. Šiuo metu pamario gyventojams pavojaus nėra. Manau, kad jei dėl oro sąlygos ir pasikeistų, pareigūnai yra puikiai pasirengę užtikrinti jų saugumą ir susisiekimą”, – šeštadienį Vidaus reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigia VESK vadovaujantis ministras R.Palaitis.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Romualdas Renčeliauskas BNS sakė, kad po posėdžio jaučiasi ramesnis, nors pabrėžė, jog antroji potvynio banga bus didesnė už pirmąją.

“Be abejo, esame ramesni, nes buvo atskirų ministerijų atstovai ir visi pareiškė, kad esant būtinumui mūsų nepaliks likimo valiai, o prisidės prie gelbėjimo darbų, – dėstė R.Renčeliauskas. – Laukiame antros potvynio bangos kovo mėnesį, ir jinai tikrai bus didesnė, nes žiemą temperatūra keičiasi, o pavasarį jau būna teigiama temperatūra, ir sniego tirpimas yra gerokai didesnis.”

R.Renčeliauskas taip pat sakė, kad vietos gyventojai pažadų dėl estakados kelyje tarp Šilutės ir Rusnės statybos neišgirdo, bet tikisi, jog į jų prašymus Vyriausybė įsiklausys.

“Be abejo, klausimas dėl estakados buvo keliamas, bet į klausimą, ar esant tokiai ekonominei padėčiai jinai iš tikrųjų bus statoma, atsakymo nebuvo duota. Bet nebuvo duota ir atsakymo, kad ji nebus statoma. Čia ne ministro kompetencija. Mes savo poreikį išsakėme ir, matyt, Vyriausybė bus informuota”, – sakė Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas.

VESK posėdyje Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, policijos, kariuomenės, pasienio, ministerijų ir savivaldybių atstovai aptarė savo pasirengimo pavasario potvyniui planus, išsakė pastabas bei pristatė siūlymus, kaip būtų galima užtikrinti kuo efektyvesnę pagalbą pamario gyventojams.

Pasak R.Renčeliausko, kova su stichija nemažai kainuoja – vien lengviesiems automobiliams perkelti per apsemtą kelią tarp Šilutės ir Rusnės šiemet jau išleista per 100 tūkst. litų. Šiuo metu automobiliai per šią atkarpą nekeliami. Kėlimas nutrauktas vandens lygiui viršijus 80 centimetrų. Dabar vanduo jau nuslūgęs žemiau šios ribos, bet vilkikų eismui trukdo ledai.

“Vieno vilkiko darbas su atlyginimu, amortizacija per dieną kainuoja apie 1 tūkst. 200 litų. Dirba keturi vilkikai, šiemet jie jau kėlė automobilius 21 dieną”, – pasakojo R.Renčeliauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kai kurie įsipareigojimai potvynio zonoje dėl lėšų stygiaus nėra įgyvendinami.

“Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniui programoje iki 2015 metų numatyta ir pylimų rekonstrukcija, ir kiti dalykai. Finansavimas šitos programos praktiškai yra labai labai mažas, tai aš asmeniškai pasiūliau – arba tą programą panaikiname, arba ją vykdome. Arba ją reikia koreguoti, nes jei yra programa ir Vyriausybė įsipareigoja, tai ji ir turi tai vykdyti”, – dėstė jis.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, šeštadienio posėdyje kalbėta ir apie potvynio ribojamas rusniškių galimybes balsuoti per artėjančius savivaldybių rinkimus. R.Palaitis pabrėžė, kad balsavimas – konstitucinė visų Lietuvos žmonių teisė ir ekstremaliose situacijose dirbančios pareigūnų pajėgos turi ją užtikrinti.

Šiuo metu ekstremali situacija paskelbta Pagėgių ir Šilutės rajonų savivaldybėse, ją koordinuoja specialiai įkurtas darbų koordinavimo štabas.

Aptarti pasirengimą pavasario potvyniui Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija renkasi ne rečiau kaip kartą per metus. Viena pagrindinių šios komisijos funkcijų – analizuoti šalies civilinės saugos sistemos būklę, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, imtis priemonių jam pagerinti.

Šių metų Lietuvos kultūros sostine išrinkta Šilutė, o po jos šį titulą perims Anykščiai ir Palanga.

Kultūros ministerija ketvirtadienį pranešė, kad vertinimo komisija nugalėtojus išrinko išnagrinėjusi 11 Lietuvos savivaldybių paraiškas. Šįkart vienu metu paskelbtos Kultūros sostinės 2011, 2012 ir 2013 metais.

“Projektai buvo vertinami atsižvelgiant į kultūrinių veiklų novatoriškumą ir aktualumą kultūros plėtrai, kultūros veiklų įtaką miestų tapatybės ir įvaizdžio kūrimui, išliekamąją vertę, veiklos tęstinumo perspektyvą, poveikį vietos bendruomenės kultūrinei aplinkai”, – pranešė Kultūros ministerija.

Pasak pranešimo, taip pat vertintas ir veiksmų planų aiškumas, nuoseklumas, projektų vykdytojų patirtis, biudžeto aiškumas bei pagrįstumas.

2010-ųjų Lietuvos kultūros sostine buvo Ramygalos miestelis Panevėžio rajone, 2009-aisiais šis titulas buvo suteiktas Plungei.

Iš saugomame muitinės angare laikomo sulaikyto vilkiko trečiadienį išnešti kontrabandiniai rūkalai.

“Lietuvos rytas” pranešė, kad trečiadienio pavakare pro Šilutės geležinkelio stotį einantys praeiviai užuodė šokolado kvapą. Jis sklido iš nuošalioje vietoje palikto vilkiko. Žvilgtelėjęs į pravertą jo puspriekabę, vienas šilutiškis išvydo netvarkingai išmėtytas šokolado dėžes. Supratęs, kad krovinys – be šeimininko, vyras paskambino policijai. Atvykusius kriminalistus ištiko šokas. Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad tai – tas pats vilkikas, apie kurio sulaikymą neseniai pranešė muitininkai.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Vakar pavakare pro Šilutės geležinkelio stotį einantys praeiviai užuodė šokolado kvapą. Jis sklido iš nuošalioje vietoje palikto vilkiko. Žvilgtelėjęs į pravertą jo puspriekabę, vienas šilutiškis išvydo netvarkingai išmėtytas šokolado dėžes.

Supratęs, kad krovinys – be šeimininko, vyras paskambino policijai. Atvykusius kriminalistus ištiko šokas.

Pareigūnai greitai išsiaiškino, kad tai – tas pats vilkikas, apie kurio sulaikymą neseniai džiaugsmingai trimitavo muitininkai.

Prieš porą savaičių Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai Panemunės kelio poste sulaikė saldžiu kroviniu užmaskuotą cigarečių kontrabandą.

Vilkike buvo 20 340 kg šokoladinės glazūros ir 1000 dėžių cigarečių. Kontrabandinių rūkalų vertė – du milijonai litų.

Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vilkikas nuvairuotas į muitinės posto angarą Lietuvos pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi ir užrakintas.

Išsigabenti šį kontrabandos krovinį iš muitinės angaro vagys turėjo daug laiko – jis ilgai buvo neiškrautas. Buvo laukiama, kol Panevėžyje esančiame konfiskuotų krovinių sandėlyje atsiras vietos.

Panemunėje esančiame angare saugomi sulaikyti nelegalūs kroviniai ir juos gabenusios transporto priemonės.

Jis stebimas vaizdo kameromis, apšviestoje teritorijoje visą parą budi keli pareigūnai.

Tačiau niekas nematė, negirdėjo ir iki vakar pavakarės, pasirodo, net nenujautė, kad užrakintas ir saugomas vilkikas yra mįslingai dingęs.

„Mums dieną paskambino Šilutės policijos kriminalistai ir pranešė aptikę vilkiką jau be cigarečių krovinio.

Tai tikras akibrokštas, kad iš saugomos mūsų posto teritorijos dingo baudžiamosios bylos įkalčiai”, – vakar piktinosi Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Rimkevičius.

Pasityčiota jau ne pirmą kartą

* Prieš trejetą metų panašiai buvo apvogtas Pagėgių pasienio rinktinės konfiskuotų kontrabandinių rūkalų sandėlis.

* Jį vagys įžūliai ištuštino po to, kai jame saugomais kontrabandos įkalčiais tuomečiam šalies vadovui Valdui Adamkui gyrėsi pasieniečių vadas Saulius Stripeika.

* Ši baudžiamoji byla neišnagrinėta iki šiol.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis vakar lankėsi Šilutės rajone. Rajono savivaldybėje ministras susitiko su jos vadovais, ekstremalių situacijų centro atstovais, apžiūrėjo potvynio vis dar užlietas vietoves bei apgriautus pylimus.

Dar ir šiandien kelyje Šilutė – Rusnė 35 centimetrai vandens. Šilutės savivaldybėje užlieta 23 tūkst. ha, Pagėgių savivaldybėje – 9,7 tūkst. ha teritorijos. Kadangi potvynis dar neatslūgęs, šiandien kalbėti apie patirtus nuostolius dar anksti“, – sakė ministras R. Palaitis.

Žmonės į Rusnę ir iš jos vis dar keliami specialiu transportu, eilėje tenka palaukti iki pusvalandžio.

Pasak ministro, potvynio padaryti nuostoliai bus įvertinti iki gegužės vidurio. Tuomet bus surengtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, aptarta potvynio metu buvusi situacija, jo padariniai ir ieškoma sprendimų, kaip atstatyti tai, kas sugriauta. „Šilutės rajono vadovai prašo, kad vėl būtų grįžtama prie minties dėl estakados statybos, tačiau vargu ar šis projektas įmanomas, – abejoja ministras. – Jei jo nebuvo ryžtasi realizuoti ekonomikos pakilimo laikotarpiu, tai dar tik pradedant kilti iš sunkmečio imtis įgyvendinti tokį projektą būtų labai sudėtinga“.