TRYS KLAUSIMAI

Remigijui Šimašiui, teisingumo ministrui

VEIDAS: Kokias pagrindines klaidas padarė teisinės institucijos, kad neužkirto kelio dabartinei situacijai Garliavoje? Ką Jūs konkrečiai padarėte ir ką ketinate padaryti situacijai išspręsti?
R.Š.: Pradėčiau nuo policijos, kuri, prieš kelerius metus priimdama velionio Drąsiaus Kedžio pareiškimą, jo keliamas hipotezes užfiksavo kaip faktus. Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad visą šios istorijos laikotarpį šlubuoja adekvatus informacijos pateikimas visuomenei į jai rūpimus klausimus. Galiausiai paskutiniu metu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, policijai ir antstolei akivaizdžiai pritrūko susiklausymo ir koordinacijos vykdant teismo sprendimą.
Noriu priminti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją politikai, įskaitant ministrą, negali daryti įtakos teismams ir kitiems teisiniams procesams bylose, tad ką būtina padaryti visiems politikams – leisti institucijoms dirbti ir pareikalauti, kad jos dirbtų efektyviai ir adekvačiai. Teisinio reguliavimo problemos, kurios buvo išryškėjusios, yra išspręstos dar pernai: patikslintas Civilinio proceso kodeksas nustato priemones neturtinių sprendimų nevykdymo atveju, Sprendimų vykdymo instrukcija nustato, kaip bendradarbiauja Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir antstoliai.
VEIDAS: Kas būtent dabar paskatino teikti įstatymų projektus dėl vaikų seksualinio išnaudojimo? Ar tai susiję su D.Kedžio istorija?
R.Š.: Projektai, patikslinantys ir papildantys Lietuvoje esančias teisines priemones dabar teikiami dėl prieš trejus metus atsiradusios atitinkamos tarptautinės konvencijos ir joje numatytų priemonių prieš naujas vaikų seksualinio išnaudojimo formas ir problemas. Per tuos trejus metus buvo derinamasi ir prie Europos Sąjungoje per tą laiką rengtų teisinių dokumentų, kurie kaip tik dabar yra baigiami.
VEIDAS: Siūlote į teismų darbą įtraukti visuomenės atstovus, kurie dalyvautų sprendžiant svarbias bylas ir patartų teismui, kokį sprendimą priimti. Ar nuo to neatgraso Garliavos įvykiai, kurie parodė, kad nemažai žmonių vertindami rezonansinius įvykius dažnai vadovaujasi daugiau emocijomis nei faktais ir įrodymais?
R.Š.: Atvirkščiai. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus, kai turi galimybę detaliai susipažinti su bylos aplinkybėmis konkrečiai, o ne tik per žiniasklaidos veidrodį, prisidėtų prie to, kad teismo sprendimas būtų teisingesnis ir suprantamesnis.

Lietuva įdavė Aleksandro Lukašenkos režimui garsiausią Baltarusijos žmogaus teisių gynėją, kuris nuteistas puspenktų metų griežtojo režimo kolonijos. Bet ar verta tuo stebėtis, kai pirmasis naujai išrinktą Lietuvos prezidentę aplankė – kas? Ogi „mielasis“ mūsų kaimynas A.Lukašenka, nors nerašyta taisyklė, kad pirmuoju tiek naujo valstybės vadovo užsienio vizitu, tiek ir priimtu užsienio svečiu valstybė paprastai rodo savo prioritetus.
Lietuvos bankų maloniai suteikta ir Teisingumo ministerijos Baltarusijai su entuziazmu persiųsta informacija apie Baltarusijos žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ sąskaitas, atidarytas centro vadovo Alesiaus Beliackio vardu, suteikė režimui galimybę apkaltinti jį slėpus pajamas ir uždaryti į koloniją ketveriems su puse metų. Teisingumo ministerija teisinosi, kad tai buvusi rutininė klaida, padaryta iš nežinojimo. Bet, pasak parlamentaro Emanuelio Zingerio, klerkai galėjo nors „pagūglinti“, jei nebuvo girdėję kovotojų su Baltarusijos režimu pavardžių. Na, gal galėjo nežinoti jų pavardžių, bet negalėjo nežinoti, kad Baltarusija – unikali valstybė, nes vienintelė Europoje yra valdoma diktatoriaus. Tiesa, gal ministerijos klerkė, vadovavusi išdavystei, Baltarusijai jaučia visai kitokių jausmų, nes ten – jos vyro biznelis.
Teisingumo ministras R.Šimašius galiausiai pareiškė, kad šis skandalas naudingas Rusijai, nes silpnina Lietuvos poziciją istorijoje dėl buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo paleidimo Austrijoje. Suprask, gal rusai ir sugundė bankininkus bei R.Šimašiaus pavaldinius išduoti režimui jo oponentus? Tokia sąmokslo teorija niekas nepatikėtų net balandžio 1-ąją.
O kaip gėdinome, kad Austrija – Rusijos liokajus, beje, jau tada, kai oficialūs Lietuvos pareigūnai žinojo, ką pridirbome pataikaudami A.Lukašenkos režimui. Žodžiu, juokiasi puodas, kad katilas juodas.

pasai-liet16

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas kitą mėnesį turėtų paskelbti, ar Lietuvoje pagrįstai reikalaujama dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias lenkų kalboje populiarias raides kaip “w”.

“Teismas sprendimo kol kas nėra priėmęs, jeigu neklystu, gegužės 12 dieną turėtų skelbti sprendimą”, – žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Šioje byloje rekomendaciją pateikęs generalinis advokatas yra išsakęs nuomonę, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai neatitinka ES teisės. Ministras R.Šimašius sakė neatmetantis galimybės, kad Liuksemburgo teismas gali pripažinti, jog esama tvarka kertasi su laisvo žmonių judėjimo principu.

“Pagal tai, kokias išvadas teikė atitinkamos europinės tarnybos, panašu, kad teismas gali ir nuspręsti, kad būtina įteisinti tas pavardes remiantis laisvo žmonių judėjimo ES principu. Tai yra, jeigu lietuvis išvažiuoja kitur, jis turi teisę išlaikyti lotyniškai užrašytą savo pavardę ar vardą, taip ir atvažiavęs kitas asmuo į Lietuvą”, – kalbėjo teisingumo ministras.

Vyriausybė ES teisme gina savo Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašymą. Kita vertus, anot R.Šimašiaus, Ministrų kabinetas ir toliau remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą.

Lietuvoje ir Lenkijoje prieštaringai vertinamas klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip “Malgorzata Runiewicz”, o santuokos liudijime – kaip “Malgorzata Runiewicz-Wardyn”.

Vienas iš pareiškėjų Lukaszas Pawelas Wardyn (Lukašas Pavelas Vardynas) BNS sakė manąs, kad problemos dėl pavardžių rašybos, reikalaujant jas rašyti lietuviškai, kuriamos dirbtinai.

Jis teigė patiriantis daugybę problemų kasdieniame gyvenime, pradedant skrydžių užsakymu.

Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Lietuvos Vyriausybė pabrėžia, kad tai būtų naudinga ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) vyko parlamentaro Gintaro Songailos teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto klausymai.

Seimas pernai balandį po pateikimo yra pritaręs G.Songailos projektui, pagal kurį užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, užsienio piliečių sutuoktinių vardas ir pavardes lietuviškuose dokumentuose siūloma rašyti lietuviška forma.

Vyriausybė šiam projektui teikia neigiamą išvadą ir siūlo grįžti prie jos parengto, tačiau parlamento atmesto varianto. Vyriausybės projekte teigta, kad “asmenvardis yra unikalus tam tikro asmens tapatybės žymuo ir nėra kalbos dalykas”, siūlant leisti į lietuviškus dokumentus užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniškomis raidėmis, tai yra su “w”, “q”.

Lietuvos politikos elite nuomonės dėl pavardžių liberalizavimo išsiskiria. Premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras R.Šimašius siūlo leisti nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis. Tuo metu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsuodami dėl tokio pasiūlymo susilaikė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia kol kas neketinanti įvesti priemokų už gydymo paslaugas. Tai siūlančiam teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui kolega sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys siūlo spręsti savo srities problemas.

“Norint auginti sodinukus svetimame sode, reikėtų bent retkarčiais žvilgtelti ir į savo daržą”, – pirmadienį išplatintame SAM pranešime teigia R.Šukys.

R.Šimašius praėjusią savaitę užsiminė apie galimas priemokas kaip priemonę pažaboti korupcijai sveikatos apsaugos srityje. Jis teigė aptaręs tai su sveikatos apsaugos ministru.

Tačiau SAM pirmadienį išplatintame pranešime tvirtina jokių teisės aktų dėl pacientų priemokų už asmens sveikatos priežiūros paslaugas įvedimo nerengia ir nėra priėmusi – esą šiuo metu tam nepalankus metas.

“SAM manymu, ekonominis sunkmetis – nepalankus metas įvesti vieningas visuotines priemokas, nes tokių priemokų atsiradimas dar labiau pablogintų finansinę gyventojų padėtį. SAM nuomone, svarstymai apie tokių priemokų atsiradimą galėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2012 metais”, – teigiama ministerijos pranešime.

SAM teigia atsiribojanti nuo “viešojoje erdvėje pastaruoju metu sistemingai primetamos diskusijos dėl visuotinių pacientų priemokų įvedimo”.

R.Šukys aiškina, kad teisingumo ministrui vertėtų atkreipti dėmesį į problemas jo paties kuruojamoje srityje.

“Suprantu ir vertinu teisingumo ministro rūpestį dėl korupcijos išgyvendinimo, tačiau prieš siūlant revoliucines permainas sveikatos apsaugos sistemoje, reikėtų įsivesti bent elementarią tvarką Teisingumo ministerijos administruojamoje srityje”, – pareiškė R.Šukys.

Anot jo, SAM “užversta skundais dėl apgailėtinos Teisingumo ministerijai pavaldžių įkalinimo įstaigų veiklos: tragiškos šių įstaigų būklės, prasto gydymo paslaugų teikimo, nesureglamentuotų ten dirbančių gydytojų ir aptarnaujančio personalo atlyginimų, nesuvaldytų narkotikų srautų ir dėl to nuolat kylančių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose”.

“SAM taip pat priversta laužyti galvą, kaip spręsti periodiškai dėl higienos normų nepaisymo licenciją dirbti galinčios prarasti Teisingumo ministerijai pavaldžios Teismo medicinos tarnybos problemą”, – aiškina R.Šukys.

SAM teigimu, praėjusių metų pabaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo gydymo įstaigoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 150 mln. litų, kuriais kompensuojami dėl paslaugų bazinių kainų balo vertės sumažinimo patirti nuostoliai

Ministerija ragina gydymo įstaigas nepiktnaudžiauti galimybe tam tikrais atvejais iš privalomuoju sveikatos draudimu draustų pacientų imti papildomą mokestį.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose egzistuojanti galimybė gauti papildomas paslaugas už tai papildomai susimokant nėra susijusi su vieninga priemokų sistema.

Egzistuoja paslaugų sąrašas, kai visi pacientai visuomet privalo mokėti už suteiktas paslaugas.

+370 5 2058510

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius sako, kad korupciją sveikatos apsaugos srityje galima pažaboti įteisinant priemokas kai kuriems medikams.

“Sveikatos apsaugos srityje korupcija yra gana specifinė, nes kas penktas Lietuvos gyventojas per metus yra davęs kokią nors dovaną ar kyšį sveikatos sistemoje. Mano supratimu, būtina pasiekti, kad nei pacientas, nei gydytojas nesijaustų taip, kad smulkus kyšininkavimas yra normalu. Šiandien ir vienoje, ir kitoje pusėje toks jausmas vyrauja”, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė R.Šimašius.

Ministras žada siekti, kad per keletą metų duodančiųjų kyšius medikams sumažėtų perpus. Anot jo, korupciją šioje srityje padėtų išspręsti sisteminiai sprendimai, tarp jų – priemokų įteisinimas.

“Mano prielaida, nors detalių tyrimų ir nėra, – kad bendrosios praktikos srityje (…) žmonės mažiau linkę nešti kyšius. Tačiau kai nueina pas specialistus, kur mato eiles, persidirbusius specialistus, mato, kad resursų nepakankamai, mano, kad gydytojai negauna pakankamai, ir atitinkamai, gydytojai dažnai tą patį jaučia, taip sukuriama tinkama terpė korupcijai”, – kalbėjo ministras.

“Reikia padaryti, kad žmogus kaip ir bendrosios praktikos srityje jaustų, kad per mokesčių sistemą, sveikatos draudimą jis sumoka gydytojui, kad gydytojas tą pajustų adekvačiai, kai kuriais atvejais, manau, neįmanoma to pasiekti be atskirų priemokų įvedimo”, – teigė R.Šimašius.

Apie tai R.Šimašius sako diskutuojantis su sveikatos apsaugos ministru. Jis teigė negalintis detalizuoti, kokios priemokos galėtų būti įvestos – tai turėtų spręsti Sveikatos apsaugos ministerija.

R.Šimašius kaip pagrindines sritis, kuriose reikėtų kovoti su korupcija, taip pat nurodė įstatymų leidybą, viešuosius pirkimus, teritorijų planavimą ir statybų reglamentavimą, teisėsaugos bei verslo priežiūros sistemas.

Ministras sako kovą su korupcija šiose srityse kaip prioritetą nurodysiantis naujoje kovos su korupcija programoje. Anot jo, dabartinė programa orientuota į savęs pačios palaikymą, o ne į realų korupcijos pažabojimą.

“Sieksiu, kad požiūris naujoje (Kovos su korupcija – BNS) programoje būtų konceptualiai naujas ir orientuotas į realius rezultatus, kad tos bėdos, kurios yra dabartinėje programoje, išnyktų. Tai prioritetų trūkumas, su korupcija kovojama ne ten, kur ji pasireiškia, o apskritai. Tada rezultatas irgi išeina apskritas”, – teigė jis.

Anot R.Šimašiaus, viešųjų pirkimų srityje būtina plėsti centrinio pirkimo sistemą, panaikinti nuostatas, leidžiančias savivaldybėms be konkurso pirkti paslaugas iš “savų” įmonių, užtikrinti, kad nebūtų perkami labai brangūs abejotino reikalingumo daiktai ar produktai.

Statybų ir teritorijų planavimo srityje, pasak ministro, būtina užtikrinti didesnį sprendimų skaidrumą ir objektyvumą, panaikinti esantį beprasmišką reguliavimą.

Įstatymų leidybos srityje norima pasiekti, kad procesai turėtų vyktų skaidriai ir būtų išvengta viešųjų sprendimų pirkimo. Teismus ministras sakė sieksiantis iš “juodosios dėžės” paversti “akvariumu” bei siekti jų veiklos efektyvumo. Anot jo, pokyčiai turėtų būti pastebimi po 2-3 metų.

“Dabar teismų ir teisingumo sistema dažniau panaši į “juodąją dėžę”, kurią galima kai kuriais atvejais iššifruoti, kai įvyksta katastrofa, nors ir tai nevisais atvejais. Teisingumo sistema ir teismai turi būti panašesni į akvariumą, kur visi turi matyti iš šalies, kas jame darosi, ir sistema būtų nuolat prižiūrima ir valoma”, – sakė ministras.

R.Šimašius taip pat teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), turinti daug informacijos apie korupciją, galėtų labiau padėti identifikuoti problematiškiausias sritis ir pasiūlyti sprendimo priemones.

“STT galėtų būti labiau specifiška ir tikslesnė pateikdama situacijos analizę ir tam tikrus sprendimus”, – sakė jis.