Net ir karštą dieną pramogos šiltame vandenyje gali baigtis ilgai neišgydomu sinusitu
“Žiemą žurnalai mirga nuo straipsnių apie sinusitą, tačiau vasarą net trumpiausio sakinio apie šią ligą nerasi. O juk sinusitas – dažnas mažųjų nardytojų palydovas”, – rašo ketverių metukų Gvido mama.
Tikra tiesa – nors sinusitas dažniausiai užklumpa vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai būna nusilpęs imunitetas, vasarą pasigauti šią ligą nėra sunkiau. Pliuškenantis net ir šiltame vandenyje, ypač banguotoje jūroje, vandens staiga patenka į nosį, kurios gleivinė gali patinti ir uždaryti į nosį atsiveriančias sinusų angutes. Tuomet gleivių susikaupia sinusų ertmėje, ir vaikas pradeda jausti nemalonų skausmą bei tempimą sinusų srityje aplink nosį, o vėliau ir kaktos, skruostų ar akių srityje. Kartais šios ligos priežastimi gali tapti neišgydytos dantų infekcijos, alerginės ligos, sukeliančios alerginę slogą, ar išvešėję nosies polipai, dėl kurių gali būti užgulta nosis, o įnosė gamina daugiau gleivių.
Sinusito pranašai
Sinusitą nesunku supainioti su sloga. Tačiau sloga nesitęsia ilgiau nei 12–14 dienų, nesukelia aukštos temperatūros, veido ir galvos skausmų. Kitaip nei peršalimo ligas, kurias sukelia virusai, sinusitą sukelia bakterijos. Kad jos darbuojasi sinusuose, nesunku atpažinti pagal išskyrų spalvą – jos būna gelsvos, žalsvos, rusvos, o kartais ir su kraujo priemaišomis bei turi nemalonų “pūlingą” išskyrų kvapą. Tik neapsirikite – retais atvejais mažylis gali ir nesloguoti arba nejausti skausmo, tačiau ligą gali išduoti kiti požymiai: nosies užgulimas, knarkimas miegant, patinę akių vokai, pablogėjusi klausa, sutrikusi uoslė.
Sinusitas skirstomas į ūmų (trunka ne ilgiau kaip 1–2 mėnesius), besikartojantį (sergama ne dažniau kaip 4 kartus per metus) ir lėtinį (liga nepasiduoda gydymui ir sukelia sinusų gleivinės pokyčių).
Negydomas pridaro daug rūpesčių
Įtardami sinusitą nedelsiant kreipkitės į gydytoją ir tiksliai vykdykite jo nurodymus, kad nesulauktumėte dar didesnės bėdos. Jei patinsta kakta, akių vokai, mažylį pradeda pykinti, galima įtarti, kad infekcija iš ančių išplito ir prasidėjo komplikacijos, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, pūlingas meningitas, smegenų ar smegenėlių pūlinio ar regos nervo uždegimas.
- Praplaukite nosį druskingu vandens tirpalu arba atlikite inhaliacijas (geriausia į vandenį įlašinti eukaliptų, mentolio, kedrų, arbatmedžių ar pipirmėčių aliejaus). O tada tegul išsipučia nosį. Praplovimas ir garai palengvina oro įėjimą ir išėjimą iš nosies, leidžia laisvai ištekėti besikaupiančioms išskyroms.
- Į nosį purkškite preparatų, mažinančių uždegimą ir nosies gleivinės paburkimą. Tik neviršykite dozės ir rinkitės vaikams skirtus preparatus, kurių koncentracija yra mažesnė (0,25–0,5 proc.).
- Aplink nosį, skruostus, akis dėkite kompresus – šilti kompresai atidaro sinusų angas, padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Tačiau kartais šiltų kompresų poveikis būna priešingas, todėl jei vieta aplink sinusus skausminga, geriau rinktis vėsius kompresus.
- Pakaitinkite šiltame vandenyje kojas – tai išplečia kojų kraujagysles ir paskirsto kraujotaką, dėl to mažėja nosies ir sinusų gleivinės paburkimas bei valosi nosis.
- Pamasažuokite ertmes aplink nosį, akis ir skruostų srityse – paspaudę padėsite nutekėti gleivėms, kurios ir yra nosies užgulimo priežastis.
- Duokite gerti pakankamai skysčių – jie suskystina gleives ir šios lengviau pasišalina.
- Jei minėtos priemonės nepadeda, gali prireikti antibakterinio gydymo.