Nuotoliniais vairuotojų mokymais užsiimanti “DrivingEd” būsimiems vairuotojams sukūrė animuotą kelių eismo situacijų testą internete. „Eismo situacijos“ – tai interaktyvus žinių ir įgūdžių praktinėse vairavimo situacijose testas, vairavimo mokymo ekspertų parengtas pagal naujausias LR „Kelių eismo taisykles“. Tai pirma tokio pobūdžio paslauga ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje rinkoje.

„Eismo situacijas“ sudaro animuotos kelių eismo situacijos, kruopščiai atrinktos ekspertų ir suskirstytos į tris grupes: tai reguliuojamos sankryžos, nereguliuojamos sankryžos ir važiavimas bei manevravimas. Besirengiantieji egzaminui ar tiesiog norintys atnaujinti žinias gali praktikuotis kiekvienoje situacijų grupėje, o išmanioji projekto sistema atsimins padarytas klaidas ir leis pakartoti tik neteisingai atsakytus klausimus. Testo situacijos yra nuolat atnaujinamos ir papildomos. Planuojama, kad jų skaičius netrukus sieks kelis šimtus.

Pasak įmonės „DrivingEd“ vadovo Jono Jankūno, vartotojų auditorija labai plati: „Eismo situacijos yra skirtos tiek egzaminui besirengiantiems būsimiems vairuotojams, tiek vairavimo profesionalams, norintiems patikrinti įgūdžius ir žinias pagal nuolat atnaujinamas „Kelių eismo taisykles“. Mūsų pagrindinis tikslas – kelių eismo tvarką pateikti per pavyzdžius ir praktines situacijas. Tai – geriausias būdas suprasti ir įsiminti net sudėtingiausias taisykles.“

Vienas didžiausių „Eismo situacijų“ privalumų – mobilumas. Kadangi testas sukurtas naudojant naujausią HTML5 technologiją, jį galima atlikti tiek kompiuteryje, tiek telefone, tiek planšetiniame kompiuteryje. Taigi, nuo šiol mokytis vairuoti galima visur: namuose, kelionėje, darbe ir net pakeliui į egzaminą.

Projektas buvo nominuotas prestižiniuose Lietuvos interneto apdovanojimuose „Login 2012“. „Eismo situacijos“ varžysis „Geriausio edukacinio projekto“ kategorijoje.

Įmonė „DrivingEd“, įkurta 2011 metais, specializuojasi interaktyvių nuotolinio mokymosi priemonių, skirtų pasirengti vairavimo egzaminui bei patobulinti kelių eismo žinias, srityje. Įmonei taip pat priklauso „KET bilietai“ projektas, skirtas pasiruošti vairavimo egzaminui VĮ „Regitra“, bei analogiškas „PDD Test“, skirtas Rusijos rinkai. „DrivingED“ nuolat plečia siūlomų paslaugų spektrą. Šiuo metu įmonės specialistai rengia animuotus kelių eismo situacijų testus, skirtus Didžiosios Britanijos bei Rusijos vairuotojams.

Spalio 23 d. – Šveicarijos parlamento rinkimai. Tuomet paaiškės, kas užims 200 vietų Nacionalinėje taryboje (žemieji parlamento rūmai) ir 45 vietas – Kantonų taryboje (aukštieji rūmai). Ar po rinkimų pasikeis tiek partijų puokštė parlamente, tiek vyriausybės sudėtis?

Net 62 iš 200 galimų – šitiek vietų parlamento Nacionalinėje taryboje per pastaruosius rinkimus 2007 m. laimėjo ultradešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP). Tiek daug vietų nuo pat dabartinės balsavimo sistemos įvedimo 1919 m. dar nebuvo gavusi nė viena partija.
Kuo liaudininkai apžavėjo šveicarus? Ogi nacionalistiniais pažadais atsikratyti imigrantų: reklaminis plakatas vaizdavo valstybės vėliavos fone besiganančias baltas avis, lauk išspiriančias juodą avį. Žinoma, dėl tokios alegorijos pasipylė kritika: kurstomas rasizmas ir priešiškumas užsieniečiams! Vis dėlto rinkėjai balsavo už tai, kad „Šveicarija būtų labiau šveicariška“.
Paradoksalu: per tuos pačius 2007-ųjų rinkimus į Šveicarijos parlamentą pirmą kartą buvo išrinktas juodaodis – socdemas Ricardo Lumengo. Iš 7,5 mln. šalies gyventojų 1,6 mln. sudaro imigrantai (20 proc. visų dirbančiųjų), tačiau senbuviai nebenori įsileisti jų daugiau.

Nacionaliniai parlamento ypatumai
Apie 80 proc. dabartinių parlamentarų svajoja išsaugoti šiltą vietelę (tik 50 iš 246 yra pranešę, kad baigia politinę karjerą).
Pagal pradinį sumanymą, paveldėtą iš XIX amžiaus, šveicarų parlamentarai ir po rinkimų turėtų dirbti pagal profesiją, o politika – tik antraeilė veikla (mažiau negu 30 proc. darbo laiko). Tikrovė kitokia: 2010 m. beveik pusė parlamentarų neturėjo jokio kito darbo, o kiti parlamente praleisdavo 57–67 proc. darbo laiko. Žodžiu, įsigali profesionalūs politikai. Tačiau kumščiu trinktelėti gali dar kai kas – liaudis. Mat kiekvieną parlamento priimtą įstatymą gali „nugalėti“ referendumas: jei surenkama 50 tūkst. parašų arba to pareikalauja bent jau 8 iš 26 kantonų – įstatymą atmetinėja (arba patvirtina) visaliaudinis referendumas.
Šiemet pirmąkart bus balsuojama internetu – kad balsai būtų suskaičiuoti sparčiau. Tiesa, virtualiai balsuos ne visi – teisę gauna tik tie 21,5 tūkst. piliečių, kurie iš keturių kantonų išvyko gyventi į užsienį.

Vėl peršama „dar daugiau Šveicarijos“
„Imigracija ir per šiuos rinkimus bus lemiamas klausimas. Antroje vietoje – aplinkosauga ir energetika, trečioje – ekonomika. Vien remiantis šiomis temomis galima papasakoti visą mūsų rinkimų istoriją“, – sako šveicarų politologas Claude’as Longchampas.
„Iš meilės Šveicarijai“, – tokiu reklaminiu šūkiu šįmet gundo liberalai (nr. 1 pagal narių skaičių), planuojantys 20 proc. vietų parlamente ir teigiantys, kad Šveicarija esanti viršūnė, geriau už bet kurią Europos šalį atlaikiusi pasaulinę krizę. „Mano šeima, mano Šveicarija, mūsų CVP“, – meilinasi antra didžiausia – krikdemų liaudies partija (CVP). „Šveicarai balsuoja už SVP“, – į patriotizmą apeliuoja praėjusius rinkimus laimėję Šveicarijos liaudies partijos (SVP) išminčiai, save vadinantys patriotais konservatoriais, nors Europa jiems klijuoja nacionalistų etiketę.
2007 m. buvo pasiektas Šveicarijos rekordas: į 246 vietas parlamente pretendavo 3089 kandidatai iš 311 sąrašų (pvz., žaliųjų judėjimo priešybė – Automobilininkų partija; išsiskyrusių vyrų teisių gynėja – Vyrų partija ir kt.). Egzotikos bus ir šiemet. Pavyzdžiui, vos prieš tris mėnesius buvo įregistruota „Anti PowerPoint“ partija (APPP), kurios priešakyje – brangiausias Europoje retorikos treneris Matthias Pöhmas, kovojantis už tai, kad šveicarų mokyklos nebemažintų pažymių vien dėl to, jog moksleiviai atsakinėdami nesinaudoja „PowerPoint“ skaidrėmis. Arba Piratų partija, siekianti laisvės internete. Dar yra Gyvūnų partija…
Mažosios partijos rinkimus išnaudoja tam, kad atkreiptų žiniasklaidos dėmesį.

Kraštutinė partijų poliarizacija
Šveicarija ilgą laiką garsėjo kaip šalis, kurioje viskas sprendžiama bendru susitarimu. Tačiau per pastaruosius 20 metų ji tapo labiausiai politiškai poliarizuota Europos valstybe. „Kai palygini partijų programas trisdešimtyje Europos šalių, atrandi, kad aštriausi programiniai skirtumai – Šveicarijoje“, – tvirtina politologas Andreas Ladneris.
Šveicarų spauda piktinasi, kad šalyje viešpatauja beveik šizofreniška sistema, t.y. visiškas neatitikimas tarp to, kas laimi rinkimus ir kas priima politinius sprendimus. Ženevos universiteto politinių mokslų profesorius Pascalis Sciarini paaiškina: „Turime vieną partiją, kuri laimi rinkimus, bet neformuoja politikos, – tai Šveicarijos liaudies partija. Ir turime dvi partijas, kurios formuoja politiką, bet pralaimi rinkimus, – tai liberalai ir Krikščionių demokratų liaudies partija.“ Išties, nuo šių dviejų partijų priklauso 80–90 proc. visų balsavimų parlamente.
Kas laimės rinkimus šiemet, sužinosime gal net jau spalio 23 d. Kas formuos politiką – šiek tiek vėliau.

Prognozės
Du pagrindiniai šalies nuomonių tyrimo institutai teigia: daugiausiai šansų rinkimuose ir vėl turės dešinioji Šveicarijos liaudies partija (28–29 proc. rinkėjų balsų), antrosios vietos gali tikėtis socialdemokratai (apie 20 proc.), trečiąją ir ketvirtąją dalysis liberalai ir Krikščionių demokratų liaudies partija (apie 14–16 proc.).

“Operacijų centras, šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija, po ilgų diskusijų su Aplinkos apsaugos ministerijos pavaldžiomis institucijomis, pasiūlė nebekaupti atliekų UAB “Senovė” teritorijoje Vilniuje, o vežti medicinines atliekas utilizavimui į Latviją. Iki šiol susikaupusios bendrovės “Senovė” teritorijoje atliekos per savaitę bus sudegintos, todėl pagrindo ekstremaliai situacijai nebebus”, – sako Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Kartu su Ekstremalių situacijų komisijos nariais ekstremalios situacijos dėl medicinos atliekų atšaukimo klausimą sprendė ir Sveikatos apsaugos, Ūkio bei Aplinkos ministerijų atstovai. Išanalizavusi esamą situaciją ir galimybes, komisija suformulavo siūlymą Vyriausybei dėl ekstremalios situacijos atšaukimo ir teiks jį artimiausiame Vyriausybės posėdyje, kuris turėtų įvykti rugpjūčio 17 d. Atitinkami sprendimai priimti dėl UAB “Senovė”: bendrovė bus įpareigota nuo rugpjūčio 10 d. nebekaupti medicinos atliekų savo teritorijoje, o iki rugpjūčio 19 d. – sunaikinti esamas sukauptas medicinos atliekas, kurių šiuo metu yra apie 37 tonas.

Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras R. Palaitis išreiškė viltį, jog klausimas dėl ekstremalios situacijos atšaukimo bus išspręstas dar iki Lietuvoje vyksiančio Europos vyrų krepšinio čempionato. “Kitu atveju, kils daug klausimų, kaip valstybėje, kurioje paskelbta ekstremali situacija, gali vykti tokio masto renginys”, – teigia jis.

Medicinos atliekos šalyje pradėjo kauptis sustabdžius jų naikinimą statomoje gamykloje Šiauliuose – dėl šios priežasties birželio pradžioje šalyje paskelbta ekstremali situacija ir leista atliekas naikinti bendrovėje “Senovė”, nors ši neturi leidimo tokiai veiklai.

Baltarusijos vadovui Aleksandrui Lukašenkai nenaudinga po prezidento rinkimų susidariusi įtempta situacija, trečiadienį sakė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Žinomas politikas teigė, kad procesus Baltarusijoje gali veikti “kažkas kitas”, tačiau tiesiogiai Rusijos nepaminėjo.

“Visa ši situacija, tai kas įvyko, yra visiškai nenaudinga A.Lukašenkai. Arba jis visiškai išprotėjo, arba jis ir nebuvo labai protingas, nors kartais atrodė labai gudrus. Vargu, ar visai tai vyksta pagal jo planą. Gali būti, kad planuoja kažkas kitas, kas taip pat nemyli A.Lukašenkos ir norėtų jį sunaikinti”, – trečiadienį susitikime su Baltarusijos opozicijos atstovais Vilniuje sakė V.Landsbergis.

1990-0992 metais Lietuvos vadovu buvęs V.Landbsergis teigė nesantis tikras, kad visa Baltarusijos KGB tarnauja A.Lukašenkai.

Susitikime vienam iš buvusių Baltarusijos opozicijos kandidatų į prezidentus atstovui Stanislavui Šuškevičiui išsakius nuomonę, jog Europos Sąjunga kartu su Rusija galėtų ieškoti sprendimų A.Lukašenkos atžvilgiu, V.Landsbergis pabrėžė, kad Maskvos vadovybė taip pat nėra demokratiška.

“Aš skeptiškai žiūriu į galimybę žiūrėti į (Rusijos premjerą) Vladimirą Putiną kaip teigiamą veikėją, kuris padės išspręsti A.Lukašenkos problemą demokratijos ir teisingumo labui. Panašių judesių nėra pačioje Rusijoje”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Jis siūlė, kad parlamentinių klausymų rėmuose vykstantis susitikimas išleistų rezoliuciją dėl sumušto ir sulaikyto opozicijos kandidato Vladimiro Nekliajevo išlaisvinimo. Tai, anot jo, galėtų būti pradžia siekiant ir kitų kandidatų išlaisvinimo.

“Kadangi tai parlamentinis klausymas, jis gali išleisti dokumentą. (…) Todėl mūsų klausymai galėtų ir turėtų išleisti rezoliuciją tik dėl V.Nekliajevo, dėl jo išlaisvinimo ir sugrąžinimo į ligoninę nedelsiant”, – sakė V.Landsbergis.

Pasak jo, V.Nekliajevo sumušimas dar prieš demonstraciją Minske galėjo būti suplanuotas iš anksto, siekiant įaudrinti minią.

“Tai rodo, kad buvo pilama alyva į būsimą ugnį, tam kad pasklistų žinia ir būtų sukeltos protesto emocijos. Tai paskaičiuota kaip ir jo pagrobimas. (…) Tai ne tik nežmogiška, bet ir pasikėsinimas į gyvybę”, – kalbėjo europarlamentaras.

Seimo užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius diskusijos metu stebėjosi, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras neprisijungė prie Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Čekijos kolegų bendro pareiškimo, kuriame praeitą sekmadienį Baltarusijoje vykę rinkimai pavadinti nesantys demokratiškai teisėti ir smerkiamas A.Lukašenkos “apsiausties režimas”.

“Mus nereikia tęsti saviapgaulės, nes kai kurie politikai gyvena kita tikrove. Aš labai apgailestauju, kad tarp keturių užsienio reikalų ministrų nėra Lietuvos ministro”, – sakė P.Auštrevičius.