BFL

Nuolatiniu palydovu tapęs nuovargio jausmas, patiriamas oro trūkumas, kojų pabrinkimas yra požymiai, kiekvienam galintys signalizuoti apie rimtą patologiją – širdies nepakankamumą.
Bene mažiausiai iš širdies ligų suvaldomas ir savo grėsme onkologinėms ligoms prilygstantis širdies nepakankamumas labiausiai paplitęs tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tačiau vis dažniau pastebimas tarp aktyviai dirbančių visuomenės narių.

Praėjusių metų Higienos instituto duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 124 tūkstančiams gyventojų (medikų teigimu, per kelerius metus Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu padaugėjo nuo 80 iki beveik 130 tūkst.).

Remiantis Europos ir pasaulio statistika matyti, kad kasmet nuo šios ligos per penkerius metus nuo diagnozės nustatymo miršta kas antras gyventojas.

Siekiant pagerinti gyventojų išgyvenamumo nuo širdies nepakankamumo rodiklius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojos kardiologės Jelenos Čelutkienės teigimu, itin svarbu, kad visuomenės nariai gebėtų laiku atpažinti fizinio krūvio netoleravimo požymius: „Daugelis žmonių prastėjančią savo sveikatą (sparčiau nei įprasta plakančią širdį, nuolat patiriamą oro trūkumą, nuolat juntamą nuovargį) sieja su vyresniu amžiumi, tačiau retas susimąsto, kad tai gali būti itin neigiamai žmogaus gyvenimo kokybę veikiantis širdies nepakankamumas.“

Širdies nepakankamumu įprasta vadinti ligą, kuri atsiranda dėl širdies nusilpimo, kai dėl šios nepajėgumo aprūpinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis kyla ligos simptomų. Žmogaus širdies skilveliams tampa vis sudėtingiau išstumti kraują į didįjį ir mažąjį kraujo apytakos ratus. Ilgainiui širdžiai nebepavyksta prisipildyti pakankamai kraujo ar pumpuoti jo su atitinkama jėga, iš čia ir kyla širdies nepakankamumas (ūminis, lėtinis, kairiojo, dešiniojo arba abiejų skilvelių).

Šią diagnozę medikai apibūdina kaip nepagydomą ligą, tačiau pabrėžia, kad tinkamai ją kontroliuojant galima pasiekti patenkinamą gyvenimo kokybę. Kadangi širdies nepakankamumas vystosi ilgą laiką, itin svarbu pakankamai dėmesio skirti ligos prevencijai.

Kasmet visame pasaulyje ir Lietuvoje, norint atkreipti dėmesį į šią problemą (statistiniai duomenys rodo, kad 50 proc. širdies nepakankamumu sergančių pacientų miršta per ketverius metus, o kas trečias pacientas pakartotinai hospitalizuojamas per tris mėnesius), organizuojami širdies nepakankamumo dienos renginiai. Tačiau daliai visuomenės vis dar labai trūksta noro ir sąmoningumo tuo domėtis ir tinkamai rūpintis savo sveikata. Daugelis pamiršta, kad dalis ligų atsinešama jau gimstant, genuose, taigi vertėtų permąstyti, kokiomis ligomis sirgo šeimos nariai, būdami vidutinio amžiaus. Jei pasitaikė infarktų, krūtinės anginos (stenokardijos), atliktos procedūros širdies kraujagyslėse – plėtimai, aortokoronarinis šuntavimas, tikėtina, kad panašių rūpesčių gali kilti ir jums.

Žinoma, prie širdies nepakankamumo nemažai gali prisidėti ir žalingi individo įpročiai. Rizikos veiksniais, skatinančiais širdies nepakankamumą, J.Čelutkienė vadina nepakankamą fizinį aktyvumą, piktnaudžiavimą alkoholiu, rūkalais, riebiu maistu, antsvorį ir cukrinį diabetą. Jos tikinimu, širdies nepakankamumas dažnai nulemtas tradicinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Dažniausiai širdies nepakankamumu serga turintieji aterosklerozę, arterinę hipertenziją, koronarinę širdies ligą, širdies vožtuvų ydų; retesnės priežastys – infekcinės ligos, pažeidžiančios širdies raumenį, genų mutacijos.

Kardiologės vertinimu, dažnai liga paūmėja dėl netinkamos mitybos ir netinkamo vaistų vartojimo, tuomet nelieka nieko kito, kaip tik pacientus hospitalizuoti. Pasaulyje tokių pacientų priežiūroje dalyvauja vis daugiau specializuotų širdies nepakankamumo slaugytojų, kurių, pagal Europos širdies nepakankamumo asociacijos rekomendacijas, turėtų būti viena šimtui tūkstančių gyventojų.

J.Čelutkienė pasakoja, kad įprastai ši liga gydoma susiejant vaistus ir nemedikamentinius gydymo būdus. Tačiau jei uždelsiama per ilgai, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kardiologijos klinikos profesorės Aušros Kavoliūnienės, lieka bilietas tik į vieną pusę, tai yra myriop.

Kad šio bilieto neprireiktų kiekvienam, sergančiam išemine širdies liga (viena iš ligos formų – krūtinės angina), reikėtų žinoti savo širdies susitraukimų dažnį ramybės metu. Norintieji pasitikrinti savo širdies susitraukimų dažnį namų sąlygomis turėtų 5–10 minučių pabūti ramioje aplinkoje ir apčiuopti pulsą riešo srityje. Tvinksnius reikėtų skaičiuoti 30 sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad širdies nepakankamumu sergančių pacientų pulsas ramybės būsenoje neturėtų viršyti 60 kartų. Kuo taupiau veikia širdis, tuo ilgesnę gyvenimo trukmę žada. Tyrimais taip pat įrodyta, kad dažnesnis sergančiųjų pulsas itin padidina mirties riziką.

Prieš kurį laiką australų mokslininkai nustatė, kad pacientų, sergančių cukriniu diabetu, širdis susitraukia keliskart dažniau, nes jiems vystosi kardialinė autonominė neuropatija, tai yra sutrinka širdies ritmo reguliacija, o tai lemia beskausmį miokardo infarktą. Tai tik iliustruoja, kodėl itin svarbu suretinti širdies ritmą.

A.Kavoliūnienė apgailestauja, kad iki šiol Lietuvoje žmonėms vis dar sunkiai prieinamas laboratorinis biologinis žymuo – B tipo natriurezinis peptidas (BNP), padedantis anksti nustatyti širdies nepakankamumą ir leidžiantis ne per vėlai pradėti gydyti šią grėsmingą būklę.

Norėdama iliustruoti širdies nepakankamumo ligos paplitimo mastą Lietuvoje, medikė prašo įsivaizduoti gatvę, kuria eina tik 65-erių sulaukę asmenys. Jos teigimu, tikėtina, kad kas dešimtas iš šių žmonių pasižymės sutrikusia širdies funkcija. Taigi akivaizdu, kad visuomenėje tai išties labai dažnai pasitaikanti liga.

Širdies nepakankamumas paliečia ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimos narius, o tokių asmenų daugėjant pastebima didėjanti našta valstybei. Šios ligos gydymas, ypač ligoninėse, yra vienas brangiausių. Tad norima perimti tokių Europos šalių, kaip Švedija, patirtį. „Švedijoje 80 proc. ligoninių turi specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus. Dirba kardiologai, kurie specializuojasi širdies nepakankamumo srityje, slaugytojos, dirbančios šalia kardiologų, kiti specialistai – daugiaprofesinė komanda“, – sako Kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė J.Čelutkienė.

Lygiuojantis į teigiamą Skandinavijos patirtį būtina siekti, kad būtų diegiami pažangūs širdies nepakankamumo valdymo metodai, organizuojant specializuotą pagalbą, kuri leistų tikėtis geresnių šios ligos baigčių.

Vienu pažangiausių, naujos kartos vaistų, gydančių žmogaus gyvybei pavojingas ligas (viena jų – širdies nepakankamumas), J.Čelutkienė įvardija ivabradiną: „Širdies nepakankamumui būdingas didesnis širdies susitraukimų dažnis. Viena svarbiausių vaistų grupių, retinančių širdies susitraukimų dažnį ir gerinančių prognozę, – beta blokatoriai. Pastaruoju metu atsirado galimybė skirti vaistą, slopinantį sinusinį mazgą, – ivabradiną. Jis ne tik sumažina širdies susitraukimų dažnį (ypač veiksmingas mažinant krūtinės anginos ir miokardo išemijos simptomus), bet ir pagerina širdies kraujotaką, išsaugo širdies susitraukimų jėgą.“

Įvairių tarptautinių klinikinių tyrimų duomenys pagrindžia šio medicininio preparato efektyvumą gydant lėtinį širdies nepakankamumą. Mažindamas širdies susitraukimų dažnį, jis pagerina širdies nepakankamumu sergančių pacientų fizinio krūvio toleravimą bei sumažina pakartotinio hospitalizavimo ir mirčių skaičių. Kaip rodo SHIFT tyrimas, drauge su kitais medikamentais skiriamas ivabradinas mirčių bei hospitalizacijos dažnį dėl ligos pablogėjimo sumažina daugiau nei 20 proc. Taigi, remiantis naujausių tyrimų duomenimis, ivabradino taikymas gydant širdies nepakankamumą suteikia pacientams galimybę pasiekti mažiausią mirštamumo lygį tarp sergančiųjų šia liga.

JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) balandį šio preparato registraciją patvirtino JAV rinkoje širdies nepakankamumui su sistoline disfunkcija gydyti, taip pat ir Lietuvoje šis vaistas buvo įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašus kaip priemonė, palengvinsianti daugelio pacientų kasdienybę.

Gydytoja A.Kavoliūnienė pabrėžia, kad kalbant apie širdies nepakankamumo problematiką vienu svarbiausių uždavinių kardiologų darbe tampa širdies raumens išsaugojimas.

„Sumažinus širdies susitraukimų dažnį paciento ligos prognozės tampa geresnės. Medikai sutaria, kad sergant širdies nepakankamumu tai vienas kertinių medikamentų, net ir tuomet, kai beta blokatoriai negali būti taikomi“, – sutinka J.Čelutkienė.

Medikai širdies nepakankamumą vadina vienu didžiausių šiandieninės medicinos iššūkių. Mat pasaulyje nuo šios ligos kenčia daugiau nei 26 mln. žmonių, vien tik Europoje širdies nepakankamumas kasmet pirmą kartą diagnozuojamas maždaug 3,5 mln. gyventojų. Lietuvoje širdies nepakankamus nustatytas net 5,37 proc. populiacijos.

Kasmet Lietuvoje vis daugiau žmonių išgirsta širdies nepakankamumo diagnozę. Higienos instituto duomenimis, 2011 m. šia liga sirgo beveik 80 tūkst. žmonių, o 2012 m. širdies nepakankamumas diagnozuotas kone dvigubai didesniam skaičiui – daugiau kaip 130 tūkst. ligonių.
Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė dr. Jelena Čelutkienė atkreipia dėmesį, kad sergamumas širdies nepakankamumu didėja visose šalyse. Šios ligos atvejų gausėjimas siejamas su ilgėjančia žmonių gyvenimo trukme, nesveiku gyvenimo būdu, širdį pažeidžiančių medžiagų, ypač narkotikų ir alkoholio, vartojimu bei klinikinės medicinos pažanga. Mat daugelis anksčiau mirtinų širdies ir kraujagyslių sistemą pažeidžiančių ligų dabar efektyviai gydoma vaistais, intervencinėmis ar chirurginėmis procedūromis. Pavyzdžiui, patyrus miokardo infarktą ir suskubus per keletą valandų atverti užsikimšusią kraujagyslę, žmogus ne vienus metus gali gyventi visavertį gyvenimą, o anksčiau daugelis mirdavo. Vis dėlto, pasak J.Čelutkienės, širdis lieka pažeista, todėl padidėja rizika susirgti širdies nepakankamumu.
Negana to, kad šios ligos diagnozę išgirsta vis daugiau žmonių, ji yra ir gana dažna lietuvių mirties priežastis. Štai 2012-aisiais 100 tūkst. Lietuvos gyventojų teko 316 mirties nuo širdies nepakankamumo atvejų. Kas antras ligonis, kuriam nustatomas širdies nepakankamumas, miršta jau po penkerių metų.
Be to, didelis sergamumas širdies nepakankamumu yra sunki ekonomine našta valstybei. “Darbingo amžiaus žmonės tampa neįgalūs ir jiems mokamos socialinės pašalpos, taip pat paūmėjus ligai didžiulės lėšos skiriamos stacionariniam gydymui. Tačiau ir mirčių skaičių, ir gydymo stacionare išlaidas galima smarkiai sumažinti”, – neabejoja J.Čelutkienė.

Priemonių, mažinančių mirštamumą, yra nemažai
Nors sergamumas širdies nepakankamumu išsivysčiusiose šalyse didelis kaip ir Lietuvoje, tačiau ten pareikalauja kelis kartus mažiau gyvybių. “Svarbu, kad liga būtų laiku diagnozuota, tik tada ji efektyviai gydoma. O priemonių bei vaistų, kurie reikšmingai pagerina paciento gyvenimo kokybę ir mažina mirštamumo rodiklius, yra nemažai”, – teigia J.Čelutkienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja priduria, kad Vakarų Europos šalyse aktyviai vykdomos sveikatos patikros programos, sukurtos pagal specialias metodikas, kurios padeda diagnozuoti širdies nepakankamumą ligos pradžioje. Į jas įtraukti didelės rizikos pacientai – vyresni nei 40 metų, turintys aukštą kraujospūdį, tie, kurių kraujyje yra didelis cholesterolio kiekis, nutukę, sergantys diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat piktnaudžiaujantys alkoholiu, vartojantys narkotikus, rūkantys.
Pasak J.Čelutkienės, labai svarbu, kad pirminės sveikatos priežiūros gydytojui įtariant širdies nepakankamumą pacientui kuo skubiau būtų ne tik atlikta elektrokardiograma, kiti būtini tyrimai, bet ir ištirta tam tikrų laboratorinių žymenų koncentracija.
Deja, Lietuvoje pastarasis diagnostikos metodas, pripažįstamas kaip vienas efektyviausių, retai naudojamas. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugelis sergančiųjų širdies nepakankamumu apie šią ligą sužino tik jai paūmėjus, kai atvyksta į ligoninę.
“Dažniausiai pacientai stacionariniam gydymui atvežami labai sunkios būklės, kai dūsta ramybės būsenos, visas kūnas būna ištinęs, negali gulėti naktį. Jeigu širdies nepakankamumas diagnozuojamas ir gydymas pradedamas tik atsidūrus ligoninėje, mirštamumas per pirmuosius metus siekia 15–17 proc. O pradėjus anksti gydyti ambulatoriškai – 2–3 proc.”, – atskleidžia J.Čelutkienė.

Mirties riziką mažina vaistų derinys
Siekiant Lietuvoje išgelbėti kiek įmanoma daugiau gyvybių bei smarkiai sumažinti valstybės išlaidas hospitalizacijai būtinas ne tik efektyvių diagnostikos metodų taikymas, bet ir naujesnių vaistų, tokių kaip ivabradinas, prieinamumas.
2012 m. pristatytose Europos širdies nepakankamumo gydymo gairėse ivabradinas įtrauktas tarp keturių pagrindinių vaistų klasių šiai ligai gydyti. 37 šalyse atliktas tyrimas patvirtino, kad ivabradinas, pridėtas prie pagrindinių trijų klasių preparatų, mažina hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo ir mirties tikimybę.
Manoma, kad tai lemia šių vaistų poveikis širdies susitraukimų dažniui. Mat vartojant ivabradiną širdies susitraukimų dažnis sumažėja iki 60 k./min. Epidemiologiniai ir stebėjimo tyrimai įrodė, kad širdies susitraukimų dažniui padidėjus iki 75 k./min. ir daugiau hospitalizavimo dėl paūmėjusio širdies nepakankamumo rizika išauga maždaug 53 proc.
“Gydymo schema pridedant ivabradiną yra aiškiai pagrįsta, o jo efektyvumas įrodytas, tačiau Lietuvoje šis vaistas kompensuojamas tik tiems ligoniams, kurie serga koronarine širdies liga. 50–70 proc. sergančiųjų širdies nepakankamumu diagnozuota ir koronarinė širdies liga. Tačiau net 30–50 proc. ligonių neturi galimybės jo vartoti, nes tai brangus vaistas”, – apgailestauja J.Čelutkienė.
Pasak gydytojos kardiologės, nepakankamai mūsų šalyje užtikrinama ir antrinė profilaktika – besigydančiųjų ambulatoriškai mokymas apie mitybą, vaistų vartojimą, nuolatinį svorio ir kraujospūdžio sekimą, adekvatų fizinį krūvį. Tai labai svarbu, kad sergančiojo būklė nepablogėtų.
JAV ir Vakarų Europos šalyse jau daugelį metų dirba slaugytojos, kurios specializuojasi širdies nepakankamumo srityje. Kai specialistai ligoniui išsamiai išaiškina ir nuolat primena, kad būtina sumažinti druskos vartojimą, nes ji stabdo skysčių išsiskyrimą, kasdien matuotis svorį, kraujospūdį bei pulsą, paaiškina, kaip sekti organizmo reakciją į fizinį krūvį, vartoti šlapimo išskyrimą veikiančius vaistus, ligos paūmėjimo, o kartu ir stacionarinio gydymo rizika sumažėja kelis kartus.
Sergant širdies ligomis ypač svarbu žinoti savo pulsą, todėl būtina jį kasdien matuotis. Pavyzdžiui, jeigu išemine širdies liga sergančio ligonio pulsas šokteli iki 70 k./min. ir daugiau, rizika išsivystyti širdies nepakankamumui padidėja net 53 proc.

Antrąjį gegužės savaitgalį minima Širdies nepakankamumo diena
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į širdies nepakankamumą, kuris ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei yra vienas didžiausių šiandieninės medicinos iššūkių, visose Europos šalyse antrąjį gegužės savaitgalį minima Širdies nepakankamumo diena.
Lietuvoje šiai progai skirti renginiai bus organizuojami jau penktą kartą. Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio didžiuosiuose prekybos centruose ir Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydytojai kardiologai su visais besidominčiaisiais dalysis informacija apie širdies nepakankamumą. Paaiškins, kaip reikia rūpintis sveikata, norint išvengti širdies nepakankamumo, ar rūpintis savimi, kad būklė nepablogėtų.
Lietuvos kardiologų draugija, organizuojanti Širdies nepakankamumo dienai skirtus renginius, didelį dėmesį skirs šeimos gydytojams. Susitikimų su Šeimos gydytojų asociacijos nariais metu bus pabrėžiamas šios ligos aktualumas, primenama, kodėl svarbu laiku ją diagnozuoti ir kokios informacijos būtina suteikti pacientams.
Apie problemas, susijusias su širdies nepakankamumo diagnostika, gydymu bei profilaktika, su politikais, Valstybinės ligonių kasos atstovais bus kalbama ir Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Lietuvos forma žemėlapyje panaši į nedidelę širdį. Mūsų, lietuvių, nedaug, mūsų kasmet miršta daugiau nei gimsta, dalis palieka tėvynę ir išvažiuoja.

Likusiųjų gretas šienauja širdies ir kraujagyslių ligos. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Dažnai miršta darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka invalidais. Neretai mirtis įvyksta staiga, netikėtai.

Kas antras lietuvis miršta nuo infarkto, insulto ir kitų kraujotakos sistemos ligų. Šių ligų gali daugėti, nes populiacija sensta, o rizikos veiksnių nemažėja.

Širdies ir kraujagyslių ligos kasmet lemia daugiau nei 55 procentus įvykstančių mirčių: 2010 metais Lietuvoje iš viso mirė 42 120 gyventojų, nuo kraujotakos sistemos ligų – net 23 627. Tai sudarė net 56.1 proc. visų mirčių (pasaulio vidurkis – apie 29 proc.). Šios ligos 2010 m. sąlygojo 47 proc. vyrų ir 65,5 proc. moterų mirčių.

Vyrai kraujotakos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys. Rizika jiems padidėja perkopus 45-erius metus. Lietuvos vyrai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 3,2 kartus dažniau nei nuo traumų ar apsinuodijimų, ir 2,23 kartus dažniau nei nuo onkologinių ligų. Darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau negu šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės ir tuomet pralenkia vyrų mirtingumą.

Mes, lietuviai, – širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Ar ilgai jais būsime? Panaršę tarptautinius interneto tinklapius galime palyginti mūsų šalies statistiką: nesileidžiančios Lietuvos kardiovaskulinio mirtingumo kreivės skaudžiai disonuoja su jau kelis dešimtmečius stabiliai krentančiomis žemyn kitų šalių (Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kt.) kreivėmis. Tai vyksta pirminės ir antrinės prevencijos dėka.

Taigi, kuo daugiau žinosite apie savo širdį, ligų priežastis, rizikos veiksnius ir būdus jas įveikti, tuo bus geresni rezultatai, tuo ilgiau būsite sveikesni.

Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis. Didžioji širdies dalis yra tuoj pat už krūtinkaulio, tik viršūnė nukreipta į kairę, todėl kairėje krūtinės ląstos pusėje geriausiai jaučiama jos pulsacija. Pridėjus delną, dažnai galima apčiuopti širdies viršūnės trinksnį, todėl kartais galvojama, kad visa širdis yra kairėje. Ramybės būsenoje širdis plaka ramiai, tolygiai, apie 60-70 kartų per minutę, ir mes jos nejaučiame. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas.

Širdį maitina ir deguonimi aprūpina labai svarbios vainikinės širdies arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina. Tuomet diagnozuojama išeminė širdies liga – t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Vainikinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė užkemšama krešuliu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas, kuris dažniausiai ištinka staiga. Aterosklerozės priežastis – cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris tampa kliūtimi kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgus metus gali progresuoti nebyliai, pranešdama apie save tik netikėtai įvykus infarktui arba insultui. Ją skatina įvarūs rizikos veiksniai.

Miokardo infarktu kasmet Lietuvoje suserga daugiau nei 7 000 gyventojų, taigi, kasdien virš 20. 2010 m. nuo miokardo infarkto mirė 1275 žmonės, iš jų net 245 – darbingo amžiaus 45-64 m. žmonės, net 21 mirtis nuo infarkto įvyko jaunesnio amžiaus grupėje – nuo 15 iki 44 metų. Dar virš 1000 staiga mirė namuose.

Dauguma infarktų prasideda būtent namuose, neretai paryčiais, dažniausiai netikėtai. Išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi „be priežasties“. Tai labai klastinga tyliai prisėlinanti ir staiga smogianti liga, kuri gali baigtis mirtimi. Svarbu gerai žinoti infarkto pradinius požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.

Lietuvos širdies asociacija pataria visiems žinoti pradinius perspėjančius simptomus, nes laiku atpažinta liga ir skubiai suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.

Širdies infarktui būdingas stiprus skausmas už krūtinkaulio, kuris užtrunka ilgiau nei 20 minučių, nepraeina nuo plečiančių vaistų (nitratų), plinta į visą krūtinę, rankas (ypač kairiąją), apatinį žandikaulį, nugarą. Kartais gali skaudėti viršutinę pilvo dalį, pykinti. Skausmą lydi bendras silpnumas, mirties baimė, pila šaltas prakaitas, gali sutrikti širdies ritmas, kartais ištinka šokas, ligonis gali staiga mirti. Įtarus miokardo infarktą, svarbiausia kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą ir nuvežti ligonį į intensyvios kardiologijos skyrių. Iki atvyks gydytojas, reiktų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per aukštą kraujospūdį ar per dažną pulsą. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Taip išgelbėjama ligonio gyvybė, išvengiama invalidumo. Svarbi kiekviena „auksinė“ valanda.

Perspėjantys širdies infarkto požymiai:

• Nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų;
• Diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį;
• Oro trūkumas kartu su nemaloniu pojūčiu krūtinėje.

Šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Kitų šalių patirtis rodo, kad galima apsisaugoti nuo miokardo infarkto ir prailginti gyvenimą jau susirgusiems šia liga. Tam reikia įsigilinti į ligos prigimtį, žinoti ją skatinančius veiksnius ir su jais atkakliai kovoti. Atlikta daugybė tyrimų, kuriais įrodyta, jog aterosklerozės progresavimą galima sustabdyti ir išvengti infarkto. Neverta nuliūsti ir jau susirgusiems – įveikus rizikos veiksnius ir laikantis gydytojo paskyrimų galima sustabdyti ligą.

Lietuvos širdies asociacija primena: iki 80 proc. širdies ligų galima išvengti, jei gerai žinosime sąlygojančius veiksnius ir juos koreguosime.

Širdis suserga ne tik nuo rūkymo, aukšto kraujospūdžio, nesveiko maisto, nejudros, antsvorio, kraujo riebalų, gliukozės, druskos, alkoholio pertekliaus, ji serga ir nuo nuolatinės įtampos, nerimo, streso, depresijos. Širdis gali susirgti nuo visiško nesirūpinimo ja ir nuo mūsų tarpusavio nesantaikos.

Todėl pats laikas nustoti pyktis, pavydėti kaimynui, sėti nesantaiką ir susirūpinti širdies sveikata.

Lietuvos širdies asociacija primena: kiekvienas žingsnis sveikos gyvensenos link gali apsaugoti nuo infarkto. Pradėkime nuo savęs, nuo savo namų, kurkime sveiką aplinką darbe. Mokykime vaikus sveikos gyvensenos principų namie, darželiuose ir mokyklose.

Raginame nerūkyti, rinktis sveikesnį maistą, kasdien bent 30 minučių skirti fiziniam aktyvumui, pasidomėti savo širdies sveikatos skaičiais: kraujospūdžiu, pulsu, svoriu, kūno masės indeksu, liemens apimtimi, bent kartą pasitikrinti, ar ne per riebus ar ne per saldus kraujas. Tai turi būti atliekama reguliariai.

Lietuvos širdies asociacija