Ir avys sveikos, ir vilkas sotus – tokia užduotis dabar iškilo JAV diplomatijai dėl Turkijos ir Rusijos santykių krizės. JAV pirmadienį pripažino, kad turkai Rusijos lėktuvą numušė virš savo oro erdvės, tačiau viešai nepateisino tokių veiksmų. Barackas Obama susitikęs su Vladimiru Putinu Paryžiuje ragino surasti bendrą sprendimą iš krizės.

Pasak leidinio “Foreign Policy“, Vašingtonui reikia Rusijos pagalbos ieškant taikaus Sirijos konflikto sprendimo, todėl šis negali užsipulti Maskvos dėl neteisėto jos lėktuvo įsiveržimo į Turkijos oro erdvę. Tuo pat metu Turkija yra pagrindinė regiono galybė ir gyvybiškai svarbi JAV sąjungininkė, todėl jos versijos paremti taip pat negalima.

Dabar Vašingtonas bando apraminti aistras. Kaip pirmadienį pareiškė JAV Valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau, “svarbiausia – dabar nuraminti aistras ir pradėti dialogą.” Prieš tai B. Obama susitiko su V.Putinu ir pareiškė užuojautą dėl rusų lakūno ir jūrų pėstininko mirties incidento su Turkija metu.

“Vašingtonas gali netekti ir Ankaros, ir Maskvos pagarbos. Rizikuojama, kad Obama parodys rusams, jog sutinka dėl taikos Sirijoje bet kokia kaina.”

Nors Rusija atsisako neberemti Sirijos vadovo Basharo al-Assado, kurį Vašingtonas vadina pagrindine kliūtimi taikai Sirijoje, Vakarai nepraranda vilties surasti sprendimą ir siekia paliaubų Sirijoje. Po teroristinių išpuolių Paryžiuje, JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Iranas, Saudo Arabija ir Prancūzija pasirašė susitarimą, kuriame numatoma, kad iki sausio 1-osios turėtų įsigalioti paliaubos ir prasidėti derybos tarp Sirijos valdančiojo režimo ir opozicijos. Tiesa, kol kas nei B.al-Assadas, nei Sirijos opozicija nesutiko su tuo.

Naujas diplomatines iniciatyvas paskatino Islamo valstybės (ISIS arba” Daesh”) surengti išpuoliai Paryžiuje lapkričio 13 d., kurių metu žuvo virš 120 žmonių, bei Rusijos keleivinio lėktuvo susprogdinimas virš Egipto Sinajaus pusiasalio, dėl kurio atsakomybė taip pat prisiėmė “Daesh”.

Tačiau Turkijos ir Rusijos konfliktas dėl numušto karinio lėktuvo gali visas šias pastangas sugriauti. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsisakė atsiprašyti Rusijos bei pareiškė, kad jei dar kartą koks nors karinis lėktuvas įsiverš į Turkijos teritoriją – taip bus numuštas. Rusija, savo ruožtu, planuoja atsisakyti bevizio režimo su Turkija ir uždrausti vaisių bei daržovių importą iš Turkijos. Maskva taip pat Sirijoje dislokavo S-400 raketines sistemas bei pranešė, kad savo bombonešius Su-34 apginkluos oras-oras raketomis. Dar daugiau, V.Putinas apkaltino Turkijos valdžią pelnantis iš naftos verslo su “Daesh”.

Vieni ekspertai teigiamai vertina B.Obamos pasirinktą poziciją: retoriškai remti savo NATO sąjungininkę Turkiją, bet kartu diplomatiniais būdais užkirsti kelią konflikto eskalacijai. Yra ir kitaip manančių.

“Vašingtonas gali netekti ir Ankaros, ir Maskvos pagarbos, – teigė “Foreign Policy” Sirijos ekspertas iš Vašingtono instituto Artimųjų Rytų politikai Andrew Tableris. – Rizikuojama, kad Obama parodys rusams, jog sutinka dėl taikos Sirijoje bet kokia kaina.”

“Tik silpnai palaikydamos Turkiją mūšyje su Rusija, JAV parodys Erdoganui, kad beatodariškai nerems jo.”

Dar vienas faktorius šioje diplomatinėje šachmatų partijoje – JAV netenkina Turkijos bendradarbiavimas kovojant su ISIS. Ankara labai lėtai bando uždaryti savo sieną su Sirija, per kurią kovoti už “Daesh” vyksta užsienio islamistai. Be to, Turkija atakavo ir bombardavo kurdų pajėgas Sirijoje, kurias Vašingtonas laiko savo sąjungininkais ir pagrindine atsvara ISIS.

“Tik silpnai palaikydamos Turkiją mūšyje su Rusija, JAV parodys Erdoganui, kad beatodariškai nerems jo”, – teigė Joshua Landisas, ekspertas iš Oklahomos universiteto.

Visą orginalų straipsnį skaitykite čia.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hillari Klinton) penktadienį kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, siekiant išeiti iš aklavietės dėl Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos, smerkiančios Sirijos susidorojimą su demokratijos reikalaujančiais protestuotojais.

Rusija ir Kinija nepritarė pasiūlymui, jog JT Saugumo Taryba turėtų vertinti Sirijos veiksmus, taip pat praktiškai nedalyvavo diskusijose dėl rezoliucijos projekto, kuriame smerkiamos kruvinos Damasko režimo represijos prieš protestuotojus.

Sirijos pajėgos penktadienį nušovė 19 žmonių, vaikydamos demonstrantus, kurie reikalavo šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) atsistatydinimo, sakė aktyvistai.

Jau tris mėnesius vykstantį sukilimą Sirijoje įkvėpė kitas arabų šalis apėmę bruzdėjimai.

H.Clinton taip pat mėgino padidinti spaudimą B.Assadui, paskelbusi savo straipsnį Londone leidžiamam tarptautiniam dienraščiui “Asharq al Awsat”.

Kalbėdama apie Damasko vyriausybės smurtinius veiksmus, H.Clinton rašo: “Vis labiau aiškėja, kad prezidentas al Assadas apsisprendė. Tačiau tęsdamas žiaurumus jis gali tik sulėtinti Sirijoje vykstančius pokyčius, o ne panaikinti juos.”

JAV diplomatijos vadovė taip pat kaltina Sirijos prezidentą “ėmusis represijų taktikos, kurią naudoja jo sąjungininkas Iranas” ir rašo, kad “Sirija žengia naujos politinės santvarkos link”, kurią, pasak jos, turėtų formuoti Sirijos žmonės.

Jungtinės Valstijos neprisidėjo ruošiant JT rezoliucijos projektą, tačiau aiškiai pareiškė palaikantis Europos šalių pateiktą svarstymui dokumentą, kuriame smerkiamos represijos Sirijoje. Tačiau šioje rezoliucijoje jokios sankcijos neminimos.

H.Clinton diskutuojant dėl Sirijos su S.Lavrovu, daugiausiai buvo kalbama apie JT Saugumo Tarybos veiklą ir “kaip JAV bei Risija galėtų dirbti kartu, siekiant užtikrinti, kad mes priimtume JT Saugumo Tarybos rezoliuciją”, sakė JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland (Viktorija Naland).

“Ji išreiškė viltį, jog JAV ir Rusija gali dirbti kartu”, – pridūrė pareigūnė.

V.Nuland negalėjo tiksliai pasakyti, ar šis pokalbis kaip nors padėjo spręsti iškilusias problemas. “Tai buvo geras pokalbis”, – nurodė ji.

Be to, H.Clinton kalbėjosi telefonu su Kinijos diplomatijos vadovu, pridūrė atstovė.

Pasak vieno aukšto JAV administracijos pareigūno, šiomis pastangomis siekiama, kad visos penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės susitartų dėl bendros pozicijos ir kad būtų surinktas didžiausias įmanomas naujajai rezoliucijai pritariančių balsų skaičius. Taigi, konsultacijos tęsis, siekiant užtikrinti, kad “įgysime didžiausią įmanoma Saugumo Tarybos palaikymą tokiai rezoliucijai, kuri pasiųstų stiprų signalą prezidentui al Assadui”, nurodė jis.