Kai svarstoma, ką vertinga Vilniui (be finansų valdymo patirties ir keleto prieštaringų skulptūrų) paliko VEKS, prisimenami vos du ryškesni tęsinio sulaukę renginiai: Andriaus Mamontovo inicijuota Gatvės muzikos diena ir tarptautinė šiuolaikinio meno mugė. Tiesa, pernai vienam jų – mugei “ArtVilnius” – lėšų taip ir nebuvo rasta. Tad šįmet, mugės direktorės Dianos Stomienės tvirtinimu, trauktis nebebuvo kur: praleidus dar metus, Vilniuje vykstančios mugės patirtis būtų palaidota ir visas organizatorių sukauptas įdirbis nueitų niekais.
“Meno mugė nėra nei bienalė, nei trienalė – įprasta, kad reprezentatyvios mugės Europoje vyksta kasmet. Pernai savo partneriams teisinomės ekonomine krize, tačiau šįmet jau nebeturėtume jokių įtikinamų argumentų. Partneriai – reikšmingos užsienio galerijos – tiesiog išbrauktų Vilnių iš potencialių ateities maršrutų”, – teigia D.Stomienė.
Vis dėlto patvirtinimų, kad “ArtVilnius” tikrai įvyks, užsieniečiai sulaukė tik šių metų vasarį – tuomet, kai sostinės savivaldybė renginiui skyrė 240 tūkst. Lt. Dar 45 tūkst. Lt katalogui parengti ir kitoms mugės organizavimo sąnaudoms padengti sulaukta iš Kultūros rėmimo fondo. Bendras šią savaitę vyksiančios mugės biudžetas tesiekia ketvirtadalį 2009 m. renginiui sukauptų lėšų, todėl neprilygs jam dalyvių skaičiumi ir stendų plotu. 2009-ųjų mugėje dalyvavo 92 galerijos, šįmet dalyvių tebus 65, ir mugės ekspozicija “Litexpo” centre užims viena sale mažiau.
Tai leis sutaupyti, nes už ekspozicijų plotą ir stendų įrengimą kol kas moka mugės organizatoriai, o ne dalyviai. Šie padengia tik savo kelionės, gyvenimo Lietuvos sostinėje ir su meno kūrinių pristatymu susijusias išlaidas. Panašią rinkodarą planuojama taikyti mažiausiai penkerius metus.
Tiek D.Stomienė, tiek “ArtVilniaus” meno vadovė Raminta Jurėnaitė neabejoja, kad ši tarptautinė mugė – vienintelė panaši Europoje, kurios biudžetas nesiekia 100 tūkst. eurų. Tai, kad dvi dešimtys pirmojoje mugėje dalyvavusių užsienio galerijų atvyksta čia antrąkart, organizatorių nuomone, jau yra reikšmingas laimėjimas.
Beje, 2009-aisiais startavusi “ArtVilnius” buvo pirmoji panašaus pobūdžio mugė Baltijos regione. Maža to, savo mugės kol kas nesurengė ir stiprias galerijas bei aukštus reitingus šiuolaikinio meno scenose turintys lenkai. Iš kaimyninės valstybės “Litexpo” centre šią savaitę tepamatysime vienintelį – Poznanėje įsikūrusios “Piekary” galerijos stendą, nes, pasak R.Jurėnaitės, įtakingesnes lenkų, kaip ir kitų valstybių, galerijas Vilniun reikėtų kviesti prieš metus, o ne likus keliems mėnesiems iki renginio.
Tai svarbiausia pamoka, kurią organizatorės išmoko iš debiutinės “ArtVilnius” mugės, tačiau “pasitaisyti” kol kas nepavyksta. “Akivaizdu, kad norint sukurti reikšmingą meno rinkos įvykį minimalus mugės biuras turėtų veikti ištisus metus, o artėjant renginiui reikėtų samdyti didesnį skaičių koordinatorių. Bet finansinių galimybių tam nėra”, – neslepia R.Jurėnaitė.
Džiaugiamasi bent tuo, kad dešimt Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros studentų talkindami mugės organizatorėms gali atlikti įskaitinę praktiką. Be jų surinkti katalogui būtiną informaciją iš 65 mugėje dalyvausiančių galerijų būtų buvusi nelengva užduotis. Internete užsiregistravo ir keturios dešimtys savo paslaugas renginiui siūlančių savanorių – dalis jų šią savaitę taip pat sukiosis “Litexpo” centre.

Pritraukia turtingų svečių

“Dėl meno kolekcininkai yra pamišę gerąja prasme. Mugė – tai galimybė pritraukti į Lietuvą tokių žmonių, kurių kitaip čia niekada neišvystume. Tai turtingi svečiai, kurie ne tik gyvens mūsų viešbučiuose ir valgys restoranuose, bet ir lankys kitas sostinėje esančias parodas, muziejus”, – neabejoja mugės nauda sostinei D.Stomienė.
R.Jurėnaitė pateikia pavyzdį: “Pirmojoje “ArtVilnius” mugėje dalyvavo prestižinė Walterio Bischofo galerija iš Berlyno, į Lietuvą atgabenusi kone pačius brangiausius tos mugės eksponatus. Šis galerininkas dalyvaus ir antroje mugėje, maža to, jis jau suorganizavo ištisą vokiečių meno gerbėjų ekskursiją į Vilnių.”
Nors organizatorės tikėjosi, kad pirmojoje mugėje bus labiau perkami lietuvių menininkų kūriniai, pirkėjų sulaukė ir užsienio galerijų stendai. O tai, pasak R.Jurėnaitės, svarbus tikros tarptautinės mugės ženklas. “Vilnius dėl savo geografinės padėties turi galimybę tapti reikšmingiausiu meno įvykių tašku tarp Maskvos ir Berlyno. Artimiausiose mums mugėse menas iš Rytų Europos sudaro tik menką bendros ekspozicijos krislelį, o čia galime pasiūlyti platesnę panoramą, tapti savotiška Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų meno rinkų sankirta. Mugės dalyvių apklausos rodo, kad svečiams patiko tiek “Litexpo” paviljonai, tiek, žinoma, pats Vilnius”, – pasakoja R.Jurėnaitė.
Beje, daug ambicijų turėjusiems Maskvos meno mugės rengėjams kol kas koją kiša vangus šios šalies muitininkų darbas ir transportavimo problemos. Nors Rusijos sostinėje apstu turtingų meno kolekcininkų, jie meno kūrinius dažniausiai įsigyja svetur. Vilniuje vykusios mugės dalyviai dėl mūsų muitinės postuose kylančių nesusipratimų organizatoriams kol kas nesiskundė.

Ko tikėtis savaitgalį

Šįmet atsisakyta mugės metu vykstančios tarptautinės meno specialistų konferencijos – vyks tik keletas diskusijų. Pokalbiui apie meno įstaigų perspektyvas regionuose vadovaus klaipėdietis Ignas Kazakevičius, o pašnekesiui apie meno aukcionų vaidmenį – Meno rinkos agentūros vadovė Simona Makselienė. Jauniesiems mugės lankytojams numatyta edukacinių renginių programa.
Naujovė – specialus pradedančiam kolekcininkui skirtas kampelis, kuriame prekiaujama mažos apimties meno kūriniais, kainuojančiais ne daugiau kaip 100 eurų. “Daugelis šiandien žymių kolekcionuotojų kadaise pradėjo nuo kuklių, bet jiems į akį kritusių darbelių. Taip ketiname suteikti šansą visiems meno mėgėjams, paslapčia svajojantiems apie asmeninę kolekciją”, – dėsto R.Jurėnaitė.
Stendas bus nuolat papildomas, nes nauji kūriniai užims parduotųjų vietas.
Vienkartinis bilietas į mugę kainuos 10 Lt, visoms mugėms dienoms – 25 Lt. Už bilietus surenkamos pajamos atitenka ne mugės rengėjams, o “Litexpo”. Prieš dvejus metus mugėje apsilankė 20 tūkst. žmonių, šįmet tikimasi dar didesnio meno gerbėjų dėmesio.
Kuo pasižymės mugės ekspozicija? “Kaip ir pirmoji – bus itin marga. Matysime ir estetinį pasigėrėjimą keliančių kūrinių, ir šokiruojančių reginių, neišvengsime nepatogių klausimų. Galbūt dar daugiau vietos santykinai užims fotomenininkų darbai”, – teigia “ArtVilniaus” meno vadovė.
Mugėje dalyvaujančios galerijos siūlomų eksponuoti kūrinių sąrašą su rengėjais derina iš anksto. Šie stengiasi, kad stenduose nesikartotų tų pačių menininkų pavardės, ir parenka ekspozicijos profilį labiausiai atitinkančius stendus. Taip pat stengiamasi išvengti neįdomių, pasikartojančios stilistikos kūrinių, galerijų stendams parinkti tinkamiausius kaimynus. “Buvo primygtinai besisiūlančių dalyvių, kurie sutiktų ir patys už stendus mokėti, tačiau jų paslaugų atsisakėme. Vienąkart nuleidę meno kriterijų kartelę, visiems laikams prarastume šansą sulaukti Vilniuje garsių pasaulio galerijų”, – neabejoja R.Jurėnaitė.