BFL

Širšių ir vapsvų puolimas prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmieji neramūs spiečiai jau pastebimi Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.

Puolimą paskatino permainingi orai

Jau gauti pirmieji iškvietimai naikinti geluonimi grasinančius vabzdžius. Kaip teigia kenkėjų kontrolės ekspertai “Dezinfa”, širšių ir vapsvų ankstyvą puolimą galėjo paskatinti permainingi ir audringi orai.

Biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsiritusios nevaisingos darbininkės toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.

Vasaros pabaigoje išsiritę patinėliai ir patelės išskrenda iš lizdo poruotis, sutrikdydami kolonijos, kurią neretai sudaro 5000 ir daugiau individų, ciklą. Tada vabzdžiai ieškodami maisto užsuka ir į mūsų namus. Dažniausiai juos vilioja terasose, lauko kavinėse palikti skanėstai, soduose persirpę vaisiai ir uogos.

“Ši vasara dovanoja nors ir gana permainingus, tačiau šiltus orus, kas ir galėjo paskatinti vapsvų ir širšių didesnį aktyvumą”, – svarsto biologas.

Rekomenduoja būti atsargiems

Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja, kad itin atsargiems reikia būti valgant uogas, vaisius, kadangi jų sultys itin gardžios širšėms ir vapsvoms. Besigardžiuodamos vaisiais dažnai vabzdžiai lieka jų viduje “pailsėti”. Be to, siekiant išvengti vapsvų ir širšių įkandimų, rekomenduojama per žolę nevaikščioti basomis, nebandyti patiems perkelti medžiuose, inkiluose, namų palėpėse įkurtų lizdų, atsargiai valgyti vabzdžius viliojančius maisto produktus bei gerti saldžius gaiviuosius ar alkoholinius gėrimus atvirose vietose. Nepalikti atviros taros su gėrimais, į kurias gali pakliūti geliantys vabzdžiai.

Specialistai nerekomenduoja vabzdžius naikinti patiems, kadangi tai gali būti pavojinga žmogaus sveikatai. “Lietuvoje žmonės dažnai širšes ir vapsvas gaudo į stiklainį įpildami vandens, sumaišyto su saldžia uogiene ar cukrumi. Taip vabzdžiai priviliojami ir jie sukrenta į vandenį. Tačiau kyla grėsmė, kad “gaudyklę” bet kada į rankas gali paimti vaikas ar svečias. Taip pat vabzdžius bandoma naikinti uodus atbaidančiais purškalais – jie visiškai neveikia širšių ir vapsvų. Šie geliantys vabzdžiai naikinami specialiomis priemonėmis – insekticidais”, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertų “Dezinfa” vadovė Margarita Kutkaitė.

Įgėlimas – ne tik skausmingas, bet ir pavojingas

Jei nutiko taip, kad nepavyko išvengti susidūrimo su vapsva ar širše, ji jums įgėlė, rekomenduojama patepti įgeltą vietą antihistamininiu tepalu arba specialiu preparatu, skirtu naudoti po įkandimo.

“Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patynimo – tokios reakcijos nereikėtų išsigąsti”, – tikina Liutauras Grigaliūnas.

Alergiškiems žmonės vapsvų ir širšių sezono metu specialistai rekomenduoja nuolat nešiotis ampulę adrenalino, kuris suleidžiamas iš karto po įgėlimo. Taip pat toje vietoje dedamas šaltas kompresas ir vykstama į artimiausią ligoninę.

Ne vieną šiltąjį sezoną kovoję su gyventojus puolančiomis širšėmis, vapsvomis ar bitėmis, šiemet ugniagesiai to nedarys. Tad ieškantiesiems pagalbos nuo vabzdžių antpuolių teks gerokai paploninti pinigines, rašo “Lietuvos žinios”.

Ugniagesiai gelbėtojai nuo šiol gaudys tik į vaikų darželius, mokyklas, ligonines ar kitas panašias įstaigas patekusius bičių, širšių ir vapsvų spiečius. Vaikyti gyvenamųjų namų pastogėse, sienų plyšiuose, balkonuose, sodo bendrijų medžiuose ar krūmuose susispietusių ir žmonėms pavojų keliančių vabzdžių pareigūnai nevažiuos. Tokį spendimą priėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), nutaręs, kad vabzdžių gaudymas – ne ugniagesių rūpestis. Į bėdą pateksiantiems gyventojams siūloma ieškotis specializuotos pagalbos.

PAGD Incidentų valdymo skyriaus viršininkas Evaldas Tamašauskas dienraščiui sakė, kad gaudyti vabzdžių ugniagesiai net neturi teisės, nes tai daryti draudžia prieš keletą metų priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Pagal jį gaudyti minėtus vabzdžius gali tik turintieji šiam darbui reikalingas licencijas. Ugniagesiai gelbėtojai neturi ne tik licencijų, bet ir specialios įrangos. Tačiau 2008 metais ugniagesiai gaudyti pavojų keliančių vabzdžių vyko net 800 kartų, pernai registruota 400 tokių išvykimų.

E.Tamašauskas teigė, jog prieš informuodamas visuomenę, kad ugniagesiai nebevyks gaudyti bičių, širšių ir vapsvų, PAGD surinko informaciją, kas krašto savivaldybėse yra pasirengęs suteikti pagalbą vabzdžių užkluptiems žmonėms. Duomenys buvo pateikti bendrojo pagalbos telefono 112 tarnyboms.

Dienraščiui paskambinus bendrojo pagalbos centro Panevėžyje telefonu, buvo pranešta, kad dėl vabzdžių atakų reikėtų kreiptis į Panevėžio bitininkų draugiją. Jos pirmininkas Alfonsas Rutkauskas, klausiamas, ar neatlygintinai suteiktų reikiamą pagalbą, atšovė: “Tikrai ne!” Jis teigė, kad ankstesniais metais Panevėžio bitininkai geranoriškai talkino ugniagesiams, bet darė tai jų pačių nuvežti į įvykio vietą. “Laikai pasikeitė. Abejoju, ar savo transportu kas nors iš bitininkų važiuotų gaudyti vabzdžių”, – sakė A.Rutkauskas.

Pasidomėjus padėtimi Klaipėdoje, bendruoju pagalbos telefonu atsiliepusi moteris apskritai atsisakė nurodyti, kur kreiptis užpuolus vabzdžiams. Ji tegalėjo duoti Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininko Kastyčio Gedmino telefoną. Tačiau ir jis potencialių gelbėtojų telefonų nepasakė paaiškinęs, kad kalbinti juos beviltiška, nes šie už dyką nedirba. “Kaip matote, gelbėjimasis nuo vabzdžių – pačių užpultųjų rūpestis”, – konstatavo K.Gedminas.

Tauragės apskrityje vabzdžius gaudo tik Šilalėje įsikūrusios bendrovės “Rudagys” darbuotojai. Šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Pečiulis dienraščiui teigė, kad pagalbą suteiktų už atitinkamą užmokestį, į kurį būtų įtrauktos ir kelionės išlaidos. “Pernai vieno tauragiškio garaže širšes išgaudėme už 80 litų, tiek pat kainavo pagauti krūme įsimetusį vabzdžių spiečių”, – sakė jis.

Panašiai kalbėjo Šiauliuose įsikūrusios bendrovės “Šiaulių dezinfektorių brigada” epidemiologė Onutė Strimienė. “Jau pernai ugniagesiai vabzdžių užpultiesiems dalijo mūsų telefono numerį, sulaukėme daug skambučių, bet už dyką naikinti vabzdžių nevažinėjome”, – pabrėžė ji.