Lietuvoje į sąvartynus 2008 metais buvo išvežama apie 90 proc. visų komunalinių atliekų. Daugiau į sąvartynus išvežama tik Latvijos, Bulgarijos ir Maltos gyventojų išmetamų šiukšlių.

Per penkmetį – palyginti su 2003 metų duomenimis – Lietuvoje į sąvartynus išvežamų komunalinių šiukšlių dalis išaugo maždaug penkiais procentiniai punktais.

Tokie duomenys pateikiami Europos aplinkos agentūros ataskaitoje, kuri ketvirtadienį pristatoma Vilniuje.

Vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) į sąvartynus keliauja mažiau nei 40 proc. komunalinių atliekų – penkerius metus šis rodiklis sumažėjo apie 10 punktų.

Vokietijos įmonių grupė “Tonsmeier” Lietuvoje parduoda nuo 2000 metų valdomą atliekų tvarkymo verslą.

Naujienų portalas eversus.lt rašo, kad pirminiai potencialių pirkėjų pasiūlymai jau gauti, o vasarį turėtų paaiškėti ir naujasis savininkas. Kai kurie finansininkai skaičiuoja, kad sandorio vertė galėtų siekti apie 20 mln. litų.

Tarp potencialių verslo pirkėjų minima “City Service” antrinė įmonė “Ecoservice”, investicijų bendrovė “Avestis”.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvoje pradėjusi veikti “Tonsmeier” dabar šalyje turi 4 įmones: Vilniuje ji valdo bendrovę “Švarus miestas”, Alytuje ir Kaune – įmonę “Dzūtra”, Klaipėdoje – “Švaros diena”, Šakiuose – “Paslaugos šakiečiams”.

Lietuvoje ši grupė yra antra po “Ecoservice”. Pastaroji, eversus.lt duomenimis, Vilniuje turi apie 40 proc. komunalinių atliekų rinkos, Klaipėdoje – apie 50 procentų. “Tonsmeier” sostinėje užima 10 proc., o Klaipėdoje – apie 30 proc. šios rinkos.

“Tonsmeier” pirkėjo dairytis pradėjo dar pernai. eversus.lt duomenimis, siūlomas įmones panoro įsigyti “Ecoservice”, Vilniaus mieste ir rajone dirbanti bendrovė “A.S.A. Vilnius”, įmonė “Veolia Environmental Services Lietuva”, koncerno “Alga” bendrovė “Marijampolės švara”, investicijų bendrovė “Avestis”, valdanti antrinių žaliavų surinkimo įmonę “Ecogroup”.

Pirkėjų “Tonsmeier” sulaukė ir iš užsienio. Galutinius pasiūlymus vokiečiai turėtų gauti iki vasario, o tada – iš geriausią kainą pasiūliusių pirkėjų derybų būdu atsirinkti vieną pirkėją.

Rinkoje svarstoma, kad šis pirkinys galėtų atitekti “City Service” valdomai atliekų tvarkymo bendrovei “Ecoservice”, kuri galėtų stipriai sumažinti jų administracijos darbuotojų skaičių, taip pat pasiekti technologinės sinergijos – galėtų tvarkyti didesnius kiekius atliekų.

“Tonsmeier” valdomos įmonės Lietuvoje yra solidžios rinkos dalyvės, kurios dirba toje pačioje paslaugų sferoje kaip ir “Ecoservice”. O dėl jų įsigijimo šiuo metu nekomentuosime”, – sakė “Ecoservice” direktorius Saulius Budrevičius.

“Ecoservice”, pasak jo, siekia išlaikyti užimamas pozicijas Lietuvoje. Bendrovė taip pat turi didelių ambicijų steigti padalinius kitose valstybėse, plėsti paslaugų spektrą, toliau gerinti kokybę ir klientų aptarnavimą.

“City Service” generalinis direktorius Žilvinas Lapinskas nurodo, kad jo atstovaujama bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, todėl informaciją apie konkrečius veiksmus ir sprendimus, susijusius su įmonių įsigijimais, jie skelbia laikydamiesi Lietuvoje galiojančių teisės aktų.

“Avestis” šia tema taip pat nelinkęs atvirauti.

“Šiuo metu atostogauju, todėl galiu pasakyti tik tiek, kad mūsų dabar turima “Ecogroup” plėsis Minske”, – sakė “Avesčio” vadovas Marius Dvareckas.

“Tonsmeier” pavadinimas Lietuvos rinkoje pasirodė dar 2000 metais. Šią įmonių grupę Vokietijoje ir Rytų Europoje – Lenkijoje bei Lietuvoje, valdo Tonsmeierių šeima.

Potencialūs pirkėjai itin akylai saugo “Tonsmeier” įmonių grupės pateiktą jiems informaciją, todėl teprasitaria, kad vokiečiai Lietuvoje, nepaisant didžiulės konkurencijos, dirba pelningai.

Iš Vilniaus kiemų vėl šalinami apleisti automobiliai

Vilniuje ketvirtąjį kartą prasidėjo akcija, skirta pašalinti apleistiems automobiliams iš miesto kiemų.

Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad pirmajame šios

akcijos etape seniūnijos renka duomenis apie nenaudojamus automobilius kiemuose.

“Gyventojai yra prašomi pranešti apie tokius automobilius telefonu arba elektroniniu paštu, be to, seniūnijų darbuotojai patys tikrina kiemus ir ant

apleistų automobilių padeda įspėjamuosius lapelius, kuriuose nurodyta, ką neprižiūrimo automobilio savininkui reikėtų daryti, kad jis nebūtų

nubaustas”, – teigė R.Ramanauskas.

Antrajame etape, jei automobiliai toliau nepatraukiami, pradeda dirbti policijos pareigūnai.

“Mes nusistatome automobilio savininką, įspėjame jį apie tai, kad jo automobilius yra neprižiūrėtas ir jam gali būti taikomos sankcijos, duodame

tam tikrą terminą, dažniausiai 10 dienų, patraukti automobilį arba įvykdyti tam tikrus reikalavimus, tai yra įvykdyti techninę apžiūrą, apdrausti jį”, -

kalbėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.

Neįvykdžius policijos reikalavimų, automobilio savininkui gali būti skirta bauda iki 300 litų, o jeigu jis ir toliau nesiims jokių priemonių,

gali būti taikoma pakartotina bauda iki 1000 litų arba konfiskuotas automobilis.

Pasak R.Ramanausko, kiekvienos akcijos metu patraukiama apie 500 automobilių.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui neleidus Vilniuje statyti atliekų deginimo gamyklos, į projektą pretendavusi Prancūzijos įmonė “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) teigia tokią gamyklą statysianti Klaipėdoje.

“Po šio sprendimo visas savo pajėgas koncentruosime į pasirengimą atliekų vertimo energija technologijoms demonstruojančią Klaipėdą, kur šalia Dumpių sąvartyno ketiname pastatyti modernią ir Pajūrio regionui pritaikytą jėgainę”, – pranešime spaudai sakė CNIM pardavimų direktorius Šiaurės Europai Jeanas-Francois Brua (Žanas Fransua Brua).

Anot jo, Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojanti atliekų energijai gaminti.

Šveicarijos įmonės “CSD Ingenieure und Geologen” ekspertai nustatė, kad pasirinkta technologija ir pati gamykla aplinkosaugos požiūriu yra saugi. Pasak jų, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sprendime nurodoma, kad visų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos neviršys žmonių sveikatos apsaugos normų.

Tuo tarpu pagrindinis departamento sprendimo motyvas, pasak jo vadovo, buvo tas, kad netinkamai į procesą buvo įtraukta visuomenė, pasyviai gyventojų interesams atstovavo Vilniaus savivaldybė.

Be to, departamento nuomone, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į pastabas dėl atliekų srautų užtikrinimo – nei savivaldybės, nei regioniniai atliekų tvarkymo centrai nėra patvirtinę jokių dokumentų ar sprendimų, kad tieks komunalines atliekas deginimui.

Todėl, anot departamento, kyla grėsmė, jog atliekos bus atvežamos iš kitų regionų ar importuojamos, o tai sudarytų prielaidas, kad nerūšiuotos ar užterštos atliekos pateks į gamyklą.

Teigiamus sprendimus jėgainei veikti išdavė Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Priešgaisrinės gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius.

“CSD Ingenieure und Geologen” Lietuvos filialo specialistai spalį įvertino, jog gamykla šalia Gariūnų neterš aplinkos.

Sklype šalia Gariūnų gamyklą pranešė ketino statyti “Constructions Industrielles de la Mediterranee” (CNIM) kartu su koncerno “Icor” netiesiogiai valdoma įmone Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla (ji keis pavadinimą į “Reenergy”).

CNIM yra viena didžiausių Europoje pramonės įrenginių gamintojų ir montuotojų. Grupės apyvarta 2009 metais siekė 2 mlrd. litų (580 mln. eurų). CNIM veiklą vykdo Europoje ir Azijoje ir yra pastačiusi energiją iš atliekų gaminančias jėgaines Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Marselyje, Bilbao, Brno, Stokholme, Šanchajuje ir kituose miestuose.

„Lietuvos rytas“ rašo:

„Sostinė – ne vieta šiukšlių deginimo gamyklai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas tokį savo sprendimą aiškina visuomenės pasipriešinimu, nepalankiu vėju ir politikų trypčiojimu.

Visos institucijos iki šiol pritarė gamyklos statybai, palankiai įvertinta ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Tačiau aplinkosaugininkai atliekų problemos sprendimą vėl nustūmė į ateitį.

Atliekos iš Vilniaus šiuo metu gabenamos į Kazokiškių sąvartyną. Tačiau dar spalio mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino leidimą eksploatuoti šį sąvartyną.

Tiesa, teismas pagailėjo Vilniaus gyventojų ir sprendimo vykdymą atidėjo vieniems metams.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Rolandas Masilevičius apkaltino Vilniaus savivaldybę pasyvumu.

Be to, R.Masilevičiaus nuomone, gyventojai buvo nepakankamai įtraukti į projekto pristatymą.

Vyraujantis pietvakarių vėjas – dar viena priežastis, lėmusi neigiamą departamento sprendimą.

Remiantis R.Masilevičiaus išvadomis, vėjas esą teršalus nuo gamyklos gali nešti Vilniaus miesto link.

Tuo tarpu poveikio aplinkai vertintojai apie tokį pavojų neužsimena.

Kur vilniečių buitinės atliekos bus gabenamos po metų? Aplinkos ministerija skelbia, kad per metus visos problemos, susijusios su sąvartyno įteisinimu, bus išspręstos.

Tuo tarpu inžinerinės kompanijos „Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras įspėja, kad Vilniaus atliekų problema tampa nepavydėtina, o politikų trypčiojimai skaudžiai kirs gyventojams per kišenę.

„Sweco Lietuva” yra atlikusi Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros galimybių studiją.

– Kaip mes atrodysime Europoje po kelerių metų šiukšles vis dar gabendami į sąvartynus? – „Lietuvos rytas” paklausė A.Vaišnoro.

– Tai puikiai jau šiandien matyti Europos Komisijos sudarytame atliekų perdirbimo žemėlapyje. Vokietijoje, Olandijoje perdirbama apie 50 proc. buitinių atliekų. Kitose šalyse – panašiai.

Lietuva gali pasigirti perdirbanti tik 5–8 proc. atliekų, nors Aplinkos ministerija užsimojo iki 2013–2014 m. perdirbti 50 proc. buitinių atliekų.

Taigi, valdžios skaičiavimais, Lietuva Europą pavys ir aplenks jau per dvejus trejus metus. Tačiau kaip tai bus padaryta – sunku pasakyti.

Dėl to, kad įstrigo atliekų deginimo gamyklos projektas, Vilniaus situacija tampa nepavydėtina.

– Tačiau gyventojai nenori šiukšlių deginimo gamyklos kaimynystės. Kaip tokie projektai buvo įgyvendinti kitose Europos šalyse?

– Nežinau tokios valstybės, kurios gyventojai nebūtų priešinęsi buitinių atliekų deginimo gamyklai. Lietuva tuo neišsiskiria ir reikia tai žinoti priimant sprendimus.

Vilniaus apskrities aplinkos apsaugos departamentas atsidūrė vienas prieš visuomenę. Jei departamento specialistai būtų priėmę teigiamą sprendimą, matyt, būtų pajutę politinius padarinius.

Sutinku su departamento vadovo nuostata, kad Vilniaus valdžia neturi aiškios pozicijos šiuo klausimu. Be politinio palaikymo pastatyti tokios gamyklos neįmanoma.

Visos atliekų deginimo gamyklos Europoje pastatytos glaudžiai bendradarbiaujant savivaldai, gyventojams ir aplinkosaugininkams.

Tačiau, mano manymu, ne Aplinkos apsaugos departamentui spręsti, ar tokia gamykla iš viso reikalinga.

Nors visos institucijos, tiek valstybinės, tiek privačios, nutarė, kad jokio neigiamo poveikio negali būti, departamentas nutarė savaip. Ir dėl to visi pajusime padarinius.

Lietuvoje geriausia tokią gamyklą statyti turint daug savo žemės ir neturint jokių kaimynų. Tačiau šiuo atveju tai neįmanoma.

– Apie kokius padarinius kalbate?

– Visų problemų atliekų deginimo gamykla neišspręs. Joje būtų sudeginama apie pusę vilniečių šiukšlių. Bet būtų mažiau apkrautas sąvartynas, kuriam, beje, panaikinta licencija.

Atliekų tvarkymas bet kuriuo atveju brangs – ar nieko nedarytume, ar statytume modernią deginimo gamyklą. Bet antruoju atveju nauda didesnė.

Savo studijoje apskaičiavome, kad Vilniaus gyventojui sudeginta 1 tona atliekų atpinga šimtu litų nei atliekas gabenant į sąvartyną.

Nepamirškime, kad atliekų deginimo įmonė gamintų šilumą. Per metus tai atstotų 40 mln. litų, dabar išleidžiamų dujų tiekėjams. Vilniui atliekos sukurtų 12–15 proc. reikiamos šilumos. Pridėjus biokurą, šis skaičius jau pakiltų iki 25 proc.

2012 metais atsiras naujas sąvartyno mokestis, kurį moka daugelis Europos šalių.

Šis mokestis įvestas siekiant valstybes priversti kuo daugiau buitinių atliekų perdirbti ar sudeginti.

Kas su šia problema susidoroja, tam mokestis nebus toks skaudus.

Tačiau Vilniaus, atliekas tebepilančio į sąvartyną, gyventojams tokia tvarka gali būti skaudi.

Nespėliosiu, kaip Lietuva gali būti finansiškai baudžiama, jei toliau drąsiai pils šiukšles į sąvartynus.

Dėl to buvo bausta Prancūzija ir Graikija. Pastarajai valstybei vienu metu net teko mokėti po 300 tūkstančių eurų kasdien.

Jei nutariame toliau naudotis Kariotiškių sąvartynu, reikės jį plėsti.

Ir šį kartą ne už Europos Sąjungos paramą, kaip buvo iki šiol, o savomis lėšomis.

Jau nekalbu apie Europos valstybės, kuri atliekų atsikrato tik sąvartyne, įvaizdį.

– Ar sprendimas neleisti statyti gamyklos neatšaldys investuotojų noro vykdyti tokius projektus ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje?

– Nereikia tikėtis, kad visuomenė parems tokius projektus. Bendrovė „Icor” kartu su patirties turinčia prancūzų kompanija pirmoji įšoko į dilgėles ir nukentėjo.

Būtų kvaila tikėtis, kad Vilniuje bus pasirinktas kitoks, brangesnis, atliekų deginimo variantas.

Tiesiog šis projektas dabar gerokai nustumtas į ateitį.

Kai bus politinis palaikymas, galbūt prie gamyklos idėjos vėl bus sugrįžta.

Tačiau šiukšlių problema bus jau gerokai didesnė nei dabar.

Statytojai kelsis į Klaipėdą

* Vilniuje statyti energiją iš atliekų gaminsiančią jėgainę ketino industrinė grupė CNIM („Constructions Industrielles de la Mediterranne”), kuri yra viena didžiausių tokių objektų statytojų Europoje.

* Vakar grupės atstovai apgailestavo, kad Vilnius lieka viena paskutinių Europos sostinių, nenaudojančių atliekų energijai gaminti, o šiukšles gabenančių į sąvartyną.

* Industrinės grupės atstovams susidarė įspūdis, kad Lietuvos skelbiamas užsienio investicijų poreikis tėra iliuzija ir šalis joms nėra pasirengusi.

* Kompanija nutarė koncentruotis į tokios gamyklos statybą Klaipėdoje.

Patvirtinę detalųjį sklypo planą, dauguma Klaipėdos politikų galutinai pritarė šiukšlių deginimo gamyklos statybai uostamiestyje. Opozicija kaltina miesto valdžią nesudariusią galimybės gyventojams pareikšti nuomonės ir tvirtina boikotuosią būsimas statybas.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vos už kelių šimtų
metrų nuo gyvenamųjų namų, netrukus gali prasidėti šiukšlių deginimo gamyklos, kurią ketina statyti viena Suomijos bendrovė, statyba.

Sklypo detaliajam planui pritarę Klaipėdos miesto tarybos nariai įsitikinę, kad būsima termofikacinė elektrinė suteiks nepriklausomybę nuo dujų importo ir stabilizuos uostamiestyje šilumos kainas. O procesas, kai per metus ketinama sudeginti apie 200 tūkst. tonų šiukšlių, esą nepavojingas – tokią technologiją naudoja daugelis šalių, artimiausi kaimynai suomiai ir švedai.

„Stokholme aš pats buvau tokioje gamykloje, kuri centrinėje miesto dalyje stovi. Viskas priklauso nuo technologijos naudojimo. Kiek mes žinome, tai projekte numatyta, kad nebus deginamos pavojingos atliekos“, – teigė Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas.

Žalieji piktinasi, kad jų nuomonės, kaip ir gyventojų, niekas neklausė. Esą Europoje šiukšlės išrūšiuojamos iki 20 proc., o Lietuvoje – geriausiu atveju iki 60 proc. Atliekos užsienyje deginamos naudojant 1100 laipsnių temperatūrą,o čia numatoma tik 800, todėl su atliekomis patekusi ir deginama plastikinė tara keltų pavojų sveikatai.

„Neišrūšiuotų atliekų deginimas, toks, koks būtų dabar, yra baisus miestiečių ir visų Klaipėdos rajono gyventojų nuodijimas. Todėl, kad dioksinai yra baisiausias sukurtas žmonių nuodas visame pasaulyje ir dėl to uždarinėjamos tokios gamyklos. Tai vyksta dėl to, kad visa Europa kažkokiu tai būdu bando sustabdyti vėžio epidemiją“, – tvirtina Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Erlandas Paplauskis.

Opozicija gamyklos statybai neprieštarautų, jei joje būtų deginama tik mediena, o ne šiukšlės. Tokias sąlygas bendrovei „Fortum“ iškėlė kauniečiai. To nepasiekus baiminamasi, kad į Klaipėdą keliaus visos šalies atliekos.

„Jeigu valdžios įstaigos laikysis ligšiolinės politikos ir nekreips dėmesio į visuomenės protestus, apsupsim statybvietę ir neleisim darbininkams bei technikai pradėti statybos darbų. Jeigu valdžia šturmuos mitinguotojus, grumsimės kaip Prancūzijoje ir Graikijoje“, – žada Klaipėdos tarybos narys Naglis Puteikis.

Miesto vadovai neslepia šiukšlių deginimo gamyklos detalųjį planą skubėję patvirtinti dėl įsipareigojimų. Būtent bendrovė „Fortum“, kuri nori statyti gamyklą, skyrė 9 mln. litų Lypkių gyventojams iškeldinti iš Laisvosios ekonominės zonos.

„Verslo žinios“ rašo:

“Jei bus išduotas statybų leidimas, dar šį mėnesį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje bus pradėta statyti pirmoji Lietuvoje šiukšles deginsianti jėgainė. Tiesa, konkursas dėl šiukšlių deginimo paslaugos tebėra įklimpęs teismuose, mat pretendentai į Klaipėdos regiono komunalines atliekas yra du.

Anot “Verslo žinių”, įmonė ketina pradėti statybas, nors šiandien dar nėra tikra, kad regiono atliekas degins būtent ji, nes Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skelbtas komunalinių atliekų deginimo paslaugos konkursas yra įklimpęs teismuose. Konkursą yra apskundęs taip pat į šiukšles pretenduojantis UAB „Technology projects“, priklausančios koncernui ICOR, konsorciumas su prancūzų kompanija „Constructions industrielles de la mediteranne“ (CNIM). Nesėkmės atveju UAB „Fortum Klaipėda“ teigia deginsianti biokurą, nes katilai bus tam pritaikyti.
Nors UAB „Fortum Heat Lietuva“ tikina, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo svarstytas du kartus, pristatytas detalusis planas, visuomeninės organizacijos ir kai kurie uostamiesčio politikai pasigenda šio projekto viešumo, esą visiškai pažeidžiama Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją. Nurodoma, kad skelbimuose apie detaliojo plano svarstymą net žodžiu neužsiminta, kad jėgainė degins šiukšles. Kai kuriuos politikus glumina, kad detaliojo plano tvirtinimo klausimas į uostamiesčio savivaldybės tarybos darbotvarkę įrašytas kone posėdžio išvakarėse kaip nereikšmingas, papildomas klausimas.
„Šis planas nebuvo svarstomas komitetuose, išskyrus teritorijų planavimo komitetą, šis sugebėjo apsvarstyti jį likus pusvalandžiui iki tarybos posėdžio. Tai aiškiai parodo, kaip yra veikiama“, – rankų nuleisti neketina Naglis Puteikis, Klaipėdos miesto tarybos narys.

„Vakarų ekspresas“ rašo:

Septintoje žurnalo “Forbes” 2007-aisiais paskelbtų švariausių pasaulio miestų sąrašo vietoje esanti Švedijos sostinė Stokholmas nesibodi atliekų deginimo jėgainių ir ruošiasi statyti dar vieną – tokią pačią, kokia iki 2013-ųjų turėtų iškilti Klaipėdoje.

Daliai uostamiesčio visuomenės priešinantis suomiško kapitalo bendrovės “Fortum Klaipėda” numatomoms atliekų deginimo termofikacinės jėgainės statyboms Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, “Vakarų ekspreso” reporteris turėjo galimybę iš arti pažiūrėti, kaip atrodo toks pietinėje Stokholmo dalyje stovintis “baubas”, kuris yra net tris kartus galingesnis nei Klaipėdoje numatoma statyti jėgainė.

Atliekos Švedijoje buvo pradėtos deginti dar 1910-aisiais. Tiesa, šiukšlės gana ilgai degintos ne dėl šilumos ar elektros gamybos, o tiesiog siekiant sumažinti jų kiekį. Naudą iš atliekų Švedija intensyviai pradėjo išgauti 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu jau yra 31 termofikacinė jėgainė, kuri iš atliekų gamina ir šilumą, ir elektrą. Tad nuo 1975 m. iki šių dienų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis Švedijoje sumažintas nuo 60 iki 10 proc.

1969 m. Stokholmo savivaldybės iniciatyva pietinėje miesto dalyje buvo pradėta statyti Hogdalen termofikacinė jėgainė (nuo 1996 m. 50 proc. jos akcijų priklauso savivaldybei, 50 proc. – koncernui “Fortum”).

Pirmas dalykas, kuris krenta į akis atvykus į šios jėgainės teritoriją – visai netoli jos (apie 600-800 metrų atstumu) stovintys daugiabučiai namai. Koncerno “Fortum” elektrinių plėtros vadovas Peter Liebscher pripažįsta, kad prieš pradedant įgyvendinti šį projektą buvo sulaukta ir dalies visuomenės pasipriešinimo.

“Tačiau viską galima padaryti, jei su žmonėmis kalbama atvirai ir faktų kalba. Esminė baimė – galimi gamyklos išmetimai į orą. Duomenys apie juos yra vieši. Jie rodo, kad į orą išmetamų medžiagų kiekis yra nuo kelių iki 10 kartų mažesnis nei leidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos normos. Žalieji labiausiai akcentuoja dioksinus. O būtent jų į orą išmetama dešimt kartų mažiau nei leistina. Deginant biokurą ar kūrenantis malkomis jais oras teršiamas kur kas daugiau nei deginant atliekas tokioje jėgainėje”, – sako P. Liebscher, pabrėžiantis, kad tokią jėgainę reikia statyti arti miesto, kad būtų kuo mažesni šilumos nuostoliai.”

Vilniuje aplinkos švarinimo akcijos “Darom 2010″ šiukšlių surinkimo taškuose, iš kurių buvo vežamos atliekos, pradėjo formuotis nauji savavališki sąvartynai. Pasak sostinės vicemero, socialdemokrato Romo Adomavičiaus, juose šiukšlėmis atsikrato tiek vilniečiai, tiek miesto įmonės.

Šiukšlių išvežimą apsunkina tai, kad daugumoje taškų sukauptos labai skirtingos atliekos – padangos, seni baldai ar statybinės medžiagos, todėl iš tų pačių taškų šiukšles tenka surinkti skirtingiems automobiliams ir vežti į skirtingas vietas.

“Atėjo pirmadienis. Šiukšlių kalnas niekur nedingęs. Antradienis – šiukšlių kalnas tebėra, tik dar didesnis, nes aplinkiniai gyventojai ėmė vilkti savo šiukšles. Trečiadienis – šiukšlių dar daugiau, šalia miške surastų 12-os senų padangų, prikrauta dar 18-a. Atrodo, vairuotojai, iš savo garažų atrideno. Be to, iš kažkur atvilkta ir sena sofa. Ketvirtadienis – minėtas šiukšlių kalnas ima panėšėti į naujai besiformuojantį sąvartyną”, – redakcijos tinklaraštyje pastebi ir savaitraščio “Veidas” vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Už šiukšlinimą fiziniams asmenims gresia baudos iki 2 tūkst. litų, tačiau pasak R.Adomavičiaus, kol kas nubaustų asmenų nėra.

Iš viso Vilniuje surinkta dešimtadalis visų balandžio viduryje vykusios akcijos “Darom 2010″ savanorių Lietuvoje surinktų šiukšlių – šalyje surinkta apie 10 tūkst. tonų šiukšlių, tuo metu Vilniuje iš 261 surinkimo taško surinkta daugiau nei tūkstantis tonų.

Akcijos “Darom 2010″ organizatoriai yra sakę, jog šiukšles jie įsipareigojo surinkti iš 1800 registruotų taškų, tuo metu neregistruotose vietose atliekų maišus palikę žmonės turėtų patys pasirūpinti jų išvežimu, kreiptis dėl to į savivaldybes, seniūnijas, kadangi šiukšliavežės nerinks visų pakelėse paliktų šiukšlių maišų.

Akcijos “Darom” tikslai – neabejotinai gražūs. Tačiau dažnai vien gražių norų neužtenka. O neprofesionalumas ir geriausią idėja sukompromituoja.

Taigi, šiek tiek asmeninės patirties. Paskelbus apie būsimą aplinkos valymą, prie šios gražios iniciatyvos nusprendėme prisidėti. Susiorganizavome grupę – dukros klasiokai ir jų tėvai, nusprendėme valyti mišką ties Nemenčinės plentu. Paskambinome akcijos “Darom 2010” organizatoriams, šie įtraukė mūsų objektą į taškų sąrašą, skyrė šiukšlių maišų ir pažadėjo šiukšles išvežti dar tą patį šeštadienį, o jei nepavyks – vėliausiai pirmadienį.

Susirinkome šeštadienį 10 val. ryte. Iš viso mūsų buvo 23 žmonės. Padirbėjome iš tiesų nuoširdžiai (maždaug 3 val.) ir surinkome kalną šiukšlių. Padirbėję, dar pažaidėme su vaikais ir išsiskirstėme.

Atėjo pirmadienis. Šiukšlių kalnas niekur nedingęs. Antradienis – šiukšlių kalnas tebėra, tik dar didesnis, nes aplinkiniai gyventojai ėmė vilkti savo šiukšles. Trečiadienis – šiukšlių dar daugiau, šalia miške surastų 12-os senų padangų, prikrauta dar 18-a. Atrodo, vairuotojai, iš savo garažų atrideno. Be to, iš kažkur atvilkta ir sena sofa. Ketvirtadienis – minėtas šiukšlių kalnas ima panėšėti į naujai besiformuojantį sąvartyną. Dukra klausia, kodėl taip atsitiko. Kodėl noras surinkti šiukšles baigėsi tokiu fiasko? Nežinau, ką atsakyti.

Beje, čia svarbu paminėti, jog pradedant pirmadieniu, net trys mūsų grupės tėveliai kiekvieną dieną po kelis kartus skambino “Darom 2010” organizatoriams ir Antakalnio seniūnijai. Rezultatų jokių. Tik pasišaipymas. “Darom 2010” viena organizatorių ėmė aiškinti, jog šiukšlių išvežimas – ne greitoji pagalba. Esą šiukšles galbūt išves kada nors per ateinančias dvi savaites. Bet tada čia jau reikės siųsti ne vieną, o keturis sunkvežimius.

Čia svarbu pastebėti, jog šiukšlių niekas neišvežė ne tik iš mūsų taško. Kalnai jų sukrauti, bet neišvežti daug kur. Ypač apsileidusi atrodo Antakalnio seniūnija: daugybė šiukšlių prikrautų maišų tebestovi Nemenčinės plente, prie studentų miestelio Saulėtekyje, pačioje Antakalnio gatvėje netoli “Eglės” parduotuvės ir kt. Čia svarbu paminėti, jog ir “Darom 2010” organizatoriai guodėsi, jog vienintelė Antakalnio seniūnija visame Vilniaus mieste visiškai atsisakė padėti išvežti šiukšles.

O tai ir reiškia, kad akcijos “Darom” atomazga liūdna. Kitais metais, dukra su klasiokais, vargu, ar norės rinkti šiukšles. Juk šiemet geros jų intencijos baigėsi naujo šiukšlyno susiformavimu. O ir suaugusieji stipriai nusivylė. Mat paaiškėjo, kad “Darom 2010” organizatoriai daugiau šnekėtojai, o ne darytojai. Jei jau imiesi darbo, tai jį derėtų padaryti iki galo, o jei ne – tada geriau ir nepradėti. Na, o apie Antakalnio seniūniją apskritai trūksta žodžių.

Vilniaus taryba po savaitės turėtų apsispręsti, kaip mieste bus tvarkomos atliekos. Jau dabar ryškėja bendros gairės: bus statoma deginimo gamykla, gyventojai aktyviau rūšiuos šiukšles, o už jų išvežimą mokės pagal būsto plotą, rašo “Vilniaus diena”.

Tarybai pateiktos trys alternatyvos: palikti dabar galiojančią atliekų tvarkymo sistemą, kai šiukšlės gabenamos į sąvartyną, visas atliekas deginti specialioje gamykloje arba pirma šiukšles išrūšiuoti ir deginti tik tam tinkamas.

Šias alternatyvas pateikė savivaldybės samdyti bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” specialistai. Jiems už darbą sumokėta 75 tūkst. litų. Bet jau dabar akivaizdu, kad be deginimo gamyklos Vilnius neapsieis. Mat tiek konsultantai, tiek Vilniaus valdžia baksnoja į ES reikalavimus, kurių paisyti bus privaloma.

Vieni pagrindinių reikalavimų: jau nuo 2012-ųjų mažiausiai 50 proc. atliekų – popieriaus, metalo, plastiko, stiklo ir kitų – privalės būtų perdirbama, o po poros metų bus draudžiama bioskaidžias atliekas (maisto likučius, žolę, medžių šakas, popierių, kartoną) laidoti sąvartynuose.

“Nepaisydami šių direktyvų mes labai greitai sulauktume finansinių sankcijų. Nuo 2014-2015 metų mus vysis piniginės baudos, siekiančios milijonus eurų per metus”, – pabrėžė bendrovės “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” direktorius Gintas Umbrasas.

Atsižvelgdama į ES reikalavimus Vilniaus taryba greičiausiai rinksis iš dviejų alternatyvų: vadinamųjų juodojo ir švariojo atliekų deginimo būdų. Abu jie bus brangesni už dabartinę šiukšlių tvarkymo sistemą. Dabar vieną toną šiukšlių surinkti ir palaidoti sąvartyne kainuoja 50 litų, o juodojo deginimo kaina šokteltų iki 100 litų, švariojo – ir iki 160 litų už toną.

Palaikydama tradicinę švaros akciją “DAROM”, balandžio 17d. 10 val. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Prezidentūros darbuotojais padės tvarkyti Neries regioninio parko teritoriją ties Koplyčninkų kaimu (Vilniaus r. Zujūnų seniūnija).

Ši vieta pasirinkta norint atkreipti visuomenės ir vietos valdžios dėmesį į Valstybės saugomų teritorijų priežiūrą ir neišspręstas atliekų tvarkymo problemas Vilniaus rajone.

“Apsivalydami nuo buitinių atliekų, tampame ne tik švaresni, bet ir pilietiškesni. Labai apmaudu matyti šiukšlėmis užverstas net gražiausias ir unikaliausias, Valstybės saugomomis teritorijomis pripažintas Lietuvos vietoves. Šiukšlinimas viešose vietose, o ypač valstybės saugomose teritorijose, yra nusižengimas. Tik visuotinis nepakantumas gali padėti įveikti šią problemą. Kiekvienas turime jausti atsakomybę už tai, kas dedasi mūsų namuose”, – sako šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, kad žmonės galėtų civilizuotai tvarkyti atliekas, savivaldybės privalo juos aprūpinti šiukšlių konteineriais ir sudaryti su jais atliekų išvežimo sutartis bei užtikrinti, kad atliekų tvarkymo paslauga būtų prieinama, įperkama ir atitiktų sveikatos saugos reikalavimus.

Prezidentė ragina visus šalies gyventojus prisijungti prie atsakomybę ir pilietiškumą skatinančios švaros akcijos “Darom”, bendromis jėgomis susitvarkyti aplinką ir nuolat prižiūrėti ją taip, kad tokių akcijų rengti nereikėtų.

Važiuojant per skirtingus Lietuvos regionus susidaro įspūdis, kad tai ne tos pačios valstybės rajonai. Tarkime, Varėnos, Alytaus, Druskininkų apylinkių pakelėse net kovo pabaigoje prieš Velykas teko matyti tiek kelininkų, tiek kitokių darbuotojų, pakelėse renkančių šiukšles.

Tuo tarpu Vilniuje – nieko panašaus. Net Nemenčinės plente, kuriuo namo važiuoja prezidentė, premjeras ir ambasadoriai, pakelės nuklotos šiukšlių kalnais. “Vilniaus kelių” direktoriaus pavaduotojas priežiūros klausimais Antanas Pletas tikina, kad per žiemą susikaupusios šiukšlės iš čia dings iki gegužės.

Už tvarką atsakingi sostinės tarnautojai virkauja, esą tokia padėtis susidarė todėl, kad vilniečiai didesni šiukšlintojai nei kitų regionų gyventojai (jie nesigėdydami senas padangas, butelius ir kitas buitines atliekas meta pakelėse), be to, neva stinga lėšų šiukšlėms surinkti. Tarkime, 2008 m. sostinės kelininkai pakelėms tvarkyti skyrė 2,2 mln. Lt, pernai teišgalėjo skirti jau tik 1,5 mln. Lt, o šiemet – dar mažiau pinigų.

Tačiau panašiomis sunkmečio sąlygomis gyvena ir kitos savivaldybės, todėl kyla klausimas, kaip joms pavyksta palaikyti tvarką?

Paaiškėjo, kad, tarkime, Varėnos seniūnija rado taupesnį apsivalymo būdą: šiukšles renka bedarbiai. “Darbo birža jiems sumoka pusę atlyginimo, kitą pusę – mes. Taip išeina pigiau”, – dalijasi patirtimi seniūnas Juozas Balevičius.
Beje, šiemet skirtingų regionų kelininkai ketina prisidėti prie balandžio 17-ąją visoje Lietuvoje vyksiančios akcijos “Darom”, skirdami sunkvežimių šiukšlėms išvežti.