Tag Archive | "šimtukininkai"

Keturiskart šimtukininkai laiką leido ne tik prie knygų

Tags: , ,


Šiemet brandos egzaminus laikė per 47 tūkst. abiturientų, iš kurių 884 gavo aukščiausią – šimto balų įvertinimą bent iš vieno egzamino. Trims iš jų pavyko gauti po šimtuką net iš keturių egzaminų. “Veidas” susisiekė su visais trimis.

Klaipėdietis Emilis Bružas, vilnietė Ieva Raudonytė ir marijampolietis Mindaugas Brusokas laužo “moksliukų” stereotipą. Nors jų pasirodymas egzaminuose buvo stulbinamai geras, abiturientai rasdavo pakankamai laiko hobiams, o savo sėkme linkę dalintis tiek su mokytojais, tiek su klasės draugais, sukūrusiais motyvuojančią atmosferą mokykloje.
Keturiskart šimtukininkai vieningai mini ir kitą sėkmės recepto ingredientą: siekti gerų rezultatų turi skatinti ne noras gauti brandos atestatą su kuo aukštesniais balais, o studijuojamų dalykų įdomumas. Anot jų, naujausiųjų laikų istorijos ar neapibrėžtinių integralų nesuprasi per prievartą.
Džiugina tai, kad abiturientai užtikrinti dėl savo ateities. Nors su savo rezultatais jie galėjo įstoti praktiškai į bet kurią specialybę ir universitetą, sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į ilgesnę nei studijų laikotarpis perspektyvą. Savo ateitį su darbu tarptautinėse organizacijose siejanti Ieva rinkosi socialinius mokslus viename aukščiausiai reitinguojamų Prancūzijos universitetų, Mindaugas, ieškojęs profesijos, galinčios garantuoti ir pakankamas pajamas, ir neatimančios per daug laiko Vilniaus universitete studijuos odontologiją, o Emilis jį dominančioms tiriamosios medicinos studijoms pasirinko geriausiu Europoje laikomą Kembridžo universitetą.

“Sąžiningai mokiausi visus 12 metų”

“Šimtukas kartais yra ir sėkmės dalykas. Štai ir mūsų mokykloje buvo mokinių, kurie iš trijų egzaminų gavo po 100 balų ir vieno 99″, – prisimena Ieva Raudonytė, kitokių balų kaip 100 negavusi. Tačiau kalbantis su ja, akivaizdu, kad sėkmės faktorius buvo mažiausias. “Tai buvo ne savaitės, ne mėnesio, net ne paskutiniųjų metų darbas. Sąžiningai mokiausi visus 12 metų”, – prisipažįsta Ieva.
O kaip laisvalaikis? “Jei tik norėdavau, susitikdavau su draugais. Laisvalaikį apribodavau tiek, kiek norėjau pati, niekas manęs mokytis neversdavo. Viską dariau, nes man buvo įdomu, norėjau to, supratau prasmę mokytis istoriją, skaityti literatūrą. Šie mokslai atveria pažinimą, o kai kurie, pavyzdžiui anglų kalba, labai naudingi ir praktiškai”, – įsitikinusi Ieva.
Mergina baigė Vilniaus licėjų – mokyklą, kiekvienais metais esančią tarp lyderių pagal šimtukų statistiką. Ir šiemet čia išauginti 72 šimtukininkai – daugiau nei bet kurioje kitoje mokykloje. Pašnekovė sutinka, kad bendra atmosfera licėjuje yra išties nuteikianti siekti aukštų tikslų, tačiau griežtai neigia vyraujantį stereotipą apie didžiulę konkurenciją tarp abiturientų: “Licėjaus vaizdas visuomenėje yra iškreiptas. Mes padėdavome vieni kitiems, laikydavome kumščius, kad tik kiekvienam pasisektų, kad įstotų ten, kur nori. Piktos konkurencijos tikrai nebuvo.”
Ieva buvo viena iš tų, kuriems pavyko įstoti ten, kur norėjo. Prancūzijos “Sciences Po” universitetas yra vienas geriausių socialinių mokslų srityje tiek Prancūzijoje, tiek visoje Europoje. Britų savaitraščio “Times Higher Education” šių metų reitinge šis universitetas buvo įvertinas kaip 35-as pasaulyje ir pirmas Prancūzijoje pagal socialinius ir politikos mokslus. Šias studijas Ieva mato kaip trampliną į tolesnį tikslą – darbą Jungtinių Tautų Organizacijoje arba Europos Sąjungos institucijoje, galbūt ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.
“Norėčiau dirbti Lietuvoje, bet atstovauti šalį tarptautinėse organizacijose. Noriu įsivaizduoti Lietuvą kaip modernią, savo tradicijas išlaikančią valstybę, kuri supranta savo istorinio ir kultūrinio palikimo vertę, bet kartu nėra užsidariusi, ksenofobiška”, – savo Lietuvos vizija dalinasi viena geriausių šalies moksleivių.

Rado laiko ir krepšinio mokyklai, ir gatvės šokiams

Marijampolietis Mindaugas Brusokas laikė net penkis egzaminus ir nedaug pritrūko, kad ir penktojo – lietuvių kalbos būtų gavęs aukščiausią įvertinimą. Tai ypač stebina žinant, kad būdamas abiturientu jis dar sugebėjo baigti ir miesto sporto mokyklą, kurioje žaidė krepšinį, o pastaraisiais metais labai susidomėjo ne biologija ar chemija (kurių taip pat gavo po šimtuką), o gatvės šokiais.
Mindaugo sėkmės moksluose paslaptis tokia pat, kaip ir Ievos: nuosekliai mokytis visais mokslo metais, tada per egzaminus beliks pasikartoti. “Nuo mažens stengiausi nieko nepraleisti, nepalikti nepadarytų darbų. Mokytis nebuvo sunku, viską greitai perprasdavau, todėl egzaminams netgi buvo sunku prisiversti ruoštis. Galiausiai imdavo graužti sąžinė, kad laiką veltui leidžiu, tai pasikartodavau”, – atvirauja Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos absolventas.
Jis vienintelis iš trijulės liko studijuoti Lietuvoje. “Niekur nenoriu išvažiuoti. Manau, kad jei jau išvažiuoji, tada grįžti nebeapsimoka”, – sužinojęs egzaminų rezultatus kalbėjo Mindaugas. Ilgai svarstęs tarp jo pamėgtos matematikos ir tėvų rekomenduotos medicinos galiausiai pasirinko antrąjį variantą. Nuo rudens vaikinas pradės Odontologijos studijas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.

Namų darbų ruošti netekdavo

M.Brusokas taip pat buvo svarstęs biochemijos studijų pasirinkimo galimybę, bet galiausiai jų atsisakė, nes, kaip teigia “nenorėjo visą gyvenimą pratūnoti laboratorijoje”. Trečiasis keturis šimtukus gavęs abiturientas, Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnazijos absolventas Emilis Bružas pasirinko būtent šį kelią, tačiau bent jau universitete jo lauks tokios laboratorijos, kurių palikti nesinorės. Vaikinas studijuos biologinės gamtos mokslus Jungtinės Karalystės Kembridžo universitete. Remiantis jau minėtu “Times Higher Education” reitingu šis universitetas yra pirmas Europoje.
“Šiuo metu laukiu patvirtinimo laiško ir kai tik jį gausiu, pirksiu skrydžio bilietus. Manau, jog gavau puikią progą maksimaliai išbandyti savo akademinį potencialą”, – sako E.Bružas, prisijungsiantis prie 36 pernai Kembridže studijavusių lietuvių. Priešingai nei Ieva ir Mindaugas, jis įtemptai egzaminams ruošėsi tik likus dienai ar dviem iki jų. “Aišku, kasmet būdavau pirmūnu, bet beveik netekdavo ruošti namų darbų, nuolat patekdavau ir tarp klasės “šauniausių” pamokų praleidinėtojų. Tikriausiai turiu įgimtą potraukį mokslui, todėl didelių pastangų geram rezultatui pasiekti nereikėjo”, – prisipažįsta E.Bružas.
Už tokį požiūrį, kaip ir, anot jo paties, “baisų raštą ir neatidumą” dalis mokytojų vaikinui prognozavo ne pačią sėkmingiausią egzaminų sesiją, tačiau galiausiai iš penkių egzaminų Emilis parsinešė keturis šimtukus. “Šie egzaminai labai specifiški, žinios tam tikroje srityje tikrai negarantuoja aukšto balo. Dėl to tikėjausi prastesnių rezultatų. Vis dėlto įrodžiau sau, kad galiu išsisukti, net kai esu įspraustas į gana griežtus rėmus”, – teigė klaipėdietis, studijose norintis tirti vėžio gydymą ir alergines reakcijas.

Egzaminų balas neparodo žinių

Kita vertus, šimtukas nereiškia, kad abituriento žinios yra nepriekaištingos – balas tiesiog išreitinguoja abiturientus, parodo, kad konkretų egzaminą šimtukininkas išlaikė geriau nei absoliuti dauguma kitų laikiusiųjų. Taip pat skaičiuojant galutinį egzamino rezultatą daug reikšmės turi užduočių vertinimo sistemos specifika.
“Per daug metų pastebėta, kad tarptautinių matematikos olimpiadų dalyviai šimtukų negauna. Ne todėl, kad jie nemoka, o todėl, kad daug veiksmų atlieka mintinai. Spręsdami uždavinius jie nerašo tarpinių rezultatų, ir nors gauna teisingą atsakymą, jiems taškai vis tiek sumažinami”, – paaiškina Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas ekspertas Benas Budvytis.
“Valstybinis egzaminas neparodo žinių lygio. Jis tik išreitinguoja – pirmąsias vietas dažniausiai užima kruopštieji, sąžiningieji, dorieji studentai, bet nebūtinai genijai. Ir patys abiturientai man sako, kad šimtukas jiems nėra tikslas – jie siekia Oksfordo, Harvardo universitetų, į kuriuos stojant daug lemia kiti egzaminai, ne tik mūsų valstybinis. Žinoma, negalima sakyti, kad gavusieji šimtukus yra netalentingi”, – teigia B.Budvytis šiemet mokęs 12 abiturientų, iš kurių šimtukus gavo 4.

Šimtukininkų mini dosjė:

Emilis Bružas:
Baigė Klaipėdos “Ąžuolyno” gimnaziją.
Egzaminų rezultatai: matematika, chemija, biologija, anglų kalba – po 100, lietuvių kalba – 91.
Studijuos biologinius gamtos mokslus Kembridžo universitete

Ieva Raudonytė
Baigė Vilniaus licėjų
Egzaminų rezultatai: lietuvių kalba, anglų kalba, istorija, matematika – visų po 100 balų.
Studijuos socialinius mokslus Prancūzijos Sciences Po universitete.

Mindaugas Brusokas:
Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją.
Egzaminų rezultatai: matematika, chemija, biologija, anglų kalba – po 100, lietuvių kalba – 95.
Studijuos odontologiją Vilniaus universitete.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...