Nelegalių automobilių ardytojų veikla labiau rūpi ne atsakingoms valstybės institucijoms, o visuomenei.

Pernai per kelis mėnesius į Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociaciją kreipėsi 30 asmenų, prašydami padėti atkreipti valstybės institucijų dėmesį į nelegalius, teisės aktų nesilaikančius, aplinką teršiančius senų automobilių ardytojus. Tarpininkaujant asociacijai, beveik visais atvejais buvo nustatyti pažeidimai, paskirtos baudos ar nutraukta nelegalių ardytojų veikla.

Kaip žinoma, norint ardyti senus automobilius, reikalingi įvairūs leidimai bei specialios pažymos, kurios leidžia užtikrinti tai, kad į aplinką nepateks nevertingos automobilių dalys, nebus išpilamos rūgštys, alyvos ar kiti pavojingi skysčiai ir pan. Neteisėtai veikiantys automobilių ardytojai, siekdami didesnių pelnų, susidariusias plastiko, gumos atliekas neretai degina arba jomis teršia aplinką ar išmeta jas į buitinių atliekų sąvartynus.

„Susidariusią situaciją galime vertinti dvejopai – viena vertus, džiugina didėjantis visuomenės sąmoningumas ir teisinis raštingumas, kita vertus, apmaudu, kad gyventojai nesuranda pagalbos institucijose, kurios privalo užtikrinti aplinkos apsaugą nuo teršimo senų automobilių detalėmis“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.

Siekdami užtikrinti kuo efektyvesnę veiklą, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija ir toliau ragina informuoti juos  apie nelegalius transporto priemonių ardytojus. Asociacijos svetainėje tam yra skiltis http://autotvarkymas.lt/pranesimas-del-nelegaliu-transporto-priemoniu-ardytoju/. Čia apie nelegalius ardytojus galima informuoti ir anonimiškai. Asociacijos specialistai, gavę signalus, juos perduos reikalingoms valstybės institucijoms ir kontroliuos, ar šios atlieka savo pareigas.

„Visi seni automobiliai turi būti tinkamai surenkami ir išardomi, dalys naudojamos pakartotinai arba perdirbamos, tad jei dabartinė situacija nepasikeis, Lietuva gali tapti senų automobilių sąvartynu, “ – sako Gamintojų ir Importuotojų Asociacijos direktorius Alfredas Skinulis.

Nelegalūs, teisės aktų reikalavimų nesilaikantys automobilių ardytojai po automobilio išardymo likusias nevertingas atliekas dažniausiai išmeta – tokie nelegalūs sąvartynai atsiranda įvairiose nuošalesnėse vietose, taip pat pamiškėse, pakelėse. Pagal teisės aktų reikalavimus senus automobilius gali sutvarkyti projekto „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ organizatoriai. Senų automobilių savininkai privalo savo automobilius priduoti legaliems tvarkytojams. Asmenys, norintys priduoti savo seną automobilį arba pateikti informaciją apie viešose vietose paliktą nebenaudojamą transporto priemonę, gali kreiptis mob. tel. 8 600 90030 arba elektroniniu paštu atliekos@gia.lt. Daugiau informacijos apie projektą „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ galima rasti internete http://mesrusiuojam.lt/nuostatai/daugiau-erdves-kiemuose/.

Pasenęs, naudojimui netinkamas, nevažiuojantis automobilis yra laikomas atliekomis ir yra taršos šaltinis: iš jo į dirvožemį gali išbėgti kuro, alyvos likučiai, įvairios rūgštys, išdaužyti automobilio stiklai ne tik užteršia aplinką, bet ir gali sužeisti greta žaidžiančius vaikus. Plastikas, guma ar kitos automobilyje esančios medžiagos, pakliuvę į aplinką, ilgai nesuyra, o netinkamai deginamos dar ir užteršia orą. Gyventojai ir įmonės, dėl įvairių priežasčių kiemuose laikantys nebenaudojamus, nebevažiuojančius automobilius, nusižengia teisės aktų reikalavimams ir gali būti baudžiami už aplinkos taršą. Pasinaudojus „Mes rūšiuojam. Daugiau erdvės kiemuose“ akcijomis, galima atsikratyti nebevažiuojančio automobilio ir išvengti baudų.

Europiečiai išmeta net ketvirtadalį, arba 25 proc., viso nusipirkto maisto, o vienas ES gyventojas vidutiniškai į šiukšlyną per metus išmeta maisto, verto 750 eurų. Daugiausiai jo išmeta britai – daugiau nei 30 proc., antri – vokiečiai, na, o mažiausiai maisto atliekų, kaip rodo skirtingi tyrimai, “pagamina” skandinavai, bulgarai, rumunai ir Baltijos šalių gyventojai, bet ir jų išmetamo maisto dalis sudaro arti penktadalio.
Pavyzdžiui, skirtingų apklausų duomenimis, lietuviai į šiukšlyną išmeta apie 15–20 proc. nusipirkto maisto, daugiausia daržovių. Beje, “Maisto banko” visoje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad nuolat bent truputį maisto išmeta pusė respondentų, o niekada nusipirkto maisto neišmeta tik 3,29 proc. gyventojų. Žinoma, Lietuvoje, kaip ir užsienyje, daugiausiai maisto išmeta labiausiai pasiturintys, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Stulbinamai skamba tai, kad net pusė viso išmetamo maisto nėra sugedęs. Dėl šios priežasties į šiukšliadėžę keliauja tik trečdalis viso išmetamo maisto. Visas kitas maistas metamas lauk dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, nusibodusio skonio ar suprastėjusios estetinės išvaizdos.
Įdomu tai, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse daugiausiai išmetama daržovių: jos sudaro apie 25 proc. išmetamo maisto. Lietuvoje ryškėja ir kita tendencija: vyresni žmonės beveik niekada neišmeta ilgai negendančių produktų – kruopų, makaronų, nepaisydami nurodytos galiojimo datos, o jaunimas pasibaigusio galiojimo produktus meta lauk dažniausiai.
Štai kodėl pastaruoju metu ES imta svarstyti, kad ant pakuotės turėtų būti nurodytos dvi datos: viena, iki kurios produktais galima prekiauti, o kita – iki kurios juos galima vartoti. Manoma, kad taip būtų galima išsaugoti apie 60 proc. dabar išmetamo maisto.
Pavyzdžiui, tai, kad pasibaigusio galiojimo produktai dar tinkami vartoti, regis, puikiai žino visi ES prekybos tinklai. Jie iš viso išmeta vos 5 proc. visų produktų, kitus perdirba ir panaudoja kitiems tikslams. Vis dėlto net ir šie skaičiai įspūdingi: Lietuvoje prekybos tinklai visi kartu per metus atsikrato maždaug 4300 tonų maisto, kurio vertė – 10,8 mln. Lt.