Europos Sąjungos (ES) paramą administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) siūlo, kad Vilniaus miesto savivaldybė grąžintų trečdalį elektroninio bilieto sistemai diegti skirtos paramos – beveik 5 mln. litų.

Tokią išvadą CPVA yra pateikusi Informacinės visuomenės plėtros komitetui (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos. Komitetas savo verdiktą žada paskelbti kovo viduryje.

“Tenka pripažinti, kad dalis finansavimo, skirto projektui, panaudota neefektyviai – dalis išlaidų nebuvo būtinos projektui įgyvendinti tokia apimtimi, kokia šis projektas realiai įgyvendintas dabar. Todėl CPVA pateikė siūlymą Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos priimti sprendimą dėl dalies lėšų grąžinimo”, – BNS teigė agentūros direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Keizeris.

Pasak jo, projekto vykdymui išmokėta 14 mln. 865 tūkst. litų, jį vykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėtų grąžinti 32,29 proc. projektui išmokėtos finansavimo sumos: beveik 4 mln. 696 tūkst. litų ES fondų lėšų ir per 103 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

“Projektą įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Kauno bei Klaipėdos miestų savivaldybių administracijomis. Kadangi už projekto įgyvendinimą yra atsakinga ir paramos sutartį su CPVA ir IVPK yra pasirašiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ji ir yra atsakinga už lėšų grąžinimą. Tačiau projekto vykdytojas ir partneriai gali nuspręsti, kaip tarp miestų pasiskirstyti grąžintinas lėšas”, – teigė M.Keizeris.

CPVA savo išvadose teigia, kad infrastruktūra, skirta e-bilieto bei keleivių informavimo paslaugoms teikti, yra sukurta: projekto įgyvendinimo metu įsigyta įranga leistų į elektroninę erdvę perkelti bilietų įsigijimo, naudojimo bei keleivių informavimo paslaugas.

Tačiau pažymima, kad projekto vykdytojo įsipareigojimai nebuvo įvykdyti pakankama apimtimi: viešosios elektroninio bilieto bei keleivių informavimo paslaugos teikiamos tik iš dalies, pilnai neišnaudojamos sukurtos infrastruktūros galimybės bei nesukurta tinkama sąveika tarp projekte dalyvavusių miestų, todėl numatytas projekto tikslas nėra pilnai pasiektas ir paslaugos teikiamos nepilna apimtimi.

Ateityje pensijas siūloma apskaičiuoti taikant “taškų”, o ne nacionalinių virtualių sąskaitų sistemą, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

“Scenarijus (“taškų” sistemos – BNS) baigiamas rengti. Mes norime, kad būtų taškų sistema. Geriau atitinka šios dienos aktualijoms, ji būtų ne tokia skausminga, ir “taškų” sistemos įvedimas nebūtų sudėtingas”, – antradienį Seimo Audito komitete, kur svarstyta būsima pensijų ir “Sodros” reforma, tvirtino viceministras.

Šiuo metu Seime ir ministerijoje svarstomi du pensijų sistemos modeliai – vadinamoji “taškų” sistema, kurios laikomasi Vokietijoje ir Prancūzijoje, ir nacionalinių virtualių sąskaitų sistema, kurią turi švedai, latviai, lenkai.

“Taškų” sistemos esmė ta, kad gyventojo pensija priklausytų nuo surinktų “taškų” kiekio.

“Bus galima tuos “taškus” nusipirkti, jeigu žmogui truks šiek tiek iki pilnos pensijos – jis įneš tam tikrą pinigų sumą”, – aiškino viceministras.

Pasak jo, “taškų” kiekis priklausys nuo žmogaus sumokėtų įmokų dydžio, darbo stažo, jo algos ir infliacijos indekso.

Visi sukaupti “taškai” būtų padauginti iš jo vertės, kurią, pasak A.Bitino, galėtų nustatyti Seimas. “Taško” vertę būtų galima keisti, atsižvelgiant į infliaciją ar kitus ekonomikos reiškinius.

A.Bitinas prognozuoja, kad 2020-2025 metais numatomas demografinis bumas: “Apie 2020 metus būtų galima kalbėti apie “Sodros” įmokų mažinimą arba perdavimą biudžetui”.

Nacionalinių virtualių sąskaitų sistemą siūlo Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimundas Kuodis.

“Žmonės savo pinigus matytų virtualioje sąskaitoje, kiek jie susikaupė pensijai, todėl ši sistema skaidresnė, už sąskaitą būtų mokamos palūkanos, kurio priklausytų nuo demografinės padėties ir darbo rinkos”, – sakė R.Kuodis.

Pasak jo, tokios sąskaitos niekas nekonfiskuotų, jeigu jos savininkas “trumpam išlėktų į Angliją”: “Žmonės į pensiją išeitų kada nori, ir sugrįžtų iš jos, jeigu susirastų darbą”.

Jis taip pat siūlo pradėti taikyti socialinio kredito sistemą, į kurią galėtų įsijungti nedirbusios jaunos moterys, kurios ketina gimdyti, ir gautų paskolą motinystės pašalpai, studentai – mokslui: “Juk tie žmonės ateityje užsidirbs daug ir padengs įsiskolinimą”.

Prognozuojama, kad nauja pensijų reforma galėtų startuoti 2012 metais

Gruodžio 30 d. į Lietuvos elektros perdavimo sistemą įjungta 330 kilovoltų (kV) įtampos elektros skirstykla Bitėnuose (Pagėgių seniūnija), kuri sujungė į žiedą šalies elektros energijos perdavimo linijas. Nauja infrastruktūra leis perduoti elektros energiją Klaipėdos kraštui tik Lietuvos teritorijoje esančiais elektros įrenginiais.

Bitėnų skirstomajame punkte baigti montuoti visi atviros skirstyklos aukštos įtampos elektros įrenginiai, nutiestos ir sujungtos keturios 330 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos.

“Pirmą kartą per dvidešimt nepriklausomybės metų elektra Klaipėdos kraštui gali būti perduodama nesinaudojant elektros įrenginiais Karaliaučiaus teritorijoje. Tai labai svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti Lietuvos elektros perdavimo tinklo saugumą ir sujungti į žiedą Baltijos jūros regiono valstybių elektros tinklus,” – sakė Virgilijus Poderys, elektros perdavimo sistemos operatoriaus “Litgrid” generalinis direktorius.

Iki šiol elektros energija iš Rytų Lietuvos, kur sutelkti pagrindiniai gamybos pajėgumai, Klaipėdos kraštui buvo tiekiama per elektros įrenginius, esančius Karaliaučiaus srities teritorijoje, todėl bet koks rimtesnis gedimas kaimyninėje valstybėje galėjo sukelti rimtų problemų aprūpinant elektros energija visą Vakarų Lietuvos regioną.

Bitėnų skirstyklos ir naujų elektros perdavimo linijų statybos užtruko mažiau nei metus. Siekiant nesukelti nepatogumų vartotojams, darbai oro linijose buvo vykdomi ir nakties metu.

Šiuo metu vykdomas tarptautinės elektros jungties “NordBalt” projektas, kartu su statoma Klaipėdos – Telšių 330 kV elektros perdavimo linija ir Klaipėdos pastotės rekonstrukcija, sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemas. Įgyvendinamas “LitPol Link” tarptautinės jungties projektas sudarys sąlygas sujungti Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemas ir bus vienas iš žingsnių ruošiant Lietuvos elektros perdavimo sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklu.